Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys G. G., Regina A. V. ir antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, kuriai atstovauja antstolis Darius Stakeliūnas.

Pareiškėja prašė panaikinti jos 1460,86 Eur asmeninių lėšų, esančių atsiskaitomojoje banko sąskaitoje, areštą. Anot pareiškėjos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-34597-933/2016, nustatė, kad skolininkui G. G. priklauso 1/2 dalis lėšų, t. y. iš viso 1460,85 Eur, išieškotų iš pareiškėjos ir saugomų antstolės depozitinėje sąskaitoje. Pareiškėja nurodė, kad antstolė grąžino jai 1460,86 Eur, tačiau ši suma vis dar antstolės areštuota.

Suinteresuotas asmuo antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė, kuriai atstovauja antstolis D. Stakeliūnas, 2016 m. gruodžio 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme pažymėta, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjai suteikta teisė laisvai disponuoti 1460,86 Eur dydžio suma.

Antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdydama 3293,66 Eur išieškojimą iš skolininko G. G. išieškotojai R. A. V. bei 333,37 Eur išieškojimą išieškotojui AB bankui „Swedbank“, nustatė, kad skolininko sutuoktinė L. G. dirba bei gauna darbo užmokestį. Antstolė 2015 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu areštavo pareiškėjos darbo užmokestį už 5418,79 Eur sumą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pareikalavo areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. l. 266). 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu antstolė panaikino visus areštus, pritaikytus pareiškėjos lėšoms pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą (v. b. l. 278). Antstolė 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu pareikalavo, kad pareiškėjos darbovietė iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuotų 70 proc. nuo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, ir 40 proc. nuo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 275). Pagal nurodytą antstolės patvarkymą pareiškėjos darbovietė į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 2508,87 Eur (v. b. l. 393-395), taip pat iš pareiškėjos sąskaitos išskaityta 412,84 Eur; iš viso antstolės depozitinėje sąskaitoje buvo saugoma iš pareiškėjos išieškota 2921,71 Eur suma. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-34597-933/2016, nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, t. y. 1460,85 Eur, išieškotų iš pareiškėjos ir esančių antstolės depozitinėje sąskaitoje, taip pat nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis pareiškėjos darbo užmokesčio (v. b. l. 413).

Šių faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, viena vertus, vykdomojoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjos kokių nors lėšų areštą, kuris būtų taikomas po to, kai antstolė 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu panaikino visus areštus, pritaikytus pareiškėjos lėšoms pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą (antstolė 2015 m. spalio 7 d. nurodymu nurodė „priverstinai nurašyti“ (o ne areštuoti) pareiškėjos pinigines lėšas (v. b. l. 286, 287)). Šią aplinkybę patvirtina ir antstolės 2016 m. gegužės 2 d. raštas, kuriame skolininkui ir pareiškėjai nurodyta, jog „<...> iki šios dienos jokios piniginės lėšos <iš pareiškėjos> nebuvo išskaičiuotos, todėl tokios piniginės lėšos ir nebuvo areštuotos <...>“ (v. b. l. 328). Kita vertus, nurodyta teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šioje byloje negali būti ginčijamas ar kitaip traktuojamas nurodyta nutartimi išspręstas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, kiek tai susiję su pareiškėjos darbo užmokesčio dalimi.

Pažymėtina, kad nurodyta teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi išspręstas klausimas ne tik dėl konkrečios 1460,85 Eur sumos nuosavybės teisių dalies nustatymo, bet ir nustatyta, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis pareiškėjos darbo užmokesčio, t. y. ir tokio darbo užmokesčio, kuris bus gaunamas ateityje. Tokia teismo nutartis suteikia antstolei teisę tęsti skolos išieškojimą iš atitinkamos pareiškėjos darbo užmokesčio dalies, todėl antstolė neturėjo (ir šiuo metu neturi) pareigos nutraukti skolos išieškojimą iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio atitinkamos dalies.

Antstolė 2016 m. rugsėjo 22 d. nurodė priverstinai nurašyti pareiškėjos (kuri įvardyta kaip skolininkė, o ne skolininko sutuoktinė) pinigines lėšas už 3337,85 Eur (v. b. l. 403). Iš antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. nurodymu nurašyti pinigines lėšas antstolė nurodė nurašyti iš pareiškėjos atsiskaitomosios banko sąskaitos 3337,85 Eur sumą, priverstinai nurašant lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. l. 418). Šis išrašas patvirtina ir tą aplinkybę, kad antstolė vis dėlto nustatė 1460,86 Eur per mėnesį sumą, kuria pareiškėja gali laisvai disponuoti.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo metu pareiškėjos lėšoms netaikomas joks areštas. Dėl šios aplinkybės nėra formalaus pagrindo-prielaidų tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą ir panaikinti jos lėšų areštą (kurio nėra). Sprendžiant dėl pareiškėjos iškeltų reikalavimų esmės (siekiamo tikslo laisvai disponuoti visu gaunamu darbo užmokesčiu), tokie pareiškėjos interesai negali būti ginami, nes įsiteisėjusia teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatyta, kad pusė pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio (įskaitant ir tą užmokestį, kuris bus gaunamas ateityje) priklauso skolininkui. Dėl to antstolė vis dėlto turi teisę tęsti skolininko skolų išieškojimą iš pusės pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio. Remiantis nurodytais motyvais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.