- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 2K-382/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00322-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis, Olegas Fedosiukas, Vladislovas Ranonis
- Nuteistasis
- G. B.
Lietuvos Aukciausiojo Teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio ir praneejo Olego Fedosiuko,
teismo posedyje kasacine raytinio proceso tvarka inagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo G. B. kasacini skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 29 d. nuosprend˛io, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dali laisves atemimu keturiems menesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, pri˛iurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neivykti i gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. I G. B. priteista G. I. 7000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo, ji mokant G. I. atstovei pagal istatyma I. I.
Taip pat skund˛iama Vilniaus apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. vasario 4 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo G. B. apeliacinis skundas.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. B. nuteistas u˛ tai, kad 2009 m. sausio 30 d., apie 13 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), del ma˛areikmes prie˛asties sudave rankos kumciu ne ma˛iau kaip du smugius ma˛ameciui G. I. (gim. 1997 m. gruod˛io 12 d.) i veida, o iam nukritus ant ˛emes, spyre jam kojomis ne ma˛iau kaip penkis kartus i onus. Taip G. B. sukele ma˛ameciui G. I. fizini skausma ir padare lokalu kairiojo skruosto odos paraudima, t.y. ne˛ymu sveikatos sutrikdyma.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prao teismu sprendimus panaikinti, ji iteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dali ir baud˛iamaja byla jam nutraukti.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacines instanciju teismu ivados neatitinka bylos faktiniu aplinkybiu bei surinktu irodymu. Teismai neteisingai, alikai vertino irodymus: liudytoju parodymus, specialisto ivada, nukentejusiojo G. I. elgesi ir duotus parodymus. Nuteistasis teigia, kad liudytojai dave alikus parodymus, pateike skirtingas versijas apie konflikto vieta, G. I. sumuimo buda, mechanizma, smugiu skaiciu ir ju sudavimo vietas. Nukentejusiojo parodymai taip pat neatitinka nustatytu ivykio aplinkybiu, prietarauja specialisto ivadai. Kasatoriaus manymu, G. I. dave melagingus parodymus apie su˛alojimo aplinkybes, sureikmindamas ivyki, pasekmes ir padaryta neturtine ˛ala, paveiktas savo motinos, kuri turejo tiksla pateikti kuo didesni civilini iekini. Vienintelis objektyvus irodymas apie G. I. padarytus su˛alojimus – medicinos ivada, kurioje nurodyta, kad nukentejusiajam nustatytas lokalus kairiojo skruosto odos paraudimas gali buti traumines kilmes, kaip sumuimo pasekme. Atsi˛velgiant i byloje esanciu duomenu prietaringuma, anot kasatoriaus, yra pagrindas teigti, kad tokio kiekio smugiu ir taip, kaip nurodo liudytojai bei nukentejusysis, nebuvo suduota. Teismai nepagristai kritikai vertino nuteistojo parodymus apie tai, kad jis nemue G. I., o tik ibare u˛ nepadoru elgesi – lapinimasi ant laiptu prie G. B. buto duru. Nera prie˛astinio ryio tarp G. B. pasipiktinimo netoleruotinu berniuko elgesiu ir jo kairiojo skruosto paraudimo atsiradimo, todel kasatorius negali buti traukiamas baud˛iamojoj atsakomyben. U˛sigauti skruosta, kurio su˛alojima konstatavo medicinos specialistas, vaikas galejo nukrisdamas ant laiptu ir atsitrenkdamas i laiptines sienele. Teismai nepakankamai ivertino nukentejusiojo neteiseto elgesio iki ivykio, neanalizavo konflikto kilimo kaltininko ir prie˛asciu. Kasatorius tvirtina, kad ivertinus konflikto situacija darytina ivada, jog G. I. padare administracini teises pa˛eidima – nedideli chuliganizma, todel G. B. veiksmai, turint tiksla nutraukti neteisetus pa˛eidejo veiksmus – grie˛tas vaiko ibarimas, negali buti laikomi nusikalstama veika, o pripa˛intini veiksmais, susijusiais su savo teisiu, orumo ir nuosavybes gynyba bei pa˛eidejo sulaikymu ir normalia reakcija i neteisetus veiksmus. G. B. atliktuose veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baud˛iamojo nusi˛engimo po˛ymiu, todel baud˛iamasis procesas prie ji nutrauktinas ir jis iteisintinas (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsiliepimu i nuteistojo G. B. kasacini skunda Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baud˛iamojo persekiojimo departamento prokurore prao kasacini skunda atmesti. Prokurore nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ityre byloje esancius irodymus, nepa˛eisdamas Lietuvos Respublikos baud˛iamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 ir 301 straipsniu reikalavimu, teisingai juos ivertino bei pagristai G. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dali. Apeliacines instancijos teismas nepa˛eide bylu apeliacinio nagrinejimo bendruju nuostatu, tinkamai inagrinejo nuteistojo apeliacini skunda, ityre visas apelianto gincijamas bylos aplinkybes, isamiai patikrino pirmosios instancijos teismo ivadu pagristuma, dar karta ivertino irodymus, isamiai motyvavo ivadas del skunde gincijamu klausimu, nutartyje ideste irodymus ir motyvus, paaikinancius bei pagrind˛iancius sprendima atmesti nuteistojo G. B. apeliacini skunda. Teismu ivados atitinka byloje esancius irodymus ir faktines ivykio aplinkybes, priimti nuosprendis bei nutartis yra teiseti bei pagristi.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Del irodymu vertinimo
Kasaciniu skundu nuteistasis gincija ˛emesniu instanciju teismu priimtus sprendimus nurodydamas, kad nuosprendis ir nutartis neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, liudytoju parodymai, kuriais remesi teismai, yra prietaringi bei aliki. Skunde pacituoti liudytoju R. K., A. L., nukentejusiojo D. I. ir paties G. B. duotu parodymu fragmentai bei idestyta kasatoriaus nuomone apie tai, kuriais parodymais teismai turejo vadovautis, o kuriuos vertinti kritikai del neobjektyvumo, prietaringumo, melagingumo, alikumo ar galimos nukentejusiojo motinos itakos, ir juos atmesti.
Kasacines instancijos teismas priimtus nuosprend˛ius ir nutartis, del kuriu paduotas skundas, tikrina teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaike baud˛iamaji istatyma (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinedami byla, padare esminiu baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Irodymu vertinimo rezultatas yra susijes su nuosprend˛io pagristumu ir yra daugiau fakto, o ne teises klausimas. Pagal baud˛iamojo proceso istatyma byloje surinktus irodymus patikrina bei ivertina pirmosios ir apeliacines instanciju teismai. Nagrinejant byla kasacine tvarka, irodymu tyrimas neatliekamas ir irodytomis pripa˛intos faktines aplinkybes dar karta nenustatinejamos, o remiamasi ˛emesnes instancijos teismu posed˛iuose inagrinetais irodymais. Kasacines instancijos teisme irodymu vertinimo klausimas analizuojamas tik teises taikymo aspektu, t. y. sprend˛iama, ar teismams darant ivadas del aplinkybiu, turinciu reikmes bylai ispresti teisingai, nebuvo pa˛eisti baud˛iamojo proceso istatymo reikalavimai.
Pirmosios instancijos teismas isamiai ityre visus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustu nukentejusiojo G. I., jo atstoves pagal istatyma I. I., liudytoju D. K., E. A., S. B., R. B., A. L. parodymus, ianalizavo teismo medicinos specialisto ivados Nr. G3076/08(01) duomenis apie nukentejusiajam padarytus kuno su˛alojimus ir, vadovaudamasis iu irodymu visuma, konstatavo, kad G. B. ranka bei kojomis sudave smugius ma˛ameciui G. I. ir taip sukele jam fizini skausma bei ne˛ymiai sutrikde jo sveikata, t. y. padare nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas pa˛ymejo liudytoju D. K. ir A. L. parodymuose esant neesminiu prietaravimu bei juos paalino kitais bylos duomenimis. Taip pat teismas motyvuotai atmete G. B. ikelta versija apie tai, kad berniukas galejo veida susi˛aloti pats, atsitrenkdamas i siena, kai lenkesi paimti portfelio.
Apeliacines instancijos teismas, inagrinejes nuteistojo argumentus, konstatavo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepa˛eid˛iant BPK 20 ir 301 straipsniu reikalavimu ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateike argumentus, paneigiancius kasatoriaus teiginius del jo nekaltumo, smugiu sudavimo fakto, kilusiu pasekmiu – fizinio skausmo del suduotu smugiu sukelimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Apeliacines instancijos teismas i naujo isamiai inagrinejo nukentejusiojo, nuteistojo ir liudytoju parodymus, sulygino juos tarpusavyje, padare motyvuota ivada, kad nuosprendyje irodytomis pripa˛intos faktines bylos aplinkybes buvo nustatytos pagristai. Kasatoriaus argumentai, kad jis teisetai gyne savo nuosavybe ir oruma nuo neteisetu kitu asmenu veiksmu, motyvuotai atmesti.
Kasatoriaus argumentai, kad jo atliktus veiksmus teisina pa˛eidejo sulaikymo aplinkybe, kad jo veiksmai buvo „normali reakcija“ i pa˛eidima, nepagristi. BK 29 straipsnis nustato salygas, kurioms esant, asmens, padariusio nusikalstama veika, sulaikymas alina baud˛iamaja atsakomybe u˛ pa˛eidejui padaryta ˛ala. iame straipsnyje kaip butinos sulaikymo teisetumo salygos nurodyta tai, kad sulaikomas asmuo turi buti padares nusikaltima ar baud˛iamaji nusi˛engima, vengti sulaikymo ir kitaip jo negalima sulaikyti. Taciau mineta istatymo norma nesuteikia teises naudoti prievarta kaip kerta, juolab ma˛ameciam asmeniui. Be to, ma˛amecio G. I. veiksmai – lapinimasis ne tam nustatytoje vietoje – neturi nusikalstamos veikos po˛ymiu ir, net jei jis pasielge ne pagal visuomeneje priimtas morales ar etikos normas, tai nepateisina G. B. smurtiniu veiksmu prie ji.
Byloje nustatyta, kad ma˛ametis nukentejusysis nesieke konflikto su nuteistuoju, neturejo tikslo elgtis pa˛eid˛iant visuomeneje priimtu elgesio normu, o nusilapino prie G. B. buto duru tik del to, kad, eidamas i mokyklos namo, neikente. Vaikas ne˛inojo, kad lapinasi prie iejimo i gyvenamaji busta, galvojo, kad tai sandeliukas ir jo niekas nemato. Nuteistasis teigia norejes sudrausminti ma˛ameti, taciau teismai nustate, kad jis pradejo smurtauti net nemegines aikintis vaiko poelgio prie˛asciu, del menkavertes prie˛asties u˛puole ma˛ameti G. I., panaudojo prie ji fizini smurta, taip sukeldamas fizini skausma bei ne˛ymiai sutrikdydamas sveikata. Teismas pagristai konstatavo ir tai, kad nuteistasis veike tiesiogine tycia, t. y. suvoke pavojinga savo veikos pobudi, numate, kad savo veiksmais sukels ma˛ameciui fizini skausma ir ji su˛alos, ir to norejo. Konstatuotina, kad nuteistojo veiksmai – smugiu sudavimas kumciu ir kojomis – teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dali.
Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacines instanciju teismai, vertindami irodymus ir nustatinedami faktines aplinkybes, nepa˛eide BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatu. Tai, kad bylos irodymai ivertinti nepalankiai kasatoriui, nera baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimas. Nenustacius netinkamai pritaikyto baud˛iamojo istatymo fakto ar padarytu esminiu baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimu ir nesant teisinio pagrindo pakeisti arba panaikinti apkaltinamaji nuosprendi ar apeliacines instancijos teismo nutarti, kasacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baud˛iamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. B. kasacini skunda atmesti.