Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. G. ir L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. G. ir L. G. skundą dėl antstolės N. Š.-S.veiksmų, suinteresuoti asmenys – R. A. V., uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, antstolė N. Š.-S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pareiškėjas G. G. 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimu pervedė 250,00 Eur. Nei susisiekus su antstole N. Š.-S. 2019 m. lapkričio 15 d., nei vėliau nebuvo gautas įspėjimas, kad išieškojimas iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio bus atnaujintas, neleidžiant pareiškėjui G. G. dalimis kas mėnesį pačiam mokėti skolas.

4. Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 4 d. sudarė povedybinę sutartį, jos 2.2 ir 2.3 punktais susitardami, kad visos pajamos, gautos iš darbinės veiklos, yra šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ir tą pačią dieną ją perdavė antstolei N. Š.-S.. Neatsižvelgdama į 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinę sutartį, antstolė N. Š.-S., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu, tęsė pareiškėjo G. G. skolų išieškojimą iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-3.5.-19-14528 pagrindu iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio už 2019 metų lapkričio mėnesį išieškota 549,49 Eur suma. Tokie antstolės N. Š.-S. veiksmai prieštarauja 2019 m. gruodžio 4 d. povedybine sutartimi nustatytam pareiškėjų turto režimui.

6. Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 4 d. sudarė povedybinę sutartį, manydami, jog pakeis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3497-933/2016 nustatytas nuosavybės teises. Tokia pareiškėjų nuomonė prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.105 straipsnio l punkte numatytoms imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai. Remiantis sutarties laisvės principu, sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos, būdami sutartinių santykių dalyviai, elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3497-933/2016 privalomumą ar nevykdyti iš įstatymo kylančios pareigos vykdyti tokį procesinį sprendimą (CPK 18 straipsnis, CK 3.105 straipsnis), nustatant gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Pareiškėjų sudaryta 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinė sutartis, nustatanti sutuoktinių turto režimą (statusą), negali pakeisti ir nepakeičia iki tokios sutarties sudarymo buvusio pareiškėjų turto teisinio režimo prievolių, kurios, vadovaujantis įsiteisėjusia, CPK 667 straipsnio pagrindu priimta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5763-905/2017 vykdytinos iš skolininko turto dalies bendrame turte. Jeigu vedybinės sutarties sąlygos nustatytų kitokį sutuoktinių turto teisinį režimą ir nukreiptų į įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), kuriuo vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), tokios vedybų sutarties sąlygos negaliotų vadovaujantis CK 3.105 straipsnio 1 punktu. Šiuo atveju tarp pareiškėjų sudarytos povedybinės sutarties sąlygos nekonkuruoja su įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), kuriuo vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte, nes dėl teismo sprendimu vykdytinos prievolės povedybinės sutarties šalys jokių sąlygų nenustatė ir negalėjo nustatyti. Taigi, skolininko prievolės šiame vykdymo procese iki jų pasibaigimo vykdymo procese įstatymų nustatytais pagrindais turi būti vykdomos iš turto, kurio dalis bendrame pareiškėjų turte nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5763-905/2017 nepaisant to, kad povedybine sutartimi pareiškėjai susitarė dėl savo gaunamų pajamų ir lėšų asmeninės kiekvieno sutuoktinio nuosavybės teisinio režimo.

8. Pirmoji vykdomoji byla užvesta 2012 m. rugsėjo 21 d., priteisus išieškotojai R. A. V. 11 372,36 Lt skolą už nesumokėtą buto nuomą ir komunalinius mokesčius, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 372,26 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas G. G. skolą mokėti vengė. Išieškotoja R. A. V. 2013 m. lapkričio 6 d. raštu pranešė antstolei N. Š.-S., kad pareiškėjas G. G. gyvena prabangiai, jos žiniomis, įsigijo automobilį BMW (duomenys neskelbtini) už 39 000,00 Lt, nuomojasi kitą butą už 1 500,00 Lt, turi butą (duomenys neskelbtini), kuris galimai registruotas kito asmens vardu. Vykdomojoje byloje buvo nuolat atliekamos užklausos. Nustatyta, kad pareiškėjas G. G. yra teisininkas, dirbo įmonėse, jas pastoviai keisdamas, nustatant nedidelį darbo užmokestį. Antstolė N. Š.-S. į darbovietes siuntė patvarkymus. Pareiškėjas G. G. automobilį BMW 745 įsigijo lizingu, nors jo areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų nebuvo; 2012 metais įmokėjo į antstolės N. Š.-S. sąskaitą 17,52 Eur, 2013 metais – 210,26 Eur, 2014 metais – 52,13 Eur. Antstolei N. Š.-S. 2015 m. rugpjūčio 26 d. priėmus patvarkymą areštuoti pareiškėjos L. G. darbo užmokestį 5 418,79 Eur sumai, tą pačią dieną pareiškėjas G. G. į antstolės N. Š.-S. depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 658,36 Eur, paskirstytus išieškotojoms R. A. V. ir AB „Swedbank“ bankui. Antstolei N. Š.-S. 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikus pareiškėjos L. G. darbovietei patvarkymą dėl skolos išieškojimo, tą pačią dieną atlikta pareiškėjo G. G. 40,00 Eur įmoka. Po to mokėjimai negauti. Pareiškėjos L. G. darbovietei (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 1 d. išsiųstas patvarkymas dėl neišieškomos skolos, nevykdant išskaitų iš jos darbo užmokesčio. Gautas atsakymas, kad pareiškėjai L. G. darbo užmokestis buvo mokamas nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio (imtinai), tačiau išskaitos iš jo dėl nežinomų priežasčių neatliktos; pareiškėja L. G. nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. Susisiekus telefonu su (duomenys neskelbtini) buhaltere, ji informavo, kad „užmiršo“ atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio, savo klaidą pripažino ir įsipareigojo reikiamą sumą įmokėti į antstolės N. Š.-S. depozitinę sąskaitą dalimis, nurodydama, kad „teks mokėti iš savo kišenės“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3497-933/2016 nustačius pareiškėjo G. G. dalį turte, 1 460,86 Eur iš antstolės N. Š.-S. depozitinės sąskaitos grąžinti pareiškėjai L. G.. Po to pareiškėjas G. G. per beveik 3 metus įmokėjo tik 164,37 Eur (paskutinis mokėjimas – 2017 m. rugsėjo 25 d.). Pareiškėja L. G. grįžo iš vaiko priežiūros atostogų 2018 m. rugsėjo 2 d., tačiau (duomenys neskelbtini) išskaitų iš jos darbo užmokesčio nevykdė.

9. Pareiškėjai 2015 m. gegužės 25 d. nusipirko du žemės sklypus 0,0980 ha ir 0,0877 ha, esančius (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, ir juos įkeitė. Tokiu būdu pareiškėjas G. G. skolų grąžinti nesistengė, didindamas savo finansinius įsipareigojimus. 2016 m. spalio 3 d. užvesta kita vykdomoji byla dėl 6 154,72 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo G. G. išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“ naudai. Pareiškėjas G. G. yra nesąžiningas, skolų grąžinti neketina, galimai siekdamas statyti gyvenamuosius namus. Sudaryta 2019 m. gruodžio 4 d. povedybine sutartimi pareiškėjai susitarė ne dėl viso turimo turto, o tik dėl gaunamų pajamų (darbo užmokesčio) režimo, elgdamiesi nesąžiningai siekiant išvengti pareiškėjo G. G. skolų padengimo.

11. Kadangi pareiškėjo G. G. skolos, kurios išieškomos vykdomosiose bylose, atsirado iki santuokos su L. G. sudarymo, pareiškėjai 2019 m. gruodžio 4 d. nusprendė sudaryti povedybinę sutartį. Šios sutarties, kuri įsigaliojo ją pasirašius pareiškėjams ir patvirtinus notarui, 2.2 ir 2.3 punktuose nustatyta, kad visos pareiškėjų pajamos, gautos iš darbinės veiklos, yra šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tą pačią dieną povedybinė sutartis užregistruota antstolės N. Š.-S. kontoroje. Nepaisant to, kad 2019 m. gruodžio 4 d. povedybine sutartimi buvo pakeistas pareiškėjų turto teisinis režimas, antstolė N. Š.-S. išieškojimo iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio nenutraukė.

12. Antstolės N. Š.-S. nurodytas vedybų sutarčių galiojimo ir veikimo vykdymo procese aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai šios kategorijos bylose.

13. Antstolė N. Š.-S. neteisėtai vadovaujasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3497-933/2016, gera valia nenutraukdama išieškojimo iš L. G. darbo užmokesčio; nuo 2019 m. gruodžio 4 d. ji įspėjo (duomenys neskelbtini) vadovą dėl baudos, nevykdant išieškojimo. Antstolės N. Š.-S. patvarkymą dėl išieškojimo iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio po 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinės sutarties sudarymo įvykdė (duomenys neskelbtini) darbuotoja N. B., iš asmeninių lėšų antstolei N. Š.-S. 2019 m. gruodžio 10 d. pervesdama 1 228,89 Eur. Pareiga grąžinti N. B. sumokėtą 1 228,89 Eur sumą teko pareiškėjai L. G..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

17.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalimi, nesiimdamas nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka visų būtinų priemonių faktinėms aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti. Pateikę skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, pareiškėjai sužinojo, kad po 2019 m. gruodžio 4 d., kada buvo pakeistas jų turto teisinis režimas, ji ėmėsi aktyvių išieškojimo iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio veiksmų, apie juos pareiškėjų neinformuodama. Pareiškėja L. G. iš darbdavės (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 16 d. gavo informaciją, kad N. B. dar kartą įvykdė antstolės N. Š.-S. patvarkymą dėl skolos išieškojimo jau po 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinės sutarties sudarymo, iš asmeninių lėšų 2019 m. gruodžio 10 d. pervesdama 1 228,89 Eur. Ši 1 228,89 Eur suma laikytina išieškojimu iš pareiškėjos L. G. pajamų, darbdavei (duomenys neskelbtini) perkėlus pareiškėjai L. G. pareigą ją padengti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nei dėl pateiktų įrodymų, nei dėl 1 228,89 Eur išieškojimo teisėtumo nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

20. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. skundas dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų atmestas. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atmesti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų buvimo, šioje byloje susiklosčiusios situacijos aplinkybėmis.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo G. G. atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas: 1) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojos R. A. V. pateiktą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-889-912/2012 išieškoti iš pareiškėjo G. G. 3 550,00 Lt nuomos mokesčio skolą, 487,09 Lt delspinigių, 3 464,61 Lt komunalinių mokesčių skolą, 2 676,70 Lt nuostolių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 178,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 305,96 Lt žyminio mokesčio, 888,00 Lt išlaidų advokato pagalbai, priimtą vykdyti antstolės N. Š.-S. 2012 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. 2-889-912/2012; 2) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pradinės išieškotojos AB „Swedbank“ banko pateiktą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-817-614/2012 išieškoti iš pareiškėjo G. G. 1 081,05 Lt skolą, 18,00 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1 081,05 Lt kreditą, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 081,05 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo 2012 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70,00 Lt žyminio mokesčio, priimtą vykdyti antstolės N. Š.-S. 2013 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. 2-817-614/2012; 3) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“ pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-38101-433/2015 išieškoti iš pareiškėjo G. G. 6 154,72 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 154,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priimtą vykdyti antstolės N. Š.-S. 2016 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-16-33-2838.

22. 2015 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. 2-889-912/2012 pareiškėjos L. G. darbo užmokestis areštuotas 5 418,79 Eur sumai (4 185,98 Eur – skola ir palūkanos, paskaičiuotos iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., bei 1 232,81 Eur vykdymo išlaidos) iki bus išnagrinėtas prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pareiškėja L. G., nustatymo.

23. Antstolė N. Š.-S. 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 2-889-912/2012 nurodžiusi skolininko sutuoktinės L. G. darbdavei (duomenys neskelbtini) iš jos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70,00 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), 40,00 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir reguliariai pervesti iki visos sumos išieškojimo arba antstolės N. Š.-S. nurodymo.

24. Išieškotojai R. A. V. 2016 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyta per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti, jog pusė depozitinėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, t. y. 1 460,85 Eur, išieškotų iš skolininko sutuoktinės L. G., ir 1/2 dalis jos gaunamo darbo užmokesčio priklauso pareiškėjui G. G..

25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-34597-933/2016 išieškotojos R. A. V. 2016 m. liepos 28 d. pareiškimas dėl turto dalies nustatymo tenkintas, nustatant, kad pareiškėjui G. G. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų (2 921,71 Eur), t. y. 1 460,85 Eur, išieškotų iš pareiškėjos L. G. ir esančių antstolės N. Š.-S. depozitinėje sąskaitoje, bei 1/2 dalis pareiškėjos L. G. gaunamo darbo užmokesčio iš darbdavės (duomenys neskelbtini).

26. Antstolė N. Š.-S., vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-34597-933/2016, 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pareikalavo išskaičiuoti skolininko sutuoktinės L. G. 1/2 dalį darbo užmokesčio ir išskaičiuotas sumas reguliariai pervesti į antstolės N. Š.-S. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iki visos sumos išieškojimo arba antstolės N. Š.-S. nurodymo.

27. Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 4 d. sudarė povedybinę sutartį, kurios 2.2 ir 2.3 punktais susitarė, kad turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo bet kurio iš sutuoktinių vardu ir (arba) registruotas bet kurio iš sutuoktinių vardu, bus to sutuoktinio, kuris minėtą turtą įgijo, asmeninė nuosavybė, nustatytą sutuoktinių teisinį režimą taikant, be kita ko, ir visoms pajamoms, gautoms iš sutuoktinių darbinės veiklos.

28. (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2019 m. gruodžio 5 d. patvarkymas dėl neišieškomos skolos Nr. S-3.5.-19-15142 skubiai, per 5 dienas nuo paklausimo gavimo dienos, pranešti, kodėl nevykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjo G. G. sutuoktinės L. G., raštu pateikiant šiuos duomenis: kodėl nebuvo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio (nurodyti priežastį) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 2-889-912/2012; kokia atlyginimo suma kas mėnesį buvo išmokėta pareiškėjai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki šios dienos; kada pareiškėjai L. G. buvo išmokėtas paskutinis atlyginimas; kada bus atlikta išskaita pagal vykdomąjį dokumentą, kokia suma, kada ji bus pervesta į antstolės N. Š.-S. depozitinę sąskaitą.

29. Darbdavė (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. G. 2019 m. gruodžio 9 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) persiuntusi patikslintą darbo užmokesčio už 2019 metų lapkričio mėnesį lapelį, iš kurio matyti, kad atliktas 549,49 Eur atskaitymas pagal vykdomąjį raštą.

30. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog antstolė N. Š.-S. teisėtai ir pagrįstai vykdė išieškojimą, priimdama 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-3.5.-19-14528 galiojant sutuoktinių turto teisiniam režimui, numatytam CK 3.88 straipsnyje, todėl nėra pagrindo grąžinti 549,49 Eur sumos, išieškotos už laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinės sutarties sudarymo.

31. Pareiškėjų teigimu, 549,49 Eur suma, sudaranti 1/2 dalį pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio, esančio jos asmenine nuosavybe, antstolės N. Š.-S. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. išieškota neteisėtai, todėl 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-3.5.-19-14528 turėjo būti panaikintas, esant tikimybei, kad antstolė N. Š.-S. ir toliau reikalaus iš pareiškėjos L. G. darbdavės (duomenys neskelbtini) jį vykdyti, o 549,49 Eur suma grąžinta pareiškėjai L. G..

32. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se (savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Sutuoktinių susitarimas pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos L. G. darbdavei (duomenys neskelbtini) perduotas vykdyti dar iki 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinės sutarties sudarymo, pažymi, jog vien sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas minėtos sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose savaime nepaneigė kreditorių išieškojimo teisės pagal jos sutuoktinio G. G. prievoles. Turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebegalėjo būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių tik nuo 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre momento, ją tokiu atveju panaudojant prieš trečiuosius asmenis, kaip ir nurodyta 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinės sutarties 5.5 punkte (CK 3.102 straipsnio 2 dalis, 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš VĮ ,,Registrų centro“ 2019 m. gruodžio 9 d. pranešimo apie vedybų sutarties įregistravimą Vedybų sutarčių registre Nr. V2-10550/19 matyti, jog 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinė sutartis Vedybų sutarčių registre įregistruota tik 2019 m. gruodžio 9 d. Tai reiškia, kad, priešingai negu nurodyta atskirajame skunde, antstolė N. Š.-S. 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-3.5.-19-14528 turėjo teisę nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį pareiškėjos L. G. darbinės veiklos pajamų, o darbdavė (duomenys neskelbtini) pagal jį atlikti išskaitą, kaip patys pareiškėjai nurodė, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinės sutarties 2.2 ir 2.3 nuostatas jiems galėjus panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik nuo jos išviešinimo 2019 m. gruodžio 9 d. momento.

34. Dėl pareiškėjų argumento, jog antstolė N. Š.-S. ir toliau reikalaus iš pareiškėjos L. G. darbdavės (duomenys neskelbtini) vykdyti 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-3.5.-19-14528, pasisakytina, jog įregistruota Vedybų sutarčių registre 2019 m. gruodžio 4 d. povedybine sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-34597-933/2016, nustatanti, kad pareiškėjui G. G. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės L. G. būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių prarado savo teisinę reikšmę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis išieškojimas iš pareiškėjo G. G. toliau nebegalės būti nukreipiamas į nebeegzisuojančią jo, kaip skolininko, dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte, atitinkamai jį nutraukiant.

35. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodę, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo 2020 m. sausio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikto prašymo N. B. įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu, kurio teisėms ir pareigoms galutinis sprendimas turės įtakos, išsprendus 1 228,89 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio teisėtumo klausimą.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, visų pirma, pareiškėjas G. G. 2020 m. sausio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose atskiro prašymo įtraukti N. B. į bylą suinteresuotu asmeniu nepateikė, nurodydamas, kad minėtas asmuo į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu galėtų būti įtrauktas, tačiau šis procesinis klausimas turėtų būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nuožiūra.

37. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.

38. Iš CPK 443 straipsnio 3 dalies nuostatos galima spręsti, jog tam, kad asmuo galėtų byloje dalyvauti kaip suinteresuotas, nagrinėjama byla turi būti susijusi su jo teisėmis ir pareigomis. Šiuo atveju N. B. suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje pareiškėjų buvo grindžiamas atlikto 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. 204 faktu, perkėlus pareiškėjai L. G. pareigą jos sumokėtą 1 228,89 Eur sumą grąžinti.

39. Kaip jau buvo minėta nutarties 28 punkte, pareiškėjos L. G. darbdavei (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2019 m. gruodžio 5 d. patvarkymas dėl neišieškomos skolos Nr. S-3.5.-19-15142 skubiai, į kurį N. B. sureagavo atlikdama 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 204 1 228,89 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant: „pervedamas skolininkės G. L. pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškotas skolos likutis.“, kad būtų išvengta antstolės N. Š.-S. kreipimosi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo. Pareiškėja L. G. iš darbdavės (duomenys neskelbtini) gavusi 2019 m. gruodžio 16 d. raštą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio sumų padengimo, kuriame aiškiai buvę jai nurodyta, jog iki jos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų pradžios pagal patvarkymą 3 737,76 Eur skolos išieškojimui į antstolės N. Š.-S. depozitinę sąskaitą pervesta 2 508,87 Eur suma, neišieškota ir neapmokėta – 1 228,89 Eur suma. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 4 d. gavus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, pateiktą civilinėje byloje Nr. 2YT-31296-534/2016, kuriame nurodyta, kad iš antstolės N. Š.-S. depozitinėje sąskaitoje esančių išieškotų sumų, 1 460,86 Eur grąžinta atgal į pareiškėjos L. G. sąskaitą banke, nesulaukus patikslinto patvarkymo skolos išieškojimui, 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjai L. G. grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų, tolesnis jau nebeaiškios skolos išieškojimas nebuvo vykdomas, todėl (duomenys neskelbtini) neįvykdė antstolės N. Š.-S. patvarkymo iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio lėšų, gautų nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio, neišskaitydama ir į antstolės N. Š.-S. patvarkyme nurodytą depozitinę sąskaitą nepervesdama priklausančią išskaityti 1 228,89 Eur sumą iš jos gauto darbo užmokesčio.

40. Iš pareiškėjos L. G. darbdavės (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 16 d. rašto dėl išskaitų iš darbo užmokesčio sumų padengimo turinio galima spręsti, jog 1 228,89 Eur mokėjimas atliktas pervedant skolos, nurodytos 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. 2-889-912/2012, likutį, darbdavei (duomenys neskelbtini) nevykdžius prievolės nuo pareiškėjos L. G. 2018 m. rugsėjo 3 d. grįžimo į darbą po vaiko priežiūros atostogų atlikti išskaitas dėl kilusių neaiškumų priverstiniame skolos išieškojimo procese. Akivaizdu, jog šiuo atveju iš asmeninių lėšų N. B. pervesta 1 228,89 Eur suma už laikotarpį, kurį darbdavė (duomenys neskelbtini) privalėjusi daryti išskaitas iš pareiškėjos L. G. darbo užmokesčio pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 2-889-912/2012, dar nebuvus sudarytos ir išviešintos pareiškėjų 2019 m. gruodžio 4 d. povedybinės sutarties. Tokiu atveju, antstolei N. Š.-S. pervesta 1 228,89 Eur suma negali būti pripažinta be pagrindo įgyta, ją pagrįstai darbdavei (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos L. G. reikalaujant pervesti į 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodyme Nr. 204 nurodytą mokėtojos N. B. sąskaitą.

41. Kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumenta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal procesinį teisinį rezultatą iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-4426-545/2020 palikti nepakeistą.