Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės N. Š.-S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12807-294/2020 pagal pareiškėjų G. G. ir L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Suinteresuoti asmenys byloje antstolė N. Š.-S., R. A. V., PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų G. G. (skolininko) ir skolininko sutuoktinės L. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės N. Š.-S. vykdomosiose bylose Nr. 0033/12/00889, Nr. 0033/13/00113 ir Nr. 0033/16/ 01625 atliekamus vykdymo veiksmus – skolininko G. G. asmeninių skolų išieškojimą iš sutuoktinės L. G. darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini), iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėtas G. G. ir L. G. 2020-03-03 skundas dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų ir šiuo klausimu bus priimta ir įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

8. Antstolė kartu su atskiruoju skundu (b. l. 26–29) pateikė ir naujus įrodymus: i) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-17 nutartį (b. l. 30–32); ii) Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-318-855/2020 (b. l. 32¹–36); iii) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-4426-545/2020 (b. l. 37–43); iv) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-34597-933/2016 (b. l. 44–45); v) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-5763-905/2017 (b. l. 46–47).

9. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). Visgi, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo išnagrinėjimui išsireikalavo vykdomųjų bylų Nr. 0033/12/00889, Nr. 0033/13/00113 ir Nr. 0033/16/01625 medžiagą (b. l. 69–72). Aptartose vykdomosiose bylose yra visi aukščiau išvardinti įrodymai, todėl sprendžiama, kad naujų įrodymų prijungimas prie bylos medžiagos nebeaktualus. Teismui disponuojant visa vykdomųjų bylų medžiaga nebeliko poreikio prijungti įrodymus, kurie dubliuoja vykdomųjų bylų medžiagą.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui

10. Vykdomųjų bylų Nr. 0033/12/00889, Nr. 0033/13/00113 ir Nr. 0033/16/01625 duomenimis nustatyta, kad:

10.1. antstolės N. Š.-S. kontoroje 2012-09-21 gautas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-20 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-889-912/ 2012 dėl iš viso 3 104,26 Eur (10 178,40 Lt) išieškojimo su 5 procentų metinėmis procesinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2011-05-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 88,61 Eur (305,96 Lt) žyminio mokesčio ir 257,18 Eur (888 Lt) išlaidų advokato pagalbai išieškojimo iš skolininko G. G. išieškotojos A. R. V. naudai (v. b. Nr. 0033/12/00889 b. l. 1). Antstolė 2012-09-24 patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė priverstiniam vykdymui (v. b. Nr. 0033/12/00889 b. l. 3);

10.2. antstolės N. Š.-S. kontoroje 2013-02-01 taip pat gautas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-22 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-817-614/2012 dėl 313,09 Eur (1 081,05 Lt) skolos, 18 procentų sutartinių palūkanų nuo 313,09 Eur (1 081,05 Lt) sumos, skaičiuojant nuo 2012-06-06 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų procesinių palūkanų nuo 313,09 Eur (1 081,05 Lt) sumos, skaičiuojant nuo 2012-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,27 Eur (70 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko G. G. išieškotojos „Swedbank“, AB naudai (v. b. Nr. 0033/13/00113, b. l. 2). Antstolė 2013-02-06 patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė priverstiniam vykdymui (v. b. Nr. 0033/13/00113, b. l. 4). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-40893-430/2016 pradinė išieškotoja „Swedbank“, AB pakeista naująja išieškotoja (kreditore) PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialu (v. b. Nr. 0033/13/00113, b. l. 16–17).

10.3. antstolės N. Š.-S. kontoroje 2016-10-03 gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-29 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-38101-433/ 2015 dėl 6 154,72 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo 6 154,72 Eur sumos, skaičiuojamos nuo 2015-06-19 iki teisimo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko G. G. išieškotojos „Swedbank lizingas, UAB naudai (v. b. Nr. 0033/16/01625, b. l. 2). Antstolė 2016-10-12 vykdomąjį dokumentą priėmė priverstiniam vykdymui (v. b. Nr. 0033/16/01625, b. l. 5).

11. Vykdomųjų bylų Nr. 0033/12/00889, Nr. 0033/13/00113 ir Nr. 0033/16/01625 medžiaga rodo, kad antstolė išieškojimą iš skolininko G. G. veda (fiksuoja) pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00889, todėl toliau analizuojama pagrindinėje vykdomoje byloje Nr. 0033/12/00889 esanti medžiaga.

12. Nustatyta, kad antstolės kontoroje 2016-08-22 gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-34597-933/2016 (v. b. Nr. 0033/12/00889 b. l. 413) (aptarta nutartis įsiteisėjo 2016-09-06, CPK 179 straipsnio 3 dalis, informacinė teismų sistema LITEKO), kuria nustatyta, jog: i) G. G. priklauso ½ dalis piniginių lėšų (2 921,71 Eur), t. y. 1 460,85 Eur, išieškotų iš L. G. bei esančių antstolės N. Š. depozitinėje sąskaitoje.; ii) G. G. priklauso ½ dalis L. G. gaunamo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini).

13. Antstolė 2019-11-21 patvarkymu pareikalavo (duomenys neskelbtini) iš L. G. išskaičiuoti ½ dalį darbo užmokesčio pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-10 nutartį. Antstolės kontoroje 2019-12-04 gauta tarp skolininko G. G. ir skolininko sutuoktinės L. G. 2019-12-04 sudaryta povedybinė sutartis (toliau – Povedybinė sutartis). Antstolė 2020-02-20 patvarkymu atnaujino vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0033/12/00889, Nr. 0033/13/00113 ir Nr. 0033/16/01625, t. y. išskaitymus iš L. G. darbo užmokesčio.

14. Antstolės N. Š.-S. kontoroje 2020-03-09 gautas skolininko G. G. ir L. G. 2020-03-03 skundas, kuriame prašoma įpareigoti antstolę nutraukti skolininko G. G. asmeninių skolų išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0033/12/00889, Nr. 0033/13/00113 ir Nr. 0033/16/01625 iš sutuoktinės L. G. darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020-03-16 patvarkymu 2020-03-09 paduoto skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismui pateiktas atskirasis skundas bei priimtas sprendimas pagal 2019-12-11 pareiškėjų paduotą skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų bei antstolių kontoroje bus gauta nutartis dėl skundo.

15. Vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00889 duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4426-545/2020 pareiškėjų antstolei 2019-12-11 paduotas skundas atmestas. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-519-967/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 nutartį paliko nepakeistą.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pagrįstumo

16. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020-03-17 nutartimi sustabdė skolininko G. G. asmeninių skolų išieškojimą iš sutuoktinės L. G. darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas pareiškėjų 2020-03-03 skundas dėl antstolės veiksmų (gautas antstolės kontoroje 2020-03-09) (b. l. 19).

17. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

18. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas (nagrinėjamu atveju – skundas dėl antstolio veiksmų) turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Taigi, šio procesinio instituto, įtvirtinto CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje, paskirtis yra užtikrinti tokių reikalavimų, dėl kurių dar nėra priimtas teismo sprendimas arba toks sprendimas priimtas, bet dar neįsiteisėjęs, nekliudomą įvykdymą ateityje, jeigu šie reikalavimai būtų ar kai jie yra patenkinami. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

19. Sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą yra aktualūs ir ekonomiškumo bei proporcingumo principai, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, įskaitytinai ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

20. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo dėl antstolio veiksmų) užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).

21. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino (preliminaraus) skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumo – vertintina, jog pareiškėjų 2020-03-09 antstolei paduotas skundas akivaizdžių procesinių dokumento trūkumų neturi. Pareiškėjų skunde reikalavimai bei faktinis skundo pagrindas suformuluoti aiškiai, grindžiami faktinėmis aplinkybėmis bei pridedamais įrodymais (pvz., Povedybine sutartimi, Registrų centro Vedybų sutarčių registro pranešimu apie Povedybinės sutarties registravimą 2019-12-09 ir pan.). Nenustatyta, kad pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų negalėtų būti tenkintinas apskritai arba bent jau iš dalies. Bylos duomenys rodo, kad tarp pareiškėjų ir antstolės kilęs ginčas dėl išskaitų iš skolininko sutuoktinės L. G. gaunamo darbo užmokesčio po Povedybinės sutarties sudarymo 2019-12-04 ir įregistravimo Vedybų sutarčių registre 2019-12-09, o Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-519-967/2020 išaiškino, jog <...> įregistruota Vedybų sutarčių registre 2019-12-04 povedybine sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-34597-933/2016, nustatanti, kad pareiškėjui G. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. G. būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių prarado savo teisinę reikšmę ir ja remiantis išieškojimas iš pareiškėjo G. G. toliau nebegalės būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią jo, kaip skolininko, dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte (žr. aptariamos nutarties 34 punktą). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjų (G. G. ir L. G.) skundas, antstolei paduotas 2020-03-09, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkintinas, todėl vertinama, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga įrodyta.

22. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės galimai palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymo įgyvendinimo – pažymėtina, jog grėsmė palankiam pareiškėjams sprendimo įvykdymui egzistuoja, kadangi lėšos iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio būtų išskaitytos ir paskirstytos išieškotojams, o pripažinus 2020-03-09 pareiškėjų skundą pagrįstu, tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų poreikis spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą, kas neabejotinai sudarytų papildomų teisinių bei faktinių nepatogumų ir, galimai, naujų ginčų. Teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybė, jog nors skundas paduotas dar 2020-03-09 ir skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutarties priėmimo, tačiau pareiškėjų skundo nagrinėjimas nebuvo atnaujintas, o skundas – neišnagrinėtas. Nenustatyta, kad antstolei buvo kliūčių išnagrinėti 2020-03-09 pareiškėjų skundą, juolab iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartis antstolei buvo išsiųsta per elektroninių paslaugų portalą dar 2020-04-06 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (b. l. 73–74).

23. Antstolė apeliacinės instancijos teismui taip pat suformulavo alternatyvų reikalavimą – skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-17 nutartį pakeisti, nustatant, kad sustabdomas iš suinteresuoto asmens L. G. darbo užmokesčio išieškotų lėšų paskirstymas bei pervedimas iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, paliekant šias lėšas antstolės N. Š.-S. depozitinėje sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties keitimo būtinumas neįrodytas. Viena vertus, išieškojimas iš G. G. priklausančio turto nesustabdytas. Kita vertus, L. G. nėra tiesioginė vykdomųjų bylų Nr. 0033/12/00889, Nr. 0033/13/00113 ir Nr. 0033/16/01625 dalyvė, todėl tokio asmens teisės turi būti saugomos labiau, o Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartis rodo, kad faktinė situacija šios nutarties priėmimo momentu pasikeitusi, kadangi Povedybinė sutartis jau yra išviešinta nuo 2019-12-09 ir yra išnagrinėtas pirminis pareiškėjų skundas (paduotas 2019-12-11) dėl antstolės veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 pateikti išaiškinimai galimai gali būti reikšmingi ir nagrinėjant 2020-03-09 skundą dėl antstolės veiksmų). Teismas taip pat pažymi, jog paprastai skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas teisminėje stadijoje neužtrunka, todėl ½ dalies atlyginimo depozitavimas iki kol bus išnagrinėtas 2020-03-09 skundas dėl antstolės veiksmų išieškotojų padėties esmingai nepagerintų net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjų 2020-03-09 skundas dėl antstolio veiksmų būtų pripažintas nepagrįstu.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai (turto įgijimas, pareiškėjų nesąžiningumas) teisiškai nereikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Įstatymai nedraudžia asmeniui, iš kurio vykdomas priverstinis išieškojimas, sudaryti sandorius, kurie būtų susiję tiek su asmens turtinėmis, tiek su asmens neturtinėmis teisėmis ir pareigomis. Vien ta aplinkybė, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-10 nutarties buvo sudaryta Povedybinė sutartis ar pareiškėjai 2015 m. įgijo nekilnojamojo turto, nereiškia, kad pareiškėjai yra nesąžiningi.

25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

26. Apibendrinant išdėstytus argumentus sprendžiama, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl suinteresuoto asmens antstolės N. Š.-S. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.