Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovams Egidijui Petkevičiui, Giedrei Ščeponavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) įmonėje „B.“, esančioje (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 6 punktu, BK 69 straipsniu, 71 straipsniu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2022 m. kovo 2 d.) atlyginti nukentėjusiajam I. G. (I. G.) padarytą 46 200 Eur turtinę žalą, nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 Eur) turi būti sumokėta ne vėliau, nei po 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2021 m. rugsėjo 2 d.); 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (iki 2024 m. kovo 1 d.) sumokėti 15 MGL (564,90 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teikime nurodoma, jog bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga – 2024 m. kovo 1 d. Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2021 m. kovo 10 d., su juo sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas, taip pat jis supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo atlikimo tvarka bei sąlygomis, nuteistajam išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti probacijos sąlygas ir už administracinių nusižengimų padarymą. Taip pat nurodyta, jog priežiūros laikotarpiu, nuteistajam naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (a. b., t. I, b. l. 53). Taip pat nuteistasis priežiūros laikotarpiu naujų administracinių nusižengimų nepadarė (a. b., t. I, b. l. 55). Sodros duomenimis nuteistasis nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki šiol dirba mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „E.“ (a. b., t. I, b. l. 52, t. II, b. l. 197) bei nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje RAB „B.“ (a. b. t. II, b. l. 36, 56). Nenustatyta atvejų apie nuteistojo išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo.

Tačiau Probacijos tarnyba taip pat nurodė, kad priežiūros laikotarpiu, nuteistajam siūlyta dalyvauti mediacijoje dėl žalos atlyginimo, bet jis atsisakė, nurodydamas, kad jam žinomi nukentėjusiojo kontaktai ir turi asmeninių lėšų (duomenys neskelbtini) banke turtinei žalai atlyginti, bet šiuo metu negali jomis disponuoti dėl pasibaigusio asmens dokumento galiojimo. Nuteistasis dėl asmens dokumento kreipėsi į Migracijos departamentą (a. b., t. I, b. l. 45) bei į Vilniaus skyrių su prašymu išduoti leidimą išvykti į (duomenys neskelbtini) pasigaminti naują asmens tapatybės dokumentą (a. b., t. I, b. l. 116). Tačiau nuteistajam pasiūlyta pasinaudoti kitais būdais dėl dokumento pagaminimo, nuvykti į (duomenys neskelbtini) konsulinį skyrių (a. b., t. I, b. l. 132), bet nuteistasis pasiūlymais nepasinaudojo. Nuteistasis, po nustatyto termino, nukentėjusiajam neatlygino nustatytos dalies turtinės žalos bei vengė susisiekti su probacijos tarnyba (a. b., t. I, b. l. 50, 225, 229). Nuteistasis, 2021 m. lapkričio 4 d. elektroniniame laiške nurodė, jog atlygino visą turtinę žalą nukentėjusiajam, tačiau 2021 m. lapkričio 8 d. nukentėjusiojo atstovas pranešė, kad turtinė žala teismo nustatytais terminais neatlyginta. Todėl Probacijos tarnybą kreipėsi su teikimu į teismą, dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi teikimą tenkino (a. b., t. I, 239-243), tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi pirmiau minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis panaikinta ir probacijos tarnybos teikimas atmestas (a. b., t. II, b. l. 39-41). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta iki 2022 m. gruodžio 31 d. (a. b., t. II, b. l. 88-89).

Teikime taip pat nurodyta, jog 2022 m. vasario 17 d. gautas nuteistojo gynėjos advokatės prašymas leisti I. S. išvykti į (duomenys neskelbtini) pasikeiti pasą (a. b., t. II, b. l. 62). Tačiau įvertinus, jog nuo 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) paskelbta karo padėtis, o iš turimos informacijos iš (duomenys neskelbtini) Ambasados, esančios Lietuvos Respublikoje, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams biometrinį pasą galima pratęsti neišvykus iš Lietuvos Respublikos, o Migracijos duomenimis, iš teisėtai Lietuvoje esančių (duomenys neskelbtini) piliečių bus priimami prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi, ar vizą ir, kad nuteistasis pirmiausia turi kreiptis į pirmiau nurodytas įstaigas, o nepavykus užsisakyti asmens dokumentų, jis gali pakartotinai kreiptis į Probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti (a. b., T. II, b. l. 95). Nuteistasis informavo, kad jo paso Ambasadoje nepratęsė, nes pasas ne biometrinis, bet tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. 2022 m. kovo 16 d. jis kreipėsi į Migracijos tarnybą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu (a. b., t. II, b. l. 191), bet leidimas jam laikinai gyventi neišduotas (a. b., t. II, b. l. 195). Teikime taip pat nurodyta, kad Probacijos tarnyba kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Ambasados konsulinį skyrių, kurio konsulas informavo, kad dėl nuteistojo spręs išimties tvarka. Po susitikimo, nuteistasis paaiškino, kad sprendimui priimti paprašė pristatyti papildomus dokumentus su vertimu į (duomenys neskelbtini) kalbą, bet minėtų dokumentų jis neteiks, nes tai neatitinka teisės aktuose numatytos tvarkos.

Teikime Probacijos tarnyba atkreipė dėmesį, kad iki teismo nustatyto termino, probuojamasis neatlygino nukentėjusiajam turtinės žalos, o nežymią pinigų sumą kiekvieną mėnesį mokėdavo nuteistojo tėvas. Šiuo metu iš 46 200 Eur atlyginta 1 292,84 Eur turtinė žala bei nepradėjo mokėti įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti yra vidutinė (50 balų iš 168 galimų balų) (teisme atstovė patvirtino, jog įsivėlė klaida, balas 46) bei nustatyta žema didelės žalos rizika visuomenei (b. l. 1).

Nuteistasis su savo gynėja teismui pateikė papildomus duomenis: mokėjimo nurodymą Nr. 547,jog 2023 m. vasario 14 d. sumokėta įmoka į Nukentėjusiųjų asmenų nuo nusikaltimų fondą (b. l. 128), nuteistojo 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2023 m. sausio 9 d. rašytinius paaiškinimus (b. l. 121-127). Verslo registracijos išrašą, kurio duomenimis, nuteistasis nuo 2008 m. lapkričio 6 d. yra bendrovės „B. P. I.“, kuri registruota (duomenys neskelbtini), akcininku (b. l. 129). Duomenis iš (duomenys neskelbtini) statistikos departamento apie ketvirčio mėnesinio darbo užmokesčio pagal atitinkamas veiklos rūšį vidurkį, pasak gynėjos, šie duomenys įrodo, kad jos ginamasis gauna vidutinį darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) (b. l. 134). Įmonės „B.“ registruotos (duomenys neskelbtini) Respublikoje balansą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., parodantį piniginių lėšų likutį įmonės banko sąskaitoje ir įmonės įsipareigojimus steigėjams bei informaciją apie įmonės įsipareigojimus, kad įmonė nuteistajam skolinga 56 873 Eur (b. l. 190-202). Nuteistojo susirašinėjimą su įmonės „B. P. I.“ akcininku G. T..

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti nurodytais pagrindais.

Nuteistasis I. S. teisme prašė teikimo netenkinti bei paaiškino, kad visos aplinkybės, kurios trukdė jam atlikti teismo paskirtus įpareigojimus, įskaitant ir žalos atlyginimą nukentėjusiajam dalį, tai dėl galiojančio paso ir leidimo gyventi neturėjimo, neturi jokios galimybės valdyti ir savo asmenines sąskaitas, ir jam priklausančių įmonių sąskaitas („T.“ (duomenys neskelbtini), „B.“ (duomenys neskelbtini), „T.“(duomenys neskelbtini)) bei atnaujinti šių įmonių veiklą, nes šiuo metu šių įmonių direktoriai negali atnaujinti savo funkcijų. Tam, kad jų veikla būtų atnaujinta, būtinas notarinis įmonių valdytojų sprendimas. Negali patvirtinti savo parašo notariškai, nes neturi galiojančio paso. Darė ir daro viską, kas įmanoma, siekdamas pratęsti savo paso galiojimą arba gauti naują pasą. Kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Ukrainos ministrų kabinetas nutarimu Nr. 170 įvedė laikiną sąlygą, pagal kurią galima pratęsti savo pasą. Ši laikina tvarka leidžia pratęsti galiojančius biometrinius pasus, o jo pasas netoks. Apie tai informavo Probacijos tarnybą dar praeitų metų kovą. Bet Probacijos tarnyba susirašinėjimo metu su (duomenys neskelbtini) ambasada toliau rašo, kad jo pasas biometrinis. Paskutinio vizito ambasadoje metu, konsulas pareikalavo, kad jis pateiktų visus teismo sprendimus. Jis taip ir padarė, bet konsulas pareikalavo juos išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą. Tokio vertimo kaina būtų labai aukšta, o jam prioritetas atlyginti nukentėjusiajam žalą, nei tenkinti nesveiką konsulo smalsumą. Be to, tas pats konsulas, ir anksčiau elgėsi neadekvačiai. Mano, kad taip yra dėl to, kad jo tėvas Lietuvoje turi pabėgėlio statusą, o konsului labai gerai žinoma, kad jis jo sūnus. O Migracijos departamentas vilkino atsakymą, kurį, jo nuomone, jie žinojo. Taigi, atsidūrė situacijoje, kai teismo valdžia reikalauja atlyginti žalą ir, kad dirbtų, bet jis to padaryti negali, nes neturi galiojančio paso ir leidimo gyventi, o vykdomoji valdžia, atstovaujama Migracijos departamento, sukuria sąlygas, kai jis negali įvykdyti teismo sprendimo. Bet jis daro, ką gali. Dirba nuotoliu (duomenys neskelbtini) įmonėje ir išmoka pusę savo atlyginimo per savo tėvo atsiskaitomąją sąskaitą, nes negali valdyti savo sąskaitų. (duomenys neskelbtini) gali dirbti, nes turi mokesčių mokėtojo numerio suteikimo pažymą, kuris ir yra socialinio draudimo numeris. Probacijos teiginys, kad nepasinaudojo ambasados paslaugomis, neatitinka tikrovės, nes jis bandė pasinaudoti šiomis paslaugomis du kartus. Abu kartus jam atsisakyta priimti jo pateikiamus dokumentus. Paskutinis pervedimas nukentėjusiajam darytas 2023 m. vasario 15 d. Jo atlyginimas šiek tiek didesnis nei 100 Eur. jam padeda tėvas. Per mėnesį nukentėjusiajam perveda 100-120 Eur. atlygins žalą, kai turės tokią galimybę. Nevyko į (duomenys neskelbtini), nes jeigu jis išvyks, negalės grįžti į Lietuvą, nes asmenims iki 65 metų uždrausta išvykti iš (duomenys neskelbtini). Gavęs (duomenys neskelbtini) pasą, galės su notaro pagalba išrašyti įgaliojimą ir per savo įgaliotinį atkurti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklą, kuri jam skolinga daugiau nei 60 000 Eur ir galės prašyti, jog įmonė jam išmokėtų tuos pinigus. Tam, kad ši įmonė galėtų veikti, reikia paskirti naują direktorių, o tam reikalingas notariškai patvirtintas akcininkų sprendimas, o kadangi nėra direktoriaus, įmonės veikla sustabdyta. Įmonė turi turto. Mediacijos jam nereikėjo, nes veikė jo įmonė (duomenys neskelbtini) ir buvo įsitikinęs, jog greitai atlygins žalą.

Po teismo paskirtos pertraukos nuteistasis paaiškino, jog jo paso galiojimo laikas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 25 d. Nuteistasis prašė pratęsti pinigų grąžinimo terminą.

Prokuroras posėdžio metu siūlė teikimo netenkinti ir nurodė, kad kaip jis supranta dabar jau nuteistasis žalą galės atlygint artimiausiu metu, bausmės pabaiga dar tik kitų metų kovą, tad tikisi, kad iki to laiko nuteistasis atlygins žalą nukentėjusiajam bei atkreipė dėmesį, kad jei nebus aktyvių nuteistojo veiksmų, probacijos tarnyba galės dar kartą kreiptis į teismą.

Gynėja advokatė prašė teikimo netenkinti. Nurodė, jog reikia įvertinti tai, jog nuteistasis vykdo įpareigojimus, viena baudžiamojo poveikio priemonė įvykdyta bylos nagrinėjimo metu – sumokėta įmoka. Kuri baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra finansinė sankcija, nėra nukreipta į nuteistojo elgesio koregavimą. Ji nebuvo įvykdyta dėl objektyvių priežasčių, nes nuteistajam nebuvo pratęstas paso galiojimas. Nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų, jis bandė gauti leidimą gyventi Lietuvoje, kreipėsi į teismus, skundė institucijos sprendimus neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje. Neseniai, teismo pagalba pratęstas nuteistojo paso galiojimo terminas, todėl jis jau gali imtis veiksmų atstatyti prieigas prie savo vadovaujamų įmonių bankų sąskaitų, o teismui pateikti duomenys, kad įmonių sąskaitose yra pinigų. Taip pat teismui pateikti duomenys, kad nuteistasis bendradarbiauja su kitu akcininku.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas. Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: 1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką; 2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Siekiant, kad bausmės vykdymo atidėjimas būtų veiksmingas ir pasiektų bausmei keliamus tikslus, probuojamasis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi vykdyti teismo skirtus įpareigojimą be jokių pažeidimų. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimus, būtina įvertinti, ar įmanoma bausmės vykdymo atidėjimo tikslus pasiekti jo nepanaikinant.

Nustatyta, kad teikimas iš esmės grindžiamas vienu pagrindu, t. y. tuo, kad I. S. per teismo nustatytą terminą nėra įvykdęs baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 69 straipsnyje, t. y. nėra atlyginęs turtinės žalos nukentėjusiajam. Visi kiti įpareigojimai vykdomi, įvykdyta ir viena iš jam paskirtų baudžiamųjų poveikio priemonių – sumokėta įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Pagrindas. Banko mokėjimo nurodymas Nr. 547, iš kurio matyti, jog 2023 m. vasario 14 d. įmoka sumokėta (b. l. 128)).

Taigi, nuteistasis neįvykdė tik vienos, tačiau itin svarbios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – neatlygino nukentėjusiajam padarytos 46 200 Eur turtinės žalos.

Nuteistasis teisme duodamas paaiškinimus pripažino, kad neatlygino nukentėjusiajam žalos, tačiau po nedideles įmokas moka nukentėjusiajam (teismui pateikė mokėjimų patvirtinimus). Nuteistasis teisme paaiškino, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės negalėjo įvykdyti dėl to, kad jo paso galiojimo laikas pasibaigė ir jam nepavyksta pratęsti jo galiojimo, taip pat jam neišduotas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl jis negali ne tik įsidarbinti Lietuvoje, bet ir jos išvykti, nuvykti į savo įmonę, esančią užsienyje – (duomenys neskelbtini), kuri jam yra skolinga, negali valdyti banko sąskaitų ir sutvarkyti, kad pinigai būtų jam perduoti.

Teikimo nagrinėjimo metu I. S. pavyko pratęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos paso galiojimo laiką iki 2024 m. gruodžio 25 d.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad: išnyko priežastys, kurios, pasak I. S. trukdė jam atlikti veiksmus, būtinus norint iš jam priklausančios bendrovės pasiimti lėšas, reikalingas nukentėjusiajam žalai atlyginti; į probacijos likusį laiką (probacijos pabaiga 2024 m. kovo 1 d.), kuris yra pakankamas įgyvendinti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą — nusprendžia netenkinti Probacijos tarnybos siūlymo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Siekiant įgyvendinti nuosprendyje įtvirtintą pareigą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą ir įvertinus tai, kad byloje be žodinio I. S. paaiškinimo nėra jokių objektyvių duomenų, kad probuojamasis dėjo realias pastangas pratęsti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galiojimo laiką, kai, pasak nuteistojo, tai buvo vienintelė kliūtis norint gauti lėšų, būtinų nukentėjusiajam turtinei žalai atlyginti, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 69 straipsnyje, terminas pasibaigė teikimo nagrinėjimo metu, teismo nuomone, šiuo atveju bausmės tikslams pasiekti būtina iš naujo skirti I. S. BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam terminą nustatyti iki 2023 m. spalio 1 d. Teismo nuomone, tai pakankamas terminas būtiniems įgaliojimams gauti ir kt. būtiniems veiksmams atlikti (BK 69 straipsnis, BVK 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam I. S. (I. S.).

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, paskirti I. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir nustatyti, kad likusi neatlyginta turtinės žalos dalis – 44 907,16 Eur nukentėjusiajam I. G. (I. G.) turi būti atlyginta iki 2023 m. spalio 1 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.