Kauno apygardos teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu patikslintas ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies.

Teismas nustatė 0,3200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarką pagal UAB „Inventora“ atliktą planą (t. 1, b. l. 126): žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, paskyrė naudotis A. T., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, paskyrė naudotis V. G., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, paskyrė naudotis R. G..

Atidalino 2,7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) , iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2012-03-05 UAB „Inventora“ parengtą „Teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą“:

– A. T. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), atidalino jai priklausančias 8753/26259 dalis, plane pažymėtas indeksu ,,A“, bendram A. T., V. G. ir R. G. naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą;

– V. G. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), atidalino jam priklausančias 8753/26259 dalis, plane pažymėtas indeksu „B“, bendram A. T., V. G. ir R. G. naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą.

– R. G. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) , atidalino jam priklausančias 8753/26259 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“, bendram A. T., V. G. ir R. G. naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą.

Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

Priteisė iš A. T. ir V. G. po 35,50 Lt žyminio mokesčio ir po 675 Lt atstovavimo išlaidų R. G..

Priteisė iš R. G. 170,75 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt už plano parengimą ir 500 Lt atstovavimo išlaidas A. T..

Priteisė iš R. G. 170,75 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidas V. G..

Priteisė iš R. G. 41,45 Lt ir A. T., V. G. po 20,73 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 0,3200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) , miškų ūkio paskirties, 2,7100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties, 1,6811 ha žemės sklypas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties, pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklauso ieškovui ir atsakovams: ieškovui priklauso 1/3 dalis, atsakovui V. G. priklauso 1/3 dalis ir atsakovei A. T. priklauso 1/3 dalis; 8,6439 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kitos žemės ūkio paskirties sklypas, pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklauso ieškovui ir atsakovams: ieškovui priklauso 28146/86439 dalis, atsakovui V. G. priklauso 30147/86439 dalis ir atsakovei A. T. priklauso 28146/86439 dalis

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas bandė taikiai susitarti su atsakovais dėl ginčo turto atidalijimo, tačiau tai padaryti nepavyko. Teismas nustatė, kad ieškovas R. G. ir atsakovas V. G. NMA prie LR ŽŪM yra pateikę paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 0,3200 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo ir 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), atidalinimo, todėl šią ieškinio reikalavimų dalį tenkino.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui V. G. turėtų būti atidalytos 1,6811 ha ir 8,6439 ha žemės sklypų dalys, plane pažymėtos indeksu „B“,. Ieškovas R. G. ir atsakovė A. T. nesutaria, kuriam iš jų turėtų būti atidalytos 1,6811 ha ir 8,6439 ha žemės sklypų dalys, plane pažymėtos indeksais ,,A“ ir ,,C“.

Teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą paskirti jam minėtų 1,6811 ha ir 8,6439 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ha žemės sklypų dalis, plane pažymėtas indeksais ,,C“, grindžia tuo, jog žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis priklausė ne atsakovei A. T., o tėvams. Daržo ir braškyno vietos keičiant sėjomainą nuolat kito. Ieškovas teigė, jog daržas priklausė ne asmeniškai A. T., o tėvams, vėliau šalys naudojosi šiuo daržu visi bendrai. Dabar atsakovei A. T. priklausantis pastatas – daržinė, kurią jai padovanojo brolis V. G. 2012 metų gegužės mėnesį, ieškovo manymu, įrodo atsakovų susitarimą prieš jį bendrai perimti ir „C“ sklypą priteisiant jį A. T., nes atsakovui V. G. padovanojus atsakovei A. T. daržinę yra dirbtinai sukurtas argumentas A. T. pretenzijoms į „C“ žemės sklypo dalį. Daržinė yra V. G. priklausančios namų valdos plote, žemės sklypo dalyje, plane nurodytoje indeksu „B“, daržinės priežiūrai nėra suformuotas atskiras žemės sklypo plotas ir pastatas tikrai yra ne žemės sklypo „C“ dalyje.

Teismas nustatė, kad atsakovė A. T. savo nesutikimą su ieškovo pasiūlytu atsidalinimo žemės sklypo planu grindžia tuo, jog ieškovo pateiktame plane nenumatyta galimybė patekti iki sodybos, t. y. atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, pakrantės teritorijos nėra proporcingos ir lygios visiems bendraturčiams. Be to, 8,6469 ha žemės sklypo dalimi „C“ atsakovė jau daug metų faktiškai naudojasi – ten yra jos daržai, braškynai, šiltnamis. Ten pat stovi atsakovei A. T. nuosavybės teise priklausantis pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, 1,6811 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su 8,6469 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Inventora“ 2012-04-20 parengtas teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo projektas labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus, nes jie, t. y. atsakovai, būtent šiomis žemės sklypo dalimis (C ir B) jau daug metų faktiškai naudojasi.

Teismas, vertindamas minėtus šalių argumentus dėl reikalavimų patenkinimo, nustatė, kad ieškovo pasiūlytame 8,6469 ha žemės sklypo plane (t. 1, b. l. 128) tarp indeksu ,,C“ ir indeksu ,,B“ pažymėtų dalių stovi atsakovei A. T. priklausantis pastatas – daržinė, kurią ji įgijo dovanojimo sutartimi 2012 m. gegužės mėn. (t. 1, b. l. 85–87). Nors ieškovas ir teigia, jog minėtas dovanojimo sandoris yra neteisėtas, nes juo atsakovai siekia gauti būtent tą sklypo dalį, kurioje ir yra atsakovei padovanotas pastatas – daržinė, tačiau ieškovas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų – dovanojimo sandoris nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kurioje yra išaiškinta, jog formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį. Ieškovo pasiūlytame plane atsakovei priklausanti daržinė stovi tarp indeksu ,,C“ ir indeksu ,,B“ pažymėtų dalių, kurias ieškovas prašo atidalyti jam ir atsakovui V. G.. Teismas konstatavo, kad patenkinus ieškovo ieškinį ir remiantis ieškovo planu atsakovei paskiriant žemės sklypo 8,6469 ha dalį, pažymėtą indeksu ,,A“, atsakovei priskirta daržinė patektų tarp indeksų ,,B“ ir ,,C“ ir būtų kitų savininkų suformuotame žemės sklype.

Be to, teismo nuomone, atidalijant žemės sklypą, kiekvienam savininkui privalo būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių. Teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą pažymėjo ir tai, jog plane pažymėta raidėmis „B“ ir „C“, sklypo dalis skirianti riba eina per atsakovei priklausančios daržinės sienas, todėl jei 8,6469 ha žemės sklypo dalys, plane pažymėtos raidėmis „B“ ir „C“, būtų atidalintos ieškovui R. G. ir atsakovui V. G., atsakovė A. T. prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios daržinės priėjimo neturėtų. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas 8,6469 ha žemės sklypo planas prieštarauja šalių, kaip bendraturčių, interesams, racionalumo ir lygiavertiškumo principams. Teismas sprendime akcentavo, kad santykiai tarp šalių yra įtempti, ir nors teismo posėdžio metu atsakovas V. G. sutiko suteikti galimybę patekti per jo sklypo dalį atsakovei A. T. prie jai priklausančios daržinės, tačiau teismas padarė išvadą, jog ieškovo pasiūlytas 8,6469 ha žemės sklypo atsidalijimo variantas yra neracionalus ir nepatogus, nepašalinantis sąlygų naujiems bendraturčių ginčams dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti. Todėl ieškovo reikalavimo dėl 8,6469 ha žemės sklypo atidalijimo netenkintino.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu įrodinėjo, jog jų siūlomi 1,6811 ha ir 8,6469 ha žemės sklypų atidalijimo būdai yra priimtiniausi, daugiausiai motyvuojant vienos ar kitos žemės sklypų dalies faktiniu naudojimu, tačiau teismas padarė išvadą, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu nepatvirtina nei ieškovo R. G., nei atsakovės A. T. nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, t. y. naudojimosi minėtų sklypų ,,A“ ar ,,C“ dalimi. Teismo vertinimu, civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog tiek ieškovas R. G., tiek atsakovai V. G. ir A. T. minėtais sklypais naudojasi bendrai, t. y. byloje esančios fotonuotraukos ir šalių bei jų liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ,,A“ dalyje esančia pavėsine naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai, sodo gėrybėmis, esančiomis ,,C“ dalyje, naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai. Visa tai patvirtina, jog šalys ilgą laiką minėtais sklypais naudojosi ir rūpinosi bendrai.

Iš šalių pateiktų paraiškų gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, teismo vertinimu, taip pat negalima identifikuoti aiškios, nuolatinės nusistovėjusios naudojimosi tvarkos žemės sklypais.

Teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinio dalį, atsižvelgė į tai, jog 8,6469 ha žemės sklypo ,,A“ dalyje yra įrengta pavėsinė, o ,,C“ yra sodas, pakrantės teritorijos nėra proporcingos bei lygios visiems bendraturčiams, padarė išvadą, jog atsakovų pasiūlytas 8,6469 ha žemės sklypo atsidalijimo variantas pažeidžia visų bendraturčių interesus, nėra atitinkantis bendraturčių interesų ir leidžiantis racionaliai valdyti ir naudotis sklypais pagal jų paskirtį.

Teismas pripažino, jog racionaliausias būdas spręsti 8,6469 ha žemės sklypo atidalijimo klausimą – kartu sprendžiant ir 1,6811 ha žemės sklypo atidalijimo klausimą, nes jie yra šalia vienas kito, atidalinti tik 1,6811 ha žemės sklypą būtų neracionalu ir neproporcinga, toks atidalinimas gali sumažinti minėtų sklypų vertę, jei ateityje 8,6469 ha žemės sklypas būtų atidalintas taip, kad 1,6811 ha žemės sklype ir 8,6469 ha žemės sklype atidalintos dalys jų savininkams būtų ne vientisos (pvz., paskiriant vienai šaliai 1,6811 ha žemės sklypo ,,A“ dalį ir 8,6469 ha žemės sklypo ,,C“ dalį, o kitai šaliai – 1,6811 ha žemės sklypo ,,C“ dalį ir 8,6469 ha žemės sklypo ,,A“ dalį). Tai pasunkintų šių žemės sklypų racionalų naudojimą.

Remdamasis šiais motyvais teismas ieškovo ir atsakovų reikalavimus dėl 1,6811 ha ir 8,6469 ha žemės sklypų atidalijimo atmetė.

Taip pat teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė iš šalių bylinėjimosi išlaidas šalims ir valstybei.

Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą skundžia ieškovas R. G., kuris prašo:

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. G. reikalavimas iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), atidalinti ieškovui priklausančias 5604/16811 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“ (5604 kv. m), ir dėl šios civ. bylos Nr. 2-716-548/2012 dalies priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. G. reikalavimas atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2012-07-23 UAB „Inventora“ parengtą „Teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą“ – iš 8,4439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), atidalinti ieškovui priklausančias 27905/8576 dalis, plane pažymėtą indeksu „C“ (27325 kv. m), bendram naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą, ir dėl šios civ. bylos Nr. 2-716-548/2012 dalies priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo argumentas dėl ieškovo plano ydingumo yra nepagrįstas, kadangi ieškovo pasiūlytame 8,6469 žemės sklypo plane aiškiai matyti, kad sklypo riba nekerta daržinės ir netgi pagal reikalavimus yra palikta teritorija statinio priežiūrai įgyvendinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi kasacinio teismo jurisprudencija, kurioje yra išaiškinta, jog formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi išskirtinai atsakovų V. G. ir A. T. paaiškinimais, taip pat nustatė, kad įrodymai patvirtina, jog šalys ilgą laiką ,,A“ ir ,,C“ sklypais naudojosi ir rūpinosi bendrai. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes ieškovas negali naudotis žemės sklypo dalyje ,,A“ įrengta pavėsine, kadangi atsakovų paaiškinimu, tai nėra ieškovo žemės sklypo dalis. Deja, 8,6469 ha žemės sklypo „A“ dalyje įrengta pavėsine naudotis ieškovas negali, nes atsakovai ne kartą jį patikino, jog tai nėra jo žemės sklypo dalis. Priešingai pastarosios aplinkybėms, ieškovo žemės sklypo „C“ dalyje esančiu sodu ir jo gėrybėmis naudojasi tiek V. G., tiek A. T.. Nusistovėjusi naudojimosi tvarka žemės sklypu akivaizdžiai pažeidžia ieškovo kaip bendraturčio interesus.

Jei teismas skundžiamame sprendime nustatė žemės sklypo planų trūkumus, tai teismas turėjo palikti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nenagrinėtus arba įpareigoti pašalinti trūkumus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jei paaiškėtų trūkumai ir vėliau bylos nagrinėjimo metu, tai teismas turėtų pasiūlyti šalims patikslinti planus ir atitinkamai ieškinio reikalavimus. Šiuo metu taip ir liko neišspręstas pagrindinis ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo aukščiau minėtais sklypais. Teismas užkirto kelią tolesniam ginčo sprendimui, atmesdamas patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.

LR CPK 294 str. 2 d. numato, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Sprendime nenurodytos jokios išimtis, kurioms esant galima būtų pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalinimo žemes sklypų:

iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), atidalinti ieškovui priklausančias 5604/16811 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“ (5604 kv. m);

atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2012-07-23 UAB „Inventora“ parengtą „Teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą“ – iš 8,4439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), atidalinti ieškovui priklausančias 27905/8576 dalis, plane pažymėtą indeksu „C“ (27325 kv. m), bendram naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą,

Gavęs teismo sprendimą, neaiškiomis aplinkybėmis nurodytomis klaidingomis išvadomis, ieškovas kreipėsi į UAB „Inventora“ dėl paaiškinimo ir gavo atsakymą. Šių dokumentų būtinybė pateikimui iškilo tik gavus teismo sprendimą, todėl prašo minėtus dokumentų priedus prijungti prie civilinės bylos

Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą skundžia atsakovai A. T. ir V. G., kurie prašo teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priteisti iš ieškovo R. G. visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atmesdamas visų proceso šalių reikalavimus, atėmė galimybę tinkamai atidalyti atsakovams priklausančias žemės sklypo dalis.

Pirmosios instancijos teismas net neanalizavo, ar yra visos šios sąlygos, kurios leistų atidalyti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaišiadorių rajono apylinkes teismas atmesdamas dalį patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nuėjo lengviausiu keliu, nes neišsprendė tarp šalių įsisenėjusios problemos, neišsprendė šalių ginčo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išsamiai skundžiamame sprendime nurodė, kodėl ieškovo pateiktas atidalijimo planas dėl 8,6469 ha žemės sklypo yra ydingas, tačiau nenurodė motyvų, kodėl atsakovų kartu su priešieškiniu pateiktas planas yra ydingas.

Teismo padarytos išvados apie tai, kad atsakovų pasiūlytas 8,6469 ha žemės sklypo atidalinimo variantas pažeidžia visų bendraturčių interesus, nėra atitinkantis bendraturčių interesų ir leidžiantis racionaliai valdyti ir naudotis sklypais pagal jų paskirtį, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Pakrantės teritorijos yra lygios, priešingai, nei nurodoma skundžiamame sprendime. Be to, nesuprantamas teismo teiginys, kad žemės sklypų atidalyti negalima dėl to, kad „A“ dalyje yra pavėsinė, o „C“ dalyje yra sodas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neištyrė ir tinkamai neįvertino atsakovų pateikto plano ir siūlomo žemės sklypo atidalinimo varianto. Nevisapusiškas byloje turinčių reikšmės aplinkybių ištyrimas, atsakovų manymu, yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, ir neatitinka suformuotos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti įrodymus. Minėti pažeidimai, atsakovų manymu, sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo, ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje bylojęs. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nebuvo įpareigotas turtą atidalyti remiantis vien tik ieškinyje ar priešieškinyje nurodytu būdu. Ginčo dalykas nagrinėjamu atveju yra turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o turto atidalijimo būdas parenkamas remiantis byloje konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais ir taikytina materialiosios teisės norma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimo metu pateikiami atsidalinimo projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi tokios pozicijos, kad spręsdamas bendraturčių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą savo iniciatyva ir neprieštaraujant ginčo šalims gautą atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Įgyvendindamas šią teisę teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), siekti šalių interesų pusiausvyros.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atmesdamas patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl sklypų atidalijimo, net nebandė priimti sprendimo savo iniciatyva ir išspręsti tarp šalių įsisenėjusio ginčo, nors pats teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad tarp šalių santykiai yra įtempti. Teismas neįvertino, kad neišsprendus šalių ginčo, šalys vėl keipsis į teismą dėl neišspręstos problemos (ginčo), papildomai turės bylinėjimosi išlaidų, bus pakartotinai užvesta civilinė byla ir joje bus neekonomiška ir neracionalu (CPK 7 str.) iš naujo analizuoti tas pačias aplinkybes, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pakartotinai inicijuotas teisminis procesas dėl to paties dalyko bus nekoncentruotas, reikės prijungti jau išnagrinėtą bylą, pats bylos (ginčo) išnagrinėjimo laikas padidės, vienas esminių CPK principų – išnagrinėti bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką – nebus įvykdytas ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė išsamius ir pagrįstus argumentus, kodėl ieškovo pateiktas atidalijimo planas dėl 8,6469 ha žemės sklypo planas yra ydingas. Šiuo atveju ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikia jokių pagrįstų argumentų šioms teismo išvadoms nuginčyti, o tik atkartoja teiginius, kuriuos buvo išdėstęs savo ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį.