- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- e2-354-424/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01993-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- M. Z.
- Advokatai
- Linas Songaila, Viktorija Čivilytė
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V., ieškinį atsakovui M. Z. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė – pakeisti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kartu su ieškiniu teikiamą 2019-04-16 naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą.
Savo poziciją byloje grindė tuo, jog ieškovė ir atsakovas yra 0,0808 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 48/100 dalis, o atsakovas – 52/100 dalis aukščiau minėtų žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) Minėtu žemės sklypu naudojosi vadovaudamiesi 2007-08-10 sudarytu žemės sklypo planu ir jo pagrindu 2007-09-20 pasirašyta žemės sklypo naudojimosi nustatymo sutartimi. Ieškovė nurodė, kad laikui bėgant paaiškėjo, jog žemės sklypo planu ir jo pagrindu pasirašyta sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka ieškovės interesų. Nustatyta tvarka yra neracionali, netinkama, be to, tarp ieškovės ir atsakovo vyksta konfliktai būtent dėl nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl tokia naudojimosi tvarka neužtikrina ir geresnio nuosavybės valdymo. Nurodė, kad su atsakovu susiklosčiusią situaciją bandė spręsti taikiai, bandė kalbėtis su atsakovu, taip pat kreipėsi į teismą raštu siekdama abipusių derybų bei nuolaidų būdu susitarti dėl minimalaus naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Esanti naudojimosi tvarka keistina, kadangi pagal 2007-08-10 žemės sklypo planu nustatytą naudojimosi tvarką, atsakovas prie gyvenamojo namo gali patekti iš visų pusių, t. y. iš bendrai naudojamos žemės sklypo dalies (2007-08-10 plane pažymėtos Nr. I – geltona spalva) bei iš išimtinai jo paties naudojamos žemės sklypo dalies (plane pažymėtos Nr. III – rausva spalva). Tuo tarpu ieškovė prie gyvenamojo namo prieiti gali tik iš bendrai naudojamo ploto, išskyrus atsakovui naudotis tenkančią žemės sklypo dalį, kadangi būtent toje vietoje nebuvo nustatytas bendro naudojimo plotas, skirtas abiem šalims patekti prie gyvenamojo namo. Pagal nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovės langai, dujų įvadas yra būtent toje pusėje, kurioje ir nėra nustatyta bendro naudojimosi sklypo dalis patekimui prie namo, kas iš esmės prieštarauja naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo instituto prasmei. Ieškovė neturi jokios prieigos prie jos naudojamos gyvenamojo namo dalies antrojo aukšto langų, dujų įvado ir kitos infrastruktūros bei įrenginių, tarp šalių nuolat kyla konfliktai. Atsakovas nesudaro galimybės ieškovei ar jos pasamdytiems darbuotojams patekti prie gyvenamojo namo antro aukšto langų (kurie yra jos naudojamoje namo dalyje) ar dujų mazgo (kas iš esmės įmanoma tik kopėčiomis, jas statant lauke, atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje), taigi ieškovė negali atlikti jokių remonto ar kitų elementarių tvarkymo darbų. Nurodė, kad esama naudojimosi žemės sklypu tvarka maksimaliai patenkina tik atsakovo interesus, ignoruojant elementarų ieškovės poreikį turėti priėjimą prie šalių bendrai naudojamojo gyvenamojo namo. Su šiuo ieškiniu teikiamame plane siūloma nustatyta naudojimosi tvarka yra artima tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, kuri buvo įtvirtinta 2007-08-10 sudarytu žemės sklypo planu ir jo pagrindu 2007-09-20 pasirašyta žemės sklypo naudojimosi nustatymo sutartimi. Šioje tvarkoje tiek jai, tiek atsakovui yra užtikrinamas priėjimas iš bendrai naudojamos žemės prie jiems priklausančio gyvenamojo namo buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kas nebuvo numatyta 2007-08-10 žemės sklypo plane. Nurodė, kad ieškovės siūlomoje naudojimo tvarkos pakeitimo projektu naudojimosi žemės sklypu planas numato, kad žemės sklype esančių pastatų savininkams, t. y. tiek ieškovei, tiek atsakovui, būtų suteikta teisė patekti prie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo iš visų jo pusių. Tokia naudojimosi tvarka niekaip nepažeistų atsakovo teisių ir interesų, kadangi priėjimas prie gyvenamojo namo būtų suteikiamas ne tik atsakovui priskiriamos naudojimuisi žemės sklypo dalies, tačiau ir išimtinai ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies sąskaita.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teikiamas naudojimo žemės sklypu projektas nėra tikslus. Nei ieškinyje, nei pateiktame plane, nėra nurodomi konkretūs žemės sklypo taškai, kurie priskiriami bendro naudojimosi sklypui, kurie ieškovei, kurie atsakovei. Nurodė, kad pagal suformuluotą ieškinį ir pateiktą planą, naudojimosi tvarka negali būti nustatomi. Ieškovė nutyli, kad išimtinai jai nuosavybės teise priklausanti laiptinė taip pat stovi bendro naudojimosi žemėje. Nustatant naudojimosi tvarką, šalys ir apibrėžė bendro naudojimosi plotą, į kurį patenka ieškovės laiptinė ir atsakovo garažas. Pagal 2007 metų planą atsakovo riba ėjo ties 10-11-18 taškai ir ėjo įstrižai sklypo. Pagal dabar siūlomą ieškovės planą, šioje dalyje ji daro pakeitimus, perkeldama ribą ir apibrėždama taškais 26-25-24-23-27 (2019 metų planas). Tokia riba negali būti nustatoma. Ties 11 (pagal 2007 m. planą) arba 25 (pagal 2019 metų planą) tašku yra šulinys. Nuo jo 1,2 metro žemės gylyje iki namo nuvestas vandentiekio vamzdis. 2007 metais asmeninio naudojimosi sklypu riba buvo sutarta būtent per taškus 10-11-18 tam, kad kiekviena šalis turėtų tiesioginį priėjimą prie vandentiekio vamzdžio. Dabar ieškovė prašo nustatyti jai asmeniškai naudotis žeme virš vandentiekio vamzdžio. Nurodė, kad ieškovė prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, numatydama, kad tarp (2019 metų planas) 22 ir 21 būtų bendro naudojimo sklypas. Nustačius naudojimosi tvarką, kaip pageidauja ieškovė, bus apribota atsakovo teisė naudotis jam priklausančiu turtu - pagalbinio ūkio pastatas (šiltnamis), kuris dar 1985 metais atsakovui priblokuotas prie atsakovo gyvenamojo namo pagal namo projektą. Pažymėjo, kad ieškovė turtą įsigijo 2003 metais ir perkant turtą, jai buvo žinoma, kad šiltnamis yra ne bendras, o nuosavybės teise priklauso atsakovui.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Iš Nekilnojamo turto registro (toliau – NTR) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad šalims dalinės nuosavybės teise (48/100 nuosavybės teisės dalimis) priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Ieškovei priklauso 48/100 dalys, atsakovui 52/100 dalys. Taip pat atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas-garažas, pastatas-šiltnamis.
Iš NTR Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad šalims dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 48/100 dalys, atsakovui – 52/100 dalys.
Naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatyta 2007-10-01 bendrasavininkų sutartimi Nr. DA-4369. Šia sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažymėta 2007-08-10 žemės sklypo plane, sudarytame UAB „Traksalis“. Pagal šalių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką bendram naudojimui priskirta 292 kv. m. sklypo dalis, pažymėta indeksu I. Ieškovės naudojimui skirta sklypo dalis plane žymima indeksu – II, kurios plotas – 32 kv. m. ir indeksu IV, kurios plotas 216 kv. m. Atsakovo naudojimui skirta sklypo dalis pažymėta indeksu – III, kurios plotas – 266 kv. m.
Taigi, naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šalių galioja daugiau kaip 15 metų. Todėl tam, kad būtų pakeista jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, tokio pakeitimo prašanti šalis turi nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad ši tvarka jau nebeatitinka realios situacijos ir bendrasavininkių interesų pusiausvyros principų. Sprendžiant tokio reikalavimo pagrįstumą, būtina nustatyti, kokie esminiai naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasikeitimai įvyko po to, kai buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.
Tačiau ieškovė reikalavimą grindžia ne objektyviomis aplinkybėmis, bet subjektyviu patogumo naudotis turtu vertinimu ir konfliktais, kylančiais tarp šalių. Tos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji negali prieiti prie dujų įvado į jos naudojamą gyvenamojo namo dalį, satelitinės antenos ir lango iš lauko pusės gali prieiti tik per atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį, nėra naujos. Tiek langas, tiek dujų įvadas, tiek satelitinė antena tikėtina buvo ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, o jei jų tuo metu nebuvo, ieškovė juos įrengdama turėjo įvertinti galimybę prie jų prieiti per atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį. Įrodymų, kad langas, dujų įvadas ir satelitinė antena buvo įrengti po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir su atsakovo leidimu, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė, teigdama, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką nebuvo palikta bendro naudojimo žemės sklypo dalis palei pietinę gyvenamojo namo sieną ties posūkių taškais 17 ir 18, pažymėtais 2007-08-10 naudojimosi tvarkos plane, reikalinga pastatui ir įrenginiams prižiūrėti, neigia tą aplinkybę, kad šioje vietoje prie namo sienos yra priblokuotas atsakovui priklausantis šiltnamis. Šis šiltnamis, yra nurodytas gyvenamojo namo projekte, jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors abi šalys pripažino, kad šiuo metu šiltnamio nėra, atsakovas nurodė, kad yra šiltnamio pamatai ir bet kada gali atsirasti poreikis jį turėti. O nustatyta naudojimosi tvarka pagal ieškinio reikalavimą, jam atimtų galimybę įsirengti šiltnamį pagal projektą. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl teigti, kad šiltnamio faktas yra nereikšmingas sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, vien todėl, kad šiuo metu jo nėra, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Naudojimasis daiktu yra daiktinė teisė. Sprendžiant dėl daiktinių teisų teismas sprendžia šalių ginčą dėl asmenų teisių į daiktą, bet ne daikto bendrasavininkių bendravimo problemas ir kitus tarpasmeninius santykius. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pakeitus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą projektą, jai gali būti patogiau naudotis savo turto dalimi. Tačiau vien asmens subjektyviai suvokiamas naudojimosi patogumo kriterijus, negali būti pakankamu pagrindu keisti bendrasavininkių nustatytą ir jau nusistovėjusia naudojimosi sklypu tvarką, nesant tam svarbių priežasčių. Priešingu atveju būtų pažeisti civilinių santykių teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (CK 1.2 str.).
Atsakovas šioje byloje patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4. 75 str., CPK 93, 176-178, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. V. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų M. Z..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.