Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės bei Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-516-983/2018 pagal ieškovų N. P., R. S., S. V. ir V. S. ieškinį atsakovams A. M. ir V. M. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovų A. M. ir V. M. patikslintą priešieškinį ieškovams N. P., R. S., S. V. ir V. S. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovai A. M. ir V. M. patikslintame priešieškinyje prašė pagal UAB „Krianta“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pritartą NŽT Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo 2017-02-28 aktu iš 23,3927 ha ploto Žemės sklypo atidalinti ieškovų V. M. ir A. M. turimas žemės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovais nustatant, kad: i) žemės sklypas, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 457-1 ir taškais Nr. 37-38-39-40, 20 000 m² bendro ploto, po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka ieškovei V. S., N. P., R. S. ir S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise; ii) žemės sklypas, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių beržynėje pažymėtas Nr. 457-2 ir taškais 12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-40-41-42-43-44-45-46-47-48-1-2-49-50, 150 382 m² bendro ploto, po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka atsakovams V. M. ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; iii) žemės sklypas, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 457-3 ir taškais 2-3-45-6-7-8-9-10-11-12-50-49, 63 545 m² bendro ploto, po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka ieškovams V. S., N. P., R. S. ir S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise (El. b. t. 2, b. l. 1–13, 94–96). Nurodė, kad:

4.3. Žemės sklypas Nr. 457-1, yra bendro 20 000 m² (arba 2 ha) ploto, aptartam sklypui siūloma nustatyti servitutus: i) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas), brėžinyje pažymėtą raide ir skaičiumi „S1“, kurio plotas 946 m² (toliau – servitutas „S1“); ii) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), brėžinyje pažymėtą raide ir skaičiumi „S2“, kurio plotas 1 075 m² (toliau – servitutas „S2“); iii) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), brėžinyje pažymėtą raide ir skaičiumi „S3“, kurio plotas 598 m² (toliau – servitutas „S3“); kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (viešpataujantis daiktas), brėžinyje pažymėtą raide „S“, kurio plotas 577 m² (toliau – servitutas „S“). Žemės sklypo Nr. 457-1 savininkai V. S., N. P., R. S. ir S. V.. Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016-07-29 raštu išduotų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais nustatyta, kad padalijimo būdu formuojamų naujų žemės ūkio paskirties žemės sklypų dydis negali būti mažesnis nei 0,5 ha. Pagal Atsakovų projekto sprendinius žemės sklypas Nr. 457-1 atitenka ieškovams (4 asmenims), o kiekvieno ieškovo žemės sklype Nr. 457-1 esanti žemės dalis sudaro 0,5 ha. Žemės sklypas Nr. 457-1 yra racionalių ribų ir tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, vystyti ūkinę veiklą, taisyklingos stačiakampio formos, turi suprojektuotą privažiavimą.

4.4. Žemės sklypas Nr. 457-2, yra bendro 150 382 m² ploto (arba 15,0382 ha). Žemės sklype tikslinamas esamo servituto turinys į „teisė naudotis pėsčiųjų taku“ (tarnaujantis daiktas). Atsakovų projekto sprendinių brėžinyje servitutas pažymėtas raide ir skaičiumi „S2“, kurio plotas 1 075 m² ir siūloma nustatyti šiuos servitutus: i) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), brėžinyje pažymėtą raide ir skaičiumi „S3“, kurio plotas 598 m²; ii) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (viešpataujantis daiktas), brėžinyje pažymėtą raide ir skaičiumi „S1“, kurio plotas 946 m²; iii) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (viešpataujantis daiktas), brėžinyje pažymėtą raide „S“, kurio plotas 577 m². Žemės sklypo Nr. 457-2 savininkai – atsakovai V. M. ir A. M.. Atsakovai turės galimybę įvažiuoti į žemės sklypo Nr. 457-2 teritoriją, kurią sudaro žemės ūkio naudmenos, t. y. galima laisvai patekti prie (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, prie esančios pievos tiek pėsčiomis, tiek su transportu, kas yra reikšminga, nes atsakovai ūkininkai, kurie siekia žemės sklype Nr. 457-2 vystyti ūkinę veiklą.

4.5. Žemės sklypas Nr. 457-3, yra 63 545 m² bendro ploto (arba 6,3545 ha). Žemės sklype tikslinamas esamo servituto turinys į „teisė naudotis pėsčiųjų taku“ (tarnaujantis daiktas). Atsakovų projekto sprendinių brėžinyje servitutas pažymėtas raide ir skaičiumi „S3“, kurio plotas 598 m². Siūloma nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), brėžinyje pažymėtą raide ir skaičiumi „S2“, kurio plotas 1 075 m². Žemės sklypo savininkai – ieškovai V. S., N. P., R. S. ir S. V.. Žemės sklypas (jo dalis) yra prie (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės. Siekiant Žemės sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros žemės sklypas Nr. 457-3 suprojektuotas taip, kad būtų užtikrinta ieškovų galimybė prieiti prie ežero, naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį (taisyklingos stačiakampio formos, racionalių ribų). Ateityje nusprendus atidalinti žemės sklype Nr. 457-3 turimas žemės dalis ir jas suformuoti į atskirus žemės sklypus, kiekvienam iš ieškovų bus užtikrintas patekimas prie ežero pakrantės.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

25. Atsakovai prašė bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (El. b. t. 6, b. l. 67–87). Prašymą grindė tuo, kad apeliacinį skundą nagrinėjat žodinio proceso tvarka faktinės bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau. Byla didelės apimties, byloje daug sudėtingų grafinių dokumentų, todėl žodinio nagrinėjamo metu bus sudaryta galimybė geriau įvertinti grafinius sprendinius, juos atskleisti ir paaiškinti. Ieškovai su atsakovų prašymu dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nesutiko (El. b. t. 6, b. l. 99–118). Nurodė, kad nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apylinkės teisme buvo 8 teismo posėdžiai, iš kurių 4 buvo parengiamieji. Šalys turėjo pusantrų metų laikotarpį ne tik pateikti rašytinius įrodymus, tačiau ir išsamiai paaiškinti savo argumentus. Apeliantai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose apylinkės teisme, pasinaudojo teise duoti paaiškinimus. Buvo apklausti visi liudytojai, kuriuos prašė apklausti proceso šalys.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, nutarties 32 punktas).

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nėra būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Aplinkybė, jog pateiktuose projektuose yra sudėtingų grafinių brėžinių, taip pat, kad byla didelės apimties nepagrindžia žodinio bylos nagrinėjimo būtinybės. Šalių pateikti projektai, t. y. tiek Ieškovų, tiek Atsakovų projektas buvo vertintas ne tik teismo, bet ir kitų institucijų – NŽT bei Trakų rajono savivaldybės, projektą rengusių rangovų (UAB „Traksalis“, UAB „Krianta“), dėl tam tikrų šalių projektų aspektų pasisakė ir kitos įmonės (UAB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“, UAB „Inžinierinis projektavimas“, UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“) šalys apylinkės teisme buvo tiesiogiai ar per savo atstovus išklausytos, apylinkės teisme buvo apklausti šalių kviesti liudytojai. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos aiškios. Atsakovai įrodinėja, kad Žemės sklypo atidalinimas turi vykti pagal Atsakovų projektą (parengtą UAB „Krianta“), kadangi aptartas projektas racionalesnis bei labiau tinkamas. Byloje pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei skunduose nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka.

28. Apibendrinant aukščiau išdėstytą sprendžiama, kad išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, atsakovai neįrodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

29. Ieškovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą suformulavo prašymą prijungti naujus įrodymus: Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018-08-23 atsakymą Nr. AP3-2497 (El. b. t. 6, b. l. 119); Trakų rajono savivaldybės 2016-07-29 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (El. b. t. 6, b. l. 133–134); Nacionalinės žemės tarnybos 2016-07-25 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (El. b. t. 6, b. l. 131–132); UAB „Traksalis“ 2018-08-14 paaiškinimą dėl sumokėtų pinigų (El. b. t. 6, b. l. 123–130). Prašymą iš esmės grindė tuo, kad naujų įrodymų prijungimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. įrodymai pridedami siekiant atsikirsti į apeliacinio skundo argumentus.

30. Teisme taip pat 2019-01-23 gautas ieškovų prašymas prijungti ir NŽT 2018-09-17 raštą Nr. 1SS-1887-(8.5.) (El. b. t. 6, b. l. 137–142). Prašymas prijungti naują įrodymą grįstas tuo, kad tokio įrodymo negalima buvo pateikti anksčiau, kadangi toks įrodymas gautas po skundžiamo sprendimo priėmimo.

31. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

33. Ieškovai prašymą prijungti Trakų rajono savivaldybės 2016-07-29 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus bei NŽT 2016-07-25 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus grindė tuo, kad apeliantai tokių dokumentų nepateikė į bylą. Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariami dokumentai buvo pateikti į bylą atsakovų atstovės dar 2017-10-12 (El. b. t. 3, b. l. 41–46), todėl aptariamus įrodymus atsisakytina prijungtini kaip pasikartojančius.

34. Ieškovai prašė UAB „Traksalis“ 2018-08-14 paaiškinimą dėl sumokėtų pinigų prijungti todėl, kad atsakovai apeliaciniu skundu ginčija ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Viena vertus, visi įrodymai, susiję su bylinėjimosi išlaidų realumu turėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, apylinkės teismas skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų ieškovams priteisė. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčijo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio realumą bei pagrįstumą, todėl pripažįstama, kad ieškovai turi teisę atsikirsti į apeliantų argumentus. Kadangi įrodymai pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, yra nedidelės apimties, jais siekiama įrodyti apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą, prašomi įrodymai prijungtini bei vertintini. Papildomai pastebėtina, kad naujų įrodymų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, prijungimo faktas nereiškia, jog nagrinėjant apeliantų apeliacinio skundo argumentus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pripažinti, kad aptarti ieškovų įrodymai nebuvo pirmosios instancijos teismui pateikti laiku.

Dėl Ieškovų projekto rengimo reikalavimų termino pasibaigimo reikšmės

36. Atsakovai nurodė, kad nuo 2018 m. birželio mėn., t. y. jau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, Ieškovų projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas buvo pasibaigęs, o ieškovai nepateikė duomenų, kad terminas būtų pratęstas. Apeliantai mano, kad Žemės sklypo atidalijimas pagal projektą, kurio reikalavimų sąlygų galiojimo terminas pasibaigęs, negalimas.

37. Nustatyta, kad ieškovai prašė Žemės sklypą atidalinti pagal UAB „Traksalis“ sudarytą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (El. b. t. 1, b. l. 7–90). NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2015-06-04 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 6 punkte nurodė, kad „projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip iki 2018-06-04“ (El. b. t. 1, b. l. 63–64). Trakų rajono savivaldybės administracijos 2015-06-08 rašto dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų, priimtų 2015-06-05, 6 punkte nurodyta, kad „projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir iki kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip iki 2018-06-05“ (El. b. t. 1, b. l. 65–66).

38. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi ieškinio padavimo momentu, t. y. nuo 2016-06-03 iki 2017-07-01; ieškinys teisme gautas 2017-05-08) 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

39. Bylos duomenimis, Ieškovai prašymą UAB „Traksalis“ paruošti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo žemėtvarkos projektą padavė 2015-06-29 (El. b. t. 1, b. l. 22). Aptarta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog byloje turi būti vadovaujamasi Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (Taisyklės) redakcija, galiojusia būtent 2015-06-29. Aptartos Taisyklių redakcijos nuostatų taikymą patvirtina ir tai, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai NŽT ir Trakų rajono savivaldybės buvo išduoti 2015 m. birželio mėn. (El. b. t. 1, b. l. 63–66).

40. Aktualios bylai redakcijos Taisyklių 1 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad Projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienas Projekto etapas (stadija) turi tik jam būdingus reikalavimus bei terminus. Tokia išvada darytina iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos, kurioje išaiškinta, jog: i) kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, parengia projekto rengimo reikalavimus (Projekto rengimo etapas); ii) kai projektas yra parengtas, jis teikiamas visuomenei susipažinti (Projekto viešinimo etapas); iii) sekanti projekto tvirtinimo stadija yra projekto derinimas (Projekto derinimo etapas), iv) suderintą projektą projekto organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Projekto tikrinimo etapas); v) nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo, NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius privalo priimti sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą (Projekto tvirtinimo etapas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-636-502/2017).

41. Pagal Taisyklių 12.1 papunktį nagrinėjamu atveju Projekto organizatoriumi yra NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taisyklių 24 punkte nurodyta, jog kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 24.1 papunktis). Bylos duomenimis, NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2015-06-01 įsakymu priėmė sprendimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (El. b. t. 1, b. l. 62). Teisėjų kolegija sprendžia, jog Taisyklių nuostatų prasme Ieškovų projekto rengimo etapas prasidėjo 2015-06-01, kuomet buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Ieškovų projektą.

42. Įgyvendinant Taisyklių 24 punktą, NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2015-06-04 išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurie galiojo iki 2018-06-04. Trakų rajono savivaldybės administracija 2015-06-05 taip pat išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurie galiojo iki 2018-06-05 (El. b. t. 1, b. l. 63–66). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad „žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai apima tik parengiamąją projekto rengimo stadiją“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-636-502/2017).

43. Taisyklių 65 punkte nurodyta, kad suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti. Nustatyta, kad NŽT 2016-09-21 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto išvadoje (toliau – Patikrinimo akto išvada) nurodė, kad „pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“ (El. b. t. 1, b. l. 18). Tokia NŽT 2016-09-21 Patikrinimo akto išvados formuluotė iš esmės atitinka Taisyklių 66 punkto nuostatą (Taisyklių 66 punkte nurodyta, jog parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog atsakovų argumentai, susiję su teisminio proceso metu pasibaigusiu Ieškovų projektui nustatytų rengimo reikalavimų terminu, negali būti pagrindas pripažinti, kad Ieškovų projektas nebegalės būti tvirtinamas. Aptariami atsakovų argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo

46. Bylos duomenimis, 23,3927 ha ploto Žemės sklypas priklauso 6 savininkams: N. P. (1/14 dalis arba 1,6709 ha), R. S. (1/14 dalis arba 1,6709 ha), S. V. (1/7 dalis arba 3,3418 ha), V. S. (1/14 dalis arba 1,6709 ha), V. M. ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (3/7 dalys arba 10,0255 ha) ir A. M. (3/14 dalis arba 5,0127 ha). Pagal Ieškovų projektą Žemės sklypas atidalinimas taip: i) žemės sklypas Nr. 457-1, kurio bendras plotas 15,0382 ha – V. M. ir A. M.; ii) žemės sklypas Nr. 457-2, kurio bendras plotas 1,6709 ha – R. S.; iii) žemės sklypas Nr. 457-3, kurio bendras plotas 1,6709 ha – V. S.; iv) žemės sklypas Nr. 457-4, kurio bendras plotas 1,6709 – N. P.; v) žemės sklypas Nr. 457-5, kurio bendras plotas 3,3418 – S. V.. Pagal Atsakovų projektą Žemės sklypas būtų atidalinamas taip: i) žemės sklypas Nr. 457-1, kurio bendras plotas 2 ha – ieškovams; ii) žemės sklypas Nr. 457-2, kurio bendras plotas 15,0382 ha – atsakovams; ii) žemės sklypas Nr. 457-3, kurio bendras plotas – 6,3545 ha – ieškovams. Apylinkės teismas sprendė, kad Ieškovų projektas pranašesnis, nes išsprendžia visų bendraturčių Žemės sklypo atidalinimo klausimą. Atsakovai su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovais, jog pagal aukščiau pacituotas kasacinio teismo nutartis atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės gali vykti įvairiais būdais: i) atidalijimas natūra, kuris gali būti skirstomas į pavienį (paprastąjį) (teisės teorijoje dar vadinamą santykiniu, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą) atidalijimą (kai atskiriama tik vieno bendraturčio dalis, o kiti bendraturčiai lieka neatidalyti) ir visišką (arba absoliutų) atidalijimą (kai bendrosios dalinės nuosavybės santykius nutraukia visi bendraturčiai ir pasibaigia visa bendroji nuosavybė); ii) atidalinimas subsidiariu būdu – žemės sklypo atidalijimas ekvivalentu (kompensuojant kitiems bendraturčiams jų dalis ginčo žemės sklype kitu turtu). Aptariamo ginčo atveju Ieškovų projektu siekiama visiško atidalijimo, o Atsakovų projektu – pavienio (paprastojo) atidalijimo iš bendrosios dalinės teise valdomo Žemės sklypo. Sutiktina su atsakovais, kad įstatymas nereikalauja atidalyti būtinai visą bendrąją dalinę nuosavybę, visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje vyraujanti pozicija yra ta, kad geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, nutarties 21 punktas). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog apylinkės teismas rėmėsi būtent ta kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojamas visiškas atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendžiama, jog apylinkės teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi atsakovų cituotuose nutartyse nurodomos taisyklės turi būti taikomos individualizuotai, o ne teoriniu lygmeniu. Atsakovai, siekiantys ne visiško, tačiau pavienio (paprastojo) atsidalijimo iš Žemės sklypo, turėjo motyvuoti, t. y. įrodyti, jog pavienis (paprastasis) atsidalijimas iš bendrosios dalinės Žemės sklypo nuosavybės teisės yra priimtiniausias, kas ir buvo akcentuojama atsakovų nurodytoje kasacinio teismo jurisprudencijoje.

48. Atsakovai nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, kurioje nurodyta, kad kadangi ieškovai nesiverčia žemės ūkio veikla, todėl žemės sklypo Nr. 457-1 (pagal Atsakovų projekto sprendinius) priteisimas ieškovams, kuriame galima tik žemės ūkio veikla, neracionalus. Pasisakant dėl tokių atsakovų teiginių matyti, jog tiek pagal Ieškovų projektą, tiek pagal Atsakovų projektą pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis po atidalijimo nekinta ir išlieka žemės ūkio paskirties. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Viena vertus, sutiktina su atsakovais, kad ta aplinkybė, jog ieškovai nesiverčia žemės ūkio veikla negali būti vieninteliu argumentu, leidžiančiu daryti išvadą dėl Ieškovų projekto racionalumo. Kita vertus, atsakovai pateikė dokumentus, jog yra ūkininkai (El. b. t. 2, b. l. 56–57). UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultacijoje nurodoma, kad mažesnioji žemės sklypo dalis (4,1652 ha, pagal Ieškovų projektą pažymėta Nr. 457-1), esanti šiaurinėje Žemės sklypo dalyje, geriausiai būtų panaudojama žemės ūkio veiklai (El. b. t. 3, b. l. 137–158). Tokia UAB „Centro kubas-Nekilnojamojo turto“ konsultacijoje pateikta nuomonė leidžia daryti išvadą, jog Ieškovų projektas nėra neracionalus atsakovų atžvilgiu, t. y. nepažeidžia atsakovų teisių, kadangi pastariesiems esant ūkininkams ir ketinant vystyti žemės ūkio veiklą, atitenka ta Žemės sklypo dalis, kuri labiausiai tinka vystyti žemės ūkio veiklą. Tokia aplinkybė patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog labiau racionalesnis yra Ieškovų, o ne atsakovų projektas.

49. Atsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nepatogumai, su kuriais ieškovai galėtų susidurti, jeigu atidalijimas iš bendrosios nuosavybės būtų vykdomas pagal Atsakovų projektą (tektų dalinti žemės sklypą Nr. 457-1 į atskiras dalis po 0,50 ha), negali būti priežastis neleisti atsakovams atsidalinti savo dalies pagal UAB „Krianta“ projektą. Vertinant Atsakovų projekto brėžinį (El. b. t. 2, b. l. 77) matyti, kad pagal Atsakovų projektą žemės sklypas Nr. 457-1, esantis šiaurinėje sklypo dalyje, būtų 2 ha bendro ploto ir priklausytų visiems 4 ieškovams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog Atsakovų projekto sprendiniai, aptariamu klausimu, lyginant su Ieškovų projekto sprendiniais, yra mažiau racionalūs. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovams, ateityje siekiant atsidalinti žemės sklypą Nr. 457-1 (pagal Atsakovų projektą), toks žemės sklypas turėtų būti atidalinamas taip, kad nauji žemės sklypai nebūtų mažesni nei 0,5 h. Tai reiškia, jog žemės sklypas Nr. 457-1 turėtų būti dalijamas dar į 4 dalis, kurios sudarytų po 0,5 ha. Sutiktina su ieškovais, jog toks žemės sklypo Nr. 457-1 skaidymas ateityje būtų neracionalus, sąlygojantis santykinai mažas sklypo dalis ir papildomas išlaidas dėl naujų atidalijimo projektų. Žemės sklypo padėtis ir konfigūracija leidžia Žemės sklypą tarp bendraturčių atidalinti taip, jog po atsidalijimo papildomų projektų rengti nereikėtų, visos šalys gautų savarankiškas atitinkamo dydžio sklypo dalis nuosavybės teise. Teismas pastebi ir tai, jog pagal Atsakovų projekto brėžinį atsakovai liktų kaimynais su ieškovais tiek šiaurinėje, tiek pietinėje sklypo dalyse, o pagal Ieškovų projekto brėžinį atsakovai liktų kaimynais pietinėje sklypo dalyje tik su ieškove R. S. Nustatytos aplinkybės, pritariant apylinkės sprendimo argumentams, taip pat vertintinos atsakovų nenaudai. Ta aplinkybė, jog teisiškai žemės sklypo Nr. 457-1 (pagal Atsakovų projektą) atidalijimas į keturias dalis po 0,5 ha teisiškai galimas, nereikšminga. Vertinama ne tik teisinė galimybė ieškovams atsidalinti žemės sklypą Nr. 457-1 pagal Atsakovų projektą į 4 dalis, bet ir racionalumas bei protingumas tai daryti. Imama domėn ir tai, kad atsakovai įrodinėjo tik teisinę galimybę žemės sklypą Nr. 457-1 (pagal Atsakovų projektą) skaidyti į dar 4 mažesnius sklypus, tačiau neaiški tokio skaidymo techninė galimybė, t. y. ar toks skaidymas būtų praktiškai įgyvendinamas, nereikėtų papildomų servitutų, ar atlikus kadastrinius matavimus sklypų plotai nesumažėtų iki neleistinos ribos ir pan.

50. Apibendrinat aukščiau išdėstytą, atsakovai nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas sprendime nukrypo nuo suformuluotos kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas nesivadovavo aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais, taip pat nenustatė, jog kiti atsakovų argumentai leistų daryti priešingą, nei apylinkės teismas padarė, išvadą.

Dėl kelio servituto, Atsakovų projekto brėžinyje pažymėto indeksu „S1“

52. Bylos duomenimis, Atsakovų projekto brėžinyje pažymėtame žemės sklype Nr. 457-1, kuris turėtų atitekti ieškovams, suprojektuotas ir servitutas, pažymėtas indeksu „S1“ (El. b. t. 2, b. l. 15, 32, 76–77). Atsakovų projekto brėžinyje taip pat pažymėtas ir servitutas „S“, kuris eina per byloje nedalyvaujančių asmenų D. Š., A. S. ir V. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (El. b. t. 1, b. l. 175–176). Pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas nenurodė, jog Atsakovų projektas būtų netinkamas dėl suprojektuoto servituto „S1“. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas nurodė, jog Atsakovų projektas, kuriame nustatomas servitutas „S1“, einantis per ieškovams priklausysiantį žemės sklypą Nr. 457-1, yra neracionalus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad atsakovai nepaneigė aptartos apylinkės teismo išvados. Antra, lyginant Ieškovų projekto brėžinį (El. b. t. 1, b. l. 89–90) su Atsakovų projekto brėžiniu (El. b. t. 2, b. l. 77) matyti, jog atidalijant Žemės sklypą pagal Ieškovų projektą, servitutai šiaurinėje sklypo dalyje, ties (duomenys neskelbtini) upe, tik siūlomi, kadangi žemės sklypo dalis Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) yra vientisa, t. y. atsakovai teisine prasme gali laisvai judėti jiems suprojektuoto žemės sklypo Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) ribose. Atsakovo projektas, susijęs su šiaurinės Žemės sklypo dalies, esančios prie (duomenys neskelbtini) upės, tiek teisiškai, tiek techniškai sudėtingesnis, kadangi numato papildomus apribojimus – servitutus ne tik per ginčo šalims priklausančius žemės sklypus, tačiau ir per į bylą neįtrauktiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Sutiktina, kad Atsakovų projekto brėžinys, susijęs su žemės sklypu Nr. 457-1, galimai sukurtų papildomų ginčų bei projekto įgyvendinimo kaštų, kas neatitinka tikslo, sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekti dėl galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Trečia, atsakovų argumentas, kad jie prisidėtų finansiškai prie kelio servituto „S1“ įrengimo, jeigu būtų Žemės sklypo atidalijimas patvirtintas pagal Atsakovų projektą, nereikšmingas. Atsakovų atsiliepime nurodyta gynybinė versija nelaikytina teisiškai įpareigojančiu susitarimu (įsipareigojimu). Atsakovai tik abstrakčiai nurodo, kad prisidėtų finansiškai prie servitutinio kelio kaštų, tačiau nenurodo kokiomis įpareigojančiomis sąlygomis tai darytų. Teisėjų kolegija aptartą atsakovų argumentą laiko kaip teisiškai neįpareigojančią gynybinę poziciją.

53. Atsakovai apeliaciniame skunde kritikuoja UAB „Inžinierinis projektavimas“ paskaičiavimus dėl servitutinio kelio „S1“ (pagal Atsakovų projektą) įrengimo žemės sklype Nr. 457-1 kaštų (El. b. t. 4, b. l. 160–171; t. 5, b. l. 133–150). Kolegijos vertinimu, nustačius, kad Atsakovų projektų siūlomi šiaurinės žemės sklypo dalies atidalinimo sprendimai, palyginus su Ieškovų projekte numatytais, neracionalūs, sprendžiama, kad analizuoti bei vertinti servitutinio kelio „S1“ įrengimo kaštų (pagal Atsakovų projektą) teisinio poreikio nėra.

54. Apibendrinant išdėstytą, atsakovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su servitutinio kelio „S1“ nustatymu (pagal Atsakovų projektą) žemės sklype Nr. 457-1, nepaneigė apylinkės teismo nustatytų aplinkybių bei nedavė pagrindo prieiti prie kitokios, nei apylinkės teismo, išvados dėl Atsakovų projekto neracionalumo.

Dėl privažiavimo prie šiaurinės Žemės sklypo dalies

55. Apeliantai teigia, kad dėl žemės sklypo Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) ypatumų turėjo būti numatyti (suprojektuoti) du įvažiavimai į žemės sklypą Nr. 457-1: vienas nuo (duomenys neskelbtini) upės per upėje esančią pralaidą, kad patekti į žemės sklypo Nr. 457-1 šiaurinę dalį ir antras – nuo 12 m vietinės reikšmės kelio ((duomenys neskelbtini) g.), kad patekti į žemės sklypo Nr. 457-1 pietinę dalį. Tokį teiginį motyvavo tuo, kad žemės sklype Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) yra griovys, kuris dalina žemės sklypą Nr. 457-1 į dvi dalis ir dėl to susisiekimas tarp žemės sklypo Nr. 457-1 dalių apsunkintas.

59. Atsakovų teigimu, numatytas įvažiavimas į sklypo Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) neracionalus: yra zigzago formos, atsiremia į miško masyvą, todėl laisvas judėjimas visame žemės sklype Nr. 457-1 ir patekimas prie ežero apribotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad įvažiavimas yra zigzago formos, nereiškia, jog toks įvažiavimas yra techniškai sudėtingas ir negalimas eksploatuoti. Atsakovai nepateikė įrodymų dėl to, kad zigzago formos įvažiavimas kaip nors pažeistų atsakovų teises. Aplinkybė, kad žemės sklypas Nr. 457-1 turi reljefo ypatumų, t. y. pelkėtas, nereiškia, kad patekimas prie ežero neįmanomas. Atsakovai nurodo, kad Atsakovų projekto brėžinyje numatytas racionalesnis patekimas nuo (duomenys neskelbtini) g. iki ežero, kadangi kelias neitų per pelkėtas žemės sklypo Nr. 457-1 vietas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Atsakovų projekto brėžinys nors ir numato galimai patogesnį susisiekimą nuo (duomenys neskelbtini) g. iki ežero per atsakovams atitenkančią žemės sklypo Nr. 457-1 dalį, nei Ieškovų projekto sprendiniai, tačiau vien tik tokia aplinkybė neįgalina teismo spręsti, jog Atsakovų projekto sprendiniai pranašesni už Ieškovų projekto sprendinius. Atsakovų žemės sklypo Nr. 457-1 dalis didelio ploto, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, patekimas nuo (duomenys neskelbtini) g. iki ežero per žemės sklypą Nr. 457-1 galimas ne tik projektuojant kelią, kuris kerta pelkę.

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors apylinkės teismas ir nurodė, jog atsakovai pagal Ieškovų projekto sprendinius gali į žemės sklypą Nr. 457-1 patekti ir per kitą atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau tai buvo tik subsidiarus (papildomas) argumentas. Visgi, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, jog aplinkybė, jog atsakovai nuosavybės teise gretimai turi kitą žemės sklypą, per kurį taip pat galimas pateikimas į žemės sklypą Nr. 457-1 nuo (duomenys neskelbtini) g. rodo, kad atsakovai turi daugiau alternatyvų surasti atsakovus tenkinantį privažiavimo prie žemės sklypo Nr. 457-1 nuo (duomenys neskelbtini) g. sprendimą.

61. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Ieškovų projekto brėžinius servitutas „S11“ neatitinka atsakovų poreikių prie (duomenys neskelbtini) upės turėti servitutinį kelią, kadangi servituto turinys neužtikrina galimybės važiuoti transporto priemonėmis.

61.1. Analizuojant aptariamą atsakovų argumentą nustatyta, kad Žemės sklypo šiaurinėje dalyje, ties (duomenys neskelbtini)upe, iki šalių projektų dėl Žemės sklypo atidalijimo, servitutas nenustatytas (El. b. t. 2, b. l. 62–65). Ieškovai projekto brėžinio sprendiniuose atidalijamo Žemės sklypo šiaurinėje dalyje, ties (duomenys neskelbtini) upe, per visą sklypo šiaurinės dalies liniją, siūlo nustatyti servitutą (El. b. t. 1, b. l. 80, 89). Pagal Ieškovų projekto brėžinį indeksu „S11“ pažymėto ir siūlomo nustatyti servituto turinys – „202. Kelio servitutas – teisė naudoti pėsčiųjų taku. S11-0,0790 ha“ (El. b. t. 1, b. l. 89–90). CK 4.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai. Kadangi nenustatyta, kad Ieškovų projekte būtų nurodyta papildoma galimybė pasinaudoti servitutu „S11“ kitais tikslais, laikytina, jog servituto „S11“ turinys atitinka CK 4.118 straipsnio 1 dalį.

61.2. Analogiškoje Žemės sklypo vietoje servitutą projektuoja ir atsakovai, tik Atsakovų projekto sprendiniuose servitutas pažymėtas indeksu „S1“ ir jo (servituto „S1“) turinys – „214. Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas). S1 – 946 m²“ (El. b. t. 2, b. l. 77, 82). Tarp šalių kilęs ginčas dėl projektais siūlomo šiaurinėje Žemės sklypo dalyje, ties (duomenys neskelbtini) upe, servituto turinio.

62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog dėl servitutų Žemės sklype, esamų ir projektuojamų, ne kartą pasisakė NŽT Trakų skyrius 2015-11-27 rašte (El. b. t. 1, b. l. 43–44), 2016-01-18 rašte (El. b. t. 2, b. l. 33–34), 2016-08 rašte (El. b. t. 1, b. l. 60 – 61; t. 4, b. l. 35), NŽT 2016-10-03 rašte (El. b. t. 4, b. l. 33–34), NŽT 2016-12-30 rašte (El. b. t. 5, b. l. 3–4), NŽT Trakų skyrius 2017-06-07 rašte (El. b. t. 2, b. l. 39–40), Ieškovų projekto rengėjas UAB „Traksalis“ 2017-07-27 rašte (El. b. t. 2, b. l. 137–140), NŽT 2018-04 rašte (El. b. t. 5, b. l. 174–175), NŽT 2018-04-16 rašte (El. b. t. 5, b. l. 178–180), VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018-05-16 rašte (El. b. t. 5, b. l. 177), NŽT 2018-05-25 rašte (El. b. t. 5, b. l. 187–188). Susipažinus su aptartų dokumentų turiniu nustatyta, kad NŽT paaiškino, jog Ieškovų projekte žemės sklype Nr. 457-1 indeksu „S11“ pažymėtas servitutas yra siūlomas (numatomas) nustatyti, tačiau pats servitutas tiesiogiai atidalijamu projektu nenustatomas. NŽT paaiškino, jog servitutai (ir jų turinys) nustatomi įstatymais: Žemės įstatymo 23 straipsnis bei CK VII skyriaus nuostatos (4.111–4.140 straipsniai). Teisėjų kolegija, neatkartodama NŽT raštuose nurodyto teisinio reguliavimo, sprendžia, jog Ieškovų projekto siūlomo (projektuojamas) servituto „S11“ turinys esminės reikšmės ginčo tarp šalių sprendimui neturi. Kadangi aptariamas servitutas „S11“ tik siūlomas (projektuojamas), tai toks servitutas, Ieškovų projekto įgyvendinimo stadijoje, apskritai gali būti ir nenustatytas, arba gali būti nustatytas tokio turinio, koks reikalingas atsakovams. Po atsidalijimo žemės sklypas Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) nuosavybės teise priklausys atsakovams, todėl atsakovai aptarta žemės sklypo Nr. 457-1 dalimi galės disponuoti laisvai ir patys nuspręsti, kokio atitinkamo turinio servitutas atsakovams reikalingas. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovų netenkina Ieškovų projekte projektuojamo (siūlomo) servituto „S11“ turinys nesudaro pagrindo pripažinti, jog Ieškovų projekto sprendiniai pažeidžia atsakovų teises ir aptariamas projektas negalėtų būti tvirtinamas.

63. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad apeliantų teiginiai, kuriais apeliuojama į netinkamą bei neracionalų privažiavimą į atidalijamo žemės sklypo Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) šiaurinę dalį, nepagrįsti bei nesudaro teisinio pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo.

Dėl griovio žemės sklype Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą)

64. Atsakovai nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kuriais pasisakyta dėl griovio, esančio žemės sklype Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą), įtakos eksploatuoti žemės sklypą Nr. 457-1. Apeliantų nuomone, teismas neteisingai aiškino NŽT 2016-12-30 raštą, ignoravo atsakovų paaiškinimus, rėmėsi nepagrįstais UAB „Inžinerinis projektavimas“ skaičiavimais.

65. Pasisakant dėl aukščiau aptartų atsakovų teiginių matyti, jog NŽT 2016-12-30 rašte nurodė, kad atsisako tenkinti atsakovų skundą dėl Ieškovų projektui 2016-09-21 surašyto teigiamo patikrinimo akto panaikinimo (El. b. t. 5, b. l. 3–4). Iš aptariamo NŽT 2016-12-30 rašto matyti, jog vienas iš skundo teiginių buvo tas, kad dėl žemės sklype Nr. 457-1 esančio griovio sudėtinga patekti į griovio padalintą žemės sklypo Nr. 457-1 dalį ir grioviu atidalintos sklypo Nr. 457-1 dalies negalima naudoti pagal paskirtį. Teismas sutinka su atsakovų teiginiais, jog NŽT 2016-12-30 rašte nenurodyta, kad žemės sklypas Nr. 457-1 galėjo būti suformuotas tik tokiu būdu, kuris nurodytas Ieškovų projekte. Visgi, aptariama aplinkybė teisinės reikšmės neturi, kadangi ginčo atveju teismas svarsto du į bylą pateiktus Žemės sklypo atidalijimo projektus: Ieškovų ir Atsakovų projektus. Kita vertus, lyginant Ieškovų ir Atsakovų projektų brėžinių sprendinius matyti, jog ir pagal Atsakovų projekto brėžinį žemės sklypą Nr. 457-2, kuris atitektų atsakovams, šiaurinėje sklypo dalyje skirtų tas pats griovys. Taigi nors atsakovai teigia, kad griovio priskyrimas atsakovams pagal Ieškovų projektą pažeidžia atsakovų teises, tačiau tą patį griovį pagal savo, t. y. Atsakovų projektą vėl priskiria sau. Teismo vertinimu, Atsakovų projekto brėžinių skirtumas nuo Ieškovų projekto tik tas, kad pagal Atsakovų projekto brėžinį šiaurinę sklypo dalis padalinama į dvi dalis (Nr. 457-1 (atitenka ieškovams) ir Nr. 457-2 (atitenka atsakovams)) ir tokiu būdu atsakovai šiaurinėje dalyje neturi priėjimo prie (duomenys neskelbtini) upės. Nors atsakovai teigia, kad pagal Atsakovų projektą būtų galima įrengti kelio servitutą „S1“, pagal kurį būtų įmanomas pravažiavimas ir iki atsakovų šiaurinės sklypo dalies, tačiau teismas pritaria NŽT 2016-12-30 rašte išdėstytai pozicijai, jog ir toks atidalijimo variantas neišsprendžia privažiavimo prie šiaurinės sklypo dalies. Pagal Ieškovų projektą atsakovų žemės sklypas šiaurinėje dalyje nebūtų skaidomas į dvi dalis ir tiesiogiai ribotųsi su (duomenys neskelbtini) upe, kas, teismo vertinimu, palengvina konstruktyvias privažiavimo per (duomenys neskelbtini) upę, jei toks atsakovams būtinas, įrengimo alternatyvų paieškas. Atsakovams nebereiktų derėtis su ieškovais, kas teisėjų kolegijos vertinimu, labiau pagrindžia Ieškovų projekto racionalumą.

66. Atsakovai nurodė, jog: i) pagal Ieškovų projektą atsakovams norint pateikti į šiaurinę sklypo Nr. 457-1 dalį, atsakovams tektų kelią įrengti nuo įvažiavimo per (duomenys neskelbtini) g. bei įrengti pralaidą per griovį, kas atsakovams kainuotų 70 924,94 Eur (69 201 Eur kelio įrengimo kaštai (El. b. t. 3, b. l. 69–78) + 1 723,04 Eur pralaidos per griovį įrengimo kaštai (El. b. t. 4, b. l. 151–159) = 70 924,94 Eur); pagal Atsakovų projektą servitutinio kelio „S1“ įrengimas žemės sklype 457-1 (iš (duomenys neskelbtini) upės pusės) kainuotų 46 168,70 Eur (El. b. t. 5, b. l. 133–150). Analizuojant aptartus atsakovų argumentus bei lyginant Ieškovų ir Atsakovų projektų brėžinių sprendinius matyti, jog atsakovai siekia išvengti pralaidos per griovį, esantį žemės sklype Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą), įrengimo. Nenorėdami rengti pralaidos per griovį, atsakovai siekia įrengti įvažiavimą per šiaurinę sklypo dalį nuo (duomenys neskelbtini) upės pusės per upėje esančią pralaidą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien finansinis kelių ir pralaidų įrengimo aspektas, t. y. kelio įrengimo kaštai nepagrindžia aplinkybės, jog Ieškovų projektas neracionalus. Pirma, pagal Atsakovų projektą atsakovams tektų įsirengti net du kelius, t. y. vieną kelią iš šiaurinės sklypo dalies nuo (duomenys neskelbtini) upės, o antrą – nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Pastebėtina, jog atsakovai paskaičiavo tik kelio su pralaidos per (duomenys neskelbtini) upę kaštus, tačiau į tokio kelio kaštus neįtraukė sklypo savininkams mokėtinų kompensacijų už nustatytus servitutus kaštų. Taip pat atsakovai nepateikė duomenų apie tai, kiek kainuotų kelio įrengimas nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, kadangi nerengiant pralaidos per sklype esantį griovį, atsakovams vis tiek būtų būtinas ir kelias nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Sprendžiama, kad atsakovų nurodomi skaičiavimai neatspindi realios faktinės situacijos. Antra, pagal Ieškovų projekto sprendinius kelio įrengimas iš šiaurinės sklypo dalies per (duomenys neskelbtini) upę nebūtinas, kadangi žemės sklypo Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) teritorijoje galima būtų laisvai judėti įsirengus pralaidą per griovį. Pagal Ieškovų projektą atsakovams tektų tik vidinių kelių žemės sklype Nr. 457-1 įrengimo kaštai ir infrastruktūros klausimų nereiktų derinti su trečiaisiais asmenimis. Trečia, pagal Ieškovų projekto sprendinius atsakovai gali įsirengti kelią tik iš šiaurinės sklypo dalies, taip nepatirdami kaštų įsirengiant kelią nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Ketvirta, vertinama ir tai, kad atsakovai nors ir akcentuoja griovio sukeliamus susisiekimo tarp šiaurinės ir pietinės Žemės sklypo nepatogumus, tačiau pietrytinėje dalyje Žemės sklypas ribojasi su kitu atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (Ieškovų projekto brėžinio taškai Nr. 44–47). Tokia aplinkybė rodo, kad atsakovai turi daugiau alternatyvų sklypo Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) vidiniams keliams įsirengti. Penkta, pritartina apylinkės teismo pastebėjimui, jog byloje neginčijamų įrodymų dėl griovio sukeliamų susisiekimo problemų tarp šiaurinės ir pietinės Žemės sklypų dalių nepateikta.

68. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su žemės sklype Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) esančiu grioviu nesudaro pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo patvirtintas Ieškovų projektas yra ydingas ir negali būti tvirtintinas.

Dėl melioracijos statinių

70. Analizuojant šiuos apeliantų teiginius nustatyta, kad apylinkės teismas, įvertinęs Žemės sklypo drenažo planus (El. b. t. 4, b. l. 52, 148, 137), nustatė, kad Žemės sklype įrengtos dvi drenažo sistemos: i) pirmoji drenažo sistema pažymėta simboliais „a125“ ir „a100“ ir eina per ieškovams tiek Ieškovų, tiek Atsakovų projektais siūlomus atidalinti žemės sklypus, netoli 12 metrų vietinės reikšmės kelio bei; ii) antroji drenažo sistema, esanti žemės sklypo šiaurinėje dalyje, kuri pažymėta simboliais „a175”, „a266“, „a100“, „a75“. Ginčo dėl to, kad Žemės sklype yra aptartos dvi drenažo sistemos nėra. Apylinkės teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018-01-16 rašte konstatuota, kad Ieškovų projektas turi mažiau ribojimų, nei Atsakovų projektas, todėl Žemės sklypą padalinus pagal UAB „Krianta“ projektą ieškovams atitektų melioracijos sistemos ir šiaurinėje ir pietvakarinėje Žemės sklypo dalyje, tuo tarpu atsakovai jų apskritai neturėtų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą, nei apylinkės teismas padarė, išvadą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Žemės sklypo drenažo planu, pritaria tiek apylinkės teismui, tiek Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018-01-16 rašte nurodytoms aplinkybėms, jog pagal Ieškovų projektą viena drenažo sistema atitenka ieškovams, o kita – atsakovams. Sutiktina, kad atsakovams atitenkanti drenažo sistema turi daugiau melioracinių dalių, tačiau pastebėtina, jog atsakovams atitenkanti sklypo dalis yra žymiai didesnė, nei atitenkanti ieškovams, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog pagal Ieškovų projektą atsakovams atiteko ta drenažo sistema, kuri turi daugiau melioracijos dalių, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Ieškovų projektas ydingas ar neracionalus. Priešingai, pagal Atsakovų projektą, sprendžiant vizualiai iš Žemės sklypo drenažo plano ir Atsakovų projekto brėžinio, atsakovai iš esmės išvengtų didžiosios dalies melioracijos įrenginių, kurie tektų ieškovams atitenkančioms sklypo dalims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovai kitaip interpretuoja Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018-01-16 raštą, laikytina objektyviais kriterijais nepagrįsta atsakovų gynybinė pozicija.

71. Apibendrinat aukščiau išdėstytą sprendžiama, kad atsakovų teiginiai, susiję su melioracijos sistemų neproporcingų paskirstymu, tvirtinat Ieškovų projektą, nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo sprendimo motyvų.

Dėl kitų argumentų, susijusių su šalių projektų tvirtinimu (susisiekimo su sklypais pagal atsakovų projektą, ūkininko sodybos statybos reikšmės ir pan.)

72. Atsakovai apeliuoja į tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas, kad atstumas tarp sklypų Nr. 457-1 ir Nr. 457-3 (pagal Atsakovų projektą) yra pakankamai didelis, netinkamai vertino Atsakovų projekto sprendinius ir atsižvelgė išimtinai į ieškovų interesus. Tokį teiginį argumentuoja tuo, kad Ieškovų projekte suprojektuotas privažiavimas prie žemės sklypo Nr. 457-1 techniškai ydingas, taip pat ieškovai siekia išvengti gauti mažiau vertingos šiaurinės Žemės sklypo dalies. Viena vertus, dėl privažiavimo į žemė sklypą Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) nuo (duomenys neskelbtini) g. apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė. Kita vertus, atsakovai, nurodydami, kad privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) g. į žemė sklypą Nr. 457-1 (pagal Ieškovų projektą) techniškai ydingas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, jog toks privažiavimas negalimas ir techniškai neįgyvendinamas. Bylos duomenys duoda pagrindą manyti, jog visos šalys, norėdamos įsirengti pravažiavimus per savo sklypus nuo (duomenys neskelbtini) g. iki ežero (duomenys neskelbtini) pakrantės ar iki kitų sklypo dalių turės patirti finansinių išlaidų. Šalis taip pat patirs finansinių išlaidų dėl pravažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) g. į šalims priklausančius žemės sklypus įrengimo ir pagal Atsakovų projekto brėžinį. Tokia aplinkybė rodo, jog apylinkės teismas, įvertinęs šalių projektus, nusprendė atidalinti Žemės sklypą tarp šalių pagal tą projektą, kuris labiau atitinka visų bendraturčių interesus. Teisėjų kolegija pastebi, jog šalių į bylą teikti projektai turi būti vertinami ne tik pagal kokį nors konkretų kriterijų, tačiau ir pagal vertinamųjų kriterijų visumą. Pritartina apylinkės teismo išvadai, jog racionalesnis yra Ieškovų projektas, kadangi pagal Ieškovų projektą atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra visiškas, nenustatyta, kad Ieškovų projektas sąlygotų papildomų procedūrų ar teisminių ginčų tikimybę. Ir priešingai, nustatyta, kad pagal Atsakovų projekto sprendinius vykdomas tik paprastasis (pavienis) atsidalijimas, nesprendžiamas ieškovų siekis atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta ir tai, kad Atsakovų projekto sprendiniai sąlygoja papildomų procedūrų ar teisminių ginčų tikimybę. Nenustatyta, kad Ieškovų projektu ieškovai siekia gauti išimtinai vertingesnes atidalijamo Žemės sklypo ribas.

73. Atsakovai, kaip neobjektyvią bei nepagrįstą, taip pat kvestionuoja apylinkės teismo išvadą, jog Ieškovų projekto sprendiniai labiau atspindi visų Žemės sklypo savininkų interesus. Apeliantų vertinimu, esama ar būsima (ūkinė) veikla (ūkininko ūkio vystymas ar kaimo turizmo verslo plėtojimas) žemės sklype negali būti pagrindas Ieškovų projektą pripažinti pranašesniu.

74. Pasisakant dėl aukščiau nurodytų atsakovų argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atidalijimo absoliutumo principas, kuris reiškia, kad iš bendraturčio, norinčio atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų ir priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, nutarties 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Aptartas principas reiškia, jog sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šalių ketinama vykdyti (ūkinė) veikla atsidalinamame žemės sklype gali būti tik kaip papildomas (subsidiarus) kriterijus, kuris vertinamas bylos aplinkybių visumos kontekste. Ieškovai pateikė UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultaciją dėl Žemės sklypo bei jo panaudojimo galimybes, kuris vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis), kuriame nurodyta, jog šiaurinė sklypo dalis labiau tinka plėtoti žemės ūkio veiklai, o sklypo dalies skaidymas mažesnėmis dalimis neatitiktų ekonominės vertės; pietinė Žemės sklypo dalis būtų geriau panaudojama ūkininkų sodybų statybai, kurios galėtų būti panaudotos komercinei veiklai (kaimo turizmui) (El. b. t. 3, b. l. 137–162). Priešingų įrodymų, t. y. paneigiančių aptartą įrodymą, atsakovai nepateikė. Nors atsakovai akcentuoja, jog Ieškovų projektas ydingas, tačiau lyginant Ieškovų projektą su Atsakovų projektu, Ieškovų projektas labiau atspindi Žemės sklypo savininkų interesus, kadangi šiaurinės Žemės sklypo dalies panaudojimas būtų ekonomiškai naudingas ir racionalus neskaidant šiaurinės Žemės sklypo dalies į dvi atskiras dalis. Kaip papildoma (subsidiari) aplinkybė, patvirtinti Ieškovų projekto racionalumą yra ta, kad atsakovai yra ūkininkai ir jiems atitenka ta Žemės sklypo dalis, kuri labiausiai tinka vystyti žemės ūkio veiklą. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog dėl Ieškovų projekto sprendinių atsakovų ežero pakrantės ilgis, lyginant su Atsakovų projektu, iš esmės nekinta. Dėl šios priežasties negalima teigti, jog ieškovams atitenka ekonomiškai naudingesnė ar vertingesnė sklypo dalis.

75. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog: i) atidalijant kiekvienam iš bendraturčių jo dalį natūra, reikia atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties; ii) kai yra atidalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, reikia atsižvelgti į tų bendraturčių, kurie faktiškai dirba žemę, interesus, jų pageidaujamų žemės sklypų ribų išdėstymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą ir joje cituojamas kasacinio teismo nutartis). Žemės sklypo naudojimo paskirtis – „žemės ūkio“, o naudojimo būdas – „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ (El. b. t. 3, b. l. 151–153). Šalims priklausančio Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektais nekeičiama nei Žemės sklypo naudojimo paskirtis, nei būdas. Apeliantai teigia, jog patvirtinus jų (Atsakovų) projekto sprendinius ieškovų teisės vystyti kaimo turizmą nebūtų pažeistos, kadangi tokia veikla Žemės sklype nenumatyta, o ūkininkų sodybos gali būti statomos ieškovams pagal Atsakovų projektą atiteksiančioje pietinėje sklypo Nr. 457-3 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius atsakovų argumentus, pritaria ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytiems teiginiams, jog ūkininko ūkio formavimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018-01-16 rašte nurodyta, kad pagal Atsakovų projektą atidalijamame žemės sklype Nr. 457-1 ūkininko sodybų statyti negalima dėl atstumų reikalavimų (El. b. t. 4, b. l. 51). Toks raštas rodo, jog Atsakovų projekto sprendiniai apriboja galimybę atidalinamuose žemės sklypuose statyti ūkininko sodybą, ko išvengiama tvirtinant Ieškovų projekto sprendinius, kuomet šiaurinė Žemės sklypo dalis neskaidoma į dvi dalis ir nebelieka atstumų reikalavimų problemos. Atsakovai nepateikė duomenų apie tai, kad pagal Ieškovų projekto sprendinius ūkininko sodybų statyba būtų negalima dėl atstumų ar kitų techninių reikalavimų. Sklypo naudojimo paskirtis ir būdas aptariamoje byloje nėra tiek teisiškai reikšmingi, kadangi žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, atsidalinus sklypus, gali būti keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka, kas leistų naudoti atidalintus sklypus pagal kitokią paskirtį, pavyzdžiui, rekreacinę ar pan.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso pirmosios instancijos teisme metu

77. Atsakovai apeliaciniu skundu kvestionuoja skundžiamu sprendimu iš atsakovų ieškovams priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodė, jog, pirma, apylinkės teismas, skaičiuodamas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, padarė aritmetinių klaidų, antra, prie bylinėjimosi išlaidų priskyrė tokias išlaidas, kurios savo esme nelaikytinomis bylinėjimosi išlaidoms ir, trečia, iš atsakovų priteisė ieškovui S. V. išlaidas, kurių jis nepatyrė. Visų pirma pasisakoma dėl antrojo ir trečiojo apeliantų argumentų, o dėl pirmojo argumento pasisakytina paskiausiai, kadangi aritmetinės klaidos taisymas, jei pasitvirtintų apeliantų antrasis ir trečiasis argumentai, gali tapti neaktualus.

79. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: i) žyminis mokestis ir; ii) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (10 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, nutarties 66 punktas).

80. Atsakovai nurodė, jog ieškovai reikalavo priteisti 200 Eur išlaidų, kurias ieškovai patyrė už UAB „Traksalis“ parengta melioracijos tinklų pririšimo plano sudarymą. Analizuojant tokius duomenis nustatyta, kad ieškovai teismui pateikė UAB „Traksalis“ 2018-03-12 kasos pajamų orderį Nr. TRK00369 (El. b. t. 5, b. l. 21). Aptariamame kasos pajamų orderyje nurodyta, jog ieškovė V. S. 2018-03-12 sumokėjo 200 Eur už UAB „Traksalis“ parengtą melioracijos tinklų pririšimo plano sudarymą. Nors ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog siekiant tinkamai parengti procesinius dokumentus ieškovai turėjo patikrinti, kurioje vietoje buvo melioracijos sistemos, nes jų lokalizacija buvo svarbi bylos nagrinėjimui, tačiau sutiktina su atsakovais, jog melioracijos tinklų pririšimo planas į bylą nepateiktas. Nesant pateikto melioracijos tinklų pririšimo plano, sutiktina su atsakovais, jog aptariamas įrodymas nebuvo vertinamas, kas reiškia, jog apylinkės teismas nepagrįstai priteisė 200 Eur už dokumento parengimą, kuris nebuvo pateiktas į bylą ir nebuvo vertinamas. Sprendžiama, kad 200 Eur priteisimas už UAB „Traksalis“ parengtą melioracijos tinklų pririšimo projektą, kuris nebuvo pateiktas į bylą, negalimas.

81. Apeliantai taip pat nesutinka ir su apylinkės teismo iš atsakovų ieškovų naudai priteista 145,20 Eur suma už UAB „Traksalis“ parengtas išvadas dėl žemės sklypo. Nustatyta, kad ieškovės V. S., R. S. ir N. P. už 2017-07-27 išvados parengimą dėl Ieškovų projekto sprendinių UAB „Traksalis“ sumokėjo 145,20 Eur (El. b. t. 3, b. l. 40). UAB „Traksalis“ išvada teismui buvo pateikta 2017-08-09, kaip ieškovų atsiliepimo į atsakovų priešieškinį priedas (El. b. t. 2, b. l. 108–121, 137–140). Teismas sutinka, kad UAB „Traksalis“ 2017-07-27 dokumentas, įvardintas „Dėl prašymo įvertinti pil. V. M. ir A. M. 2017-06-19 atsiliepimą į ieškinį“ nelaikytinas išvada CPK prasme, o paprastas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis). Visgi, aptariamame dokumente UAB „Traksalis“ komentavo Ieškovų projekto sprendinių pagrįstumą pagal atsakovų poziciją byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai turėjo teisę atsikirsti į atsakovų priešieškinį, prašydami savo (UAB „Traksalis“) projekto rengėjų pateikti nuomonę į priešieškinyje išdėstytas pastabas Ieškovų projektui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Sprendžiama, jog apylinkės teismas pagrįstai iš atsakovų ieškovams priteisė 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

82. Atsakovai kvestionuoja apylinkės teismo iš atsakovų ieškovų naudai priteistas 1 052,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad: ieškovė R. S. UAB „Traksalis“ pagal 2017-03-29 kasos pajamų orderį Nr. TRK00014 sumokėjo 350,90 Eur, kasos pajamų orderyje nurodyta „už žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai“ (El. b. t. 3, b. l. 111); ieškovė N. P. UAB „Traksalis“ pagal 2017-03-29 kasos pajamų orderį Nr. TRK 00015 sumokėjo 350,90 Eur, kasos pajamų orderyje nurodyta „už žemės sklypo, k. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (El. b. t. 3, b. l. 111); ieškovė V. S. UAB „Traksalis“ pagal 2017-03-29 kasos pajamų orderį Nr. TRK 00076 sumokėjo 350,90 Eur, kasos pajamų orderyje nurodyta „už žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (El. b. t. 3, b. l. 112). Iš viso ieškovės UAB „Traksalis“ 2017-03-29 sumokėjo 1 052,70 Eur (350,90 Eur X 3 = 1 052,70 Eur). Atsakovai nurodė, jog kadastrinių matavimų atlikti nereikėjo, o ir tokie nebuvo atlikti, todėl 350,90 Eur suma, kuria sumokėjo ieškovė R. S., priteistos nepagrįstai. Atsakovai teigė, jog net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad 1 052,70 Eur buvo sumokėti už Ieškovų projekto parengimą, aptartų išlaidų negalima buvo priteisti, kadangi išlaidos už Ieškovų projekto rengimą negali būti atlyginamos, be to, jos (išlaidos) stokojo finansinio pagrindimo.

84. Atsakovai teigia, kad 1 052,70 Eur suma nelaikytina kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą. Esminis atsakovų argumentas tas, kad privačios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas finansuojamas inicijavusio asmenes lėšomis. Kolegija sutinka, kad Taisyklių 14.2 papunktyje nurodyta, jog žemės sklypo atidalijimo projekto rengimas finansuojamas projekto rengimą inicijavusio asmens lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių ginčui persikėlus į teismą, projekto rengimo išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Siekiant teisminiu keliu atsidalinti Žemės sklypą, ieškovams buvo būtina rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris ir buvo ginčo dalykas byloje. Taip pat pastebėtina, jog rengiant Ieškovų projektą dar ikiteisminėje stadijoje buvo atsižvelgta ir į atsakovų poreikius bei interesus, o Ieškovų projekto rezultatu naudosis ir atsakovai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai taikė CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą.

85. Atsakovai nurodė, jog apylinkės teismas už Ieškovų projekto parengimą priteisė bylinėjimosi išlaidas ir ieškovui S. V., nors nepateikta duomenų, jog S. V. išlaidų už Ieškovų projekto rengimą apskritai būtų patyręs. Bylos duomenimis, kaip teisingai pastebėjo atsakovai, ieškovas S. V. nebuvo Darbų atlikimo 2015-06-29 sutarties Nr. 2 šalimi (El. b. t. 1, b. l. 29–30; t. 6, b. l. 124–125), o Darbų atlikimo sutartyje Nr. 1, sudarytoje 2015-06-29, ieškovas S. V., kaip sutarties šalis ir užsakovas, įrašytas ranka, tačiau aptartos sutarties spausdintiniame tekste ieškovas S. V. neminimas (El. b. t. 6, b. l. 126–127). UAB „Traksalis“ 2017-03-28 sąskaitos faktūros išrašytos tik ieškovėms, ieškovui S. V. išrašytos nebuvo (El. b. t. 6, b. l. 128–130). UAB „Traksalis“ 2017-03-28 sąskaitas faktūras už Ieškovų projekto parengimą apmokėjo taip pat tik ieškovės, o duomenų, kad aptartas sąskaitas būtų apmokėjęs ir ieškovas S. V. nepateikta (El. b. t. 3, b. l. 111–112). Aptartos aplinkybės rodo, jog 1 052,70 Eur sumą už Ieškovų projekto rengimą apmokėjo tik ieškovės, todėl 1 052,70 Eur suma už Ieškovų projekto rengimą turėjo būti lygiomis dalimis atlyginta tik ieškovėms (V. S., R. S. bei N. P.).

86. Pripažinus, jog dalis apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis buvo pagrįsti, būtina atitinkamai patikslinti apylinkės teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

87. Bylos duomenimis, ieškovai patyrė 31 Eur žyminio mokesčio (mokėtojas – V. S.) (El. b. t. 1, b. l. 113). Taip pat ieškovai patyrė iš viso 1 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios buvo apmokėtos sekančiai: 350 Eur apmokėjo ieškovė V. S. 2017-05-03 (El. b. t. 1, b. l. 116); 350 Eur apmokėjo ieškovė V. S. 2017-08-10 (El. b. t. 3, b. l. 39); 350 Eur apmokėjo ieškovai R. S., N. P., S. V. ir V. S. (El. b. t. 3, b. l. 119); 300 Eur apmokėjo ieškovės V. S. ir N. P. (El. b. t. 5, b. l. 24); 300 Eur apmokėjo N. P., V. S. ir R. S. 2018-06-12 (El. b. t. 6, b. l. 25 ). Taip pat ieškovai patyrė 1 052,70 Eur už Ieškovų projekto parengimą (po 350,90 Eur ieškovės V. S., R. S. ir N. P.) (El. b. t. 1, b. l. 111–112). Įrodytos 145,20 Eur išlaidos už UAB „Traksalis“ parengtas išvadas dėl žemės sklypo (apmokėjo V. S., R. S. ir N. P.) (El. b. t. 3, b. l. 116); 363 Eur už UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertinimo paslaugas (apmokėjo V. S.) (El. b. t. 3, b. l. 110). Įrodytos ir 270 Eur išlaidos už UAB „Inžinierinis projektavimas“ atliktus suvestinių sąmatinių skaičiavimus (sąskaitą apmokėjo ieškovė V. S.) (El. b. t. 4, b. l. 183–185). Ieškovai dokumentais pagrindė iš viso 3 511,90 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (31 Eur + 1 650 Eur + 1 052,70 Eur + 145,20 Eur + 363 Eur + 270 Eur = 3 511,90 Eur).

88. Pagal tai, kas konkrečiai apmokėjo ieškovams išrašytas sąskaitas bylinėjimosi išlaidos pasiskirsto taip:

88.1. ieškovė V. S. iš viso apmokėjo 2 100,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (31 Eur + 350 Eur + 350 Eur + 87,50 Eur (350 Eur / 4 ieškovai lygiomis dalimis = 87,80 Eur) + 150 Eur (300 Eur / 2 ieškovės = 150 Eur) + 100 Eur (300 Eur / 3 ieškovės = 100 Eur) + 350,90 Eur (1 052,70 Eur / 3 ieškovės = 350,90 Eur) + 48,40 Eur (145,20 Eur / 3 ieškovės = 48,40 Eur) + 363 Eur + 270 Eur = 2 100,80 Eur);

88.2. ieškovė R. S. iš viso apmokėjo 586,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (87,50 Eur (350 Eur / 4 ieškovai = 87,50 Eur) + 100 Eur (300 Eur / 3 ieškovės = 100 Eur) + 350,90 Eur (1 052,70 Eur / 3 ieškovės = 350,90 Eur) + 48,40 Eur (145,20 Eur / 3 ieškovės = 48,40 Eur = 586,80 Eur);

88.3. ieškovė N. P. iš viso apmokėjo 736,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (87,50 Eur (350 Eur / 4 ieškovai = 87,50 Eur) + 150 Eur (300 Eur / 2 ieškovės = 150 Eur) + 100 Eur (300 Eur / 3 ieškovės = 100 Eur) + 350,90 Eur (1 052,70 Eur / 3 ieškovės = 350,90 Eur) + 48,40 Eur (145,20 Eur / 3 ieškovės = 48,40 Eur) = 736,80 Eur);

88.4. ieškovas S. V. iš viso apmokėjo 87,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (350 Eur / 4 ieškovų = 87,50 Eur).

89. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies ją laimėjusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574-421/2015). Kiekvienam ieškovui turi būti atlygintos tik jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. negalima priteisti bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių asmuo nebuvo patyręs. Kadangi ieškinys buvo tenkintas, priešieškinis atmestas, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą, sprendžiama, jog bylinėjimosi išlaidų proporcija nepakito ir atsakovai lygiomis dalimis turi atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y.

89.1. iš atsakovės V. M. ieškovei V. S. turi būti priteista 1 050,40 Eur (2 100,80 Eur / 2 atsakovai = 1 050,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų;

89.2. iš atsakovės V. M. ieškovei R. S. turi būti priteista 293,40 Eur (586,80 Eur / 2 atsakovai = 293,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų;

89.3. iš atsakovės V. M. ieškovei N. P. turi būti priteista 368,40 Eur (736,80 Eur / 2 atsakovai = 368,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų;

89.4. iš atsakovės V. M. ieškovui S. V. turi būti priteista 43,75 Eur (87,50 Eur / 2 atsakovai = 73,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų;

89.5. iš atsakovo A. M. ieškovei V. S. turi būti priteista 1 050,40 Eur (2 100,80 Eur / 2 atsakovai = 1 050,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų;

89.6. iš atsakovo A. M. ieškovei R. S. turi būti priteista 293,40 Eur (586,80 Eur / 2 atsakovai = 293,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų;

89.7. iš atsakovo A. M. ieškovei N. P. turi būti priteista 368,40 Eur (736,80 Eur / 2 atsakovai = 368,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų;

89.8. iš atsakovo A. M. ieškovui S. V. turi būti priteista 43,75 Eur (87,50 Eur / 2 atsakovai = 73,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

90. Iš naujo perskirsčius ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nebetenka prasmės argumentų, susijusių su apylinkės teismo padaryta aritmetine klaida, analizė, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl aritmetinės klaidos nebepasisako.

91. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas savo esme yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, todėl apylinkės teismo sprendimas ne keistinas, o tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

92. Ieškovės R. S., V. S. bei N. P. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 350 Eur išlaidų (El. b. t. 6, b. l. 120–122).

93. Atsakovai pateikė duomenis apie tai, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (El. b. t. 5, b. l. 88) bei patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (El. b. t. 6, b. l. 91–92).

94. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovės įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl 350 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis atlygintinos iš atsakovų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

95. Atsakovų apeliacinis skundas atmestas, tačiau pagal atsakovų apeliacinį skundą buvo patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (200 Eur ieškovų patirtos išlaidos už melioracijos tinklų pririšimo projektą pripažintos nepagrįstomis, taip pat bylinėjimosi išlaidos atlygintos kiekvienam ieškovui proporcingai pagal kiekvieno ieškovo realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas), todėl sprendžiama, kad būtų protinga atlyginti 50 Eur atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

96. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinė iš atsakovų ieškovams lygiomis dalimis priteistina suma sudaro 300 Eur (350 Eur – 50 Eur = 300 Eur). Kadangi ieškovės bylinėjimosi išlaidas apmokėjo bendrai, todėl laikytina, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidas apmokėjo lygiomis dalimis, kas reiškia, kad kiekviena ieškovė patyrė po 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl šios priežasties iš kiekvieno atsakovo kiekvienai ieškovei priteistina po 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl procesinės bylos baigties

97. Apibendrinant išdėstytą, apylinkės teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas. Procesinio pobūdžio netikslumai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu taisyti apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinant (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 328 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei V. S. 1 050,40 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei R. S. 293,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei N. P. 368,40 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovui S. V. 43,75 Eur (keturiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei V. S. 1 050,40 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei R. S. 293,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei N. P. 368,40 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovui S. V. 43,75 Eur (keturiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. M. 20,71 Eur (dvidešimt eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. M. 20,71 Eur (dvidešimt eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei“.

Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei V. S. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei R. S. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei N. P. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei V. S. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei R. S. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei N. P. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.