Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-1124-1058/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-03-02Vilniaus apygardos teismas
  3. T-389-1058/2021Nutartis · 2021-04-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-22Vilniaus apygardos teismas
  5. T-1124-1058/2022Nutartis · 2022-03-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-12Vilniaus apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-14Vilniaus apygardos teismas
  8. T-304-1133/2023Nutartis · 2023-05-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-21Vilniaus apygardos teismas
  10. T-13-1128/2024Nutartis · 2024-01-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
T-1124-1058/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55579-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
I. S.
Advokatai
Žaneta Šlyžiutė, Michailas Gaibelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-1124-1058/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55579-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
VILNIAUS miesto apylinkės TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), gynėjos prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-377-1058/2020, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-377-1058/2020, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, I. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), I. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 69 ir 71 straipsniais, I. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. G. padarytą turtinę žalą, nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 EUR) turi būti sumokėta ne vėliau, nei po 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti 15 MGL (564,90 EUR) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Minėtu nuosprendžiu iš I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai priteista 46 200 EUR turtinės žalos ir 1 000 EUR neturtinės žalos, taip pat 10 831,77 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, nuosprendžiu iš nuteistojo valstybės naudai priteista 224,87 EUR proceso išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 1 d. buvo gautas nuteistojo gynėjos advokatės Žanetos Šlyžiutės prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. G. padarytą turtinę žalą, nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 EUR) turi būti sumokėta ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kita baudžiamojo poveikio priemone – bausmės vykdymo atidėjimo metu atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (46 200 EUR). Prašyme nurodyta, kad I. S. pagal finansines galimybes atlieka įmokas turtinei žalai atlyginti, pradėjo dirbti RAB „B“, tačiau gaunamas darbo užmokestis nėra pakankamas priteistos žalos atlyginimui, be to RAB „B“ yra (duomenys neskelbtini) įsteigta bendrovė, dėl ko šiuo metu jos veikla yra sutrikusi. Kol vyko teismo procesas baigė galioti I. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir jo biometrinis (duomenys neskelbtini) pasas (kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 25 d.), todėl šiuo metu jis neturi nei vieno galiojančio asmens dokumento, dėl ko yra apribotas jo priėjimas prie UAB „Revolut“ banke turimos sąskaitos ir jis negali dirbti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Be galiojančio paso taip pat nėra galimybių gauti naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Norėdamas pasikeisti baigusį galioti (duomenys neskelbtini) pasą, I. S. turi išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), nes be galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečio pasas jam negali būti išduotas. Dėl tos pačios priežasties (duomenys neskelbtini) paso negali išduoti ir (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje, nes laikoma, kad nuteistasis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra be teisinio pagrindo (pateikė (duomenys neskelbtini) ambasados internetiniame puslapyje skelbiamą informaciją dėl paso išdavimo sąlygų ir reikalaujamų pateikti dokumentų). (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje informavo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis gali kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasados konsulinį skyrių dėl paso pagaminimo tik tuo atveju, jeigu jis turi leidimą gyventi Lietuvoje (dokumentas pridedamas). 2022 m. vasario 23 d. kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrių dėl leidimo I. S. išvykti į (duomenys neskelbtini) paso keitimo tikslu, taip pat Probacijos tarnybai pateikė prašymą dėl teikimo, nes nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti probacijos sąlygų (dokumentai pridedami). Leidimas laikinai išvykti iki šiol nėra gautas. Be to, ketindamas išvykti į (duomenys neskelbtini) I. S. turi gauti ne tik Probacijos tarnybos leidimą, bet ir trumpalaikį kelionės dokumentą (duomenys neskelbtini) ambasadoje bei leidimą išvykti ir grįžti į Lietuvą Migracijos tarnyboje, kurie gali būti išduoti tik po to, kai bus gautas Probacijos tarnybos leidimas išvykti. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus (duomenys neskelbtini) veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, dėl besitęsiančių (duomenys neskelbtini) nuteistasis, net ir gavęs aukščiau nurodytų institucijų leidimus ir kelionės dokumentus, negali išvykti į (duomenys neskelbtini) paso keitimo tikslu, nes tai yra pavojinga jo gyvybei ir, esant paskelbtai visuotinei mobilizacijai, jis bus pašauktas į privalomąją karo tarnybą. Be to, pagal (duomenys neskelbtini) tvarką, nuteistasis turi keisti pasą savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Taigi I. S. dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – atlyginti nukentėjusiajam I. G. 46 200 EUR turtinę žalą per teismo nustatytą terminą.

Nukentėjusiojo I. G. atstovas advokatas Michailas Gaibelis (Michail Gaibel) prašė nuteistojo gynėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad pats nuteistasis dėl savo aplaidumo nesiėmė priemonių laiku (t. y. dar iki pasibaigiant galiojimo terminui) pratęsti asmens tapatybės dokumento ir leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo, be to, nepatvirtino, kad iš tiesų turi banko sąskaitą „Revolut“ banke ir kad tokioje sąskaitoje yra piniginės lėšos. Be to, savo ankstesniuose prašymuose dėl nuosprendžio vykdymo nuteistasis buvo nurodęs, kad turi piniginių lėšų ne tik „Revolut“, bet ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bankuose, kurių sąskaitomis negali naudotis dėl galiojančio asmens tapatybės dokumento neturėjimo, tačiau šiame prašyme šių sąskaitų nemini. I. S., motyvuodamas baudžiamojo poveikio priemonės keitimą finansinių galimybių atlyginti žalą neturėjimu, turėtų jį įrodyti, sąžiningai atskleisdamas teismui visą turimą informaciją apie turtą ir gaunamas pajamas: apie visose banko sąskaitose laikomas pinigines lėšas, turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei kitus aktyvus (indėlius, vertybinius popierius ar pan.), gaunamas pajamas (darbo užmokesčio, nuomos mokesčio, dividendų, palūkanų ar kita forma), tačiau to nedaro. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis save aiškiai pozicionavo kaip pasiturintį asmenį, turintį piniginių lėšų (virš 100 000 EUR) neatskleistoje banko sąskaitoje, nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), akcijų (duomenys neskelbtini) įmonėje, suteiktą paskolą (duomenys neskelbtini) įmonei, kurią jau pradėta jam grąžinti ir kt., tačiau šiai dienai ne tik nėra atskleidęs teismui visos objektyvios informacijos apie savo tikrąją turtinę padėtį, aktyvus ir realias finansines galimybes, o atvirkščiai, ją tikslingai tebeslepia ir iškreipia, meluodamas tiek teismui, tiek nukentėjusiajam, tiek Probacijos tarnybai, taip kliudydamas objektyviai įvertinti jo realias galimybes dėl žalos atlyginimo ir tam reikalingą laiką. Pažymėjo, kad nuteistasis per 1 metų terminą atliko vienintelį 2022 m. vasario 15 d. mokėjimą turtinei žalai atlyginti ir itin menkai sumai, kas labiau laikytina pasityčiojimu iš nukentėjusiojo, o ne aktyviais veiksmais atlyginti turtinę žalą. Šiai dienai I. S. du kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas: 1) neatlygindamas nukentėjusiajam 1/2 žalos dalies iki 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 2) neatlygindamas nukentėjusiajam likusios 1/2 žalos dalies iki 2022 m. kovo 2 d.

Atsiliepimas

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius (toliau – Vilniaus probacijos skyrius) atsiliepimu prašė nuteistojo gynėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad vadovaujantis BK 75 ar 92 straipsniais, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalys numato probacijos tarnybos teisę kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Šiuo metu Vilniaus probacijos skyriuje yra svarstomas klausimas dėl kreipimosi į teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Svarstant šį klausimą būtina atsižvelgti ne tik į nuteistojo galimybes atlyginti turtinę žalą, bet ir užtikrinti nukentėjusiojo interesus, todėl siūlo nukentėjusiajam I. G. padarytos turtinės žalos atlyginimo terminą numatyti ne ilgesnį kaip iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Papildomai nurodė, kad priežiūros laikotarpiu I. S. nevykdė teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, iki 2021 m. rugsėjo 2 d. nesumokėjo nukentėjusiajam 23 100 EUR padarytos turtinės žalos, nepradėjo mokėti įmokos (individualių pokalbių metu, nurodydavo turtinės žalos neatlyginimo priežastis, t. y. asmens dokumentų galiojimo pasibaigimą, dėl ko negalėdavo pasinaudoti savo banko sąskaitose esančiomis lėšomis, tvirtindamas, kad jo asmeninės lėšos, iš kurių galėtų atlyginti žalą nukentėjusiajam yra (duomenys neskelbtini) banke, tačiau dėjo mažas pastangas pasikeisti asmens dokumentą), taip pat nevykdė bendrųjų probuojamojo pareigų, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartis panaikinta, pabrėžiant, kad nuteistasis privalo imtis aktyvių priemonių priteistai žalai atlyginti bei įmokai į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti. Šiuo metu nuteistasis dirba RBA „B“, yra atlyginęs tik 110,94 EUR turtinės žalos nukentėjusiajam I. G..

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo gynėja prašo pakeisti BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, nustatant ilgesnį šios poveikio priemonės įvykdymo terminą. BK 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 8 dalyje, nurodant, kad BK 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu iš I. S. nukentėjusiojo naudai buvo priteista pakankamai didelė turtinė žala – 46 200 EUR, kurią nustatyta atlyginti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o pusę priteistos žalos, t. y. 23 100 EUR – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiuo metu teismo nustatyti terminai yra pasibaigę, kita vertus, prašymas dėl ilgesnio termino turtinės žalos atlyginimui nustatymo buvo pateiktas dar iki galutinio termino žalai atlyginti pabaigos, t. y. iki 2022 m. kovo 2 d.

Išanalizavus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad I. S. nuo pat bausmės vykdymo atidėjimo pradžios delsė atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikino jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi toks sprendimas buvo panaikintas, akcentuojant, jog pastarasis vis dar gali ir privalo imtis aktyvių veiksmų siekiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kartu su prašymu I. S. pateikė vienintelį mokėjimo pavedimą, patvirtinantį 125,94 EUR žalos nukentėjusiajam sumokėjimą (b. l. 12).

Nuteistasis negalėjimą laiku atlyginti priteistą turtinę žalą prašyme motyvavo mažomis pajamomis ir galiojančių asmens dokumentų neturėjimu, kas apsunkina tiek jo galimybes dirbti Lietuvoje, tiek naudotis užsienyje esančiomis banko sąskaitomis. Iš tiesų, I. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir šiuo metu neturi nei vieno galiojančio asmens dokumento, tiek (duomenys neskelbtini) piliečio paso, tiek ir leidimo gyventi Lietuvoje galiojamas yra pasibaigęs. Sutiktina, kad asmens dokumentų galiojimas pasibaigė ir laiku nebuvo pratęstas dėl paties I. S. aplaidumo, kita vertus, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimų nuteistasis, vis tik, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl asmens dokumentų atnaujinimo – kreipėsi į kompetentingas institucijas su paklausimais dėl dokumentų atnaujinimo tvarkos. Teismui pateikti dokumentai bei internetinių tinklapių nuorodos patvirtina, kad norėdamas pasikeisti baigusį galioti (duomenys neskelbtini) pasą I. S. turi išvykti į (duomenys neskelbtini), nes be galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pasas negali būti išduotas (duomenys neskelbtini) ambasadoje Lietuvoje. Nuteistasis buvo pateikęs prašymą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui dėl leidimo išvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo negavo, o šiuo metu dėl 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijoje išvykimas gali kelti pavojų jo gyvybei. Be to, pagal (duomenys neskelbtini) galiojančią tvarką, pasas turėtų būti keičiamas asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra kontroliuojamas (duomenys neskelbtini). Taigi asmens dokumentų atnaujinimas yra apsunkintas dėl nuo paties nuteistojo nepriklausančių aplinkybių.

Kaip teisingai pastebi nukentėjusiojo gynėjas, nuteistasis iš tiesų tiek bylos, tiek ir teikimų nagrinėjimo metu bandė pateikti save kaip pasiturintį asmenį, nurodydamas, kad turi daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų, teikė įrodymus apie gaunamas dideles pajamas iš vykdomų verslų, teigė turintis banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau visų šių aplinkybių nepatvirtino, dėl ko vykdymo procese nagrinėdami teikimus teismai ne kartą konstatavo, kad pastarasis vengia vykdyti jam teismo skirtas turtino pobūdžio baudžiamojo poveikio priemones, įskaitant ir turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Kita vertus, ir anksčiau nuteistasis akcentavo, jog prieigai prie kitų sąskaitų ar turto yra reikalingi galiojantys asmens dokumentai, kurių kaip minėta, pastarasis neturi. Teismui pateiktame prašyme nurodė, kad neturint galiojančio asmens dokumento apribota ir prieiga prie UAB „Revolut“ banko sąskaitos. Šios sąskaitos numerio ar tikslios joje esančių lėšų sumos nenurodė, tačiau ankstesnio teikimo nagrinėjimo metu (teikimas Nr. T-389-1058/2021) teikė teismui iš banko gautą pranešimą apie apribotą sąskaitos naudojimą, kas sudaro pagrindą tikėti, jog nuteistasis turi sąskaitą minėtame banke.

I. S. pateikta 2021 m. gruodžio 31 d. darbo sutartis ir pažyma apie darbo užmokestį partvirtina, kad jis buvo įdarbintas giminaičiui priklausančioje bendrovėje RAB „B“ (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamas iš darbinės veiklos (b. l. 9-10, 11), kita vertus, pajamos nedidelės (2022 m. sausio mėnesio darbo užmokestis – 251,88 EUR). Be to, bendrovė, kurioje dirba nuteistasis, įsteigta (duomenys neskelbtini), todėl dėl šalyje vykstančių (duomenys neskelbtini) jos veikla sutrikusi. Gauti papildomų pajamų įsidarbinant Lietuvoje veikiančiose bendrovėse ar registruojantis Užimtumo tarnyboje be galiojančių asmens dokumentų I. S. kol kas neturi galimybės.

Kaip minėta, šiai dienai nuteistasis nukentėjusiajam yra pervedęs tik 125,94 EUR turtinės žalos, kuri yra itin menka, palyginus su šiai dienai jau turėjusia būti atlyginta priteista turtine žala, kita vertus, nuteistojo veiksmai rodo minimalias pastangas žalai atlyginti, todėl įvertinus susiklosčiusią situaciją spręstina, jog yra pagrindas suteikti nuteistajam galimybę sumokėti priteistą turtinę žalą per šiek tiek ilgesnį terminą. Gynėjos prašomas nustatyti laikas – atlyginti turtinę žalą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, pažeistų nukentėjusiojo interesus ir neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, todėl prašymas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad turtinė žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tuo pačiu kaltinamajam primintina pareiga ieškoti galimybių ir imtis aktyvių veiksmų siekiant įvykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo I. S. gynėjos prašymą tenkinti iš dalies, ir nustatyti, kad turtinė žala (46 200 EUR) nukentėjusiajam I. G. turi būti atlyginta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė