- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1184-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02085-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., D. R., V. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., D. R., V. R. – B., S. J., I. Š., V. V., M. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, išvadą teikianti institucija – valstybės įmonė ,,Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ūkinio pastato pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių koordinatės Pamatų geodeziniame plane 1:500 pažymėtos taškais(duomenys neskelbtini), buvo pradėti statyti 1989 m. teisėtai, pagal tuo metu galiojusius įstatymus; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių koordinatės Pamatų geodeziniame plane 1:500 pažymėtos taškais (duomenys neskelbtini), buvo perduoti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymą, t. y. tuo pačiu metu kaip butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Darbo komisijos akto apie pastatų ir įrengimų perdavimo užsakovui matyti, kad į (duomenys neskelbtini) butų gyvenamojo namo statybos sudėtį įėjo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Statyba buvo vykdoma pagal projektą Gyv. namas (duomenys neskelbtini) ir ūkio past. (duomenys neskelbtini). Šie įrašai patvirtina, kad ūkio pastato pamatai buvo išpilti teisėtai ir turėjo tuo metu būtinus projektus. Gyvenamojo namo, ūkinio pastato dokumentų dingimo faktas nurodytas Kooperatyvo , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prašyme, skirtame Klaipėdos rajono apskrities valdytojui. Jame nurodyta, kad iširus Gargždų tarybiniam ūkiui, pasikeitus sistemai rajone, dalis namo statybos dokumentų nebuvo išsaugoti. Žmonės įsirengė butus ir pasistatė ūkinius pastatus iš savo lėšų. Dabar kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nariai prašo leisti teisiškai registruoti gyv. namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Faktą, kad ūkinio pastato pamatai buvo perduoti atsakovės sutuoktiniui J. G. (duomenys neskelbtini), patvirtina (duomenys neskelbtini). Buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai patvirtino, kad 1992 m. J. G. kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini) buvo paskirti pamatai ūkiniam pastatui statyti, (duomenys neskelbtini) Paliudijimą pasirašo: I. Š., R. J., L. D., J. Ž., E. R., Z. G. ir J. G.. Šis dokumentas patvirtina, jog pamatai kartu su butu buvo perduoti J. G.. Asmenys surašę (duomenys neskelbtini) paliudijimą yra šiai dienai išregistruoto (duomenys neskelbtini) nariai. Iš (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Gargždų tarybinio ūkio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad siekdami užbaigti gyvenamojo namo statybą, šiame name butus gavusieji gyventojai (duomenys neskelbtini) protokolu Nr. 1 įkūrė kooperatyvą ir išsirinko valdybą. Ryšium su tuo, ūkio laikinoji administracija perdavė nebaigtą statyti gyv. namą įsteigtam kooperatyvui (duomenys neskelbtini). Iš 1997-01-02 Kooperatyvas (duomenys neskelbtini) prašymo matyti, kad Klaipėdos rajono valdyba 1992-10-05 įregistravo kooperatyvą(duomenys neskelbtini), kurį sukūrė žmonės, gavę butus. Iš 1992-07-22 Klaipėdos rajono Gargždų ūkio įsakymo Nr. 59 matyti, kad gyvenamajame name butus gavo šie asmenys: E. R., I. Š., S. J., L. D., J. G. ir V. R.. Būtent šie asmenys ir sudarė (duomenys neskelbtini)narius. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti dokumentai bei buvusių (duomenys neskelbtini) narių paliudijimas patvirtina aplinkybes, jog ūkinio pastato pamatai buvo perduoti Z. G. sutuoktiniui J. G., yra pagrindas pripažinti tai kaip juridinę reikšmę turintį faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022-8-05 sprendimu pareiškimą atmetė. Suinteresuotam asmeniui D. R. priteisė iš pareiškėjos Z. G. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš pareiškėjos Z. G. 365,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Sprendimui įsiteisėjus panaikino 2024-07-11 Klaipėdos apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo sprendimo argumentai:
3.1. Nuosavybės teisės į statinius būtų įgyjama tik tuomet, jeigu statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
3.2. Pareiškėja nepateikė įrodymų kurie pagrįstų, kad pamatai buvo pradėti statyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje pateiktas 1992-03-27 darbo komisijos aktas apie pastatų ir įrengimų perdavimo užsakovui 5 p. yra nurodyta, kad projektinė dokumentacija buvo patvirtinta tik 1990 m. sausį, todėl pamatai negalėjo būti pastatyti 1989 m. To paties akto 6 p. yra nurodyta, kad montavimo darbai buvo vykdomi nuo 1990 m. vasario mėn. iki 1992 m. kovo mėn., kas reiškia, kad statiniai buvo pastatyti po 1991-07-25, todėl jų įteisinimui pareiškėjos nurodyto LRV nutarimo nuostatos netaikomos. Minėto akto 14 p. nurodyta, kad statybos montavimo darbai atlikti pagal SN ir T objektas nebaigtas tik užsandarintas. Akto 9 p. kaip Objektas nurodytas tik gyvenamasis namas. Akto rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad komisija nusprendė jog tik gyvenamasis namas (ūkio pastatas išbrauktas) laikomas priimtu iš genrangovo ir paruoštu dėl pateikimo valstybinei priėmimo komisijai. Tai reiškia, kad ūkinis pastatas net nebuvo priimtas komisijos iš rangovo.
3.3. Civilinėje byloje Nr. e2A-659-460/2023 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjos statinys, pastatytas panaudojus ginčo pamatus, buvo pastatytas neteisėtai, taigi ir ginčo pamatus negalima laikyti pastatytais teisėtai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-08-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ūkinio pastato pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėti statyti 1989 m. teisėtai, pagal tuo metu galiojusius įstatymus; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduoti J. G. pagal (duomenys neskelbtini) pažymą, t. y. tuo pačiu metu kaip butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš suinteresuotų asmenų D. R. ir V. R.-B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skundžiamame sprendime nėra išsamiai išanalizuoti apeliantės pateikti įrodymai apie jos sutuoktiniui J. G. perduotų pamatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę, todėl būtina juos iš naujo įvertinti. Iš (duomenys neskelbtini) Darbo komisijos akto apie pastatų ir įrengimų perdavimo užsakovui (toliau - Aktas arba Darbo komisijos aktas), matyti, kad 6 butų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statytojas, t. y. užsakovas buvo Klaipėdos raj. Gargždų ūkis. Iš Akto l punkto matyti, kad šis dokumentas surašytas dėl genrangovo VĮ „Gargždų statyba“ užbaigtos statybos priėmimo eksploatacijon ,,< ... >(duomenys neskelbtini) namas įeinančios į sudėtį Gyv. namas, ūkio pastatas“. Akto 4 punkte nurodyta: ,,Statyba buvo vykdoma pagal projektą Gyv. namas (duomenys neskelbtini) ir ūkio past. (duomenys neskelbtini)". Šie įrašai patvirtina, kad ūkio pastato pamatai buvo išpilti teisėtai ir turėjo tuo metu būtinus projektus.
4.2. Gyvenamojo namo, ūkinio pastato dokumentų dingimo faktas nurodytas kooperatyvo (duomenys neskelbtini) 1997-01-02 prašyme, skirtame Klaipėdos rajono apskrities valdytojui.
4.3. Faktą, kad ūkinio pastato pamatai buvo perduoti atsakovės sutuoktiniui J. G. patvirtina (duomenys neskelbtini). Buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai patvirtino, kad 1992 m. J. G. kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini) buvo paskirti pamatai ūkiniam pastatui statyti.
4.4. Identiškai buvo registruoti ir suinteresuotų asmenų (kaimynų) ūkiniai pastatai, kuriuos jie savarankiškai pasistatė ant tų pačių bendrai išpiltų pamatų dalies. Liudytojų parodymai bei VĮ Registrų centre registruotas faktas apie ūkinių pastatų statybos pradžią (2021-10-27 NTR išrašas su istorija Nr. (duomenys neskelbtini) prijungtas į civilinę bylą 2024-07-16) patvirtina faktą, jog ir J. G. skirti pamatai buvo statyti 1989 m.
4.5. Sprendime nurodoma, kad pamatų išliejimo metu statinių statybą reglamentavo M. T. 1983-08-05 nutarimas Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ (kuris neteko galios 1988-12- 14) bei M. T. 1988-12-14 nutarimas Nr. 364 „Dėl individualinės statybos“ (neteko galio 1991-07-12), kuriuose buvo nustatytos pagrindinės statybos sąlygos. Minėti teisės aktai negali būti taikomi šioje situacijoje, nes ginčo pamatai, kurie buvo skirti apeliantės (pareiškėjos) sutuoktiniui J. G., buvo statyti ne privataus asmens, bet (duomenys neskelbtini).
4.6. Teismui atsisakius patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkinio pastato pamatai kurių koordinatės Pamatų geodeziniame plane 1:500 pažymėtos taškais(duomenys neskelbtini), buvo pradėti statyti 1989 m. teisėtai, pagal tuo metu galiojusius įstatymus, atsiranda pagrindas pripažinti ir kaimynų ūkio pastatus, kurie pastatyti ant tų pačių pamatų dalies kaip pastatytus neteisėtai.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. e2A-659-460/2023 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjos statinys, pastatytas panaudojus ginčo pamatus, buvo pastatytas neteisėtai, kas reiškia, kad ir ginčo pamatus negalima laikyti pastatytais teisėtai.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pamatai negalėjo būti pastatyti teisėtai 1989 m., nes minėto akto 5 punkte nurodyta, kad projektinė dokumentacija buvo patvirtinta tik 1990 m. sausį, o to paties akto 6 punkte nurodyta, kad montavimo darbai buvo vykdomi nuo 1990 m. vasario mėn. iki 1992 m. kovo mėn.
7.2. Teismas vertindamas įrodymų visumą pagrįstai pareiškėjos pareiškimą atmetė, nes pareiškėja neįrodė, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
7.3. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog neva ginčijamame sprendime nurodytas teisės aktas negalėjo būti taikomas, teisinio aplinkybių vertinimo byloje nekeičia, nes teismas remdamasis pareiškėjos pateiktu Darbo komisijos 1992-03-27 aktu nustatė, kad ūkinio pastato pamatai galėjo būti pradėti statyti tik po 1990 m. sausio, kuomet buvo patvirtinta projektinė dokumentacija.
7.4. Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976-12-30 įsakymu Nr. 307 patvirtintoje Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkoje (neteko galios 1995-02-01) buvo nustatyta, kad leidimus statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus ir civilinius pastatus išduoda miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų ( skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų - kurortų vyriausieji architektai ir rajonų architektai inspektoriai. Nepradėjus statybos per vienerius metus nuo leidimo išdavimo, leidimas netenka galios. Leidimai registruojami specialiose registracijos knygose, kuriose taip pat daromos atžymos apie netekusius galios leidimus ir priimtus naudoti pastatus.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys D. R., V. R. – B., L. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Šioje byloje pareikšti reikalavimai yra tapatūs tiems reikalavimams, kurie buvo pareikšti prieš tai nagrinėtoje civ. byloje ir dėl kurių jau pasisakė Klaipėdos apylinkės teismas 2023-04-18 sprendime civ. byloje Nr. e2-85-1180/2023 bei apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą Klaipėdos apygardos teismas 2023-09-07 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-659-460/2023. Šiuo atveju ginčo šalys dėl pamatų iš esmės yra pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, kurie buvo ginčo šalimis prieš tai išnagrinėtoje byloje, nes pareiškėja, būdama minėtos bylos atsakove, buvo pareiškusi priešieškinį šios bylos suinteresuotiems asmenims dėl tapataus reikalavimo.
8.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teisėtai pamatai galėjo būti išlieti tik 1990 m., po to, kai buvo patvirtintas projektas, nes žemė pagal tuometinius teisės aktus priklausė valstybei, tačiau buvo perduota valdyti patikėjimo teise ūkio bendrovei, kuri ir sprendė dėl statybos galimumo vienoje ar kitoje vietoje.
8.3. Duomenys užfiksuoti viešame registre nėra laikomi besąlygiškai teisingais. Jie gali būti laikomi neteisingai ir be atskiro nuginčijimo, o tiesiog teismui konstatuojant juos esant neteisingus, ką šiuo atveju teismas ir padarė, nes teismas konstatavo, kad tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinių pastatų pamatų statyba buvo pradėta teisėtai, bet tik 1990 m., o ne 1989 m., ko prašė nustatyti pareiškėja, todėl, jei jie pradėti statyti 1989 m., tai jų statybos negalima laikyti teisėta. Todėl sprendžiant dėl žemės nuomos ar panaudos, negalima vadovautis vien viešame registre įregistruotais duomenimis, o būtina vadovautis faktine padėtimi ir šitaip spręsti dėl viešame registre įregistruotų duomenų teisingumo.
8.4. Apeliacinį skundą pateikė pati pareiškėja, nes jos pareiškimas buvo atmestas, todėl net ir palankaus sprendimo atveju ji neturi teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš suinteresuotų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Faktinės aplinkybės
12. Nustatyta, kad Z. G. sūnus (duomenys neskelbtini) pradėjo statyti ūkio paskirties ginčo pastatą - malkinę. Gavusi 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, Statybos inspekcija atliko patikrinimą, 2020 m. spalio 9 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. G. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021 m. gegužės 30 d. J. G. 2021 m. kovo 9 d. pateikė pranešimą Statybos inspekcijai, kuriame nurodė, kad 2021 m. kovo 8 d. VĮ Registrų centre įregistravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu įvykdė privalomąjį nurodymą. Statytojas 2021 m. kovo 10 d. pateikė papildomą prašymą panaikinti privalomąjį nurodymą, o kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame NŽT, atsakydama Z. G., nurodė neprieštaraujanti dėl pastato įregistravimo VĮ Registrų centre. Informaciją, kad tai yra NŽT sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje, NŽT Statybų inspekcijai pateikė 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, 2021 m. gegužės 14 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. gavo dar vieną skundą dėl to paties statinio statybos. Statybos inspekcijai buvo pavesta patikrinti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo NTR pagrindo, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Deklaracijos teisėtumą. Statybos inspekcija 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktu konstatavo, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Deklaracijoje nurodytas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. V. I. vyriausiojo patarėjo pavedimą, Departamentas 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė naują privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad statytojas privalomojo nurodymo neįvykdė ir neteisėtai pastatyto pastato nenugriovė. Civilinėje byloje Nr. e2A-659-460/2023 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Z. G. dėl deklaracijos panaikinimo, pagal trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. – B. savarankiškus reikalavimus atsakovei Z. G. dėl deklaracijos, nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir teisinės registracijos panaikinimo ir pagal atsakovės Z. G. priešieškinį dėl žemės naudotojo teisės pripažinimo, pamatų perdavimo fakto pripažinimo ir teisės suteikimo įteisinti statinį nesant kaimynų sutikimo, tretieji asmenys byloje notarė G. P., L. R., V. R. B., D. R., J. G., I. Š., V. V., M. V., S. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. 2023 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą. P. K. apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkino – panaikino atsakovės Z. G. 2021 m. vasario 25 d. surašytos nekilnojamojo daikto – pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), ir VĮ Registrų centrui pateikta deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą.
Dėl ginčo
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad skundžiamame sprendime nėra išsamiai išanalizuoti apeliantės pateikti įrodymai apie jos sutuoktiniui J. G. perduotų pamatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę, todėl būtina juos iš naujo įvertinti. Apeliantės argumentai atmestini.
15. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2001). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 17 punktas).
16. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms (duomenys neskelbtini), 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20–21 punktai).
17. Vertinant (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje išvardytus juridinę reikšmę turinčius faktus, nustatomus ypatingosios teisenos tvarka, akivaizdu, kad juos sieja viena bendra savybė – jie egzistuoja jau iki teismo proceso dėl jų nustatymo pradžios, o teismo procesiniu sprendimu jiems suteikiamas teisinis statusas.
18. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, yra pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad būtų nustatytas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
19. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
20. Nors pareiškėja teigia, kad iš Darbo komisijos 1992-03-27 akto matyti, jog į (duomenys neskelbtini) butų gyvenamojo namo statybos sudėtį įėjo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, tačiau pamatai negalėjo būti pastatyti teisėtai 1989 m., nes minėto akto 5 punkte nurodyta, kad projektinė dokumentacija buvo patvirtinta tik 1990 m. sausį, o to paties akto 6 punkte nurodyta, kad montavimo darbai buvo vykdomi nuo 1990 m. vasario mėn. iki 1992 m. kovo mėn., taigi teismas išsamiai įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pamatai negalėjo būti pastatyti teisėtai 1989 m.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė byloje įrodymų, kad pamatai pastatyti laikantis statybas reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Kaip byloje nustatyta, I. D. 2020-10-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) prašydamas pateikti išvadą, ar NŽT Klaipėdos rajono skyrius yra davęs sutikimą pastato (sandėlio) statybai valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini) NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020-11-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Inspekciją, kad sutikimo statyti pastatą Departamento rašte nurodytoje vietoje nėra išdavęs. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas pažeidė STR 1.05.01:2017 50 punkto reikalavimus ir Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 2020-11-30 jam buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - privalomasis nurodymas), kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021-05-30. Taip pat nustatyta, kad 2021-08-19 surašytas ir užregistruotas deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1.2 punkte konstatuotas pažeidimas: 2021-02-25 deklaracijoje apie statinio (-ių),jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. l, statytoju nurodomas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas, t. y. pastatas pastatytas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies l punkte nustatytą imperatyvą, nes deklaraciją pateikęs asmuo žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys nevaldo nuosavybės teise, o taip pat nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Klaipėdos apygardos teismo 2023-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-659-460/2023 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys buvo patenkintas, panaikintas atsakovės Z. G. 2021-02-25 surašytos nekilnojamojo daikto - pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centrui pateiktos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. l galiojimas. Minėtoje nutartyje, be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė Z. G., negalėdama įgyvendinti statytojo teisės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, neteisėtai surašė 2021-02-25 deklaraciją ir neteisėtos deklaracijos pagrindu įregistravo statinį VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nesant jokių duomenų apie teisių į žemę suteikimą pastatui statyti, nėra pagrindo teigti, kad statytojas tam tikras teises įgijo. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas savivaldybės institucijos – NŽT pritarimą ginčo statinio statybai nepagrįstai prilygino žemės savininko sutikimui dėl naudojimosi žeme. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad statybos buvo vykdytos nesilaikant privalomos valstybinės žemės nuomos (ar kitu pagrindu) procedūros, pažeidžiant imperatyvius Statybos įstatymo ir kitus teisės aktų reikalavimus (pažeista Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir STR 1.05.01:2017 50 punkto reikalavimas), yra pažeistas esminis teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria non oritur jus), todėl statyba yra neteisėta. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad tiek pamatai, tiek statinys pastatyti neteisėtai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
23. Kaip minėta, tam, kad būtų nustatytas atitinkamas juridinis faktas pareiškėjas turi įrodyti, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Byloje esant priešingiems įrodymams, tai yra, kad tiek pamatai, tiek statinys pastatyti neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė pagrįstai (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl kitų argumentų
24. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Suinteresuotas asmuo D. R. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui V. R. 500 Eur.
27. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
28. Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų interesai yra priešingi, todėl yra pagrindas suinteresuotam asmeniui D. R. iš pareiškėjos priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos Z. G. suinteresuotam asmeniui D. R. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.