Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-119-658/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-02-15Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-10Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2014-04-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. T-32-300/2015Nutartis · 2015-02-13Šiaulių apygardos teismas
  6. T-38-768/2017Nutartis · 2017-06-23Panevėžio apygardos teismas
  7. T-1690-946/2018Nutartis · 2018-08-03Kauno apylinkės teismas
  8. T-44-300/2018Nutartis · 2018-09-05Šiaulių apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-06Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-14Kauno apygardos teismas
  11. T-1064-753/2019Nutartis · 2019-06-10Kauno apylinkės teismas
  12. T-1197-946/2019Nutartis · 2019-06-25Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-25Kauno apygardos teismas
  14. T-2272-753/2019Nutartis · 2019-11-28Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-30Kauno apygardos teismas
  16. T-676-946/2020Nutartis · 2020-05-05Kauno apylinkės teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-04Kauno apygardos teismas
  18. T-1557-753/2020Nutartis · 2020-09-16Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
1S-119-658/2019
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00224-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-119-658/2019Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00224-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 95-483 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. D. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuteistas subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme. Priteista iš D. M. ir K. N. solidariai po 20 000 Lt (5 792,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosioms S. J., I. K. ir K. K..

2. Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis pakeistas: nuteistojo D. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus, už šios nusikalstamos veikos padarymą D. M. paskiriant 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. M. nustatyta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalis, kuria pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis, pakeista: nuosprendžio dalis, kuria D. M. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir paskirtas laisvės atėmimas 15 metų, pakeista – pašalintas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtas laisvės atėmimas 12 metų. Panaikinta paskirta subendrinta galutinė bausmė ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 20 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 20 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2018 m. lapkričio 30 d.) – 3 metai 5 mėnesiai 21 diena.

5. Komisija 2018 m. lapkričio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 95-483, kuriuo nutarė nuteistajam D. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 95-483 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama daryti išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas pažymėjo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, t. y. už nusikaltimą žmogaus gyvybei, nusikaltimą viešajai tvarkai, neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė, todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Apylinkės teismas vertino ir aplinkybes, kad D. M. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t. y. keturis kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus ir du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesistengė atlyginti priteistų civilinių ieškinių 21 697,11 Eur sumai ir šiuo metu yra atlyginęs tik nedidelę jų dalį, t. y. 45 Eur.

II. Skundo esmė

7. Nuteistasis D. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7.1. Skunde nurodoma, kad atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų. Liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis, tokiu būdu vienpusiškai ir neišsamiai vertinant byloje esančius įrodymus. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra šabloninė, neindividualizuota nuteistojo atžvilgiu.

Šalies argumentai

7.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai rizikos grupei, jis atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje lengvosios grupės sąlygomis. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu drausminių nuobaudų neturi, net 15 kartų paskatintas už pavyzdingą elgesį, gerą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose programose, konkursuose ir renginiuose, dalyvavo tapybos būrelio veikloje, lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus.

7.3. Nuteistasis D. M. akcentuoja, jog turi vidurinį išsilavinimą, iki suėmimo dirbo automechaniku, dirba ir pataisos namuose, bei įgijo odinių gaminių taisytojo bei avalynės taisytojo specialybes, o paleistas iš įstaigos dirbs AB „Krekenavos agrofirma“. Pažymi, kad turi draugų tiek laisvėje, tiek pataisos namuose, palaiko gerus santykius su šeima. Paleistas iš pataisos įstaigos gyvens pas buvusią žmoną, su kuria gyvena ir jų sūnus. Nurodo, jog nors iš jo ir priteistas civilinis ieškinys, jo atžvilgiu vykdomi vykdomieji dokumentai, tačiau pirmiausiai didžioji dalis išmokų yra sumokėta kaip alimentai vaikų išlaikymui.

7.4. Skunde nuteistasis pažymi, kad neturi jokių priklausomybių, kurios sąlygotų nusikaltimų padarymą. Nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, nerodo lyderystės apraiškų, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą elgesį ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

10. Nuteistasis D. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam šiuo metu nustatoma žema – 23 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ji nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 4 balais. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (12 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, D. M. pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jis 15 kartų paskatintas, pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, įgijo specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, vengia tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako diskriminacinių nuostatų, išėjęs į laisvę bus įdarbintas AB „Krekenavos agrofirma“. Vis dėlto, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, nors motyvai ir glausti, tačiau ji negali būti laikoma šablonine, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

12. Teisėjų kolegija sutinka apylinkės teismo išvada, kad D. M. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Visų pirma, tai patvirtina jo elgesys bausmės atlikimo metu. Nors, jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. D. M. tris kartus nesilaikė nustatytos tvarkos ir vieną kartą svarstytas jo elgesys dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo, dėl ko du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kitus kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytos tvarkos nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje (pirmą kartą baustas 2010 m. gruodžio 25 d.) ir vėliau (paskutinis pažeidimas padarytas 2015 m. rugpjūčio 4 d.), t. y., kai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Tai galėjo leisti pirmosios instancijos teismui manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.

13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad nors šis teistumas D. M. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas įvykdytas dėl mažareikšmės dingsties, kaltininkui apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Remiantis 2018 m. lapkričio 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu D. M. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir tai, kad pataisos namuose už alkoholio vartojimą nuteistasis nebaustas, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kadangi išėjęs iš struktūruotos aplinkos D. M. vis tik gali pritrūkti motyvacijos kovoti su alkoholio vartojimo problema.

14. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu D. M. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Nors šiuo metu nuteistasis savo lėšas tvarko racionaliai, iš gaunamo darbo užmokesčio moka alimentus nepilnamečiam vaikui, tačiau D. M. turi nemažai nepadengtų skolų. Nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys 5 792,40 Eur sumai, bei pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai dėl 21 697,11 Eur išskaičiavimo iš nuteistojo, tačiau šiuo metu padengta vos 45 Eur. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint finansinių įsipareigojimų ne tik vaikui, bet ir nusikaltimu padarytai žalai atlygtini, D. M. iš esmės nededa pakankamai pastangų žalai atlyginti, rimtai nevertina ir savo turimų finansinių įsipareigojimų, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

15. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga pataisos proceso metu, tačiau ji dar nesudaro šiuo metu pagrindo spręsti, jog probacija bus pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamo elgesio nestruktūruotoje aplinkoje, todėl bausmės atlikimas turi būti tęsiamas pataisos namuose. Kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svertinių balų skaičių vis dar sudaro ir dinaminiai balai, nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas elgesio pataisos programose ir priemonėse, skirtose neigiamos alkoholio vartojimo įtakos jo nusikalstamam elgesiui pašalinimui, privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis