- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-420-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02546-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- D. G., M. G.
- Ieškovas
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 2.6.2.2Laidavimas
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. G. ir M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-286-258/2016 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams D. G. ir M. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Fronteros transportas“ (išregistruotas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir M. G. 207 121,57 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas paaiškino, kad kredito sutartimi trečiajam asmeniui BUAB „Fronteros transportas“ suteikė 180 266,44 Eur kreditą, kurį sudarė 49 937,44 Eur ilgalaikis kreditas bei 130 329 Eur kredito linija. Be to, ieškovas faktoringo sutartimi trečiajam asmeniui suteikė 86 886 Eur faktoringo limitą. Su atsakovais buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis atsakovai įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jei bendrovė, už kurią laiduojama, neįvykdys savo prievolių pagal kredito ar faktoringo sutartis. Trečiojo asmens prievolių vykdymas taip pat buvo užtikrintas bendrovei priklausiusių patalpų hipoteka. Trečiasis asmuo BUAB „Fronteros transportas” ieškovui pagal sutartis liko skolingas 207 121,57 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.81 straipsnio 3 dalimi, reiškia ieškinį atsakovams kaip solidarią prievolę turintiems bendraskoliams.Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad laidavimo sutartys yra pasibaigusios, todėl ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovų D. G. ir M. G. solidariai 207 121,57 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas atsakovų poziciją, kad laidavimo sutartys yra pasibaigusios, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad atsakovų laidavimo terminas – iki visiško kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo. Byloje nėra ginčo, kad kredito gavėja BUAB „Fronteros transportas“ nevykdė kredito ir faktoringo sutartimis prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Pagal CK 6.81 straipsnį laiduotojo prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidari. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus reikalavimo pareiškimas pagrindinio skolininko (trečiojo asmens BUAB „Fronteros transportas“) bankroto byloje nereiškia reikalavimo patenkinimo. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį pasibaigus skolų mokėjimo terminams, tai nereiškia prievolės pabaigos, t. y. nepanaikina laiduotojo pareigos vykdyti prievoles pagal laidavimo sutartis, todėl nagrinėjamu atveju Civiliniame kodekse nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas, nes šalys laisva valia pasirašydamos laidavimo sutartis siekė prievolės užtikrinimo galiojimo kol bus įvykdyta pagrindinė prievolė.Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovai D. G. ir M. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovų išduoti laidavimai ieškinio pateikimo metu buvo pasibaigę. CK 6.88 ir 6.89 straipsniai nustato terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos momentą. Atsakovų įsitikinimu, taikant tiek terminuoto, tiek neterminuoto laidavimo termino pabaigos momentą nustatančias teisės normas, laidavimai yra pasibaigę (yra suėję ieškinio laiduotojams senaties terminai). Atsižvelgdami į tai, atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik pagrindinės prievolės galiojimo klausimą, su juo susiedamas ir laidavimo sutarčių galiojimą. Kaip minėta, CK 6.88 ir 6.89 straipsniai nustato specialų ieškinio laiduotojams pareikšti senaties terminą, kuris nepriklauso nuo to, ar pagrindinė prievolė, kurios pagrindu kilo laidavimas, buvo pasibaigusi ar ne.Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju netaikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotą praktiką tiek taikant CK 6.88 straipsnio 1 dalies, tiek CK 6.89 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014). Vadinasi, laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.87 straipsnio 1 dalies nuostata, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Apeliantai siekia paneigti laidavimo akcesoriškumą, t. y. laidavimo, kaip papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios, prievolės pobūdį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, nustatė, kad byloje keliamas klausimas dėl laidavimo sutarčių galiojimo, o būtent, CK 6.88 straipsnio 1 dalies ir 6.89 straipsnio 1 dalies taikymo klausimas. Apeliantai teigia, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog laidavimo sutartys pagal nurodytus CK straipsnius yra laikytinos pasibaigusiomis, nes ieškovas laiku nesikreipė į teismą.CK 6.70 straipsnis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015 ir jose nurodytą praktiką).Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamu klausimu, teisėjų kolegija nustatė, kad laidavimo sutartyse expressis verbis nurodoma, jog laidavimo sutartys įsigalioja nuo jų pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal kredito (faktoringo) sutartį (elektroninės bylos priedo 8-10, 17-19, 52-54, 60-62 lapai). Vadinasi, atsakovams (laiduotojams) turėjo būti aiškūs ir suprantami laidavimo sutartimis prisiimamų įsipareigojimų apimtys bei terminai (iki visiško kredito gavėjo prievolių įvykdymo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose įtvirtinti laidavimo pabaigos terminai šiuo atveju netaikytini. Pažymėtina, kad šie terminai nėra laikytini ieškinio senaties terminais, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kai ieškinys yra reiškiamas laiduotojams, kurie yra laidavę už bylos nagrinėjimo metu likviduojamą bendrovę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013).Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei padarė pagrįstas ir teisingas išvadas nagrinėjamu laidavimo sutarčių galiojimo klausimu. Apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl laidavimo sutarčių galiojimo ir solidariosios atsakovų M. G. ir D. G. atsakomybės.
Dėl rašymo apsirikimo
CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.Apeliacine tvarka skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma „Iš atsakovų D. G., M. G. solidariai priteisti 207 121057 Eur skolos <...>“. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas prašė ir pirmosios instancijos teismas sprendė ieškinio pagrįstumo klausimą dėl 207 121,57 Eur dydžio skolos priteisimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryto rašymo apsirikimo ištaisymas nepakeis skundžiamo sprendimo esmės ir neturės įtakos jo teisėtumui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad toks klaidų ištaisymas teismo iniciatyva, kai dėl to nėra šalies prašymo ar skundo, nelaikytinas teismo kompetencijos ribų peržengimu ar blogesnio sprendimo apeliantui priėmimu, kai klaidų ištaisymą atlieka apeliacinės instancijos teismas nesant dėl to pateikto apelianto prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015). Atsižvelgiant į tai, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad iš atsakovų priteisiama 207 121,57 Eur dydžio skola, taip pat rezoliucinėje dalyje nurodytini atsakovų asmens kodai.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio 17 d. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 17 d., o ieškinio priėmimo klausimas teisėjo rezoliucija išspręstas 2015 m. gruodžio 21 d., todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat tikslintinas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas, nurodant, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio 21 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:
„Priteisti solidariai iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naudai 207 121,57 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas, pradedant jas skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.