Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad atsakovas 2011 m. kovo 30 d. informavo ją, jog butas jam nebereikalingas. Ieškovė, sužinojusi, kad atsakovas yra skolingas už išsinuomotą butą komunalinių paslaugų tiekėjams, 2011 m. balandžio 3 d. pakeitė atsakovui išnuomoto buto durų spyną, jog atsakovas sumokėtų visą skolą, bet tą pačią dieną atsakovas duris išlaužė. Ieškovė taip pat paaiškino, kad dėl nuomos mokesčio sumažinimo su atsakovu nesitarė. Ieškovės atstovas advokatas R. M. išdėstė tuos pačius argumentus ir nurodė tas pačias aplinkybes, kurios yra išdėstytos ieškinyje, papildomai nurodė, kad nuompinigių sumą patvirtinta atsakovo 2011 m. kovo 30 d. raštas–susitarimas, ieškinyje papildomai prašoma priteisti nuomos mokestį už tris mėnesius, nes atsakovas nutraukė nuomos sutartį be įspėjimo. Taip pat advokatas R. M. nurodė, kad ieškinyje prašoma priteisti delspinigius už 180 dienų. Apie buto komunalinių mokesčių skolą ieškovė sužinojo iš paslaugas teikiančių įmonių, atsakovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo skolą. Ieškovės atstovas nurodė, kad sulaužytos durys yra kultūros paveldo objektas. Be to, advokatas R. M. pabrėžė, kad ieškovė į bylą pateikė šalių pasirašytą ginčo buto nuomos sutartį ir atsakovas šios sutarties neginčija.

Byloje buvo gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti teismo posėdyje jam nedalyvaujant.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami buto nuomos sutarties nutraukimo, nuomininko pareigų mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius vykdymo ir nuomotojo civilinės atsakomybės už nuomotojui padarytą žalą taikymo klausimai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra buto Vilniuje, Kauno g. 2/21–20, savininkė (b. l. 8). Ieškovė ir atsakovas 2009 m. gegužės 18 d. raštu sudarė nurodyto buto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui aptariamą butą, o atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 1000 Lt nuomos mokestį ir nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius (b. l. 105–106; nuomos sutarties 4.1, 4.4 punktai). Atsakovas vėlavo mokėti nuomos mokestį, todėl liko skolingas ieškovei 3510 Lt nuomos mokesčio. Nurodytą sumą atsakovas įsipareigojo 2011 m. kovo 31 d. raštu sumokėti nustatytu grafiku nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. sausio 31 d. (b. l. 13). Šalys 2011 m. balandžio 1 d. žodžiu susitarė nutraukti ginčo buto nuomos sutartį, taip pat susitarė, kad atsakovas iki 2011 m. balandžio 4 d. išsikraustys daiktus iš buto (b. l. 51, 56). Ieškovė 2011 m. balandžio 3 d. pakeitė ginčo buto durų spyną, apie tai telefonu informavo atsakovą ir ant buto durų pakabintu rašteliu nurodė jam, kad spyna pakeista dėl nesumokėtų buto komunalinių mokesčių ir nuomos mokesčio skolos (b. l. 156). Be to, ieškovė pareikalavimo, kad atsakovas sumokėtų skolą už buto komunalinius mokesčius (b. l. 132, 150). Tą pačią dieną atsakovas pareikalavo, kad ieškovė atrakintų duris bute esantiems atsakovo daiktams pasiimti, bet ieškovė atsisakė tai padaryti. Dėl to atsakovas 2011 m. balandžio 4 d. išlaužė ginčo buto duris ir pasiėmė savo daiktus (b. l. 51, 52, 132, 150). Ieškovė 2011 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3–iąjį policijos komisariatą dėl nuomos sutarties nevykdymo ir išlaužtų durų (b. l. 11, 156). Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3–iojo policijos komisariato tyrėjos A. M. 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės skundą ir pasiūlyta jai dėl nuomos sutarties nevykdymo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ieškovė ir atsakovas 2011 m. balandžio 12 d. pasirašė pakvitavimą, kuriuo buvo patvirtinta, kad ieškovė iš atsakovo priėmė keturis raktus (po vieną – nuo lauko durų (raktas sulaužytas), bendro koridoriaus, dviejų buto durų), kiemo užkardo pultelį, komunalines knygeles, bet negavo iš atsakovo dviejų raktų nuo pašto dėžutės. Atsakovas 2011 m. balandžio 12 d. pareiškime, adresuotame ieškovei ir Vyriausiajam policijos komisariatui, nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 3 d. daugiau ginčo butu nesinaudojo (b. l. 56). Ieškovė taip pat pateikė UAB „Vilniaus energijos“ sąskaitas už 2011 m. kovo ir balandžio mėnesiais suteiktas šildymo ir karšto vandens tiekimo butui (duomenys neskelbtini), paslaugas, UAB „Namų priežiūros centro“ sąskaitą už 2011 m. kovo mėn. nurodytam butui tenkančias bendrųjų patalpų priežiūros ir šiukšlių išvežimo paslaugas, taip pat UAB „Vilniaus energijos“, AB LESTO, UAB „Vilniaus vandenų“ pažymas apie ginčo bute iki 2011 m. balandžio 14 d. suvartotą karštą, šaltą vandenį, taip pat elektros energiją (b. l. 14–19).

Nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumui įvertinti esminę reikšmę turi šalių 2009 m. gegužės 18 d. sudarytos buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo išsikėlimo momentų nustatymas. Ieškinyje teigiama, kad nurodyta sutartis de facto nutraukta 2011 m. balandžio 12 d., t. y. kai atsakovas grąžino ieškovei buto raktus (b. l. 3). Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, kad buto nuomos sutartis buvo nutraukta vienašališkais ieškovės veiksmais 2011 m. balandžio 3 d., t. y. kai ieškovė pakeitė ginčo buto vienų durų spyną, ir nuo to laiko jis ginčo butu daugiau nebesinaudojo (b. l. 52).

Pagal CK 6.579 straipsnio 2 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Sutarties pakeitimo išlygą reglamentuojančio CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Bylos šalys 2009 m. gegužės 18 d. raštu sudarė buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitikę 2011 m. kovo 31 d. Šį faktą pagrindžia prie atsiliepimo į ieškinį pateiktas pakvitavimas, kuriuo ieškovė patvirtino, kad ji 2011 m. kovo 31 d. gavo iš atsakovo grynaisiais 250 Lt (b. l. 59), taip pat prie ieškinio pridėtas atsakovo pasirašytas įsipareigojimas sumokėti 3510 Lt skolą už buto (duomenys neskelbtini), nuomą pagal šalių sulygtą grafiką (b. l. 13). 2011 m. kovo 31 d. – 2011 m. balandžio 1 d. šalys žodžiu susitarė nutraukti nurodytą nuomos sutartį nuo 2011 m. balandžio 1 d., taip pat susitarė, kad atsakovas iš buto išsikraustys daiktus iki 2011 m. balandžio 4 d. Atsakovas 2011 m. balandžio 12 d. grąžino ieškovei buto raktus, kiemo užkardo pultelį ir komunalinių mokesčių knygeles (b. l. 12). Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gegužės 18 d. buto nuomos sutartyje nebuvo nustatyta išlygos, jog sutartį nutraukti galima tik raštu, teismas daro išvadą, kad šalių žodinis susitarimas nutraukti nurodytą sutartį nuo 2011 m. balandžio 1 d. yra teisėtas ir galiojantis. Taigi nuo nurodytos datos ginčo buto nuomos sutartis buvo nutraukta bendru šalių sutarimu, bet ne vienašališkai kurios nors vienos iš sutarties šalių. Taip pat laikytina, kad sutarties šalys tuo pačiu žodiniu susitarimu nustatė terminą atsakovui (nuomininkui) iš buto išsikraustyti savo daiktus iki 2012 m. balandžio 4 d., t. y. nustatė atidedamąjį nuomininko prievolės, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą įvykdymo terminą (CK 6.33 straipsnio 2 dalis, 6.34 straipsnio 1 dalis, 6.35 straipsnio 1 dalis, 6.499 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad atsakovas 2011 m. balandžio 12 d. grąžino ieškovei ginčo buto raktus ir komunalinių mokesčių knygeles. Laikytina, kad būtent nuo šios datos atsakovas išsikėlė iš ieškovės buto, nes iki raktų grąžinimo ieškovei jis galėjo naudotis ginčo butu. Atsakovas nurodo, kad ginčo butu faktiškai nebesinaudojo nuo 2011 m. balandžio 3 d., t. y. kai ieškovė pakeitė vienų buto durų spyną. Tačiau teismas įvertina tai, kad atsakovas duris su pakeista spyna išlaužė, jos nesuremontuotos iki šiol, o atsakovas iki 2011 m. balandžio 12 d. turėjo antrųjų buto durų raktą.

Viena iš pagrindinių gyvenamosios patalpos nuomininko pareigų yra pareiga mokėti nuomos mokestį (CK 6.576, 583 straipsniai). Be gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio nuomininkas privalo mokėti taip pat ir mokestį už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas (CK 6.584 straipsnis). Pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje šalys 2009 m. gegužės 18 d. buto nuomos sutarties 4.4 punkte nustatė, kad nuomininkas apmoka visas nuomojamų patalpų komunalines išlaidas: telekomunikacijų (ryšių), mokesčius už sunaudotą elektros energiją, vandenį, šildymą, valymo paslaugas, šiukšlių išvežimą. Byloje yra pateiktas atsakovo surašytas ir pasirašytas raštas (ieškovė nurodo, kad šį raštą atsakovas surašė ir jai pateikė 2011 m. kovo 31 d.), kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 3510 Lt skolą už buto (duomenys neskelbtini), nuomą nustatytu grafiku nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. sausio 31 d. (b. l. 13). Ieškovė tvirtina, kad nurodytame rašte nustatytas tik nuomos mokesčio skolos mokėjimo išdėstymo grafikas. Atsakovas teigia, kad aptariamame rašte nustatytas nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių bendros skolos išdėstymo grafikas. Nurodytą argumentą atsakovas grindžia prie atsiliepimo į ieškinį pridėtais ieškovės pakvitavimais, kuriais ieškovė patvirtino, kad nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 31 d. iš atsakovo gavo iš viso 1140 Lt (b. l. 53, 57–59). Atsakovas pripažįsta, kad ieškovei yra skolingas 2370 Lt (b. l. 53, 132). Atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovo rašytiniame įsipareigojime sumokėti 3510 Lt buto nuomos skolą nustatytu grafiku nustatyta tik nuomos mokesčio skola (b. l. 149), taip pat į ieškovės prie ieškinio pateiktus įrodymus apie iki 2011 m. balandžio 12 d. susidariusią skolą už šildymą, šaltą ir karštą vandenį ir komunalinius mokesčius (b. l. 14–19) bei įvertinęs tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo nuomos mokesčio skolą ir komunalinių mokesčių skolą, konstatuoja, kad atsakovas skolingas ieškovei 3510 Lt buto nuomos mokesčio pagal jo 2011 m. kovo 31 d. ieškovei pateiktą ir paties pasirašytą nuomos mokesčio skolos išdėstymo grafiką. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai atsiskaitė su ieškove pagal nurodytą grafiką. Prie atsiliepimo į ieškinį pridėti ieškovės pakvitavimai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 1140 Lt nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 31 d., t. y. iki atsakovo surašyto ir pasirašyto įsipareigojimo sumokėti nuomos mokesčio skolą nustatytu grafiku. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovas, sumokėdamas 1140 Lt padengė ankstesnę skolą ir 2011 m. kovo 31 d. liko skolingas ieškovei 3150 Lt. Ši nuomos mokesčio skola priteistina ieškovei iš atsakovo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 487,09 Lt delspinigių už 3150 Lt nuomos mokesčio skolą. Ieškinyje 487,09 Lt delspinigių suma paskaičiuota atsižvelgiant į šalių 2009 m. gegužės 18 d. buto nuomos sutarties 4.5 punkte nustatytą 0,1 proc. už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną dydį ir į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas, nes šalys nesudarė pagal CK 6.72 straipsnį reikalaujamos rašytinės formos susitarimo dėl delspinigių mokėjimo. Šį atsakovo argumentą teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą, nes ieškovė į bylą pateikė rašytinę 2009 m. gegužės 18 d. buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuri yra pasirašyta ieškovės ir atsakovo. Pažymėtina, kad nurodytos sutarties 4.5 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl delspinigių už pavėluotą nuomos mokesčio mokėjimą (b. l. 105, 106). Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 487,09 Lt delspinigius taip pat tenkintinas.

Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadovaujantis CK 6.500 straipsniu, jeigu nuomininkas pablogina daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje ir 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mišrios kaltės institutas, kurio esmė ta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2919,20 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas su ieškovės nurodomų nuostolių dydžiu nesutinka, teigia, kad jie nepagrįsti. Ieškinyje nurodytą nuostolių dydį ieškovė grindžia tuo, kad atsakovo išlaužtų buto durų remontui reikia 2359,50 Lt. Tai patvirtina prie ieškinio pridėta ieškovės ir UAB „Milora“ 2011 m. balandžio 14 d. sudaryta durų remonto sutartis, 2011 m. balandžio 14 d. UAB „Milora“ išrašyta PVM sąskaita–faktūra (b. l. 22, 23). Ieškovė nurodo, kad atsakovo negrąžintiems raktams pagaminti patyrė 20 Lt, butui išvalyti – 290 Lt, elektros lemputėms pirkti – 39,20 Lt, aerozoliui nuo kenkėjų pirkti – 9,50 Lt, pažymai apie skolą už šaltą vandenį gauti – 5 Lt, buto nuotraukoms daryti – 18 Lt. Faktą, kad ieškovė patyrė nurodytas išlaidas patvirtina byloje pateikti kasos pajamų orderiai ir kvitai (b. l. 24–28). Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas bute paliko sudaužytą 95 Lt vertės stalo lempą, taip pat yra dingęs ieškovės 83 Lt vertės pledas.

Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis duris išlaužė pasinaudodamas savigyna arba esant būtinajam reikalingumui. Atsakovo atlikti durų išlaužimo veiksmai neatitinka nei savigynos, nei būtinojo reikalingumo pagrindų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 6, 8 dalys). Nuomininko teisės išlaužti nuomojamo buto duris kaip savigynos priemonės CK nenustatyta. Atsakovas neįrodė, kad duris išlaužė esant būtinajam reikalingumui, t. y. kad taip pasielgti jis buvo priverstas ir siekė pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo jos patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės. Durų išlaužimas nagrinėjamu atveju kvalifikuojamas kaip išsinuomoto buto pabloginimas, dėl kurio ieškovei atsiradusius nuostolius atsakovas privalo atlyginti CK 6.500 straipsnio pagrindu.