Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-683-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-02-15Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-10Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2014-04-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. T-32-300/2015Nutartis · 2015-02-13Šiaulių apygardos teismas
  6. T-38-768/2017Nutartis · 2017-06-23Panevėžio apygardos teismas
  7. T-1690-946/2018Nutartis · 2018-08-03Kauno apylinkės teismas
  8. T-44-300/2018Nutartis · 2018-09-05Šiaulių apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-06Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-14Kauno apygardos teismas
  11. T-1064-753/2019Nutartis · 2019-06-10Kauno apylinkės teismas
  12. T-1197-946/2019Nutartis · 2019-06-25Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-25Kauno apygardos teismas
  14. T-2272-753/2019Nutartis · 2019-11-28Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-30Kauno apygardos teismas
  16. T-676-946/2020Nutartis · 2020-05-05Kauno apylinkės teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-04Kauno apygardos teismas
  18. T-1557-753/2020Nutartis · 2020-09-16Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
1S-683-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00224-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-683-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00224-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis: nusikalstama veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos, skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalis, kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis, pakeista: nuosprendžio dalis, kuria nusikalstama veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir paskirtas laisvės atėmimas 15 metų, pakeista – pašalintas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtas laisvės atėmimas 12 metų, panaikinta paskirta subendrinta galutinė bausmė ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausmė subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 20 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 20 d. Komisija 2018 m. birželio 29 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neatlikus 3 metų 10 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodytais motyvais Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundas tenkintas, Komisijos 2018 m. birželio 29 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atmestas motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis D. M. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde pareiškėjas D. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 29 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus bei šių įpareigojimų vykdymo laiką.Skunde nurodė, jog teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra tik 29 balai iš 168 galimų balų, t. y. yra pokytis, nes nuteistasis kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su juo dirbančius pareigūnus, stebima aukšta nuteistojo motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Padarė du režimo reikalavimų pažeidimus, tačiau net 15 kartų skatintas; suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Nuteistojo yra aukšta motyvacija elgesio korekcijai, motyvacija darbui bei kvalifikacijos kėlimuisi, privalomų ir neprivalomų programų ar užsiėmimų lankymui, palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais ir tai gali būti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo bei neatsakingo elgesio, turi priteistą civilinį ieškinį 19 836,48 Eur sumai, iš jų 30 Eur išmokėta, moka alimentus (išmokėjo 2 889,92 Eur) ir tai patvirtina, kad jis rūpesčių dėl pajamų neturi, turi kur grįžti paleidus jį lygtinai, į ten grįžta ir trumpalaikių išvykų metu, neturi jokių priklausomybių, kurios sąlygotų galimai nusikaltimų padarymą. Skundo autoriaus nuomone, teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, riziką mažinančių veiksnių, t. y. gebėjimo priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygų, artimų santykių su šeimos nariais bei visapusiško jų palaikymo; tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje; turimo išsilavinimo, noro turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamą požiūrį į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimą įkalinimo įstaigoje, teigiamų nuostatų jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu; stabilios emocinės būsenos. Anot jo, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Nuteistasis deda pastangas dėl tinkamos resocializacijos, tačiau teismas to neįvertino, nors vykdant ankstesnes Komisijos nustatytas rekomendacijas, jis per rekomendacijų įgyvendinimo termino laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį paskatintas. Nurodė, kad pats lygtinis paleidimas savo esme, leidžia tikėtis, kad nuteistasis pasitaisys ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, manė, kad svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Taip pat skunde akcentavo tarptautinę doktriną ir tvirtino, jog skundžiama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodyta, kad lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“ (2 punktas). Apibendrinant skunde nurodė, jog visos nutartys yra šabloninės, lygtinio paleidimo teisė formali, akcentuojamos daugiau nuteistojo neigiamos savybės, o ne teigiamos, laikomasi principo „bausti, negalima paleisti“, teismas pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitus baudžiamosios teisės principus, nors nuteistojo elgesys pataisos namuose yra itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.Skundas atmetamas. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jam taikomos probacijos.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Įvertinus nuteistojo skunde išdėstytus detalius argumentus, kurie charakterizuoja nuteistojo asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei motyvaciją dėl elgesio keitimo, teismui pateiktą bylos medžiagą, nustatyta, kad D. M. atitinka lygtiniam jo paleidimui numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o tam, kad būtų išpildyta visuma – būtinas ir materialus šio instituto pagrindo konstatavimas. Materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu jis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžiama vertinant nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Lygtinio paleidimo instituto taikymui būdingo formalaus pagrindo konstatavimui požymių visuma nustatyta teisingai, ji pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, ginčo dėl to nėra, todėl teismas savo sprendimo motyvus akcentuos dėl materialaus pagrindo pagrįstumo buvimo ar nebuvimo.Byloje nustatyti duomenys, kurie apibūdina pareiškėją iš teigiamos pusės, juos itin detaliai nurodęs ir pats D. M. savo skunde dėl skundžiamos apylinkės teismo nutarties, tačiau teismo sprendimo priėmimo procesui būtinos ne selektyviai atrinktos tik teigiamai apibūdinančios pareiškėjo asmenybę ir jo elgesį aplinkybės, bet vertinama visa kas susiję su nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpiu įvykusiais faktais, poelgiais, atitinkamų išvadų priėmimu, t. y. būtini objektyvūs duomenys, tiek teigiamai, tiek neigiamai reikšmingi šio instituto taikymo procese. Taigi, paneigtinas skunde argumentas, kad laikomasi principo „bausti, negalima paleisti“, kadangi kiekvienu atveju, teismai vertina aplinkybes, susijusias su konkrečiu nuteistuoju, kuriam norima taikyti probaciją ir jį resocializuoti į visuomenę. Tai sudėtingas procesas, kuris baigiamas itin atsakingai įvertintu ir teisingu tiek visuomenei, tiek pačiam nuteistajam procesiniu teismo sprendimu. Šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas nebuvo patvirtintas apylinkės teismui neįžvelgus ir nesuponavus jam išvados dėl materialaus pagrindo pagrįstumo. Vertinant dar kartą bylos aplinkybes ir tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą, nustatyta, jog nuteistasis yra žemo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kuris gretinant su ankstesniu jo vertinimu kito 10 balų. Šiam kitimui buvo pagrindai, kurie nurodyti teismui. Jie neginčytini. Analizuojant socialinio tyrimo išvadą ir joje numatytus duomenis, apygardos teismas nustatė, kad nuteistasis atlieka bausmę už nusikaltimą, kuris yra labai sunkus, sukėlęs itin skaudžius padarinius, kurių jau niekas negali atstatyti (negrįžtamosios pasekmės). Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, spręstina apie asmens galimybes tinkamai adaptuotis visuomenėje ir vertinami duomenys dėl atitinkamo teisėto elgesio formavimosi. Taigi, D. M. turi artimuosius, su jais paliko ryšius, bendrauja, grįžta trumpalaikių išvykų metu pas juos, motyvuotas ne tik mokytis, kelti kvalifikaciją, bet ir dirbti, paleistas lygtinai irgi būtų įdarbintas, turi aiškius ilgalaikius tikslus, tačiau nors ir nurodė, kad neturi problemų dėl pajamų, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint finansinių įsipareigojimų ne tik vaikams, bet ir nusikaltimu padarytai žalai atlygtini, jam priteistas civilinis ieškinys, jis nėra maksimaliai atlyginamas, taip stengiant nukentėjusiesiems patirtą žalą grąžinti. Dabar tvirtina, jog žalingų įpročių neturi, tačiau nusikaltimas padarytas būtent alkoholio įtakoje, smurtaujant, kas atitinkamai turi reikšmės formuojant teismo vidinį įsitikinimą nustatytų aplinkybių visumoje. Be to, akcentuojant, kad nuteistojo elgesys yra teigiamai pakitęs, padarytos išvados, nes skatintas 15 kartų, tačiau už jo pavyzdingą elgesį bei gerą darbą, dalyvavimą visuomeninėje veikloje buvo taikytos paskatinimo priemonės, suteikti papildomi trumpalaikiai bei ilgalaikiai pasimatymai, pareikšta padėka, panaikintos prieš terminą nuobaudos. Taigi, toks elgesys ne tik, kad turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, bet ir toleruotinas bei formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Matyti tai, kad paskutiniu jos metu nuteistasis laikėsi nustatytų pataisos įstaigos taisyklių, tačiau jo elgesio modelis pažymėtas drausminiais nusižengimais. Skunde nurodyti du režimo reikalavimų nesilaikymai, tačiau iš byloje pateiktos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad D. M. 4 kartus yra nusižengęs ir tai atitinkamai teismo buvo įvertinta, nors ir nuobaudos negaliojančios, šios aplinkybės yra pakankamos, jog teismas galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija nagrinėjamu atveju į D. M. siekiamą pataisą laisvėje. Teismas neturi pagrindo kritiškai vertinti visa tai, nes pareiškėjas savo elgesį veda reikiama linkme ir korekcija yra pastebima. Vertinant nuteistojo elgesio modelį aktualios ir reikšmingos skunde nuodytos ir išskirtos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios teigiamos aplinkybės, tačiau vien jų įvertinimas nėra absoliutus pagrindas tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą teismo nutartį. Patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė teisingą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų ribose, nėra pakankamas. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga kito ir nuo ankstesnio tyrimo sumažėjo, tačiau negali būti sumenkinami ir tokie aspektai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kur dominavo negrįžtamosios pasekmės, itin žiaurus elgesys aukos atžvilgiu. Nors šiame kontekste nevertinami dar kartą nusikaltimo pavojingumas ir sunkumas, bet į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl nuteistojo stebimos pataisos, korekcijos jo elgesyje ir tai, kad jam paskirta viena iš griežčiausių bausmių, neturi būti pamintas teisingumo principo įgyvendinimas, nepažeidžiant nei viešo intereso, nei nukentėjusiųjų santykinumo, be to, teisingumo principas turi itin reikšmingai dominuoti.Taigi, pritariant apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formaliai įstatyme nustatytas sąlygas, nesant teismo įtikinimo, jog pažanga akivaizdi ir jis jau gali būti taisomas probacijos, būdamas paleistas lygtinai, be to, ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, kuri nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino materialaus lygtinio paleidimo institutui būtino pagrindo pagrįstumo, padarė teisingą išvadą ir ją motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Skunde nurodyti argumentai dėl tarptautinės teisės ir joje teismų priimtų sprendimų, į kuriuos atsižvelgtina nacionaliniuose teismuose priimant procesinius sprendimus, tačiau jų imperatyvo šiuo konkrečiu atveju ir šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nenumatyta, todėl apylinkės teismas priėmė šioje dalyje teisingą sprendimą ir esminių pažeidimų, suvaržančių labiau asmens teises, nepadarė.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesio modelis, pažanga mažinant nusikalstamą elgesį bei lygtinio paleidimo materialus pagrindas suponuoja išvadą, kad D. M. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. M. skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėJurgis KiškisValdas Vitunskas