Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-487-232/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-21
Bylos Nr.: e2A-487-232/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36202-2014-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius, Rita Kisielienė
Ieškovas: AB „YIT Kausta“
Atsakovas: UAB „ITR Grupė“
Trečiasis asmuo: „BTA Insurance Company“ SE

Civilė byla Nr.2A-487-232/16

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36202-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 2..10.5.1; 3.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „YIT Kausta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „YIT Kausta“ ieškinį atsakovui UAB „ITR Grupė“, tretiesiems asmenims „BTA Insurance Company“ SE Lietuvoje veikiančiam per filialą, A. K. įmonei dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas AB „YIT Kausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „ITR grupė“ 74.545,21 Lt (21589,79 EUR)) nuostolių atlyginimo; 8,4 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog 2010 02 17 ieškovas ir Vilniaus universitetas (toliau – Užsakovas arba VU) sudarė rangos sutartį dėl Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos (toliau tekste Rangos sutartis). Kadangi ieškovas savo jėgomis grindų betonavimo darbų neatlieka, ieškovas dėl šių darbų atlikimo kreipėsi į atsakovą kaip tokių darbų atlikimo specialistą ir 2011 10 03 su juo pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. 02-11/178 (toliau tekste Subrangos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti grindų betonavimo darbus statybos objekte „Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras Saulėtekio al. 9, Vilniuje“ (toliau tekste statybos objektas). Darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, turinys detalizuojamas Subrangos sutarties Priede Nr. 1, kuriame be kitų darbų numatyta, jog atsakovas turėjo atlikti deformacinių siūlių įrengimo darbus. Ieškovas nurodė, jog pasitikėdamas atsakovo profesionalumu, atsakovo atliktus darbus priėmė, už šiuos darbus tinkamai atsiskaitė su atsakovu. Atsakovo atliktiems darbams garantinis laikotarpis pradėtas skaičiuoti nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo ir trunka 5 metus po statybos užbaigimo akto išdavimo (Subrangos sutarties 9.2.1 punktas). 2013 07 25 ieškovas gavo iš Užsakovo pretenziją, kurioje VU nurodė, jog eksploatuojant statybos objektą atsirado atsakovo įrengtos betoninės dangos defektų: betoninės dangos įtrūkimai dėl nepakankamo deformacinių siūlių kiekio, dėl betoninės dangos išsiplėtimo apgadinti lietaus surinkimo latakai. 2013 07 26 ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją, kurioje nurodė pradėti defektų šalinimo darbus nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 07 31. 2013 07 30 dalyvaujant VU atstovams, techninės priežiūros vadovui, ieškovo atstovui, įvyko statybos objekto betoninėje aikštėje įrengtų deformacinių ir temperatūrinių siūlių patikrinimas, kurio metu buvo surašytas patikrinimo aktas. Patikros metu nustatyta, kad betoninėje aikštėje neįrengtos temperatūrinės siūlės prie lietaus surinkimo latakų. Atsakovas 2013 07 31 pradėjo defektų šalinimo darbus, tačiau po keleto dienų iš statybos objekto pasišalino. Ieškovas gavo raštą, kuriame atsakovas nurodė, jog nesutinka, kad defektai atsirado dėl jo kaltės. Atsakovui atsisakius šalinti defektus, ieškovas, remdamasis Subrangos sutarties 9.5. punktu savo ir subrangovų jėgomis pašalinęs statybos objekte atsiradusius defektus, su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į trečiąjį asmenį BTA Insurance Company SE. Pažymėjo, jog ieškovas betonavimo darbams atlikti nusamdė atsakovą kaip tokių darbų atlikimo specialistą, turintį kvalifikuotus darbuotojus bei galintį atsakingai ir kokybiškai parengti atsakovo atliekamų darbų technologinę kortelę ir atlikti aikštės betonavimo darbus. Lietaus surinkimo latakai betoninėje aikštėje jau buvo įrengti, taigi atsakovas, prieš vykdydamas Subrangos sutartyje numatytus darbus, turėjo ir galėjo numatyti, jog prie lietaus surinkimo latakų privalo būti įrengtos temperatūrinės siūlės ir Subrangos sutartyje numatytus darbus vykdyti taip, kad šie nesąlygotų jau sumontuotų lietaus surinkimo latakų sugadinimų ateityje. Ieškovas neatitiko protingo ir atidaus profesionalo elgesio standarto, netinkamai vykdė Subrangos sutarties sąlygas, todėl neparinko teisingo deformacinių siūlių kiekio betoninėje grindų dangoje, nes nesilaikė grindų betonavimo technologijų. Todėl atsirado betoninės dangos įtrūkimų, besiplėsdamas betonas apgadino lietaus surinkimo latakus. Atsakovas savo atsakyme pateikia neteisingą informaciją, jog ieškovas atsakovui pateikė darbo projekto brėžinį. Pažymėjo, jog šis brėžinys nėra darbo projekto brėžinys, kadangi jis nėra suderintas nei su Užsakovu, nei su Rangovu (ieškovu), nei su technine priežiūra. Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.650 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis), Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis), užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (6.650 straipsnio 4 dalis). Todėl net ir žinodamas, jog aikštės betonavimo darbus subrangos pagrindais vykdė atsakovas, užsakovas kreipėsi į ieškovą, nes pagal minėtas CK bei Rangos sutarties nuostatas, dėl netinkamą atsakovo prievolių vykdymo užsakovui atsako ieškovas kaip generalinis rangovas o atsakovas yra atsakingas prieš ieškovą. Atsakovas Subrangos sutartyje (Subrangos sutarties 7.2. punktas) įsipareigojo ne tik atlikti betoninės aikštės įrengimo darbus, bet ir parengti darbo projektą pagal techninį projektą. Dėl šios priežasties atsakovas yra visiškai atsakingas dėl atsiradusių betoninės aikštės defektų. Dėl atsakovo Subrangos sutartyje prisiimtų garantinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovas patyrė 74.545,21 Lt su PVM nuostolių, kuriuos atsakovas privalo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „ITR grupė“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad betonavimo darbus atsakovas įsipareigojo atlikti vadovaujantis Sutarties 7.2. punktu pagal Statybos objekto projektinę dokumentaciją. Darbo projektą pagal rangos sutartį su užsakovu privalėjo parengti ieškovas AB „YIT Kausta“. Atsakovo žiniomis ieškovas buvo sudaręs sutartį su A. K. įmone dėl darbo projekto parengimo. Šalims pasirašius Sutartį, atsakovui buvo perduotas A. K. įmonės parengtas Darbo projekto brėžinys Nr. E-1150-00-DP-SA-32 (toliau tekste Darbo projektas), kuris pagal Sutarties nuostatas buvo suderintas su atsakingais asmenimis ir kuriame aiškiai buvo nurodytos deformacinės ir dekoratyvinės siūlės, jų kiekis ir išsidėstymo vieta. Atsakovas, vadovaudamasis Subrangos sutarties nuostatomis, Darbo projektu atliko grindų betonavimo darbus, įskaitant deformacinių siūlių įrengimą, tiksliai taip kaip buvo numatyta darbo projekte. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad darbai buvo priimti Ieškovo darbuotojo, statybos vadovo R. P. bei techninės priežiūros vadovo J. K.. Ieškovas prie ieškinio pridėjo brėžinį, kuris yra tik ištrauka iš Darbo projekto brėžinio, nuslėpdamas, kad šis brėžinys yra tik dalis Darbo projekto brėžinio Nr. E-1150-00-DP-SA-32. Originalus Darbo projekto egzempliorius su statybos objekto projektuotojų ir projekto vadovų parašais ir antspaudais buvo perduotas ieškovui vadovaujantis Subrangos sutarties 13.2. punktu, numatančiu, jog perdavus rangovui visus atliktus Statybos darbus subrangovas visą techninę dokumentaciją kartu su atliktais jos pakeitimais gražina Rangovui. Atsakovui atlikus darbus pagal sutarties nuostatas bei Darbo projektą ir perdavus juos ieškovui tarp šalių buvo pasirašytas 2012-06-28 Statybos užbaigimo aktas, patvirtinant, kad atsakovas visus savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Ieškovo nurodomi trūkumai – betoninės aikštės defektai atsirado ne dėl atsakovo (subrangovo), visus darbus atlikusio pagal ieškovo pateiktą Darbo projektą, kuriame ir buvo nurodytas deformacinių siūlių kiekis ir vieta, kaltės. Atsakovas neturėjo nei teisės, nei pareigos numatyti, kur ir kokiose vietose reikia įrengti deformacines siūles. Priešingai, atsakovui nukrypus nuo pateikto darbo projekto, darbai būtų buvę nepriimti ir iš atsakovo būtų reikalaujama atlyginti nuostolius už netinkamai pagal subrangos sutartį atliktus darbus. Nepagrįsti ir ieškovo ieškinio teiginiai, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo ne tik atlikti betoninės aikštės įrengimo darbus, bet ir parengti Darbo projektą pagal techninį projektą ir dėl šios priežasties atsakovas yra visiškai atsakingas dėl atsiradusių betoninės aikštės defektų. Pažymėjo, jog tarp šalių buvo sudaryta statybos subrangos sutartis, o ne projektavimo sutartis, todėl akivaizdu, kad dėl darbo projekto parengimo šalys nebuvo susitarusios. Kaip ir numatė Sutarties 2.1. punktas darbai, kuriuos turėjo atlikti atsakovas pagal Subrangos sutartį, buvo detalizuojami šios sutarties Priede Nr. 1. kurį teismui kartu su ieškiniu pateikė pats ieškovas ir kuriame jokie projektavimo darbai, nėra numatyti. Tai, jog atsakovas nebuvo įsipareigojęs parengti darbo projektą, patvirtina ir paties ieškovo veiksmai, pateikiant Darbo projekto brėžinio Nr. E-1150-00-DP-SA-32 atsakovui bei elektroninės Darbo projekto brėžinio versijos persiuntimas atsakovui. Be to, po to kai VU pareiškė pretenziją ieškovui, pats ieškovas parengė kitą, patikslintą darbo projekto brėžinį Nr. E-1150-00-DP-1-01, o į atsakovą kreipėsi tik dėl neva netinkamai atliktų darbų, o ne dėl netinkamo darbo projekto parengimo. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas ieškinyje taip pat klaidingai nurodo, jog atsakovas nepateikė ieškovui ir su juo nesuderino technologinės kortelės. Technologinė kortelė buvo pateikta ieškovui ir su juo suderinta. Ieškovas teigdamas, jog atsakovas privalėjo parengti darbo projektą ir jame numatyti deformacinių siūlių kiekį ir vietą, remiasi iš esmės vienintele Subrangos sutarties nuostata, 2.3. punktu. Atsakovo manymu, tai yra sutarties sąlyga, kuri, tikėtina, yra likusi iš ankstesnių ieškovo sudaromų sutarčių, kadangi Sutarties sąlygas rengė ieškovas. Be to, ši Sutarties sąlyga prieštarauja kitoms sutarties sąlygoms ir faktiniams ieškovo veiksmams. Ginčo atveju Darbo projektą ir jo brėžinį Nr. E-1150-00-DP-SA-32, kuriame buvo numatytas deformacinių ir dekoratyvinių siūlių išsidėstymas, rengė A. K. įmonė. Būtent projektuotojas A. K. įmonė yra atsakinga už deformacinių ir dekoratyvinių siūlių išsidėstymo nustatymą Darbo projekto brėžinyje Nr. E-1150-00-DP-SA-32 ir tuo atveju, jeigu netinkamas deformacinių siūlių išdėstymas nulėmė žalos atsiradimą, už tai atsakingas yra A. K. įmonė, o ne atsakovas. Kita vertus visiškai nėra aišku, kiek ir kuriose vietose ieškovo minimi lietaus surinkimo latakai buvo sugadinti. Jokie defektų konstatavimo ar apžiūros aktai nėra pateikiami ir visiškai nėra aišku, ar būtent ieškovo nurodomi lietaus surinkimo latakų kiekiai buvo sugadinti. Dėl šios priežasties, akivaizdu, jog ieškovo patirtos išlaidos dėl sugadintų lietaus surinkimo latakų nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, kurie patvirtintų, koks lietaus surinkimo latakų kiekis iš tiesų buvo sugadintas ir kad latakų sugadinimą nulėmė kokie nors atsakovo neteisėti veiksmai.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiantis per filialą, pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas vykdydamas Subrangos sutartį, vadovaudamasis jos nuostatomis, statinio techniniu bei darbo projektu atliko grindų betonavimo darbus, kurie buvo priimti statybos vadovo R. P. ir techninės priežiūros vadovo J. K.. Visi atlikti darbai, vadovaujantis sutarties nuostatomis, ieškovui galutinai buvo perduoti pasirašant Galutinį Atliktų Darbų aktą. Nei statinio statybos vadovas, nei statinio techninės priežiūros vadovas, nei rangovas priimdamas subrangovo atliktus darbus neturėjo jokių pastabų, kadangi darbai buvo atlikti laikantis projekto ir kitų normatyvinių statybos dokumentų. Ieškovo nurodomi trūkumai – betoninės aikštės defektai atsirado ne dėl subrangovo kaltės, kadangi visus darbus atliko vadovaudamasis rangovo pateiktu darbo projektu, kuriame ir buvo nurodytos deformacinių ir temperatūrinių siūlių kiekis ir vieta. subrangovas statybos rangos darbus atliko išimtinai vadovaudamasis rangovo pateiktu darbo projektu, kuris buvo suderintas su statybos objekto projektuotoju ir projekto vadovu. Darbo projektą, kuris buvo parengtas pagal techninį projektą, ir kuriuo vadovaujantis buvo atliekami darbai, pateikė pats rangovas, todėl subrangovas neturėjo pareigos parengti darbo projektą, kadangi jo nereikėjo. Be to, darbo projekto parengimas nebuvo išskirtas ir Sutarties priede Nr. 1, kuriame detaliai nurodyti statybos rangos darbai. Rangovas taip pat nepateikė ir techninės užduoties ir kitų būtinų dokumentų, kurie yra reikalingi darbo projekto parengimui. Galiausiai tarp šalių sudaryta Subrangos sutartis yra statybos rangos sutartis, o ne projektavimo rangos sutartis. Darbo projektas, pagal kurį buvo atliekami aikštės betonavimo darbai, buvo parengtas statybos objekto projektuotojo, kuris vadovaujantis Statybos įstatymo (toliau tekste SĮ) 14 straipsnio 5 dalies 3 punktu privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų kitų teisės aktų privalomųjų projekto rengimo dokumentų normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Todėl už statinio projektą, įskaitant techninį projektą ir darbo projektą, bei jame nurodytus sprendinius yra atsakingas statinio projektuotojas, o ne atsakovas. Subrangovas laikėsi visų betonavimo darbams numatytų reikalavimų ir technologijų aikštės grindis išbetonavo ir deformacines siūles įrengė pagal Užsakovo pateiktą ir projektuotojo parengtą darbo projektą, todėl visus savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pagal Sutarties nuostatas. Tuo tarpu Rašte nurodomi defektai atsirado ne dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų, o dėl galimai darbo projekte netinkamai nurodytų deformacinių siūlių kiekio ir vietų, kuriose jos turėjo būti įrengtos.

Trečiasis asmuo A. K. įmonė atsiliepime nurodė, kad A. K. įmonė nėra objekto „Vilniaus universiteto biblioteka (8.11) Saulėtekio al. 9“ viso darbo projekto rengėja. Darbų apimtys buvo numatytos projektavimo darbų rangos sutartyje Nr. 02-10/047. Atskiras projekto dalis ruošė užsakovo parinkti projektuotojai (subrangovai). A. K. įmonė šitiems darbams, pagal sutartį, paskyrė projekto vadovą. Brėžinys, jo, kaip projekto vadovo, nėra pasirašytas. Nesutinka su atsiliepime į ieškinį pareikštais teiginiais, kad viena iš defekto priežasčių yra A. K. įmonės projektavimo klaidos.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 06 05. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad pagal teismui pateiktą rašytinę medžiagą bei žodinius šalių atstovų paaiškinimus, atsakovas atliko darbus, įskaitant deformacinių siūlių įrengimą, taip, kaip buvo numatyta Subrangos sutartyje ir Darbo projekte. Teismas sutiko su trečiojo asmens BTA Insurance Company argumentais, jog subrangovas (atsakovas) statybos rangos darbus atliko išimtinai vadovaudamasis rangovo (ieškovo) pateiktu Darbo projektu, kuris buvo suderintas su statybos objekto projektuotoju ir projekto vadovu. Darbo projektą (su jame numatytais deformacinių ir temperatūrinių siūlių kiekiu ir vietomis), kuris buvo parengtas pagal techninį projektą, ir kuriuo vadovaujantis buvo atliekami darbai, pateikė pats rangovas, todėl subrangovas neturėjo pareigos parengti darbo projektą, kadangi jo nereikėjo. Be to, darbo projekto parengimas nebuvo išskirtas ir Sutarties priede Nr. 1, kuriame detaliai nurodyti statybos rangos darbai. Rangovas taip pat nepateikė ir techninės užduoties ir kitų būtinų dokumentų, kurie yra reikalingi darbo projekto parengimui. Be to, tarp šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis, o ne projektavimo rangos sutartis. Aukščiau nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina 2012-06-28 statybos užbaigimo aktas, pagal kurį darbai buvo priimti ieškovo atstovo, statybos vadovo R. P.. Tarp šalių sudarytoje Subrangos sutartyje nebuvo numatyti tokie darbai, kaip lietaus surinkimo latakų įrengimas, temperatūrinių siūlių hermetizavimas, temperatūrinių siūlių išpjovimas, todėl pagal užsakovo – Vilniaus universiteto, pretenziją darbų trūkumus (betoninės dangos įtrūkimai dėl nepakankamo deformacinių siūlių kiekio; tarpai, tarp lietaus surinkimo latakų ir betoninės dangos, netinkamas užsandarinimas; sutrūkę lietaus surinkimo latakai), teismas vertino atsiradusius ne dėl atsakovo UAB „ITR grupė“ kaltės, bet dėl paties rangovo – ieškovo AB „YIT Kausta“, nes šie darbai ir šių darbų Darbo projekto parengimas buvo numatyti AB „YIT Kausta“ darbų apimtyje, Rangos sutartyje su užsakovu – Vilniaus universitetu. Teismas nustatė, kad objekte lietaus surinkimo latakus įrengė ne atsakovas. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad lietaus surinkimo latakai buvo apgadinti dėl atsakovo netinkamai atliktų betonavimo darbų. Pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo E. Ž. parodymai. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas niekada nepripažino savo kaltės dėl atliktų darbų, o ieškovo prašymu atliko ne nustatytų trūkumų šalinimo darbus, o papildomai įrengė betoninėje aikštėje siūles. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismui nepateikta patikimų įrodymų, kaip gi buvo nustatyti atsakovo atliktų statybos darbų trūkumai ir trūkumų mastai. Teismas kritiškai vertino pateiktą 2013-08-13 AB „YIT Kausta“ betoninėje aikštėje įrengtų siūlių patikrinimo aktą, kadangi visiškai neaiškų kokiu būdu buvo nustatyti akte nurodyti atliktų darbų trūkumai. Ieškovas nepateikė teismui ir įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog jis tretiesiems asmenims sumokėjo ieškinyje nurodytas sumas. Ieškovas pateikė teismui tik jam trečiųjų asmenų išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau jos neįrodo paties pinigų sumokėjimo fakto. Teismas iš esmės sprendė, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų , patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (ieškovas) UAB „YIT Kausta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 06 05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, jog teismas nesilaikė civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 270 straipsnio 4 dalies nuostatų, nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, ieškinyje išdėstytų argumentų ir motyvų, dėl didžiosios dalies ieškinyje išdėstytų argumentų nepasisakė, juos ignoravo tokiu būdu pažeisdamas CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Atsakovas teigė, jog darbus pagal subrangos sutartį atliko remdamasis ieškovo pateiktu darbo projekto brėžiniu, tačiau šio brėžinio teismui nepateikė, taigi neįrodė savo teiginio (LR CPK 178 straipsnis). Darbo projekto brėžiniu per visą bylos nagrinėjimą atsakovas laikė statybos objekto architekto atsiųstą brėžinį, ant kurio nėra nei rengėjo, nei darbo projekto vadovo, nei techninės priežiūros, nei ieškovo parašų, todėl toks brėžinys negali būti laikomas darbo projekto brėžiniu, kadangi prieštarauja STR „Statinio projektavimas". Nepaisant šių aplinkybių, teismas nevertino ir netyrė ieškovo pateiktų įrodymų, ieškovo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų išsakytų paaiškinimų ir neteisingai sprendė, jog atsakovas darbus atliko pagal ieškovo pateiktą darbo projekto brėžinį. Pažymėjo, jog brėžinys yra architektūrinis brėžinys, kuris buvo pateiktas atsakovui dėl architekto prašomų dekoratyvinių siūlių įrengimo. Tai nėra darbo projekto brėžinys, nes jame nėra informacijos, būtinos įrengti siūlėms, be to, šis brėžinys nėra pasirašytas nei vieno atsakingo asmens. 2013-08-13 betoninėje aikštėje įrengtų siūlių patikrinimo aktas nebuvo surašytas ieškovo vienašališkai. Pažymėjo, kad, 2013-07-30 įvykusio patikrinimo metu dalyvavo kompetentingi specialistai, objektyviai įvertinę atsiradusius trūkumus ir nustatę jų priežastį. Be to, liudytojas E. Ž. nurodė, jog jis buvo susitikęs su atsakovo atstovais ir kartu apžiūrėjo atsiradusius aikštės trūkumus. Atsakovo dalyvavimas nebūtų turėjęs jokios įtakos specialistų sprendimui. Atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė defektų atsiradimo priežasties bei fakto, kad pradėjo šalinti defektus. Be to pažymėjo, kad 2013-08-13 betoninėje aikštėje įrengtų siūlių patikrinimo aktas buvo surašytas iškart po to, kai išaiškėjo betoninės aikštės defektai. Aplinkybę, jog atsakovas įrenginėjo ne tik deformacines, bet ir temperatūrines siūles patvirtino liudytojas D. P.. Taigi teismo argumentas, jog atsakovas neturėjo įrengti temperatūrinių siūlių yra nepagrįstas. Be to, subrangos sutarties 2.5. punkte numatyta, kad jei siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį reikia atlikti darbus, kurių subrangovas nenumatė, bet turėjo ir galėjo numatyti ir jie yra būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti, laikoma, kad subrangovo išlaidos, susijusios su tokių darbų atlikimu, yra įvertintos kitų darbų įkainiuose. Pažymėjo, jog atsakovas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo numatyti, kiek ir kokių deformacinių bei temperatūrinių siūlių reikia įrengti. O teismas sprendime nevertino labai svarbios aplinkybės, kad po ieškovo pretenzijos, 2013-07-31 atsakovas pradėjo defektų šalinimo darbus, tokiu būdu pripažino egzistuojant defektus. PVM sąskaitos faktūros yra dokumentai, pagrindžiantys realiai turėtas išlaidas, nepaisant to, kad mokėjimą patvirtinantys dokumentai yra nepateikti. Šios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) 2008-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008. Teismas, neatsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus ir teismų praktiką, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog ieškinys reiškiamas ne tik dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų, tačiau didžioji ieškinio dalis, 50.867,25 Lt (14.732,17 Eur) dalis reiškiama dėl kito subrangovo atliktiems darbams padarytos žalos - dėl atsakovo kaltės besiplečiant betonui buvo sugadinti lietaus surinkimo latakai. Pažymėjo, kad tai nėra subrangovo (atsakovo) atliktų darbų defektas, o užsakovui Vilniaus universitetui padaryta žala, kuriai taikoma CK 1.125 straipsnio 8 dalis . Dėl aukščiau minėtų priežasčių bei atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškinio reikalavimams taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Iki ieškinio pareiškimo ieškovas veikė aktyviai, protingai ir sąžiningai, todėl tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovo reikalavimams taikytinas vienerių metų senaties terminas, ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „ITR grupė“ atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo atlikti tik grindų betonavimo darbus, o ne parengti Statybos objekto grindų betonavimo darbo projektą. Darbus atsakovas Sutarties 7.2. punktu įsipareigojo atlikti pagal Statybos objekto projektinę dokumentaciją. Atsakovui buvo perduotas Darbo projekto brėžinys Nr. E-1150-00-DP-SA-32, kuris buvo suderintas su atsakingais asmenimis ir kuriame aiškiai buvo nurodytos deformacinės ir dekoratyvinės siūlės, t.y. deformacinių ir dekoratyvinių siūlių kiekis ir išsidėstymo vieta. Elektroninę Darbo projekto versiją atsakovo darbuotojui D. P. 2011-11-21 elektroniniu paštu persiuntė ieškovo statybos vadovas R. P., kuris buvo ir statybos objekto statybos vadovas. Darbo projekto brėžinyje yra aiškiai, nurodyta, jog tai Darbo projekto brėžinys, kuriame aiškiai nurodytos dekoratyvinės ir deformacinės siūlės. Tai paneigia ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad tai buvo tik Statybos objekto architekto parengtas architektūrinis brėžinys. Be to, Darbo projekto brėžiniui buvo suteiktas ir numeris. Darbo projekto parengimas buvo ne atsakovo, bet ieškovo pareiga. Tuo tarpu ieškovas betoninės aikštės ir lietaus surinkimo latakų įrengimo darbų darbo projektą buvo pavedęs atlikti trečiajam asmeniui A. K. įmonei, kaip projektuotojui atsakingam už deformacinių ir dekoratyvinių siūlių išsidėstymo nustatymą Darbo projekto brėžinyje Nr. E-1150-00-DP-SA-32, jeigu netinkamas deformacinių siūlių išdėstymas nulėmė žalos atsiradimą, atsakingas yra būtent šis trečiasis asmuo (A. K. įmonė), o ne atsakovas atlikęs darbus pagal pateiktą Darbo projektą. Teismas ginčijamą 2015-06-05 sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą padaręs teisingas ir pagrįstas išvadas, jog atsakovas neturėjo pareigos parengti Darbo projektą, darbus atliko tinkamai, tuo tarpu darbų trūkumai atsirado dėl paties ieškovo (ar jo pasitelktų subrangovų - trečiojo asmens A. K. įmonės) kaltės, netinkamai parengus darbo projektą. Ginčo atveju ieškovas neįrodė ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir priežastinio ryšio. Ieškovas neįrodė ir patirtos žalos dydžio, ką pažymėjo sprendime pažymėjo teismas, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių nustatytų trūkumų mastą. Ne aišku, kiek ir kokiose vietose aikštės betoninė danga buvo suskilinėjusi, kiek buvo sugadinta aplink aikštę įrengtų latakų, nes ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų (defektacijos aktai ir pan.), kurie objektyviai leistų nustatyti, kokio mąsto buvo trūkumai. Galiausiai ieškovas, netgi nekvietė atsakovo atstovų į vykusį patikrinimą, kur atsakovui būtų leista dalyvauti ir užtikrinti, kad tam tikri neva egzistuojantys trūkumai būtų nustatyti objektyviai. Pažymėjo, jog atsakovas naujas temperatūrines siūles pagal naujai ieškovo parengtą darbo projekto brėžinį, ėmėsi tik dėl to, jog šalis siejo geri tarpusavio santykiai, ieškovas buvo geras atsakovo klientas ir stambus darbų užsakovas, o ne todėl, kad pripažintų savo atliktų darbų trūkumus. Vien tik faktas, jog buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas patyrė nurodytas išlaidas. Todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, o pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovą ir atsakovą sieja rangos teisiniai santykiai, o ieškovo ir atsakovo sudarytą Sutartis laikytina rangos sutartimi CK 6.644 straipsnio prasme. Dėl šios priežasties ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams taikytinos LR CK 6 knygos IV dalies XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio, įskaitant ir CK 6.667 straipsnį, nuostatos. Ieškovas atsakovui pretenziją pateikė 2013-07-26, o į teismą kreipėsi tik 2014-10-22, taigi praleisdamas CK 6.667 straipsnyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilęs ginčas iš šalių statybos rangos (subrangos) santykių dėl statybos Subrangos sutarties aiškinimo sutarties nuostatoms prieštaraujant viena kitai, bei įrodymų vertinimo.

Dėl atsakovo subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei atsakomybės, įrodymų vertinimo

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010 10 17 ieškovas UAB „YIT Kausta“ ir VU sudarė Rangos sutartį dėl Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos. 2011 10 03 ginčo šalys sudarė Subrangos sutartį, pagal kurią atsakovas (subrangovas pagal subrangos sutartį) įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis, priemonėmis, medžiagomis bei rizika atlikti grindų betonavimo darbus Statybos objekte („Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras Saulėtekio al. 9, Vilniuje“) ir kartu su ieškovu (Rangovu) dalyvauti pateikiant juos nustatyta tvarka suformuotai statybos užbaigimo komisijai, o rangovas (ieškovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos Subrangos sutartyje nustatytą kainą. Subrangos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad darbų, kuriuos turi atlikti Subrangovas (atsakovas) statybos objekte turinys detalizuojamas prie šios Sutarties pridėtame Priede Nr. 1 „Įkainuotas Darbų žiniaraštis“, jame nurodant darbų pavadinimus, kiekius, vienetinius įkainius, technines charakteristikas ir kitus reikšmingus darbų aprašymus. Priede Nr. 1 nurodyti tokie darbai: plėvelės įrengimas, armatūros tinklo D5 150*150 įrengimas, betonavimo darbai 150 mm, grindų šlifavimas ir impregnavimas, deformacinių siūlių įrengimas. Tačiau nėra nurodyta jog subrangovas turi parengti darbo projektą. Sutarties 2.2. punkte aptarta statybos darbų preliminari kaina. Tuo tarpu Subrangos sutarties 2.3. punktas iš esmės patvirtina jog minėtame priede Nr. 1 žiniaraštyje nurodyti darbų įkainiai apima visas atsakovo sąnaudas visą reikiamą subrangovo įrangą bei mechanizmus darbams atlikti, montavimą, nužymėjimą, subrangovo personalo darbą, medžiagas, montažines tvirtinimo medžiagas, priežiūrą, paleidimą, derinimus, bandymus transportavimo išlaidas, draudimus pagal sutartį ir kt. tame tarpe ir darbų projekto (brėžinių) parengimą bei suderinimą su Rangovo nurodytais Statybos objekto projektuotoju ir projekto vadovu, išlaidas. Aiškinant šias tris sutarties nuostatas sistemiškai matyti, kad konkrečius darbus, dėl kurių buvo susitarta, šalys aptarė būtent sutarties priede Nr. 1 (žiniaraštyje) tuo tarpu 2.3. punktas, neatsiejamai susijęs su punktui Nr. 2.2. ir iš esmės reiškia jog į numatyta sutarties kainą įeina visos sąnaudos atliekant sutartus statybos darbus ir labiau tikėtina jog ši sutarties nuostata kaip ir teigia atsakovas kaip bendra nuostata ieškovo sudaromose sutartyse išliko nepakeista per klaidą, nes ieškovas neneigia, kad sutarties sąlygas paruošė. Kad atsakovas neprisiėmė įsipareigojimų parengti darbo projekto aiškiai matyti ir iš tos aplinkybės, kad Generalinis rangovas (apeliantas), rangos sutartimi įsipareigojęs VU techninio projekto pagrindu paruošti viso objekto darbo projektą, buvo sudaręs atskirą subrangos sutartį su A. K. įmone, kuria pavedė minėtam subrangovui objekto projekto dalių parengimą, projekto vadovo parinkimą ir atskirų projekto dalių rengimo koordinavimą bei valdymą.

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, remdamasis civilinio proceso kodekse (toliau tekste CPK) nustatytomis (CPK 185 straipsnis) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktikoje suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), įvertinęs pateiktus byloje įrodymus ištyręs į bylą pateiktos 2011 10 03 šalių pasirašytos subrangos sutarties turinį priėjo pagrįstos išvados jog šios sutarties 2.1 punktas numatė, kad darbų, kuriuos susitarė ir įsipareigojo atlikti subrangovas (atsakovas) detalizacija buvo pateikta ginčo subrangos sutarties pridėtame Priede Nr. 1, nurodant darbų pavadinimus, kiekius, vienetinius įkainius, technines charakteristikas ir kitus reikšmingus darbų aprašymus. Pagal subrangos sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti grindų betonavimo darbus remiantis sutarties 7.2. punktu, pagal Statybos objekto projektinę dokumentaciją. Pirmosios instancijos teismas iš VU pretenzijos bei VU ir apelianto rangos sutarties turinio pagrįstai sprendė, kad apeliantas (ieškovas) rangos sutartimi įsipareigojo VU įrengti betoninę aikštę ir lietaus surinkimo latakus, o taip pat ir šių darbų atlikimo Darbo projekto parengimą. Taip pat teisingas pirmosios instancijos pastebėjimas jog aplinkybę, kad darbo projektus turėjo parengti būtent apeliantas patvirtina ir apelianto su trečiuoju asmeniu A. K. įmone sudaryta Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 02-10/047 (toliau tekste projektavimo darbų sutartis). Teismas pagal pateiktą rašytinę medžiagą bei žodinius šalių atstovų paaiškinimus nustatė, kad atsakovas atliko darbus, įskaitant deformacinių siūlių įrengimą, taip, kaip buvo numatyta Subrangos sutartyje ir darbo projekte, išimtinai vadovaudamasis rangovo (ieškovo) pateiktu darbo projektu, kuris buvo suderintas su statybos objekto projektuotoju ir projekto vadovu. Darbo projektą (su jame numatytais deformacinių ir temperatūrinių siūlių kiekiu ir vietomis), kuris buvo parengtas pagal techninį projektą, ir kuriuo vadovaujantis buvo atliekami darbai, pateikė pats rangovas, todėl subrangovas neturėjo pareigos parengti darbo projektą, kadangi jo nereikėjo. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas elektroninis šalių susirašinėjimas, bei antstolio Puodžiuko faktinių aplinkybių protokolas. Be to, darbo projekto parengimas nebuvo išskirtas ir Sutarties priede Nr. 1, kuriame detaliai nurodyti statybos rangos darbai. Byloje taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad apeliantas atsakovui taip pat nepateikė ir techninės užduoties bei kitų būtinų dokumentų, reikalingų darbo projekto parengimui, kas taip pat liudija jog dėl darbo projekto parengimo šalys nesitarė. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu jog šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis, o ne projektavimo rangos sutartis. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi 2012-06-28 statybos užbaigimo aktu, kuriuo darbus priėmė ieškovo atstovas, statybos vadovo R. P., tuo kad tarp šalių sudarytoje Subrangos sutartyje nebuvo numatyti tokie darbai, kaip lietaus surinkimo latakų įrengimas, temperatūrinių siūlių hermetizavimas, temperatūrinių siūlių išpjovimas, todėl VU pretenzijoje numatytus darbų trūkumus teismas pagrįstai vertino kaip atsiradusius ne dėl subrangovo (atsakovo) kaltės, bet dėl paties rangovo (apelianto) kaltės, nes Darbo projekto parengimas buvo numatytas apelianto darbų apimtyje jo su VU pasirašytoje rangos sutartyje. Įvertinęs įvardintų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad lietaus surinkimo latakai buvo apgadinti ne dėl atsakovo netinkamai atliktų betonavimo darbų. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausto liudytojo E. Ž. kuris parodė, kad nustačius lietaus surinkimo latakų apgadinimą, atsakovui buvo siūloma dalintis išlaidomis, taisant defektus, parodymai. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas niekada nepripažino savo kaltės dėl atliktų darbų, o ieškovo prašymu atliko ne nustatytų trūkumų šalinimo darbus, o papildomai įrengė betoninėje aikštėje siūles. Šią aplinkybę patvirtina ir šalių atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu jog byloje nepateikta įrodymų kaip nustatyti atsakovo atliktų statybos darbų trūkumai ir jų mastai, kritišku pateikto 2013-08-13 AB ‚YIT Kausta“ betoninėje aikštėje įrengtų siūlių patikrinimo akto vertinimu ir teismo pastebėjimais jog visiškai neaišku kokių būdu buvo nustatyti akte nurodyti atliktų darbų trūkumai, akte nepasisakyta dėl lietaus surinkimo latakų apgadinimo priežasčių, surašant aktą ir atliekant tikrinimą, nebuvo kviečiamas atsakovo atstovas, todėl atsakovas negalėjo pateikti pastabų patikros metu ir akte. Patikrinimas atliktas praėjus metams nuo 2012 06 28 šalių pasirašyto Statybos užbaigimo akto. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo E. Ž. parodymais, kad atliekant betoninėje aikštėje įrengtų siūlių patikrinimą, jokie tyrimai nebuvo atliekami, buvo apsiribota tik siūlių apžiūra, kad pagal šio liudytojo parodymus, vėliau visgi buvo pakeistas parengtas projektas ir aukščiau minėta aikštė vietoj betono buvo užpilta epoksidine danga.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2008 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 08 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2008 02 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.). Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus nenukrypo nuo suminėtų CK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės siekia paneigti pirmosios instancijos nustatytas faktines aplinkybes kitaip vertina tuos pačius faktus ir traktuoja sutarties nuostatas. Tačiau toks jo subjektyvus vertinimas nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl ieškinio senaties

Kolegija taip pat pažymi jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimams pritaikė ieškinio senatį. Tinkamai išsiaiškino ir taikė materialines teisės normas šalių teisinių santykių pobūdį ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju kai šalis sieja statybos rangos sutartiniai santykiai, subrangos sutartyje sutarus dėl garantinio termino (subrangos sutarties 9.1, 9.2 punktai) ieškovo reikalavimams taikytinas CK 6.667 straipsnio 3 dalyje numatytas vienerių metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, jei pareiškimas reiškiamas garantinio termino ribose (CK 6.698 straipsnio 2 dalis, 6.697 straipsnio 5 dalis). Darbų kokybės garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Ginčo, kad aktas dėl statybos darbų trūkumų buvo surašytas nepasibaigus garantiniam terminui nėra. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas byloje pradedamas skaičiuoti nuo pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų pareiškimo. Apeliantas į atsakovą su pretenzija Nr. 01.SV-138 kreipėsi 2013-07-26. Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2014-10-22. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantą praleidus ieškinio senaties terminą ir atsakovui prašant taikyti senaties terminą, pagrįstai konstatavo praleistą senaties terminą, kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Apelianto teiginiai, neva šiuo atveju taikytinas CK 125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas dėl žalos atlyginimo, tame tarpe ir dėl netinkamos kokybės produkcijos, atmestini. Civilinis kodeksas, numato specialius senaties terminus reikalavimams dėl statybos darbų trūkumų pareikšti, kurių turi būti laikomasi taikant senatį nagrinėjamo ginčo atveju. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė ir išsamiai ištyrė visas bylos teisingam išsprendimui reikiamas faktines aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai taikė materialines ir procesines teisės normas. Apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinius skundus atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantui bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos, atsakovas byloje pateikė prašymą priteisti jo turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje, sudarančias 782,01 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (apelianto) atsakovo naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „YIT Kausta“, kodas 133556411, buveinė Naglio g. 4A, Kaune, atsakovo UAB „ITR grupė“, kodas 302520458, faktinė buveinė Šeškinės g. 55A-2, Vilniuje, naudai 782,01 Eur (septynis šimtus, aštuoniasdešimt du eurus 01 euro centą) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėVidas Stankevičius