- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-939-919/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00224-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Danutė Giačaitė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. N.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Šiugždinytės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. N. (toliau – K. N.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. N. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia - 2011 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. N. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, vyksta namo, pažeidimų nepadaro, grįžta laiku, du kartus baustas, tačiau paskutinė nuobauda skirta tik 2013 metais, 13 kartų skatintas, šiuo metu dirba, dalyvauja įvairiose resocializacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesys eina teigiama linkme, todėl yra visi pagrindai jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, teismas tinkamai neįvertino riziką mažinančių veiksnių - socialinių ryšių su artimaisiais stabilumą, neigiamą požiūrį į nusikaltimus bei smurtą, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygas. Nebuvo tinkamai įvertinta, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko, jį palaiko. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.
4.2. Skunde pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o lygtinio paleidimo sąlygų neišlaikymas sąlygoja sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tą bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrąžinus asmenį į įkalinimo įstaigą.
4.3. Skundo autoriaus nuomone, asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tol, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju nuostatos, numatančios paleidimą lygtinai, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų.
4.4. Skunde akcentuojama, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22 deklaruoja, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Be to, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos 20 principas yra itin glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu - jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis (o jų yra tikrai ne vienas), kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Kalbant apie Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintą precedentų privalomumo principą reikia pažymėti, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant visas aplinkybes.
4.5. Be to, skunde pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra numatyta, pagal kurią nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Taip pat, teismas nurodė, kad nors bausmė vis dar yra vienas iš laisvės atėmimo elementų, Europos bausmių politikoje pagrindinis dėmesys dabar skiriamas reabilitaciniam laisvės atėmimo tikslui, ypač ilgo laisvės atėmimo bausmės pabaigoje. Pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ir ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas. Tiek, kiek tai svarbu, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, gali dar būti reikalaujama pateikti sprendimo motyvus. Skundo autoriaus nuomone, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo K. N. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. N. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Atlikus nuteistojo K. N. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - sudaro 16 balų. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.
9. Įvertinus K. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 13 kartų skatintas, pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, suteikta teisę išvykti į namus, pažeidimų nepadarė, grįžta laiku. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę K. N. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. N. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (16 balų), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 12 balų, iš ko seka, kad K. N. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
11. Vertindama visumą aptartų K. N. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės yra skaudžios ir negrįžtamos, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju nuteistojo K. N. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Atsižvelgiant į nuteistajam iki šiol dar nustatomus 4 dinaminiai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio ir jis turi galimybę šiuos balus sumažinti, darytina išvada, jog K. N. pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.
12. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam K. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su vaikais ir sugyventine, buvo bedarbis, pats teigia, kad dirbdavo (duomenys neskelbtini) statybininku), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio K. N. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.
13. Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad neatliktos bausmės dydis taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, priešingai, nei teigiama skunde, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, likusios neatliktos bausmės dydis nėra lemiamas kriterijus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau gali būti vertinamas kitų aplinkybių kontekste ir įstatymo nėra draudžiamas.
14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų, spręsdamas nuteistojo K. N. lygtinio paleidimo klausimą, nepažeidė, tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl skundo argumentai dėl pažeistų baudžiamosios teisės principų atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taip pat aukščiau minima rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. N. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.