- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-145-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00374-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė
- Kategorijos
- 3.4.3.14Įmonės pabaiga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos kooperatinės bendrovės kredito unijos „Saulėgrąža“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto uždarosios akcinės bendrovės „VILNOJA LT“ bankroto byloje dėl įmonės pabaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „VILNOJA LT“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) nemokumo administratorius R. Ž. 2023 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, kad visi įmonės likvidavimo veiksmai bankroto procese atlikti, gauta 2023 m. gegužės 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos pažyma.
2. Pareiškėja kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – KU) „Saulėgrąža“ pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2681-1097/2023 arba atidėti nemokumo administratoriaus prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2681-1097/2023. Nurodė, kad KU „Saulėgrąža“ 2016 m. liepos 22 d. suteikė LUAB „VILNOJA LT“ 480 000 Eur kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas bendrovės turto hipoteka, A. B. laidavimu ir turto hipoteka, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ suteikta garantija. Bendrovės bankroto proceso metu buvo realizuotas pareiškėjai įkeistas turtas, tačiau liko nepatenkintas 336 339,49 Eur finansinis reikalavimas. Šiuo metu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-986-1097/2024 (buvęs Nr. 2-2681-1097/2023) nagrinėjamas KU „Saulėgrąža“ ieškinys dėl 235 437,64 Eur garantijos priteisimo iš UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (UAB Žemės ūkio paskolų garantijos fondo teisių perėmėja). Nurodytoje byloje LUAB „VILNOJA LT“ yra įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Priėmus sprendimą dėl LUAB „VILNOJA LT“ pabaigos ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pareiškėja praras galimybę patenkinti garantija užtikrintą reikalavimą, nes garantijos galiojimas pasibaigs. Be to, UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ negalės pareikšti atgręžtinio reikalavimo į LUAB „VILNOJA LT“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu nusprendė:
3.1. pripažinti LUAB „VILNOJA LT“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro;
3.2. patvirtinti LUAB „VILNOJA LT“ nepatenkintų 879 346,63 Eur finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant KU „Saulėgrąža“ antrosios eilės 336 339,49 Eur finansinį reikalavimą.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjos KU „Saulėgrąža“ 530 933,15 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas LUAB „VILNOJA LT“ bankroto byloje. Realizavus bendrovės turtą, pareiškėjos finansinis reikalavimas sumažėjo iki 336 339,49 Eur. Pareiškėja dėl prievolės įvykdymo kreipėsi į garanto davėją iki sprendimo UAB „VILNOJA LT“ pabaigos priėmimo, t. y. garanto UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas prievolė pareiškėjai nėra pasibaigusi.
5. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013).
6. Teismo vertinimu, nurodytos kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos, sprendžiant klausimą dėl kito prievolės užtikrinimo būdo – garantijos galiojimo. Teismas nepasisakė dėl reikalavimo teisės į garantiją pagrįstumo, nes šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pagal kasacinio teismo praktikos suformuotas taisykles priėjo išvadą, kad nėra pagrindo stabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą pareiškėjos nurodytais argumentais.
7. Teismas nusprendė priimti sprendimą dėl LUAB „VILNOJA LT“ pabaigos, kadangi 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, nemokumo administratorius pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2023 m. gegužės 15 d. pažymą, LUAB „VILNOJA LT“ 2023 m. gegužės 23 d. likvidacinį balansą.
8. Apeliaciniame skunde pareiškėja KU „Saulėgrąža“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos sustabdymo arba civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą dėl LUAB „VILNOJA LT“ pabaigos, nes Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-986-1097/2024 šiuo metu nagrinėjamas KU „Saulėgrąža“ ieškinys dėl 235 437,64 Eur garantijos priteisimo iš UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (UAB Žemės ūkio paskolų garantijos fondo teisių perėmėja). Nurodytoje byloje LUAB „VILNOJA LT“ dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. LUAB „VILNOJA LT“ bankroto byloje apeliantės finansinis reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl ieškinys pareikštas garantijos davėjai, kuri garantavo, kad įvykdys LUAB „VILNOJA LT“ neįvykdytus įsipareigojimus pagal KU „Saulėgrąža“ ir LUAB „VILNOJA LT“ sudarytą kredito sutartį.
9.2. Teismas neįvertino, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. e2-896-1012/2024 pagal KU „Saulėgrąža“ ieškinį dėl skolos iš atsakovės A. B., kaip laiduotojos, pagal tą pačią kredito sutartį priteisimo. Nurodytoje byloje LUAB „VILNOJA LT“ taip pat dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
9.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos teismų suformuota praktika dėl kito prievolės užtikrinimo būdo – laidavimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta: kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nagrinėjamu atveju išregistravus atsakovę iš Juridinių asmenų registro, atsiras sąlygos konstatuoti garantijos galiojimo pabaigą, kadangi pagal garantijos sutarties 18.1 punktą garantijos galiojimas pasibaigia kredito gavėjui visiškai grąžinus kreditą, kitais pagrindais pasibaigus kredito gavėjo prievolei kredito unijai pagal kredito sutartį, ar pasibaigus kredito gavėjo prievolei teisės aktuose nustatytais pagrindais. Be to, tenkinus pareiškėjos ieškinį dėl garantijos priteisimo, taip pat turi būti sudaryta galimybė garantui įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkę ir laiduotoją.
9.4. Teismas neatsižvelgė, kad bankroto proceso operatyvumas nėra ir negali būti pagrindinis bankroto proceso tikslas, todėl turi būti derinami tiek atsakovės, tiek kreditorių interesai. Teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės nemokumo administratoriaus dokumentus, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-924/2014). Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas neužtikrina pareiškėjos, kaip atsakovės kreditorės, teisių ir interesų, nes vis dar yra realių galimybių patenkinti pareiškėjos finansinius reikalavimus.
10. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovė LUAB „VILNOJA LT“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Apeliantės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-986-1097/2024 tarp jos ir UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ kilęs ginčas dėl garantijos išmokėjimo nėra susijęs su LUAB „VILNOJA LT“ bankroto byla. UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ atsisakė išmokėti garantijos išmoką, nes pareiškėja nerealizavo skolos išieškojimo iš laiduotojos A. B., nepateikė išieškojimo negalimumo akto, t. y. neįvykdė garantijos sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismas pagristai nesustabdė bylos ar neatidėjo jos nagrinėjimo, nes visos bankroto procedūros yra užbaigtos. Klausimas dėl įmonės pabaigos yra tęsiamas pusę metų, todėl bylos sustabdymas užvilkins bylos išnagrinėjimą, pažeis bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
10.3. Apeliantė į garanto davėją ir su ieškiniu į teismą kreipėsi iki sprendimo dėl LUAB „VILNOJA LT pabaigos priėmimo, todėl bendrovės išregistravimo atveju garantijos galiojimas nepasibaigs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti LUAB „VILNOJA LT“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
13. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-986-1097/2024 pateikta 2013 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB Žemės ūkio paskolų garantijos fondo ir KU „Saulėgrąža“ sudaryta sutartis dėl garantijų teikimo Nr. 3G-67/2013.
14. 2016 m. liepos 22 d. tarp KU „Saulėgrąža“ ir UAB „VILNOJA LT“ sudaryta kredito sutartis, pagal kurią bendrovei iki 2026 m. liepos 22 d. suteiktas 480 000 Eur kreditas. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas atsakovės UAB „VILNOJA LT“ nekilnojamojo turto hipoteka, A. B. turto hipoteka ir laidavimu, UAB Žemės ūkio paskolų garantijos fondo (nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. teises perėmė UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“) suteikta garantija.
15. 2016 m. liepos 22 d. UAB Žemės ūkio paskolų garantijos fondas suteikė garantiją Nr. 1G-144/2016 KU „Saulėgrąža“, užtikrinant UAB „VILNOJA LT“ suteikto 480 000 Eur kredito grąžinimą.
16. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-896-1012/2024 pateikta 2016 m. liepos 22 d. tarp KU „Saulėgrąža“ ir A. B. sudaryta laidavimo sutartis Nr.L-70-0000207.
17. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė iškelti LUAB „VILNOJA LT“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti R. Ž. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 26 d.
18. 2021 m. liepos 8 d. teismo nutartimi patvirtintas KU „Saulėgrąža“ 530 933,15 Eur finansinis reikalavimas, kuris vėliau, realizavus bendrovės įkeistą turtą, sumažintas iki 336 339,49 Eur.
19. 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi teismas nutarė UAB „VILNOJA LT“ pripažinti likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 20 d.
20. 2022 m. spalio 17 d. teismas įmonės likvidavimo procedūrų terminą pratęsė iki 2023 m. gegužės 30 d.
21. 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą.
22. 2023 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-896-1012/2024 buvo priimtas KU „Saulėgrąža“ ieškinys dėl 336 339,49 Eur skolos priteisimo iš laiduotojos A. B.
23. 2023 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-986-1097/2024 priimtas KU „Saulėgrąža“ ieškinys dėl 235 437,64 Eur (70 proc. neatgautos skolos) garantijos priteisimo iš UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“. Garanto davėja atsisakė išmokėti garantijos sumą, nurodydama, kad klausimas dėl garantinio įsipareigojimo vykdymo galės būti sprendžiamas tik tada, kai kredito unija pateiks skolos išieškojimo iš laiduotojos negalimumo aktą ar nutartį, kuria nutariama nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus laiduotojos bankroto procese, arba skola iš laiduotojos bus išieškota.
Dėl apeliacinio skundo esmės
24. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).
25. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, kad priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).
26. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas, siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).
27. Nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo, esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose likviduojama dėl bankroto įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021).
28. Apeliantė prašo nepriimti sprendimo dėl LUAB „VILNOJA LT“ pabaigos, nes, išregistravus bendrovę iš Juridinių asmenų registro, apeliantė neteks galimybės priteisti skolą iš laiduotojos ir garantijos išmoką iš garanto davėjos pagal tą pačią kredito sutartį.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimo dėl LUAB „VILNOJA LT“ pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas gali panaikinti apeliantei galimybę priteisti garantijos išmoką iš garanto davėjos UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ir skolą iš laiduotojos A. B. Pažymėtina, kad nei 2013 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB Žemės ūkio paskolų garantijos fondo ir KU „Saulėgrąža“ sudarytos sutarties dėl garantijų teikimo, nei 2016 m. liepos 22 d. tarp UAB Žemės ūkio paskolų garantijos fondo ir KU „Saulėgrąža“ sudarytoje garantijos teikimo sutartyje, nei 2016 m. liepos 22 d. tarp KU „Saulėgrąža“ ir A. B. sudarytoje laidavimo sutartyje Nr.L-70-0000207 nėra nustatyta, kad garantija ir laidavimas pasibaigia kredito gavėjos likvidavimu dėl bankroto ir išregistravimu iš Juridinių asmenų registro.
30. Pažymėtina, kad apeliantė iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo inicijavo teisminius ginčus dėl skolos priteisimo iš laiduotojos ir dėl garantijos priteisimo iš garantijos davėjos.
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad garantija, kaip ir laidavimas, yra akcesorinė pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonė, todėl šios akcesorinės prievolės galiojimui taikytini su laidavimo galiojimu susiję Lietuvos teismų suformuotos praktikos išaiškinimai.
32. Kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-943/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analogiška praktika taikoma ir dėl garantijos galiojimo bei kreditoriaus teisės kreiptis į garanto davėją dėl garantijos išmokėjimo iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.
33. Pagal Lietuvos teismų praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl garantijos priteisimo, teismai neatmetė ieškinių tuo pagrindu, kad pagrindinis skolininkas (juridinis asmuo) bylos nagrinėjimo metu ar net iki ieškinių priėmimo buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Taigi, nurodytose bylose nekilo ginčo, kad garantija kreditoriui negalėtų būti priteista iš garantijos davėjo tuo pagrindu, jog pagrindinis skolininkas buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Ginčai kilo dėl tvarkos, siekiant gauti garantijos išmoką, laikymosi (pvz., pirmiausia išieškojimą nukreipti į laiduotoją ar pasinaudoti kitomis prievolės užtikrinimo priemonėmis, kredito panaudojimo ne pagal paskirtį, termino, per kurį reikia kreiptis, skolininkui negrąžinant paskolos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-403/2019; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-1075/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1141/2014; 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-719-464/2015; 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-417-798/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022).
34. Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl LUAB „VILNOJA LT“ veiklos pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro buvo priimtas 2023 m. lapkričio 9 d. Minėta, kad apeliantės ieškinys Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-896-1012/2024 dėl 336 339,49 Eur skolos priteisimo iš laiduotojos priimtas 2023 m. liepos 5 d., o ieškinys Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-986-1097/2024 dėl 235 437,64 Eur garantijos priteisimo priimtas 2023 m. rugpjūčio 21 d., t. y. iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, apeliantė teisminius ginčus dėl skolos priteisimo ir dėl garantijos priteisimo inicijavo, nepasibaigus pagrindinės skolininkės prievolei grąžinti kreditą, t. y. iki skolininkės veiklos pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pagrindinės skolininkės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro gali užkirsti apeliantei galimybę priteisti skolą ir gauti garantijos išmoką.
35. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliantės inicijuotų teisminių ginčų dėl skolos priteisimo iš laiduotojos ir garantijos priteisimo iš garanto davėjos metu pripažinus LUAB „VILNOJA LT“ veiklą pasibaigusia ir išregistravus bendrovę iš Juridinių asmenų registro, apeliantė praras teisę gauti prievolės įvykdymą iš laiduotojos ir garanto davėjos, nes reikalavimai priteisti skolą iš laiduotojos ir išmokėti garantiją pareikšti iki pagrindinės skolininkės LUAB „VILNOJA LT“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Žemesnės instancijos teismas
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą dėl atsakovės LUAB „VILNOJA LT“ pabaigos, nes nustatė, kad visi JANĮ būtinieji bankroto proceso veiksmai (darbai) atlikti ir bankroto procedūros visiškai užbaigtos, išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, nemokumo administratorius pateikė teismui JANĮ 100 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažymą.
37. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pagrįstų argumentų ar įrodymų, kad LUAB „VILNOJA LT“ bankroto procedūra negali būti užbaigta, jog yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama. Aplinkybė, kad apeliantė yra inicijavusi teisminius ginčus dėl piniginių lėšų priteisimo iš laiduotojos ir garanto davėjos, o nurodytose civilinėse bylose LUAB „VILNOJA LT“ yra įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nesudaro kliūčių priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
38. Apeliantės argumentas, kad LUAB „VILNOJA LT“ bankroto byloje dar nėra išnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus, yra nepagrįstas, nes apeliantės inicijuotų teisminių ginčų dėl skolos iš laiduotojos ir dėl garantijos priteisimo tenkinimo atveju likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtinė padėtis nepasikeis, t. y. teismams tenkinus ieškovės ieškinius ir priteisus ieškovei iš garanto davėjos ir laiduotojos pinigines lėšas – LUAB „VILNOJA LT“ turtinė padėtis išliks nepasikeitusi, nes lėšos galimai bus priteistos KU „Saulėgrąža“ naudai. Taigi, apeliantės inicijuotose civilinėse bylose nagrinėjami išimtinai ieškovės naudai pareikšti reikalavimai, kurie nepatvirtina aplinkybių, kad egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti LUAB „VILNOJA LT“ kreditorių finansinius reikalavimus.
39. Apeliantė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bendrovė turi debitorių ar kito turto, iš kurių būtų galima tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, todėl vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininkės interesų apsaugos bei pažeistų bankroto proceso tikslus.
40. Pažymėtina, kad bendrovės pasibaigimas neužkerta kelio LUAB „VILNOJA LT“ kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį likviduotos dėl bankroto bendrovės turtą, kadangi tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012). Taigi, kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama net ir po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl LUAB „VILNOJA LT“ pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, išsamiai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pakankamai motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.