- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-178-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55579-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- I. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo I. S. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-1121/2021, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendis, priteistų neturtinės žalos ir advokato išlaidų mokėjimo atidėjimo netenkino, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-377-1058/2020 I. S. buvo išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, atidėtas 6 mėnesiams, nustatant pareigas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 69 ir 71 straipsniais, I. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. G. padarytą turtinę žalą, nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 Eur) turi būti sumokėta ne vėliau, nei po 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti 15 MGL (564,90 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Minėtu nuosprendžiu iš I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai priteista 46 200 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos, taip pat 10 831,77 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, nuosprendžiu iš nuteistojo valstybės naudai priteista 224,87 Eur proceso išlaidų.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-1121/2021 panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria I. S. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – I. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei paskirta jam laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria I. S. dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pakeista ir jam už šią nusikalstamą veiką paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir I. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, pakeista, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), I. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant pareigas. Taip pat nuosprendžiu patikslintos faktinės aplinkybės dėl I. S. banko sąskaitos, į kurią buvo pervestos piniginės lėšos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
3. I. S. pateikė teismui prašymą atidėti jam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendis, nukentėjusiajam I. G. priteistų 1 000 Eur neturtinės žalos ir 10 831,77 Eur advokato išlaidų, t. y. iš viso 11 831,77 Eur mokėjimą iki 2022 m. vasario 1 d.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi nuteistojo prašymo netenkino. Nurodė, kad nuteistojo aplaidumas, laiku nepratęsiant dokumentų galiojimo terminų, niekaip negali įtakoti nukentėjusiojo teisės į operatyvų ir visišką nusikalstama veika sąlygotų jo nuostolių patenkinimą bei moralinę satisfakciją. Nuteistasis nepateikė teismui įrodymų, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra reikšmingai pasikeitusi ar susiklostė ypač nepalankios ilgalaikės aplinkybės, trukdančios įvykdyti pareigą atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą ir kitus teismo priteistus nuostolius.
Šalies argumentai
5. Skunde I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl nukentėjusiajam I. G. priteistų 1 000 Eur neturtinės žalos ir 10 831,77 Eur advokato išlaidų, iš viso 11 831,77 Eur sumos mokėjimo atidėjimo iki 2022 m. vasario 1 d.
5.1. Pasak apelianto, teismas neįvertino iš tiesų itin nepalaikiai susiklosčiusių aplinkybių, objektyviai trukdančių apeliantui įvykdyti pareigą atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą ir kitus teismo priteistus nuostolius. Šiai dienai susiklostė tokia situacija, jog kol vyko teismo procesas, apeliantas dėl taikomų kardomųjų priemonių negalėjo išvykti už gyvenamosios vietos ribų, juo labiau į užsienį, o per tą laiką baigėsi ne tik jo turėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir biometrinis Ukrainos pasas (galiojo iki 2019 m. gruodžio 25 d.), todėl šiuo metu apeliantas neturi nei vieno galiojančio asmens dokumento.
5.2. Neturėdamas galiojančio dokumento, apeliantas negali disponuoti turimomis lėšomis ir negali atlikti jokių pavedimų bei įvykdyti teismo nuosprendžiu priteistų sumų, t. y. objektyviai negali atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Apeliantas, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pateikė teismui įrodymus, kad kreipėsi į Probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti į Ukrainos valstybę, tikslu pasidaryti naują pasą.
5.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas naują asmens tapatybės dokumentą gali gauti per ambasadą, kadangi pagal galiojančius Ukrainos įstatymus, nėra galimybių užsakyti naujo paso per Ukrainos ambasadą Lietuvos Respublikoje, t. y. norint pasikeisti biometrinį pasą, apeliantas privalo išvykti iš Lietuvos į Ukrainą su išduotu trumpalaikiu kelionės dokumentu ir gauti ten naują pasą bei grįžti atgal. Dėl šios priežasties apeliantas kreipėsi su prašymu į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) dėl leidimo išvykti į Ukrainą tikslu pasidaryti naują biometrinį pasą su teise grįžti atgal į Lietuvą.
5.4. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo interesų pusiausvyrą, byloje neabejotinai buvo pagrindas išdėstyti nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio vykdymą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas apelianto skundą iš esmės pažeidė išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principą, lygiateisiškumą bei bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatas. Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kas lėmė neteisėtą ir neteisingą skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas
6. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog BPK normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, bei į tai, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, sprendė, jog CPK 284 straipsnio nuostatos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir pagrįstai jomis vadovavosi, nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo išdėstymo dalimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji pagerės ateityje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis neturi patirti nepagrįstų nuostolių.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant nuteistojo skundo argumentus, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad įrodymų, jog šiai dienai nuteistojo finansinė situacija yra pasikeitusi, byloje nėra. Byloje nėra duomenų, jog I. S. paso galiojimo laikotarpiu kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo, atitinkamai siekė naujo paso išdavimo per ambasadą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2020 m., t. y. pasibaigus jau abiejų dokumentų galiojimui, I. S. teikė įrodymus, jog kviečia nukentėjusįjį į akcininkų susirinkimą, deklaruodamas, jog yra gavęs didesnį kaip 100 000 Eur atlyginimą ir nori su pastaruoju atsiskaityti. Taigi, esant analogiškai situacijai – jau pasibaigus abiejų jo dokumentų galiojimo terminui, tvirtino turintis finansinių galimybių atsiskaityti. Nuteistasis taip pat teismo posėdžio metu tvirtino turintis banko sąskaitas ir Slovakijoje bei Juodkalnijoje, tačiau šiuo atveju nenurodė, kas trukdo nukentėjusiojo išlaidas bei patirtą žalą atlyginti naudojant jose esančias lėšas. I. S. pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina, jog nuteistasis apskritai deda kokias nors pastangas šiuo metu pasikeisti negaliojančius dokumentus, kreipėsi į probacijos tarnybą ir migracijos departamentą dėl leidimo išvykti ir kitų tam būtinų dokumentų gavimo. Esant poreikiui, asmens dokumentas gali būti pagaminamas ir skubos tvarka.
8. Nuteistojo aplaidumas, laiku nepratęsiant dokumentų galiojimo terminų, niekaip negali įtakoti nukentėjusiojo teisės į operatyvų ir visišką nusikalstama veika sąlygotų jo nuostolių patenkinimą bei moralinę satisfakciją, ir vien nuteistajam palankių sąlygų atlyginant neturtinės žalos ir advokato išlaidų sudarymas pažeistų nukentėjusiojo turtinius interesus.
9. Todėl, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo interesus ir teisėtus lūkesčius, konstatuotina, jog nėra pagrindo I. S. priteistos žalos ir proceso išlaidų mokėjimą atidėti. Pažymėtina, jog I. S. gali bandyti susitarti su nukentėjusiuoju dėl mokėtinos žalos atidėjimo (išdėstymo), tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes, be to, visi klausimai priverstinio teismo nuosprendžio vykdymo procese dėl mokėjimo grafikų sudarymo gali būti teikiami nuosprendį vykdančiam antstoliui.
10. Įvertinus visas ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino I. S. prašymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. S. skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.