- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-369/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00224-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- K. N.
- Advokatai
- Paulius Svirskis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. N. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d.
Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo K. N. gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. kaltinamas tuo, kad 2010 m. gegužės 20 d. apie 14 val. 00 min., būdamas kartu su D. M., Ž. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, ir matydamas kaip D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl mažareikšmės dingsties, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei matant kitiems žmonėms, kumščiu sudavė vieną smūgį sėdinčiam ant kėdės E. K. į veidą, o šiam nugriuvus, spardė jį kojomis į galvą ir kitas kūno vietas. Po to, K. N. ir D. M. pasišalinus iš įvykio vietos, name buvę žmonės sužalotą nukentėjusįjį paguldė kambaryje ant grindų. K. N. ir D. M., tą pačią dieną apie 16 val. 00 min., sugrįžo į Ž. B. namus ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl mažareikšmės dingsties, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei matant kitiems žmonėms, veikdami bendrininkų grupe, kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių R. J. į galvą ir kitas kūno vietas, taip pat kumščiu sudavė vieną smūgį Ž. B. į šoną bei spyrė koja vieną kartą R. J. į veidą ir dar kumščiu sudavė vieną smūgį Ž. B. į šoną, taip bendrais veiksmais padarė R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą Ž. B.
Po to, K. N. kartu su D. M. spardė gulinčiam ir dėl padarytų sužalojimų bei sunkaus girtumo laipsnio negalėjusiam apsiginti ir pasipriešinti E. K. į galvą, viršutinę kūno dalį, rankas bei kojas, suduodami ne mažiau kaip penkiolika smūgių ir šiais bendrais veiksmais padarė E. K. krūtinės sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, kairės pusės V-VI-VII-VIII šonkaulių lūžiais, poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žastuose, dešinėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje bei galvos sumušimą, pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, viršutinėje ir apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus nosyje ir viršutinėje lūpoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje dėl ko įvyko galvos smegenų suspaudimas ir nuo galvos sužalojimų visumos 2010 m. gegužės 20 d. nukentėjusysis E. K. mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis K. N. gali bėgti (slėptis) teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo K. N. gynėjas advokatas Paulius Svirskis skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta.
Gynėjo nuomone, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, formalus, neargumentuotas ir prieštarauja teismų praktikai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo K. N. atžvilgiu buvo nagrinėjama analogiška, t. y. dėl tų pačių nusikalstamų veikų, baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme, kurios metu kaltinamajam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis būtų pažeidęs šių priemonių sąlygas, visada atvyko į teismo posėdžius, nebėgo (nesislėpė) nuo teismo, tokiu būdu siekdamas išvengti gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Prašo atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis K. N. turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai. Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Kaltinamojo K. N. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo Pauliaus Svirskio skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. N. gynėjo skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam K. N. BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis K. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas pažymi, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar K. N. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria Panevėžio apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti K. N. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Panevėžio apygardos teismas K. N. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Apeliacinio teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai, todėl kaltinamojo K. N. gynėjo skundo argumentai, kad Panevėžio apygardos teismas suimtajam nepagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atmetami.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek teismų praktika matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Byloje nustatyta, kad K. N. kaltinamas bendrininkų grupe padaręs nesunkų nusikaltimą ir labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 3, 6 dalis). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis praeityje teistas (teistumas išnykęs), iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, suimtasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinis teismas atsižvelgia į skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis K. N. turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Be to, Apeliacinis teismas nevertina ir nepasisako dėl kitose baudžiamosiose bylose priimtų sprendimų K. N. atžvilgiu, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
Gynėjo skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tačiau Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra perduota Panevėžio apygardos teismui, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra.
Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu kaltinamajam K. N. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto kaltinimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į teismų praktiką bei nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo K. N. gynėjo Pauliaus Svirskio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.