Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-1121/2021, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendis, priteistų neturtinės žalos ir advokato išlaidų mokėjimo atidėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-377-1058/2020 I. S. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, atidėtas 6 mėnesiams, nustatant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 69 ir 71 straipsniais, I. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. G. padarytą turtinę žalą, nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 EUR) turi būti sumokėta ne vėliau, nei po 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti 15 MGL (564,90 EUR) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Minėtu nuosprendžiu iš I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai priteista 46 200 EUR turtinės žalos ir 1 000 EUR neturtinės žalos, taip pat 10 831,77 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, nuosprendžiu iš nuteistojo valstybės naudai priteista 224,87 EUR proceso išlaidų.

Atsiliepimu į nuteistojo prašymą nukentėjusiojo atstovas advokatas Michailas Gaibelis (Michail Gaibel) prašė nuteistojo I. S. prašymą atmesti. Nurodė, kad vienos iš nuteistojo prašomos sumos, t. y. 10 831,77 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimas nėra susijęs su civilinio ieškinio tenkinimu, ši suma susidarė BPK 106 straipsnio pagrindu, todėl jos mokėjimo atidėjimo klausimas vadovaujantis CPK 284 straipsniu nespręstinas. Priteistos neturinės žalos – 1 000 EUR mokėjimo atidėjimas neatitiks šalių interesų pusiausvyros, taip pat ir baudžiamojo proceso principų bei tikslų – kad greitai tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikalstamų veikų būtų patenkinamas nusikalstamos veikos aukos interesas, kuo greičiau įvykdomas teisingumas ir kartu užtikrinamas greitas žalos atlyginimas bei moralinė satisfakcija; patenkinamas ir visuomenės interesas, kad kuo greičiau būtų kiek įmanoma atkurta teisinė santarvė. Neturtinė žala yra nukentėjusiajam pati jautriausia nusikaltimu padarytos žalos dalis, susijusi su jo emociniais išgyvenimais, nepatogumais, stresu, diskomfortu ir nemaloniais įspūdžiais bei prisiminimais, kuriuos sukėlė nuteistasis savo nusikalstama veika. Ši (neturtinė) žala turi būti kuo greičiau atlyginama nukentėjusiajam, siekiant kuo greičiau bent iš dalies (finansiniu pavidalu) kompensuoti jam padarytą dvasinę skriaudą. Neturtinė žalos atlyginimas yra svarbus tiek kompensacine, tiek ir moralinės satisfakcijos prasme. Būtent dėl to, skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos atlyginimo sumokėjimas teismo nuosprendžiu nebuvo išdėstytas laike, o įsiteisėjus nuosprendžiui, turėjo būti įvykdomas nedelsiant. Šiuo atveju neturtinė žala nukentėjusiajam ir taip nėra atlyginama jau pernelyg ilgai – daugiau kaip 4 metus (nuo 2016 m. spalio 24 d., kai jo atžvilgiu padaryti pirmieji nusikalstami veiksmai), todėl tolesnis jos atlyginimo atidėjimas aiškiai pažeistų nukentėjusiojo interesus ir neužtikrintų interesų pusiausvyros. Nuteistasis savo tariamai sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti visiškai nepateikė jokių įrodymų. Absoliučiai neatskleista, kokį turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį) turi nuteistas, kokia jo vertė ir t. t. Nėra pateikta jokios informacijos ir apie nuteistojo turimas pinigines lėšas - nei apie sumas, nei apie konkrečias banko sąskaitas, kuriose jos yra. Taigi nuteistasis vengdamas atskleisti savo tikrąją turtinę padėtį, visiškai neįrodė, kad ji yra prasta. Pabrėžė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuteistasis ne kartą buvo nurodęs, kad yra pasiturintis verslininkas, disponuojantis nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuteistojo parodymai 2020 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje), taip pat teigė, kad turi įvairių įmonių akcijų (įskaitant byloje nurodytą (duomenys neskelbtini) įmonę „B“), yra gavęs didesnį kaip 100 000 EUR atlyginimą už tarpininkavimą parduodant obligacijas, o sumą laiko banko sąskaitoje, kurios rekvizitus teismui atskleisti kategoriškai atsisakė (2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžių protokolai). Taigi akivaizdu, jog dabartiniai nuteistojo teiginiai ne tik nėra niekuo nepagrįsti, bet ir prieštarauja jo ankstesniems parodymams, kas rodo nuteistojo nesąžiningumą teismo atžvilgiu, kurio pakanka laikyti jo paaiškinimus nepatikimais, o prašymą nepagrįstu. Savo negalėjimą atsiskaityti nuteistasis klaidinančiai sieja su (duomenys neskelbtini) piliečio paso ir laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo pasibaigimu. Šiuo atveju nuteistasis nėra pateikęs jokių oficialių (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos institucijų atsakymų/sprendimų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas tariamas aplinkybes apie negalimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje pratęsti minėtų dokumentų galiojimą ir to priežastis (Beje, (duomenys neskelbtini) valstybė Lietuvos teritorijoje turi savo diplomatinę atstovybę, į kurios funkcijas įeina ir savo piliečių asmens tapatybės dokumentų išdavimo klausimai). Be to, nuteistasis nėra pateikęs jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl dar iki dokumentų galiojimo termino pabaigos 2019 m. (arba iš karto po jo galiojimo pabaigos), jis nesiėmė jokių priemonių pratęsti tiek vieno, tiek kito dokumentų galiojimą, o jei ėmėsi, kad jam to teisėtai padaryti nepavyko. Jis neturi jokios teisės savo aplaidumą, laiku nepratęsiant dokumentų, naudoti kaip pasiteisinimo teismo nuosprendžio nevykdymui arba kaip motyvą vykdymo atidėjimui. Pabrėžė, kad nuteistojo teiginiai, jog BPK neturi imperatyvių reikalavimų, per kiek laiko turi būti sumokėtas priteistas civilinis ieškinys yra ydingi, kadangi BPK 340 straipsnyje numatyta, jog paskelbtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį privalu vykdyti nedelsiant. Taigi, jei pačiame teismo nuosprendyje nėra nurodoma, per kiek laiko turi būti sumokėta nukentėjusiajam priteista ieškinio suma, ji turi būti sumokama nedelsiant, tai galioja ir iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteistoms advokato išlaidoms (b. l. 22-23).

Prokuroro atsilepimo į nuteistojo prašymą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kilus klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Vadovaujantis CPK 284 straipsniu ir formuojama teismų praktika teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti tuomet, kai nustatoma sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių atsakovui labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma bei praktika neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nukentėjusiajam priteistos advokato teisinės pagalbos išlaidos taip pat betarpiškai susijusios su nukentėjusiojo turtinių interesų tenkinimu ir nuteistojo finansinėmis galimybėmis, todėl, teismo vertinimu, šių priteistų sumų mokėjimo atidėjimo klausimas gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu.

Sutiktina su nuteistojo teiginiais, jog teismo nuosprendžiu iš jo nukentėjusiojo naudai yra priteistos pakankamai didelės sumos padarytai žalai kompensuoti – 46 200 EUR turtinės žalos, pusę kurios, t. y. 23 100 EUR jis yra įpareigotas atlyginti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 1 000 EUR neturtinės žalos, be to, nukentėjusiojo naudai priteista 10 831,77 EUR advokato išlaidoms apmokėti. Papildomai iš nuteistojo priteista 15 MGL (564,90 EUR) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir 224,87 EUR proceso išlaidų valstybės naudai. Taigi nuteistojo finansinė našta yra pakankamai didelė. Kita vertus, I. S. dirbantis asmuo, „Sodra“ duomenimis yra ir MB „E“ narys. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis teigė, kad turi daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų, taip pat teikė įrodymus apie gaunamas dideles pajamas iš vykdomų verslų, buvo nurodęs, kad turi ne vieną įmonę ir sąskaitų užsienyje, t. y., bandydamas paneigti jam pateiktus kaltinimus, teismui pateikė save kaip labai pasiturintį asmenį. Savo prašyme teismui I. S. nurodytų aplinkybių neneigė, tačiau nurodė, kad šiuo metu sumokėti visų teismo priteistų sumų jis negali. Pasibaigus asmens dokumentų galiojimui, apribotos jo galimybės disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, dėl tų pačių priežasčių jis negali laisvai disponuoti ir turimu kilnojamuoju bei nekilnojamuoju turtu, neturėdamas galiojančio paso negali sudaryti sutarčių ar įforminti įgaliojimo kito asmens vardu dėl turto pardavimo. Iš nuteistojo pateiktų asmens dokumentų kopijų matyti, jog jo paso ir laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo laikas iš tiesų yra pasibaigęs, tačiau paso galiojimas baigėsi dar 2019 m. gruodžio 25 d., o leidimo laikinai gyventi Lietuvoje – 2019 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 11, 12-13). I. S. 2021 m. kovo 31 d. paaiškinime nurodė, kad iki šiol minėtų dokumentų galiojimo nepratęsė, kadangi dėl taikytos kardomosios priemonės negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, be galiojančio asmens dokumento, jam negalėjo būti išduotas naujas leidimas gyventi Lietuvoje, o neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje, negalėjo užsakyti naujo paso per (duomenys neskelbtini) ambasadą. Prašymą metams laiko atidėti dalies nuosprendžio vykdymą, I. S. grindė aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) paso išdavimas gali užtrukti iki pusės metų, o vien išvykimui iš Lietuvos, jam reiktų gauti probacijos tarnybos sutikimą bei Migracijos departamento raštą-leidimą išvykti ir grįžti į Lietuvos Respubliką. Nežiūrint į tai, jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų I. S. teismui nepateikė, nors gavęs nuteistojo prašymą dėl nuosprendžiu priteistos sumos mokėjimo atidėjimo, teismas papildomai prašė pateikti visus turimus prašymą pagrindžiančius įrodymus. Byloje nėra duomenų, jog I. S. paso galiojimo laikotarpiu kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo, atitinkamai siekė naujo paso išdavimo per ambasadą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2020 m., t. y. pasibaigus jau abiejų dokumentų galiojimui, I. S. teikė įrodymus, jog kviečia nukentėjusįjį į akcininkų susirinkimą, deklaruodamas, jog yra gavęs didesnį kaip 100 000 EUR atlyginimą ir nori su pastaruoju atsiskaityti. Taigi, esant analogiškai situacijai - jau pasibaigus abiejų jo dokumentų galiojimo terminui, tvirtino turintis finansinių galimybių atsiskaityti. Nuteistasis taip pat teismo posėdžio metu tvirtino turintis banko sąskaitas ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju nenurodė, kas trukdo nukentėjusiojo išlaidas bei patirtą žalą atlyginti naudojant jose esančias lėšas. Įrodymų, jog šiai dienai nuteistojo finansinė situacija yra pasikeitusi, byloje nėra. I. S. pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina, jog nuteistasis apskritai deda kokias nors pastangas šiuo metu pasikeisti negaliojančius dokumentus, kreipėsi į probacijos tarnybą ir migracijos departamentą dėl leidimo išvykti ir kitų tam būtinų dokumentų gavimo. Jo teiginys, jog (duomenys neskelbtini) asmens dokumento gamyba užtrunka iki pusės metų yra visiškai deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Esant poreikiui, asmens dokumentas gali būti pagaminamas ir skubos tvarka. Atitinkamai teismas neįžvelgia jokio pagrindo net metams laiko atidėti nuosprendžio vykdymą dėl neturtinės žalos advokato atstovavimo išlaidų priteisimo. Nuteistojo aplaidumas, laiku nepratęsiant dokumentų galiojimo terminų, niekaip negali įtakoti nukentėjusiojo teisės į operatyvų ir visišką nusikalstama veika sąlygotų jo nuostolių patenkinimą bei moralinę satisfakciją. Nuteistasis nepateikė teismui įrodymų, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra reikšmingai pasikeitusi ar susiklostė ypač nepalankios ilgalaikės aplinkybės, trukdančios įvykdyti pareigą atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą ir kitus teismo priteistus nuostolius, todėl jo prašymas netenkintinas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 362 ir 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. S. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.