Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. gynėjo Pauliaus Svirskio ir nuteistojo D. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu vienuolikai metų;

- pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. laikas.

- pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu dvylikai metų;

- pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d. laikas.

Iš D. M. ir K. N. priteista solidariai po 35000 Lt nukentėjusiosioms S. J., I. K. ir K. K. neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. M., K. N., A. S. ir V. S. priteista solidariai 52,84 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. S. ir V. S., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. S. ir A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. gegužės 19 d., apie 18 val., Ž. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), verandoje, t. y. viešoje vietoje, dėl mažareikšmės dingsties, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, V. S. sudavė vieną smūgį kumščiu R. J. į veidą, vieną smūgį E. K. kumščiu į veidą bei du smūgius į nugaros sritį, D. M. kumščiu sudavus ne mažiau kaip du smūgius R. J. į veidą bei pilvą, A. S. plastikiniu vamzdžiu sudavus vieną smūgį R. J. į veidą bei kumščiu tris smūgius į nugarą, tuo padarydami R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Kitą dieną D. M. tęsiant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe su K. N., būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl mažareikšmės dingsties, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, 2010 m. gegužės 20 d., apie 14 val. ir 16 val., Ž. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), D. M. kumščiu sudavus ne mažiau kaip penkis smūgius ir spyrus ne mažiau kaip penkis smūgius R. J. į veidą bei rankas, kumščiu vieną smūgį sudavus Ž. B. į šoną, K. N. kumščiu sudavus vieną smūgį Ž. B. į šoną, vieną kartą spyrus R. J. į veidą, tuo padarydami R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, o Ž. B. sukeldami fizinį skausmą, D. M. kumščiu sudavus vieną smūgį sėdinčiam ant kėdės E. K., ir po to D. M. ir K. N. spyrus ne mažiau kaip penkiolika smūgių gulinčiam E. K. į galvą, viršutinę kūno dalį, rankas bei kojas, tokiu būdu D. M. ir K. N., padarydami E. K. krūtinės sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, kairės pusės V-VI-VII-VIII-to šonkaulių lūžiais ir poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žastuose, dešinėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje, galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, viršutinėje ir apatinė lūpoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje bei įvykusiu galvos smegenų suspaudimui, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos 2010 m. gegužės 20 d. E. K. mirė, taip bendrininkų grupe D. M. ir K. N. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė E. K., sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Skundo autorius analizuoja nukentėjusiojo R. J. parodymus ir teigia, kad jie yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu šis nukentėjusysis nei karto nenurodė, kad G. N. vartojo smurtą prieš E. K.. Teisme apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėja, patvirtino, kad šio nukentėjusiojo apklausos protokolą ji surašė iš R. J. žodžių, t. y. tokias aplinkybes, kurias nurodė apklausiamas asmuo. Protokolą turinio teisingumą savo parašu patvirtino ir pats nukentėjusysis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir jų nuosprendyje neanalizavo. Teisme duoti R. J. parodymai apie tai, kad jis matė, kaip K. N. spardė ant kilimo gulintį E. K. ir nuo ko krauju apsitaškė sienos, taip pat yra abejotini, nes neatitinka įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotiems duomenis. Šis nukentėjusysis nenurodė jokių įtikinamų priežasčių dėl jo parodymų keitimo, o teismas nepašalino prieštaravimų tarp šio nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo ir teisme duotų parodymų, todėl jais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Byloje nenustatyta, ar nukentėjusysis R. J. objektyviai galėjo matyti kambaryje gulintį mušamą E. K.. Apeliantas pažymi ir tai, kad teismas, vertindamas šio nukentėjusiojo parodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis parodymus teisme davė būdamas neblaivus – teisme jam buvo nustatytas girtumas. Be to, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, šio nukentėjusiojo teisme nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Skundžiamame nuosprendyje neteisingai interpretuoti nukentėjusiosios Ž. B. parodymai, kuri nei ikiteisminio tyrimo, nei teisme nenurodė, kad apelianto ginamasis būtų sudavęs smūgius E.K..

Apeliantas, plačiai aptardamas liudytojos J. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, teigia, kad jie yra nenuoseklūs, keliantys abejonių ir tarpusavyje prieštaringi. Be to, byloje nenustatyta ar ši liudytoja apskritai galėjo matyti smurto vartojimo aplinkybes, suduotų smūgių skaičių ir kitas svarbias aplinkybes, nes ji nurodė, jog vaizdą jai užstojo durys. Teismas šių prieštaravimų nevertino, jų nepašalino, todėl jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo.

Liudytojo S. Š. parodymai yra nepatikimi, nes įvykio metu jis buvo neblaivus, o apklausiamas teisme neįvardijo asmenų, smurtavusių prieš E. K., jų neatpažino, nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė. Byloje taip pat nenustatyta, ar šis liudytojas objektyviai galėjo matyti įvykio aplinkybes.

Liudytojas R. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme nurodė, kad nematė, jog smūgius E.K. sudavė apelianto ginamasis.

Taip pat, teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl liudytojos D. L. parodymų. Ši liudytoja viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad antrąją įvykio dieną (2010 m. gegužės 20 d.) E.K. smūgius sudavė tik D. M..

Gynėjas pažymi, kad antrąją įvykio dieną jo ginamasis buvo apsiavęs baltos spalvos avalynę ir apsirengęs baltos spalvos drabužiais, kurie buvo paimti iš karto po įvykio ir ant kurių nerasta jokių kraujo pėdsakų. Tokiu būdu byloje liko nepaneigti jo ginamojo parodymai ir duomenys, gauti įvykio vietos apžiūros, ikiteisminiame tyrime atliktų akistatų metu bei K. N. avalynės ir rūbų tyrimą, bei liudytoja apklaustos ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir liudytojos D. L. parodymai. Todėl apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.7 ir 3.1.8 p. nuostatomis, teigia, kad šie įrodymai turi būti vertinami jo ginamojo naudai.

Teiginiai, kad pirmąją įvykio dieną (2010 m. gegužės 19 d.) V.S. E.K. suduotas smūgis neturėjo įtakos pastarojo mirčiai, o visus mirtinus smūgius mirusiajam sudavė D. M. su K. N., yra tik teismo prielaidos. Byloje nustatyta, kad minėtą dieną V. S., smūgiuodamas R. J., pastarajam sulaužė dantų tiltelį. Tai leidžia daryti išvadą, kad šis nuteistasis galėjo suduoti ir E. K. pakankamai stiprų smūgį, turėjusį įtakos šio nukentėjusiojo mirčiai. Gynėjas pažymėdamas teismo medicinos specialisto išvadas, kurias pastarasis patvirtino ir teisme, teigia, kad byloje liko neišsiaiškinta esminė aplinkybė - ar E. K. padarytiems sužalojimams pakanka suduoti tokio stiprumo smūgį, kokį V. S. sudavė R. J.. Todėl apeliantas teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog būtent K. N. sudavė E. K. smūgius, nuo kurių pastarasis mirė. Nepavykus pašalinti minėtų prieštaravimų, visos abejonės turi būti aiškinamos apelianto ginamojo naudai.

Skundo autorius, vadovaudamasis BPK 324 str. 6 d. nuostatomis, teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje Nr. 2K-420/2008, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, esančių tarp nukentėjusiųjų, pastarųjų ir liudytojų bei nukentėjusiųjų ir nuteistųjų parodymų. Gynėjo nuomone, šiems prieštaravimams pašalinti reikalinga dar kartą apklausti nuteistuosius, teismo medicinos specialistą, nukentėjusiuosius R. J. ir Ž. B. bei liudytojus J. M., S.Š. ir R. K..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkinami iš dalies.

BPK 3 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo ar teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje („Teismų praktikos biuletenis“ Nr. 33) pažymėta, kad BPK 3 str. 1 d. 8 p. įtvirtinta nuostata yra non bis in idem (ne du kartus už tą patį) principo procesinė išraiška. Ji aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d. nuostatas, taip pat į tarptautinių ir Europos Sąjungos sutarčių nuostatas, kuriose įtvirtintas šis principas, ir jų aiškinimą tarptautinių ir Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje.

Non bis in idem principas draudžia ne tik bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo užbaigtas galutiniu sprendimu, tačiau ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą.

BPK 3 str. 1 d. 8 p. vartojama sąvoka „dėl to paties kaltinimo“ reiškia dėl tos pačios nusikalstamos veikos.

Sprendžiant, ar baudžiamasis procesas vyksta (vyktų) dėl tos pačios nusikalstamos veikos (to paties kaltinimo), dėl kurios įsiteisė­jo teismo nuosprendis arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą, esminę reikšmę turi nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės. BPK 3 str. 1 d. 8 p. nurodyta aplinkybė konstatuojama tada, kai nustatoma, kad naujas baudžiamasis proce­sas vyksta (vyktų) dėl identiškų ar iš esmės tų pačių veikos kvalifika­vimui reikšmingų faktinių aplinkybių (to paties poelgio).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba teismo nutarčiai ar pro­kuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau pri­imto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo.

Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. spalio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas K. N., kuriam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 129 str. 1 d., buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 212 str. 1 d. pagrindu.

Šiame nutarime nurodyta, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu galima pagrįstai teigti, jog K. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (2 t. 83-85 b. l.).

Pabaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame K. N. už veiksmus, padarytus 2010 m. gegužės 20 d. Ž. B. priklausiančiame name, buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 284 str. 1 d. (3 t. 143 b. l.).

Vėliau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė pateikė prašymą pakeisti K. N. pareikštą kaltinimą ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. (4 t. 92-94 b. l.).

Lyginant K. N. pareikštame įtarime (2 t. 43 b. l.) ir pakeistame kaltinime nurodytas nužudymo padarymo aplinkybes (vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios bylos aplinkybės) matyti, kad jos yra identiškos arba iš esmės tokios pačios. Naujai pakeistame kaltinime tik sukonkretinti bendrininkų veiksmai, sužalojimų skaičius ir lokalizacija bei naujai įvardintas nužudymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

Taigi, vertinant šiuos procesinius dokumentus akivaizdžiai matyti, kad baudžiamasis procesas paminėtu nutarimu buvo pabaigtas dėl tos pačios nusikalstamos veikos (to paties poelgio). Tai, kad pakeistame kaltinime K. N. inkriminuotos chuliganiškos paskatos, šiuo atveju nereiškia, jog naujas baudžiamasis procesas vyko dėl kitų veikos kvalifikavimui reikšmingų faktinių aplinkybių (kito poelgio). Iš to seka, jog prokurorė neturėjo teisės K. N. pakeisti kaltinimo, o pirmosios instancijos teismas vykdyti naujo proceso pagal šį kaltinimą, galiojant prokuroro nutarimui užbaigti K. N. atžvilgiu baudžiamąjį procesą dėl E. K. nužudymo.

Nustačius, kad baudžiamasis procesas dėl K. N. padarytos nusikalstamos veikos pagal pakeistą kaltinimą vyko pažeidžiant BPK 3 str. 1 d. 8 p. nuostatas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Toks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas vienareikšmiškai laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris trukdo nagrinėti bylą.

Paminėtą išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad BPK 254 str. 3 d. nuostatų taikymas šios instancijos teisme yra galimas. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-382/2011).

Kita vertus, konstatavus, jog prokuroras šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo reikalauti pradėti naują procesą pagal pakeistą kaltinimą, o pirmosios instancijos tokį procesą vykdyti ir priimti K. N. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, galima daryti išvadą, jog teismas galėjo bylą nagrinėti tik pagal kaltinamajame akte (3 t. 142-150 b. l.) apibrėžtas teisminio nagrinėjimo ribas.

Tačiau šis kaltinamasis aktas turinio prasme turi esminių trūkumų ir nesutapimų su bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad K. N. gali būti pareikštas sunkesnis kaltinimas. Tokiu būdu galima pagrįstai manyti, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai sudaro kliūtis teisingo sprendimo priėmimui.

Todėl nuosprendžio dalis dėl K. N. nuteisimo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. naikintina. Kadangi byloje yra duomenų, jog K. N. nužudymą galėjo padaryti bendrininkaudamas su D. M., nuosprendis naikintinas ir D. M. atžvilgiu.

Baudžiamoji byla dėl J. N. ir D. M. padarytų nusikalstamų veikų perduotina prokurorui. Priėmus tokį sprendimą, nebėra prasmės aptarti K. N. gynėjo ir nuteistojo D. M. apeliacinių skundų argumentus.

A. S. ir V. S. priimtas nuosprendis apeliacine tvarka nėra apskųstas. Jų padarytos nusikalstamos veikos su E. K. nužudymu nėra taip pat susijusios. Todėl nuosprendžio dalis dėl paminėtų asmenų nuteisimo nenaikinama (BPK 326 str. 3 d.).

Tik išsprendus BPK 3 str. 1 d. 3 p. nuostatų taikymo klausimą ir surašius BPK 219 str. reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, teismui nebus jokių kliūčių priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

K. N. ir D. M. paskirtų kardomųjų priemonių – suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę. Todėl jiems šios kardomosios priemonės taikymo terminai pratęstini trims mėnesiams.

Šioje nutartyje nurodytų pažeidimų pašalinimui taip pat nustatytinas trijų mėnesių terminas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį dėl K. N. ir D. M. nuteisimo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti prokurorui.

K. N. ir D. M. suėmimo terminus pratęsti 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 28 d.

Ikiteisminio tyrimo terminą nustatyti iki 2012 m. rugpjūčio 28 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.