Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-1690-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-02-15Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-10Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2014-04-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. T-32-300/2015Nutartis · 2015-02-13Šiaulių apygardos teismas
  6. T-38-768/2017Nutartis · 2017-06-23Panevėžio apygardos teismas
  7. T-1690-946/2018Nutartis · 2018-08-03Kauno apylinkės teismas
  8. T-44-300/2018Nutartis · 2018-09-05Šiaulių apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-06Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-14Kauno apygardos teismas
  11. T-1064-753/2019Nutartis · 2019-06-10Kauno apylinkės teismas
  12. T-1197-946/2019Nutartis · 2019-06-25Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-25Kauno apygardos teismas
  14. T-2272-753/2019Nutartis · 2019-11-28Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-30Kauno apygardos teismas
  16. T-676-946/2020Nutartis · 2020-05-05Kauno apylinkės teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-04Kauno apygardos teismas
  18. T-1557-753/2020Nutartis · 2020-09-16Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-03
Bylos Nr.
T-1690-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00224-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Byla Nr. T-1690-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00224-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. rugpjūčio 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo D. M. patvirtinimo klausimą bei Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundą dėl nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 29 d. priimtu nutarimu Nr. 95-163 nutarta taikyti nuteistajam D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 10 mėn. 22 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. birželio 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 29 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 37 iki 27 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikime metu motyvuotai dirba pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Renata Staniulienė pateikė skundą dėl Komisijos 2018 m. birželio 29 d. priimto nutarimo Nr. 95-163 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą, kuriuo prašo atsisakyti patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 29 d. nutarimą. Skunde nurodo, jog nors šiuo metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės, kadangi nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Atsižvelgtina ir tai, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo ne tik skatintas, tačiau buvo fiksuoti ir pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimai, didelė neatlyginto civilinio ieškinio dalis. Vertinant pateiktus duomenis apie socialinius ryšius, taip pat nėra pagrindo teigti, kad jie tvirti ir galintys turėti reikšmingos teigiamos įtakos dėl pakartotinės nusikalstamumo rizikos.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

D. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta 15 m. laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis: nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir paskirta 15m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos, skirta 15 m. laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalis, kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis, pakeista: nuosprendžio dalis, kuria nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir paskirtas laisvės atėmimas penkiolikai metų, pakeista – pašalintas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtas 12 m. laisvės atėmimas dvylikai metų, panaikinta paskirta subendrinta galutinė bausmė ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausmė subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 10 mėn. 22 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. birželio 28 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas sutinka su prokuroro skunde nurodytais argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taip pat, kaip ir teisingai pažymi prokurorė skunde, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis keturis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis, taip pat atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į pareigūnų priežiūrą, kuri, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktuali, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis su tėvu nebendrauja, jo nepažįsta, turi motiną, tris brolius bei seserį, su kuriais santykiai geri, pataisos namuose susitaikė su žmona, tačiau, kaip ir teisingai akcentuoja prokurorė skunde, su kuo teismas visiškai sutinka, jog šios paminėtos aplinkybės nesudaro besąlygiško pagrindo teigti, kad nuteistojo socialiniai ryšiai yra tvirti ir galintys turėti teigiamos ir reikšmingos įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 27 (buvo 37 balai pagal „OASys“), tačiau pažymėtina ir tai, jog dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 27 balų sudaro net 16 balų, kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis D. M. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 95-163 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu , Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 95-163 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis