- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-814-936/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00440-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 3.2.4.5Įrodinėjimo dalykas
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) K. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei K. S. dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pagal atsakovės K. S. patikslintą priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 15 d. daliniu sprendimu ieškovo A. S. ir atsakovės K. S. prašymą ir civilinėje byloje priėmė dalinį sprendimą. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp A. S. ir K. S. (pavardė iki santuokos sudarymo – N.) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. S. paliko jo prigimtinę pavardę „S.“, atsakovei K. S. paliko santuokos metu įgytą pavardę „S.“. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo išlaikymas sutuoktiniams vienas iš kito nepriteistinas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. S. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kiekvienos iš šalių kreditiniai įsipareigojimai jų asmeniniams kreditoriams lieka kiekvienos iš jų asmeninėmis prievolėmis, priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės K. S. 25 582 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos (2025 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė K. S. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: priteisti iš ieškovo atsakovei 29 785 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovės asmeninėmis lėšomis padengtus ieškovo skolinius įsipareigojimus ieškovo kreditoriams, priteisti 90 000 Eur kaip be pagrindo įgytą turtinę naudą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį, nurodė, kad atsakovė pateikia melagingą ir tikrovės neatitinkančią versiją dėl 90 000 Eur reikalavimo. Ji reikalauja iš ieškovo priteisti minėtą sumą, kurią ji dirbtinai kildina iš 2017–2020 m. laikotarpiu ieškovo pasirašytų 36 paprastųjų neprotestuotinų vekselių. Atsakovė teigia, kad šie dokumentai patvirtina ieškovo įsipareigojimą grąžinti jam neva suteiktą finansinę paramą (įskaitant laikotarpį įkalinimo įstaigoje), o vekseliams netekus vertybinio popieriaus galios, esą ši suma turi būti priteista kaip be pagrindo įgytas turtas. Tačiau klausimas dėl atsakovės reikalavimo teisės į ieškovą pagal minėtus 90 000 Eur vekselius jau buvo išnagrinėtas ir galutinai išspręstas kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1087-866/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis). Ieškovas teigia, jog teismai jau paneigė atsakovės versiją, kad vekseliai buvo išduoti už „finansinę paramą“ ar ieškovo išlaikymą praeityje. Lietuvos apeliacinis teismas toje pačioje 2025 m. birželio 12 d. nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina ieškovo nurodyta aplinkybė, jog vekseliai buvo išduoti kaip užtikrinimo priemonė nekilnojamojo turto (buto Vilniuje) pirkimo-pardavimo sandoriui iš atsakovės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nekilnojamojo turto sandoris įvyko ir ieškovas už turtą visiškai atsiskaitė, vekselių pagrindas išnyko, o prievolė pasibaigė. Atsakovės bandymas, ignoruojant teismų nustatytus faktus, pakartotinai teigti, kad tai buvo parama ar finansinis išlaikymas, yra akivaizdus melas ir bandymas manipuliuoti faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau yra paneigtos prejudicinę galią turinčiais sprendimais. Atsakovė faktiškai siekia gauti apmokėjimą už tą patį įvykusį sandorį, dangstydamasi išgalvota paramos versija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-213-1032/2025 dalyje pagal atsakovės K. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl 90 000 Eur priteisimo.
5.1. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1087-866/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-269-1097/2025, nustatė, jog Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo priimtas ieškovės K. S. ieškinys atsakovams A. S. ir G. N., kuriuo ieškovė prašė: pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2023 m. rugpjūčio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria dovanotojas A. S. apdovanotajai G. N. neatlygintinai perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 429/1750 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – grąžinti atsakovo A. S. nuosavybėn atsakovės G. N. vardu įregistruotą turtą. Ieškinyje buvo nurodoma, kad ieškovė K. S. yra atsakovo A. S. kreditorė pagal 2017-2020 m. atsakovo ieškovės naudai pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Atsakovas kaip vekselio davėjas pasirašė 36 vnt. paprastųjų neprotestuotinų vekselių bendrai 90 000 Eur sumai, kiekvieno vekselio suma 2 500 Eur.
5.2. Šioje civilinėje byloje 2025 m. spalio 31 d. patikslintu priešieškiniu atsakovė savo reikalavimą dėl 90000 Eur sumos priteisimo grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis - ieškovė reikalavimo teisę grindžia 36 neprotestuotinais vekseliais, bendrai 90 000 Eur sumai, išduotais laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2020 m. birželio 8 d., kas mėnesį po 2 500 Eur, kuriuose mokėjimo terminas susietas su jo pateikimu. Tai, kad atsakovė teisiškai kvalifikuoja ginčo santykius kaip nepagrįstą praturtėjimą nekeičia ieškinio faktinio pagrindo. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nurodytais teismų sprendimais ieškovės K. S. ieškinio reikalavimas dėl 90000 Eur sumos priteisimo reikalavimo teisę grindžiant 36 neprotestuotinais vekseliais, bendrai 90 000 Eur sumai, išduotais laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2020 m. birželio 8 d., buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bei atmestas neįrodžius ieškovės reikalavimo teisės atsakovo A. S. atžvilgiu.
Šalies argumentai
5.3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pateikusi teismui priešieškinio reikalavimą dėl 90 000 Eur priteisimo iš ieškovo šioje civilinėje byloje, reikalauja iš naujo įvertinti aplinkybes susijusias su tais pačiais 36 neprotestuotinais vekseliais, bendrai 90 000 Eur sumai, išduotais laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2020 m. birželio 8 d., nors šios aplinkybės jau buvo teismų įvertintos ir išanalizuotos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1087-866/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-269-1097/2025, kurie yra įsiteisėję (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu teismas laikė, jog šalių ginčas dėl atsakovės reikalavimo teisės į ieškovą dėl 90 000 Eur sumos, kuris atsakovės įrodinėjamas 36 neprotestuotinais vekseliais bendrai 90 000 Eur sumai, išduotais laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2020 m. birželio 8 d. buvo galutinai išspręstas, todėl iš naujo nebegali būti sprendžiamas naujoje civilinėje byloje, dėl ko yra pagrindas teismui nutraukti dalį civilinės bylos pagal atsakovės K. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl 90 000 Eur priteisimo, kadangi dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1087-866/2025 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 182, 185 straipsniai).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė K. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir bylą dalyje dėl atsakovės K. S. priešieškinio reikalavimo ieškovui priteisti 90 000 Eur kaip be pagrindo įgytą turtinę naudą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
6.1. Pirmosios instancijos teismas res judicata taikymą grindė ankstesnėse civilinėse bylose - Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1087-866/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-269-1097/2025 - padarytomis išvadomis. Tačiau šių teismų sprendimų turinys neleidžia konstatuoti, kad minėtose bylose buvo išspręstas materialinis ginčas dėl atsakovės reikalavimo teisės į ieškovą 90 000 Eur sumai kitu, nei specialaus gynimo būdo, pagrindu.
6.2. Šioje byloje atsakovė pareiškė savarankišką priešieškinio reikalavimą dėl 90 000 Eur priteisimo kaip be pagrindo įgytos turtinės naudos. Tai yra materialinis reikalavimas, kuriuo siekiama tiesioginio turtinio rezultato - piniginės sumos priteisimo, atkuriant turtinę pusiausvyrą tarp šalių. Šio reikalavimo esmė yra vertinti, ar ieškovas faktiškai gavo turtinę naudą atsakovės sąskaita ir ar tokios naudos gavimui egzistavo galiojantis teisinis pagrindas. Tuo tarpu ankstesnėje civilinėje byloje ginčas buvo nagrinėjamas actio Pauliana pagrindu. Taigi, ieškinio dalykas buvo ne piniginės sumos priteisimas, o skolininko sudaryto sandorio nuginčijimas kreditoriaus interesais, siekiant sudaryti prielaidas išieškojimui. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs bylų tapatumą, ginčus nepagrįstai sutapatino pagal piniginės sumos dydį ir aplinkybę, kad abiejose bylose buvo minimi tie patys paprastieji neprotestuotini vekseliai. Tačiau dokumentų ar įrodymų tapatumas savaime nesukuria ginčo dalyko tapatumo. Aplinkybė, kad atsakovė abiejose bylose remiasi tais pačiais dokumentais, nekeičia ginčo dalyko pobūdžio, nes skiriasi ne tik teisinė santykių kvalifikacija, bet ir pats ginčo objektas. Skirtingas siekiamas teisinis rezultatas eliminuoja galimybę konstatuoti ginčo dalyko tapatumą. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos aplinkybės ankstesnėse bylose nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir negalėjo būti išspręstos teismo sprendimu.
6.3. Skirtingi materialiniai teisiniai pagrindai suponuoja skirtingą ginčo dalyko turinį, skirtingas bylos nagrinėjimo ribas, skirtingą įrodinėjimo dalyką ir nevienodą įrodinėjimo naštos paskirstymą, todėl tokie pagrindai negali būti tapatinami vien dėl to, kad abiejose bylose minimi tie patys dokumentai ar nurodoma ta pati piniginė suma. Nagrinėjamoje byloje reikalavimo esminis turinys yra materialinis: teismas privalo nustatyti faktinį piniginių lėšų (turtinės naudos) gavimą, gavėjo praturtėjimą kito asmens sąskaita ir teisinio pagrindo nebuvimą ar jo išnykimą. Vadinasi, šio reikalavimo pagrindą sudaro praturtėjimo faktas ir teisinio pagrindo vertinimas, kurį nepagrįsto praturtėjimo byloje lemia būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų taikymo sąlygos. Tuo tarpu ankstesnėse civilinėse bylose, kuriomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi taikydamas res judicata, ginčas buvo nagrinėtas išimtinai specialaus kreditoriaus teisių gynimo būdo – actio Pauliana – pagrindu. Actio Pauliana teisinė prigimtis yra specifinė: tai nėra ieškinys dėl skolos priteisimo ar materialinės prievolės nustatymo iš esmės. Teismai sprendžia ne tai, ar skolininkas „turi skolą“ ir kokio ji dydžio, bet ar kreditorius atitinka specialaus gynimo būdo taikymo sąlygas, įskaitant reikalavimą turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri yra būtina CK 6.66 straipsnyje nustatytam instrumentui taikyti.
6.4. Pirmosios instancijos teismas res judicata taikymą papildomai grindė apeliacinės instancijos teismo pasisakymu, jog „labiau tikėtina“, kad vekseliai buvo išduoti kaip užtikrinimo priemonė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui. Tuo tarpu „labiau tikėtina“ savo prigimtimi reiškia, kad teismas neturėjo pakankamo įrodymų pagrindo faktui konstatuoti, todėl pasirinko vieną versiją kaip labiau tikėtiną vertinimo lygmeniu. Tokia išvada neturi faktų nustatymo statuso ir negali būti laikoma prejudicine aplinkybe. Be to, minėtas tikėtinumo lygmens pasisakymas buvo siejamas ne su šalių - K. S. kaip fizinio asmens ir A. S. - tarpusavio prievoliniais santykiais, o su nekilnojamojo turto sandoriu, sudarytu tarp ieškovo ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“.
6.5. Ankstesni teismų sprendimai neišsprendė materialinio ginčo iš esmės ir negali sukurti prejudicijos savarankiškam reikalavimui, grindžiamam kitu materialiniu teisiniu pagrindu. Ankstesnėse bylose padaryta išvada, jog atsakovė, remdamasi vien tik vekseliais, neįrodė savo reikalavimo teisės, reiškia tik pasirinktos įrodinėjimo strategijos nepakankamumą, bet ne materialinio santykio nebuvimo nustatymą. Nepagrįsto praturtėjimo reikalavimas grindžiamas kitokiu faktiniu pagrindu, nes reikalauja nustatyti faktinį turto ar lėšų gavimą, gavėjo praturtėjimą ir teisinio pagrindo nebuvimą ar jo išnykimą. Teismas nepagrįstai teigia, kad teisinės kvalifikacijos pakeitimas nekeičia faktinio pagrindo, ignoruodamas tai, jog skirtingi teisiniai pagrindai suponuoja skirtingas bylos nagrinėjimo ribas. Reikalavimo atmetimas vienu teisiniu pagrindu negali sukurti prejudicinių padarinių kitam, savarankiškam teisiniam pagrindui, kuris ankstesnėje byloje nebuvo pareikštas. Aplinkybė, jog ankstesnėje byloje buvo užduoti klausimai dėl vekselių kilmės, negali būti laikoma nei faktinių aplinkybių nustatymu, nei materialinio reikalavimo išsprendimu, nei pagrindu taikyti res judicata ar prejudiciją šioje byloje
6.6. Skirtingi materialiniai teisiniai pagrindai - vekseliniai santykiai, paskola, nepagrįstas praturtėjimas ar kiti prievoliniai santykiai - suponuoja skirtingas įrodinėjimo taisykles, skirtingą įrodinėjimo naštos paskirstymą ir skirtingas gynybos priemones. Todėl teismo sprendimas prilyginti vieną materialinį teisinį pagrindą kitam reiškia ne teisinę kvalifikaciją, o esminį ginčo ribų pakeitimą. Netinkamai taikydamas iura novit curia principą, pirmosios instancijos teismas faktiškai apribojo atsakovės teisę pasirinkti savarankišką teisių gynimo būdą ir pateikti įrodymus pagal pasirinktą materialinį teisinį pagrindą. Nutraukus bylos dalį neįvertinus materialinio reikalavimo iš esmės, atsakovei buvo faktiškai užkirstas kelias pateikti įrodymus ir apginti savo teises pasirinktu, įstatymo leidžiamu teisiniu pagrindu. Skundžiama nutartis šioje dalyje negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta – ji priimta netinkamai aiškinant ir taikant proceso teisės normas bei pažeidžiant atsakovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą .
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria nutraukta dalis civilinės bylos pagal atsakovės priešieškinį dėl 90 000 Eur priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tai imperatyvi teisės norma, grindžiama įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, kurią teismas taiko ex officio.
12. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą; ieškinių tapatumui konstatuoti būtinas šių kriterijų visetas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 36 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką).
13. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą).
15. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).
16. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų ieškinių tapatumą, bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės ir kokios teisės normos nurodomos lyginamuose ieškiniuose, bet ir apibrėžti bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų ir juos palyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024).
18. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1087-866/2025 ieškovė K. S. kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2023 m. rugpjūčio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria dovanotojas A. S. apdovanotajai G. N. neatlygintinai perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 429/1750 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – grąžinti atsakovo A. S. nuosavybėn atsakovės G. N. vardu įregistruotą turtą. Ieškinys buvo grindžiamas actio Pauliana pagrindu, teigiant, kad K. S. neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę turi pagal 2017–2020 m. atsakovo ieškovės naudai pasirašytus 36 paprastuosius neprotestuotinus vekselius (iš viso už 90 000 Eur sumą, kiekvienas atskirai – po 2 500 Eur). Grįsdama reikalavimo teisę A. S., K. S. nurodė, kad ginčo vekselius A. S. išrašė, nes šalys turėjo įvairių finansinių įsipareigojimų, ieškovė paaiškino, jog vekseliai išrašyti kaip garantas, kad atsakovas atlygins ieškovei išlaidas už jo išlaikymą ir už bendrą sutuoktinių gyvenimą iš ieškovės lėšų, t. y. garantuodamas kompensaciją ieškovei už jos suteiktą finansinę paramą atsakovui.
19. Paminėtina, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes, galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025). Actio Pauliana sąlygas turi įrodyti kreditorius.
20. Ginčo byloje atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 90 000 Eur kaip be pagrindo įgytą turtinę naudą. Patikslintame priešieškinyje teigiama, kad ieškovui be teisinio pagrindo buvo perduota turtinė nauda laikotarpiu nuo 2006 iki 2017 metų. Atsakovė teigia, kad sutuoktiniai 2017 m. tarpusavyje nusprendė kompensacijos klausimą išspręsti tokiu būdu: atsakovės asmeninių lėšų kompensavimo užtikrinimui ieškovas 2017-2020 m. pasirašė 36 vnt. paprastųjų neprotestuotinų vekselių bendrai 90 000 Eur sumai, kiekvieno vekselio suma 2 500 Eur.
21. Kasacinio teismo praktikoje skiriamos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 27 punktas).
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad K. S. reiškiamas reikalavimas nagrinėjamoje byloje, nepaisant panašių faktinių aplinkybių, nėra tapatus, t. y. siekiamas materialinis rezultatas nėra tapatus. Actio Pauliana ieškiniu siekiama atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. O nagrinėjamos bylos atveju, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, siekiama atkurti turtinę pusiausvyrą, kuri buvo nepagrįstai pažeista vienam asmeniui praturtėjant kito sąskaita, priteisiant nepagrįstai gautą naudą. Taip pat, kaip nurodyta šios nutarties 20, 21 punktuose, nustatytinos skirtingos aplinkybės, kurios svarbios nagrinėjant bylą, ir skirtinga įrodinėjimo našta. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-1087-866/2025 reikalavimas reikštas dviem atsakovams A. S. ir G. N., o nagrinėjamoje byloje tik A. S. kitu teisiniu pagrindu, suformuojant kitą ieškinio dalyką.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje Nr. e2-1087-866/2025 pateiktą K. S. ieškinį atsakovui A. S. ir G. N., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-1097/2025, bei nagrinėjamoje byloje pateiktą priešieškinio reikalavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinių tapatumą, todėl nepagrįstai nusprendė nutraukti civilinę bylą dalyje pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl 90 000 Eur priteisimo, t. y. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.