- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- 1S-565-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00224-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 95-346, kuriuo nuteistajam K. N. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi K. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 19 d.
2. Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 95-346 nutarta taikyti K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis tęsia darbinę veiklą, vykdo jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 95-346, kuriuo nuteistajam K. N. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, jog K. N. daro neabejotiną ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis K. N. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo K. N. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui bei kitoms aplinkybėms, nesusijusioms su pataisos procesu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu bei iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis išlieka pavojingas visuomenei. Taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas spręsdamas K. N. lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Be to, pažymima, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į nuteistojo padarytus nusikaltimus ir „didelę“ neatliktos bausmės dalį.
4.2. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo prokurorės skunde nurodyti motyvai nėra pagrįsti nei įstatymų taikymo vertinamuoju kriterijumi, nei galiojančia teismų praktika, suformuota lygtinio paleidimo bylose, todėl pripažinti skundą tenkintinu, neatsižvelgiant į Komisijos nutarime išdėstytus argumentus, nėra teisėta. Pažymima, kad prokurorės nurodyti motyvai yra subjektyviai šališki, nes baudžiamojo proceso metu prokuratūra palaikė kaltinimą, be to šiuo atveju yra akivaizdu, kad skundą pateikusi prokurorė net nėra susipažinusi su K. N. asmens byla. Taip pat teigiama, jog apylinkės teismas vertino ne Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o prokurorės skundo tenkinimo klausimą, neatsižvelgdamas į tai, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstami pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl prokurorės skundo argumentai, susiję su nusikalstamos veikos pobūdžiu ir jo sunkumu, sąsajoje su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susiję su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės.
4.3. Taip pat nuteistojo skunde pažymima, jog nors Komisija ir patvirtino, kad nuteistasis elgiasi motyvuotai, vykdo pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus bei jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau apylinkės teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog K. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ženkliai sumažėjo ir, nevertindamas šios rizikos, nemotyvuotai ir deklaratyviai konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino ne galutines socialinio tyrimo ir Komisijos išvadas, iš bylos išskirtas tam tikras aplinkybes (statinius kriminogeninius veiksnius), joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir jų nemotyvuodamas priėmė abstraktų galutinį sprendimą.
4.4. Be kita ko, skunde nurodoma, kad K. N. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu buvo 12 kartų paskatintas, du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, o jo dabartinis požiūris į taikomą priežiūrą yra pozityvus, jis nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi jis buvo perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją, nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. nuolatos dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.
4.5. Taip pat, nuteistojo skunde pažymima, jog nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama tai, kad iš 16 balų sudarančių nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, 4 balai yra dinaminiai, todėl K. N. vykdydamas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, minėtų balų skaičių gali ir privalo mažinti. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo akcentuojamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nėra siejamas vien tik su „OASys“ metodika, kadangi joks teisės aktas nenustato keliais balais bausmės atlikimo metu turi sumažėti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, tam, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Todėl nuteistojo manymu, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra imperatyviai nurodyta, kad tais atvejais, kuomet nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti remiamasi vien tik dinaminių balų mažėjimu, todėl šiuo atveju apylinkės teismo išvada, jog tik dinaminių balų mažėjimas apibrėžia pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra objektyviai teisinga.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo K. N. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, K. N. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis įrodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. K. N. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 41 balas. Tuo tarpu, pastarojo K. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 16 balų. Pažymėtina, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 12 balų, o tai reiškia, kad likusieji 4 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju, dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo K. N. pataisos procesas dar nėra baigtas.
10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš K. N. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis jis buvo baustas du kartus. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.
11. Nors nuteistojo skunde ir teigiama, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai atsižvelgė į K. N. padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nuteistas, sunkumą ir pobūdį bei į jo neatliktos bausmės dalį, tačiau aukštesnysis teismas atmeta šį skundo argumentą, kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos bei jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, nors ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
11.1. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad minėtas aplinkybes žemesnysis teismas vertino nepagrįstai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, laisvės atėmimo bausmę K. N. atlieka už dviejų nusikaltimų – nesunkaus ir labai sunkaus, padarymą. Vienas iš jo padarytų nusikaltimų sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė iš chuliganiškų paskatų, o jų padarymo metu K. N. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, veikė kartu su bendrininku. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines K. N. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Be to, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir tai, jog K. N. dar prieš aptarto nusikaltimo padarymą, t. y. 2002 m. vasario 6 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, buvo nuteistas už nusikalstamų veikas, numatytas Lietuvos BK 246 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2000 m.), kurių įvykdymo metu jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo, jog nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais skatina nusikalstamą jo elgesį.
11.2. Svarbu pažymėti ir tai, jog priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, K. N. neatliktos bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo metu – 3 metai 7 mėnesiai ir 3 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
12. Nuteistojo skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai vertino ne Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o prokurorės skundo tenkinimo klausimą, tačiau šiam skundo argumentui teisėjų kolegija nepritaria. Pažymėtina, jog BVK 164 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo pateikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Minėta teisės norma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, ar dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo paduotas prokuroro skundas, ar ne, apylinkės teismas privalėjo svarstyti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis numato, kas jeigu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, teismas lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam pagrįstumo klausimą išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė procesinius pažeidimus ar netinkamai taikė BVK ir BPK nuostatas, reglamentuojančias Komisijos nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo procedūrą.
13. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apygardos teismas BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, jokie kiti procesiniai dokumentai (taip pat ir prokurorės skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos) šia tvarka negali būti nagrinėjami. Todėl K. N. skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijami minėto prokurorės skundo argumentai, yra nenagrinėjami ir apygardos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
14. Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju stebimi ir teigiami nuteistojo pokyčiai – K. N. bausmės atlikimo metu dirba, iš gaunamo uždarbio dengia civilinį ieškinį, yra dvylika kartų skatintas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir kt. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamos atsvaros pagrįstai išvadai, jog K. N. jau gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuotas, t. y. dar nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu K. N. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo K. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.