- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1558-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01993-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- M. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui M. Z. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Z. (toliau – atsakovas) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, prašydama pakeisti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal kartu su ieškiniu teikiamą 2019 m. balandžio 16 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad ji bei atsakovas yra 0,0808 ha žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei priklauso 48/100 dalys, o atsakovui – 52/100 dalys minimo turto. Ginčo žemės sklypu šalys naudojasi vadovaudamosi 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudarytu naudojimosi žemės sklypu planu ir 2007 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo naudojimosi nustatymo sutartimi. Ieškovės teigimu, ši nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka ieškovės interesų, dėl jos nuolat kyla šalių konfliktų. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą tiek žodžiu, tiek raštu, siekdama abipusių derybų bei nuolaidų būdu susitarti dėl minimalaus naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tačiau atsakovas į ieškovės reiškiamas pretenzijas nereagavo. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
3. Ieškovės teigimu, būtina keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo planu nustatytą naudojimosi tvarką atsakovas prie gyvenamojo namo gali patekti iš visų pusių, t. y. iš bendrai naudojamos žemės sklypo dalies bei iš išimtinai jo naudojamos žemės sklypo dalies. Tuo tarpu ieškovė prie gyvenamojo namo prieiti gali tik iš bendrai naudojamo ploto pusės, o iš atsakovui naudoti priskirto žemės ploto pusės negali patekti prie gyvenamojo namo. Pagal nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovės būsto langai, dujų įvadas, antena yra būtent toje namo pusėje, kurioje nėra nustatyta bendro naudojimosi sklypo dalis patekimui prie namo. Atsakovas nesudaro galimybės ieškovei ar jos pasamdytiems darbuotojams patekti prie gyvenamojo namo antro aukšto langų (kurie yra jos naudojamoje namo dalyje) ar dujų mazgo (kas įmanoma tik kopėčių pagalba, jas statant lauke, atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje), todėl ieškovė negali atlikti jokių remonto ar kitų tvarkymo darbų, negali tinkamai prižiūrėti jai priklausančio turto; dėl to nuolat kyla bendraturčių konfliktai. Ieškovės teikiamas naujas naudojimosi žemės sklypu planas nustato, kad žemės sklype esančių pastatų savininkams, t. y. tiek ieškovei, tiek atsakovui, būtų suteikta teisė patekti prie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo iš visų jo pusių. Ieškovės teigimu, tokia naudojimosi tvarka nepažeistų atsakovo teisių ir interesų, nes priėjimas prie gyvenamojo namo būtų suteikiamas ne tik atsakovui priskiriamos naudojimuisi žemės sklypo dalies, tačiau ir išimtinai ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies sąskaita. Taip pat ieškovė nurodė, kad pagal 2007 metais nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis garažas yra žemės sklypo dalyje, kuri priskirta bendraturčiams naudotis bendrai. Ieškovė garažu ir po ja esančia žeme nesinaudoja, todėl tokia tvarka pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės, interesus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. Z. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nei ieškinyje, nei pateiktame plane nėra nurodomi konkretūs žemės sklypo taškai, kurie priskiriami bendram naudojimui, o kurie – ieškovei ir atsakovui. Pagal 2007 metų planą atsakovo naudojamos žemės sklypo dalies riba ėjo ties 10-11-18 taškais įstrižai sklypo. Ieškovė siūlomame plane daro pakeitimus, perkeldama ribą ir apibrėždama taškais 26-25-24-23-27 (2019 metų planas). Tokia riba negali būti nustatoma, nes ties 11 (pagal 2007 m. planą) arba 25 (pagal 2019 metų planą) tašku yra šulinys. Nuo jo 1,2 metro žemės gylyje iki namo nuvestas vandentiekio vamzdis. 2007 metais asmeninio naudojimosi sklypu riba buvo sutarta būtent per taškus 10-11-18 tam, kad kiekviena šalis turėtų tiesioginį priėjimą prie vandentiekio vamzdžio. Ieškovė prašo nustatyti jai teisę asmeniškai naudotis žeme virš vandentiekio vamzdžio, taip pažeisdama bendraturčio interesus ir galimybę patekti prie vandentiekio vamzdžio. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, numatydama, kad tarp 22 ir 21 taško (2019 metų planas) būtų bendro naudojimo sklypas. Nustačius naudojimosi tvarką, kaip pageidauja ieškovė, būtų apribota atsakovo teisė naudotis jam priklausančiu turtu – pagalbinio ūkio pastatu (šiltnamiu), kuris dar 1985 metais buvo priblokuotas prie atsakovo gyvenamojo namo pagal namo projektą bei yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė turtą įsigijo 2003 metais ir jai buvo žinoma, kad šiltnamis yra ne bendras, o nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taip pat nurodė, kad bendro naudojimosi žemėje yra ne tik atsakovui priklausantis garažas, tačiau ir vien tik ieškovei priklausanti laiptinė, todėl 2007 metais nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo aspektu bendraturčių teisėtų interesų nepažeidžia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta 2007 m. spalio 1 d. bendrasavininkų sutartimi Nr. DA-4369 ir pažymėta 2007 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo plane. Ši naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šalių galioja daugiau kaip 15 metų, todėl tam, kad būtų pakeista jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, tokio pakeitimo prašanti šalis turi nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog ši tvarka jau nebeatitinka realios situacijos ir bendrasavininkių interesų pusiausvyros principų. Teismo teigimu, sprendžiant tokio reikalavimo pagrįstumą, būtina nustatyti, kokie esminiai naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasikeitimai įvyko po to, kai buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.
7. Teismas vertino, kad ieškovė reikalavimą grindžia ne objektyviomis aplinkybėmis, bet subjektyviu patogumo naudotis turtu vertinimu ir šalių konfliktais. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji prie dujų įvado į jos naudojamą gyvenamojo namo dalį, satelitinės antenos ir lango iš lauko pusės gali prieiti tik per atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį, nėra naujos. Tiek langas, tiek dujų įvadas, tiek satelitinė antena, tikėtina, buvo ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, o jei jų tuo metu nebuvo, juos įrengdama ieškovė turėjo įvertinti galimybę prie jų prieiti per atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog langas, dujų įvadas ir antena buvo įrengti po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir su atsakovo leidimu, ieškovė nepateikė.
8. Teismas nurodė, jog ieškovė, teigdama, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką nebuvo palikta bendro naudojimo žemės sklypo dalis palei pietinę gyvenamojo namo sieną ties posūkių taškais 17 ir 18, pažymėtais 2007 m. rugpjūčio 10 d. naudojimosi tvarkos plane, reikalinga pastatui ir įrenginiams prižiūrėti, neigia aplinkybę, kad šioje vietoje prie namo sienos yra priblokuotas atsakovui priklausantis šiltnamis. Šis šiltnamis yra nurodytas gyvenamojo namo projekte ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nors abi šalys pripažino, kad šiuo metu šiltnamio realiai nėra, atsakovas nurodė, jog yra šiltnamio pamatai ir bet kada gali atsirasti poreikis jį turėti. Pagal ieškinio reikalavimą nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atimtų atsakovo galimybę įsirengti šiltnamį pagal projektą. Teismas padarė išvadą, jog nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiltnamio faktas yra nereikšmingas sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, vien todėl, kad šiuo metu šiltnamio nėra.
9. Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl daiktinių teisių, teismas sprendžia šalių ginčą dėl asmens teisių į daiktą, o ne bendrasavininkių bendravimo problemas ar kitus tarpasmeninius santykius. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad pakeitus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą projektą, ieškovei gali būti patogiau naudotis savo turto dalimi. Tačiau, teismo vertinimu, vien asmens subjektyviai suvokiamas naudojimosi patogumo kriterijus negali būti pakankamu pagrindu keisti bendrasavininkių nustatytą ir jau nusistovėjusia naudojimosi sklypu tvarką, nesant tam svarbių priežasčių. Priešingu atveju būtų pažeisti civilinių santykių teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė L. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad esama naudojimosi žemės sklypu tvarka patenkina tik atsakovo interesus, ignoruojant ieškovės poreikį turėti priėjimą prie savo dalies bendrai naudojamojo gyvenamojo namo. Atsakovas nustatytos tvarkos pagrindu turi prieigą prie visų gyvenamojo namo pusių, o apeliantei yra apribota galimybė patekti prie jai priklausančių gyvenamojo namo antro aukšto langų, dujų mazgo, satelitinės antenos; apeliantė negali atlikti jokių remonto darbų, nes patekimas prie jų galimas tik iš atsakovui tenkančios naudotis sklypo dalies. Dėl to nuolat kyla šalių konfliktų. Teismo išvados yra ydingos ir sudaro pagrindą formuotis praktikai, jog net ir esant esminėms aplinkybėms, kurios trukdo tinkamai prižiūrėti ir rūpintis bendrąja daline nuosavybe vienam iš bendraturčių, ydinga ir neracionali tvarka, vien tik dėl to, kad ja buvo naudojamasi keliolika metų, turi prioritetą prieš bet kokius pokyčius, kuriais būtų išsprendžiamas daiktinės teisės – naudojimosi daiktu (įskaitant jo priežiūrą) – netinkamas įgyvendinimas.
10.2. Esama 2007 m. naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra racionali, neatitinka šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, ja vadovaujantis negali būti užtikrinamas tinkamas nuosavybės teisių įgyvendinimas. Atsakovas pripažino, jog šalių konfliktai vyksta ir jų metu jis kviečia policiją. 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, leidžiančią šalims atlikti darbus ant jiems priklausančių namo dalių, tačiau, apeliantei neturint priėjimo prie savo namo dalies sienų, šis susitarimas iš apeliantės pusės netenka prasmės. Pasirašydamas šią taikos sutartį, atsakovas sutiko su ieškovės teise atlikti visus remonto ar statybos darbus, tačiau ši ieškovės teisė yra sistemingai pažeidžiama. Teismas neužkirto kelio tolesniems šalių konfliktams, neišsprendė esminio klausimo dėl racionalaus ir protingo abiejų bendraturčių pareigos rūpintis bendrąja daline nuosavybe įgyvendinimo.
10.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiltnamio nebuvimo faktas nėra reikšmingas. Tokia teismo išvada reiškia, kad ieškovė iš esmės neturi jokių galimybių apginti savo interesus, nes savo lėšomis parengus naudojimosi tvarkos planą ir jame net ir numačius šiltnamio egzistavimą (nors jo faktiškai nėra), atsakovas bet kada gali praplėsti šiltnamio ribas (išlieti kitokios formos pamatus) ir taip manipuliuoti ieškovės siūlymais keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tik po ieškinio gavimo atsakovas pradėjo tam tikrus statybų darbus ir išliejo šiltnamio pamatus. Neigdamas aplinkybę dėl šiltnamio nebuvimo, atsakovas, apklausiamas teismo posėdžių metu, galiausiai pripažino, kad šiltnamis toje vietoje nestovi jau daugiau nei 20 metų, tačiau būtent po ieškinio kopijos gavimo jis pradėjo atstatymo darbus. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, siekiant sukliudyti apeliantei ginti savo teises ir teisėtus interesus. Šiltnamio ginčo vietoje nebuvo ir nėra daugiau kaip 20 metų, jo registracija Nekilnojamojo turto registre yra klaidinga ir neatitinka realios situacijos.
10.4. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog atsakovui priklausantys statinys – garažas – stovi bendrojo naudojimo plote, kuriuo apeliantė faktiškai neturi jokių galimybių naudotis. Tokiu būdu yra padidėjusi atsakovo sklypo dalis ir yra sumažėjusi apeliantei tenkanti bei jos įsigyta žemės sklypo dalis (turėtų tekti 42/100 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausantis garažas yra bendro naudojimo plote, ieškovė pateiktu teismui tvirtinti planu siekė pakeisti ir tai, jog išimtinai atsakovui nuosavybės teise priklausantis garažas nestovėtų bendro naudojimo plote, nes ta žemės sklypo dalimi ieškovė niekaip negali naudotis, kaip ir pačiu garažu.
10.5. Ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ne tik nepažeis atsakovo teisių, tačiau užtikrins abiejų bendraturčių interesus, nes pateiktame plane nustatyta naudojimosi tvarka artima faktiškai nusistovėjusiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai ir plane siekiama, jog asmeniniam naudojimui skirta dalis nebūtų sumažinta nė vienam bendraturčiui, taip pat bus tinkamai įgyvendinta kiekvieno iš bendraturčių teisė patekti prie jiems priklausančio statinio, susijusi su buitinių ir (ar) ūkinių poreikių tenkinimu, bus išspręsti visi šalių nesutarimai ir užtikrintas bendrasavininkių interesų pusiausvyros principas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovės siūlytas projektas nėra priimtinas ir dėl kokių konkrečių priežasčių.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. Z. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekėlė motyvo dėl 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose patvirtintos taikos sutarties, todėl negali jo kelti ir dabar.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovui priklausantis garažas yra bendro naudojimo plote ir dėl to yra sumažėjusi jai tenkanti žemės sklypo dalis, tačiau, 2007 metais nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, šis klausimas buvo spręstas. Ieškovei priklausanti namo laiptinė taip pat yra bendro naudojimosi plote. Prašomame patvirtinti plane, ieškovė žemės sklypo dalį, kuriame stovi garažas, priskiria atsakovui, tačiau laiptinę, kuri priklauso tik ieškovei, ir toliau palieka bendro naudojimo žemės sklypo dalyje.
11.3. Nors atsakovas keletą metų nesinaudojo šiltnamiu, tačiau, kaip matyti iš ieškovės su ieškiniu pateiktų nuotraukų, šiltnamio pamatai yra, jis taip pat įregistruotas VĮ Registrų centre kaip nekilnojamasis turtas – pagalbinio ūkio pastatas. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, būtų apribota atsakovo teisė naudotis jam priklausančiu turtu. Nors šiuo metu šiltnamio nėra, tačiau yra jo pamatai, o konstruktyvą (nesudėtingas statinys) atsakovas turi teisę susirinkti bet kada, tam numatytoje vietoje, kur ir yra įregistruoti šiltnamio pamatai.
11.4. Ieškovė, pagal keičiamą planą, keičia žemės naudojimosi ribas, kurios buvo priskirtos asmeniniam naudojimui. Pagal 2007 metų planą atsakovo riba ėjo ties 10-11-18 taškais, įstrižai sklypo. Pagal dabar siūlomą ieškovės planą, šioje dalyje ji daro pakeitimus, perkeldama ribą ir apibrėždama taškais 26-25-24-23-27 (2019 metų planas). Ties 11 (pagal 2007 metų planą) arba 25 (pagal 2019 metų planą) tašku yra šulinys. Nuo jo 1,2 metro žemės gylyje iki namo nuvestas vandentiekio vamzdis. 2007 metais asmeninio naudojimosi sklypu riba buvo sutarta būtent per taškus 10-11-18 tam, kad kiekviena šalis turėtų tiesioginį priėjimą prie vandentiekio vamzdžio. Dabar ieškovė prašo nustatyti teisę jai asmeniškai naudotis žeme virš vandentiekio vamzdžio. Dėl to ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas negali būti patvirtintas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl naujo įrodymo prijungimo
14. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-135-983/2019.
15. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Susipažinęs su ieškovės pateiktu nauju įrodymu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su apeliaciniu skundu pateikta teismo nutartis galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme: ji buvo priimta 2019 m. balandžio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-135-983/2019, kurioje ieškovė dalyvavo, ir visą laiką buvo ieškovei žinoma. Be to, CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šiuo atveju, ieškovės pateikti duomenys teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko. Atsižvelgiant į tai, pripažintina nesant pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, todėl naujai apeliacinės instancijos teisme pateikiamą įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos pakeitimo
17. Byloje nustatyta, kad ieškovei L. V. nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys, o atsakovui M. Z. – 52/100 dalys 0,0808 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 11, 12). 2007 m. rugpjūčio 20 d. bendraturčiai ieškovė ir atsakovas sudarė Žemės sklypo naudojimosi nustatymo sutartį, kuria nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo planą (e. t. 1, b. l. 13, 14, 15).
18. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2019 m. balandžio 16 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (e. t. 1, b. l. 23), argumentuodama tuo, jog šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo standartų, yra neracionali ir nesudaro ieškovei galimybės įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, neužkerta kelio bendraturčių konfliktams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Taigi, šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl bendraturčių pasirašyta sutartimi nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
20. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju tokia bendraturčių sutartis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo naudojimosi tvarkos buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio 20 d., sutartis yra šalių vykdoma, tačiau ieškovė inicijavo sutartimi nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimą ir, atsakovui nesutikus, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo kreipėsi į teismą.
21. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
22. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
23. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
24. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais ir sutinka su ieškovės argumentais, kad nustatyta nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka gali būti keičiama ir vien faktas, jog žemės sklypas naudojamas pagal tam tikrą naudojimosi tvarką ilgą laiką, savaime nėra pakankamas atmesti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Ilgalaikis nusistovėjusios ar sutartos naudojimosi tvarkos buvimas yra tik viena iš aplinkybių, kuri turi būti įvertinta bendrame visų reikšmingų argumentų kontekste, atsižvelgiant į pirmiau aptartus įstatyme įtvirtintus bei teismų praktikoje plėtojamus kriterijus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad būtų pakeista jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, tokio pakeitimo prašanti šalis turi įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ši tvarka nebeatitinka realios situacijos ir bendraturčių interesų pusiausvyros principų, o sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, būtina nustatyti, kokie esminiai naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiteikimai įvyko po to, kai buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste įvertinęs pirmiau aptartus reikšmingus kriterijus naudojimosi bendrąja daline nuosavybės teise turimo turto tvarkos nustatymui (pakeitimui), apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė svarbių priežasčių, kurioms esant bendraturčių sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų būti keičiama teismo sprendimu.
26. Pirma, ieškovė, prašydama pakeisti naudojimosi daiktu tvarką, argumentavo, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra tinkama dėl to, jog ieškovės būsto langai, dujų įvadas ir antena yra toje gyvenamojo namo pusėje, kurioje nėra nustatyta bendro naudojimosi sklypo dalis ieškovės patekimui prie namo, o tai sukelia nepatogumų, nes atsakovas neleidžia ieškovei ar jos pasamdytiems darbuotojams patekti prie nurodytų objektų bei juos tinkamai prižiūrėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti bendraturčių sutartimi 2007 m. nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes tokia situacija – ieškovės būsto langai ir dujų įvadas – yra nepakitusi nuo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties sudarymo, t. y. egzistavo 2007 m. sudarant naudojimosi žemės sklypu tvarką ir ieškovei buvo žinoma. Dėl to pats šių objektų buvimas ir poreikis juos prižiūrėti nėra aplinkybė, kuri lemtų ir poreikį keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. 2023 m. sausio 19 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad anteną ji įsirengė toje namo dalyje, kurioje nėra nustatytos bendros naudojimosi tvarkos, jau po minėtos 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo naudojimosi nustatymo sutarties sudarymo, o šiai sugedus, atvykęs meistras ją sutaisė. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, anteną ieškovė savo pasirinkimu įsirengė nurodytoje vietoje, žinodama esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėtų objektų (langų, dujų įvado ar antenos) ieškovė nebūtų galėjusi prižiūrėti dėl atsakovo veiksmų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovės minima Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis ir kuria, be kita ko, susitarta dėl remonto darbų gyvenamajam namui, patvirtina, kad šalys, esant poreikiui, susitaria dėl būtinų remonto darbų. Duomenų apie taikos sutarties pažeidimus ar trukdymą ją vykdyti, byloje nepateikta. Taigi, byloje esanti medžiaga neleidžia daryti išvados, jog atsakovas sistemingai, piktybiškai bei nuolat trukdytų ieškovei naudoti ar tvarkyti tuos ieškovei priklausančius objektus, prie kurių galima patekti per atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį.
27. Antra, pirmiau aptartos išvados nepaneigia ieškovės argumentai dėl nuolatinių bendraturčių konfliktų, dėl kurių, ieškovės teigimu, atsakovas kviečia policiją. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d. administracinio nusižengimo protokolą (e. t. 1, b. l. 59–61). Iš šio protokolo matyti, kad 2021 m. liepos 14 d. buvo įvykęs ieškovės ir kito asmens (ne atsakovo) konfliktas, atsakomybė taikyta dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, viešosios tvarkos pažeidimo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, jog ieškovė meistrus iškvietė ir su jais atvyko atlikti darbų nieko apie tai nepranešusi bendraturčiui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė, prieš ketindama atlikti remonto darbus, būtų iš anksto informavusi atsakovą apie tokių darbų poreikį bei laiką. Taigi, natūralu, kad dėl netikėtai atvykusių asmenų į atsakovo naudojamą sklypo dalį galėjo kilti nesusipratimų bei konfliktas, kuris, kaip buvo pagrįstai atkreiptas dėmesys ir pirmosios instancijos teismo, iš esmės kilo ne tiek dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos netinkamumo, bet dėl tarpasmeninių asmenų santykių ir bendravimo kultūros. Kaip buvo minėta, CK 4.75 straipsnis įtvirtina bendraturčių pareigą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti bendraturčių sutarimu. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė aplinkybės, kad ji šią pareigą įgyvendino tinkamai įspėdama atsakovą dėl ketinimo bei poreikio atlikti tam tikrus darbus patenkant į jo naudojamą sklypo dalį (CPK 178, 185 straipsniai), todėl šio konflikto aplinkybės, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo spręsti dėl 2007 m. nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos netinkamumo. Priešingai, ieškovės elgesys ir nurodyto konflikto priežastys sudaro prielaidas labiau tikėtinu laikyti tai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas nesudarytų prielaidų išspręsti visų šalių nesutarimų, kaip kad apeliaciniame skunde nurodo ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų apie kitus sistemingai ir nuolat vykstančius konfliktus, susijusius būtent su naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurie sudarytų prielaidas svarstyti dėl būtinybės keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką (CPK 178 straipsnis).
28. Trečia, ieškovė, prašydama pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, remiasi aplinkybe, kad realiai nėra atsakovui priklausančio šiltnamio, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Viena vertus, atsižvelgiant į ieškovės teiginius, jog šiltnamio ginčo vietoje nebuvo ir nėra daugiau kaip 20 metų, pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo žinoma ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką 2007 metais, todėl negali būti laikoma nauja aplinkybe, kuri savaime, kaip naujai atsiradusi, sudarytų poreikį keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų, kad šiltnamio registracija Nekilnojamojo turto registre būtų nuginčyta ar kitaip panaikinta, byloje nėra. Be to, byloje aptarta ir nustatyta aplinkybė, kad šiuo metu yra šiltnamio pamatai. Atsižvelgiant į tai, kad šiltnamis yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra teisiškai reikšminga tai, ar nurodyti pamatai yra išlikę (visi ar jų dalis), ar atsakovo atstatyti, nes atsakovas turi teisę įrengti tokį statinį jo registruotoje vietoje. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės argumentai, jog šiltnamio registracija yra klaidinga, nes neatitinka realios situacijos, jog atsakovas atkūrė šiltnamio pamatus ir kt., nesudaro pagrindo kitaip vertinti faktinės situacijos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, registre esant įrašui apie šiltnamį, nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kokios pageidauja ieškovė, būtų pažeidžiamos atsakovo, kaip šiltnamio savininko, teisės, būtų apsunkinamos atsakovo galimybės realiai pasistatyti (atkurti) ir naudotis šiltnamiu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.
29. Ketvirta, ieškovė nurodo, kad 2007 m. bendraturčių sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra pažeidžiamos jos teisės, nes atsakovui priklausantis garažas stovi ant bendro naudojimo žemės sklypo. Nenuginčyta, kad ši aplinkybė egzistavo sudarant 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo naudojimosi nustatymo sutartį, t. y. ieškovei apie tai buvo žinoma sudarant šią sutartį, o papildomų aplinkybių ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų, įrodančių būtinybę minimą sutartį keisti šiuo aspektu, ieškovė neįrodė, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog garažo lokacija iš esmės pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Šalių teisėtai ir laisva valia pasirašyta 2007 m. sutartis turi joms įstatymo galią, o ieškovės subjektyvus vertinimas kvestionuojant sutartimi patvirtintus susitarimus, nėra pakankamas pagrindas ieškinio reikalavimams tenkinti.
30. Penkta, ieškinyje ir apeliaciniame skunde, formuluojant reikalavimą keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės teikiamą planą, dėstomi argumentai dėl būtinybės ieškovei patekti prie gyvenamojo namo sienos ir naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi atsakovo garažas. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės pateikto 2019 m. balandžio 16 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano, yra nurodyta ir daugiau ieškovės neaptariamų ir neargumentuojamų pakeitimų: keičiama naudojimosi žemės sklypu riba ties vandens šuliniu ir įvažiavimu į sklypą. Ieškovė argumentų, patvirtinančių poreikį nustatyti kitokią naudojimosi tvarką ir kitoms žemės sklypo vietoms, keisti naudojimosi tvarkos sprendinius ties vandens šuliniu, taip pat ties įvažiavimu į sklypą būtent ieškovės nurodytu būdu, nepateikė, todėl šis reikalavimas teismo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
31. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymą / pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, nepažeisdamas proceso teisės normų nustatė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu bei pagrįstumu.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo taisykles bei kriterijus, įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
33. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
36. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 450 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos apimtį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsakovui iš ieškovės priteistina 450 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
37. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės L. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.