Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovams N. P., V. S., R. S. ir jų atstovei advokatei Redai Matilūkštei ir atsakovui S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir V. M. ieškinį atsakovams N. P., V. S., R. S., S. V., dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovai patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė atidalinti žemės sklypus remiantis jų pateiktu žemės sklypo planu M 1:5000 (sklypo plotas 233927 m2) - Pasiūlymu teismui dėl sklypo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurį 2015-08-10 parengė UAB „Ekeris“ (b.l. 95).

Papildomai ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės su savo pateiktu žemės sklypo padalijimo pasiūlymu nori nukrypti nuo žemės sklypų dalių vertės, nes pageidauja, kad mažesnės vertės sklypas, kuris neturi priėjimo prie ežero, atitektų ieškovams. Teigė, kad privažiavimas prie mažesniojo žemės sklypo yra problematiškas, tačiau ieškovai siūlė projektą atsakovėms duodami kelio servitutą, tačiau atsakovės ir su tokiu pasiūlymu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovų siūlomas žemės sklypų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas yra 2015-08-10 parengtas ir patvirtintas projektavimo bendrovės UAB „Ekeris“ ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11.6300 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23.3927 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini).

Taigi. byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bei ieškovai prašo atidalinti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir šie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nustatyta tvarka.

Taisyklės (galiojanti redakcija nuo 2014-01-15) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami, ar perdalijami (2.1. p.). Rengiant Projektą pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (4.2.2.). Pagal Taisyklių 5 p., Projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis. Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o Projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje – savivaldybės administracijos direktorius. Projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (12.1. p.), o Projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir privačios žemės savininkai (13.4. p.). Pagal Taisyklių 15 p., Projektus gali rengti ir įgyvendinti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 41 straipsnyje. Pagal Taisyklių 16 punktą, Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS. Taisyklės privalomos organizatoriams, iniciatoriams, Projektų rengėjams, Projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, Projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančioms institucijoms (18 p.).

Pagal Taisyklių 19.1 p., iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai Projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje. Organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Pagal Taisyklių 24 p., kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – reikalavimai). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į: savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (29 p.). Kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Parengtas Projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinimui su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą. Suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti. Pagal Taisyklių 66 p., parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Atsižvelgiant į minėtus teisės aktų reikalavimus darytina išvada, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys - žemės sklypo planas M 1:5000 (sklypo plotas 233927 m2) - Pasiūlymas teismui dėl sklypo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurį 2015-08-10 parengė UAB „Ekeris“ - nėra Projektas, atitinkantis jam keliamus Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus.

Taigi, teismas daro išvadą, kad žemės sklypas tebėra nedalus, kadangi neatlikti būtini veiksmai: neparengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas įstatymo nustatyta tvarka.

Nors tiek ieškovų atstovo, tiek atsakovių atstovo prašymu bylos nagrinėjimas teisme buvo daug kartų atidėtas tam, kad šalys taikiai susitartų ar pateiktų teismui parengtą ir teisės aktus atitinkantį žemė sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau toks projektas teismui nebuvo pateiktas. Priešingai, iš byloje pateikto atsakovėms adresuoto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2015-12-11 rašto Nr. SFP-563-(14.46.36) matyti, kad nors minėtoje institucijoje buvo gautas atsakovių prašymas suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, tačiau skyrius jų derinimą Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų rengimo informacinėje sistemoje sustabdė, kadangi Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama byla susijusi su žemės sklypu, o Taisyklių 10 p. įtvirtinta, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijamo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai.

Be to, ieškovų pateiktas projektas akivaizdžiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi pateiktame atsidalijimo projekte nenumatyta, kaip patekti į siekiamą atidalyti 14963 m² žemės sklypą, o Taisyklių 42 p. yra numatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas 2015-11-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus raštas Nr. 46SD-4556(14.46.7.), kuriame nurodyta, jog prie ieškovų nurodomo projektuojamo kelio privažiavimo nėra, t.y. kelias kaimyniniuose sklypuose suprojektuotas, tačiau iki paties kelio patekti nėra įmanoma, žemės sklypų gretimybėje iš šiaurės pusės yra upė „Musė“, ties kaimyninio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), viduriu per upę „Musė“ yra pralaida, per kurią galima privažiuoti iki minėto kaimyninio žemės sklypo, tačiau privažiavimui iki atidalinamos žemės sklypo dalies, turėtų būti nustatytas kelio servitutas, o kadangi kaimyninis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso privačiam savininkui, tokio servituto nustatymas yra galimas tik sandoriu arba teismo sprendimu.

Teismas pažymi, kad CK 4.80 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme atidalijimo žemės sklypo dalių projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti atidalijimo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant tinkamai parengtą ar kitą žemės sklypo atidalijimo projektą (2013 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-553-153/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų ieškinys atmestinas.

Atsakovių bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atmetant ieškinį iš ieškovų atsakovių naudai priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 350 Eur (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.) .

Taip pat priteistina iš kiekvieno iš ieškovų po 9,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str.1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M. ir V. M. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovių N. P., V. S. ir R. S. naudai 350 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. M. atsakovių N. P., V. S. ir R. S. naudai 350 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. M. 9,45 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės V. M. 9,45 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.