Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-85-1180/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-18
Bylos Nr.: e2-85-1180/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01713-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Kačinskienė
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: Z. G.
Trečiasis asmuo: J. G., L. R., I. Š., S. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, D. R., V. R., notarė Genė Pietarienė, V. R. B., V. V., M. V., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Advokatai: Donatas Lengvinas, Vaidotas Rutavičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-85-1180/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01713-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.3; 3.1.7.6; 3.2.3.8; 3.2.8.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, Kristinai Sungailaitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Kurtinaitienei,

trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, D. R., jo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. R. – B. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

atsakovei Z. G., trečiajam asmeniui J. G. ir jų atstovui advokatui Donatui Lengvinui,trečiajam asmeniui L. R. ir jos atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,trečiajam asmeniui I. Š., trečiajam asmeniui S. J.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Z. G. dėl deklaracijos panaikinimo, pagal trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B. savarankiškus reikalavimus atsakovei Z. G. dėl deklaracijos, nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir teisinės registracijos panaikinimo ir pagal atsakovės Z. G. priešieškinį dėl žemės naudotojo teisės pripažinimo, pamatų perdavimo fakto pripažinimo ir teisės suteikimo įteisinti statinį nesant kaimynų sutikimo, tretieji asmenys byloje notarė Genė Pietarienė, L. R., V. R. B., D. R., J. G., I. Š., V. V., M. V., S. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį 2022-12-08 teismo posėdžio metu patikslino atsisakydama reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovei nustatymo), prašo panaikinti atsakovės Z. G. 2021-02-25 surašytos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) galiojimą. Nurodo, jog atlikus tyrimą pagal gautą 2020-08-28 skundą dėl galbūt savavališkai adresu (duomenys neskelbtini), statomo statinio, 2020-10-09 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aktas). Patikrinimo metu nustatyta ir akte užfiksuota, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), šalia vakarinės ūkinio mūrinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sienos, priblokuojant prie jos, statomas I grupės nesudėtingosios kategorijos medinis sandėlis (toliau – ir ginčo pastatas). Pastato paskirtis – pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Pagal statytojo J. G. paaiškinimą pastato statyba pradėta 2020 m. rugpjūčio mėn. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020-11-19 raštu Nr. 12SD-6500-(14.12.137 E.) informavo, kad sutikimo statyti pastatą nurodytoje vietoje nėra išdavusi. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas J. G. pažeidė STR 1.05.01:2017 50 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2020-11-30 jam buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021-05-30. 2021-03-09 statytojas pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad 2021-03-08 VĮ Registrų centre įregistravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu įvykdė privalomąjį nurodymą. 2021-03-10 statytojas pateikė papildomą prašymą panaikinti privalomąjį nurodymą, o kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas NŽT 2021-03-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021-03-05 NŽT raštas), kuriame NŽT, atsakydama Z. G., nurodė neprieštaraujanti dėl pastato įregistravimo VĮ Registrų centre. Statybos inspekcija 2021-04-07 kreipėsi į NŽT su prašymu patikslinti, ar minėtu NŽT 2021-03-05 raštu yra duotas sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje. Informaciją, kad tai yra NŽT sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje, NŽT Statybų inspekcijai pateikė 2021-05-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2021-05-05 NŽT raštas). Atsižvelgiant į tai, 2021-05-14 buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Tačiau 2021-05-13 buvo gautas dar vienas skundas dėl to paties statinio statybos. Statybos inspekcijai buvo pavesta patikrinti pagalbinio ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) pagrindo, t. y. 2021-02-25 Deklaracijos teisėtumą. Statybos inspekcija, įvertinusi visas aplinkybes dėl pastato statybos valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, 2021-09-02 surašė naują privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad statytojas privalomojo nurodymo neįvykdė ir neteisėtai pastatyto pastato nenugriovė. Mano, jog su NŽT 2021-03-05 raštu pateiktas pritarimas pastato statybai nėra pagrindas statytojo teisei įgyvendinti, jei kartu nėra perduodamos valdymo ir naudojimo teisės į žemės sklypą, kuriame yra statomas statinys. Ieškovė nustatė, kad ginčo pastatas pastatytas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir surašyta Deklaracija, neišpildant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos statytojo teisės įgyvendinimui reikalingos sąlygos, t. y. statytoju nurodomas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi ji žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, nevaldo nuosavybės teise, o taip pat nevaldo ir nenaudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Ginčo pastatas yra I grupės nesudėtingasis pastatas, todėl jo statybai nereikia rengti statinio projekto ir nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, tačiau yra privalomas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl nurodyto statinio statybos valstybinėje žemėje. Tokio sutikimo neturėjimas pažeidžia STR 1.05.01:2017 50 punktą, kuriame nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Nagrinėjamu atveju toks sutikimas iš NŽT buvo gautas, tačiau tokio sutikimo gavimas nepašalino Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų numatytais pagrindais. Atsakovė Z. G., negalėdama įgyvendinti statytojo teisės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, neteisėtai surašė Deklaraciją ir neteisėtos Deklaracijos pagrindu įregistravo statinį NTR. Kadangi Deklaracija surašyta neteisėtai, jos galiojimas naikintinas.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į ieškinį nurodo, jog atsakovė Z. G. 2021-03-03 pateikė prašymą NŽT dėl sutiko išdavimo, kuriuo prašė išduoti sutikimą dėl galimybės įteisinti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) sav. NŽT įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 9 skirsnio 50 punktu priėmė 2021-03-05 sprendimą 12SD-1055-(14.12.104.) ir nurodė, kad neprieštarauja dėl pastatytų I grupės nesudėtingų statinių (ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane 6I1/ž), įregistravimo NTR. Statinys buvo pastatytas nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas) nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“, ūkiniam pastatui prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suprojektuotas 0,12 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau 0,12 ha žemės sklypas nebuvo baigtas formuoti, nes asmenų lėšomis neatlikti 0,12 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir žemės sklypo kadastro duomenų byla Klaipėdos rajono skyriui patikrai nėra pateikta. Kadangi žemės sklypas nėra registruotas VĮ Registrų centre valstybės vardu, laikytina, kad 0,12 ha žemės sklypas nesuformuotas. Atsižvelgiant į tai, NŽT 2021-03-05 raštas yra teisėtas ir pagrįstas. NŽT 2021-05-05 raštu papildomai informavo Statybos inspekciją, kad NŽT 2021-03-05 raštas yra laikytinas valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, susitarimu ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybai. Prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

3. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodo, jog VĮ Registrų centrui nesuteikta teisė spręsti statybos teisėtumo klausimų, todėl palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra. Tačiau atkreipia dėmesį, jog NTR duomenimis nuosavybės teisė į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021-03-08 iki 2021-04-09 buvo registruota Z. G. vardu (Deklaracijos pagrindu); nuo 2021-04-09 iki 2021-04-21 buvo registruota po 1/2 dalį pastato Z. G. (Deklaracijos pagrindu) ir J. G., mirusio (duomenys neskelbtini) m., vardu (2021-04-02 Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu); nuo 2021-04-21 yra registruota Z. G. vardu (Deklaracijos ir 2021-04-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu). Ieškovė ginčija tik Deklaraciją, tačiau neginčija 2021-04-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-04-02 Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, ieškovės reikalavimas negalėtų būti laikomas pakankamu jos siekiamam tikslui, t. y. pastato ir nuosavybės teisės į jį išregistravimui. Kadangi ginčijama tik Deklaracija, o kiti dokumentai – paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas, neginčijami, teismui patenkinus ieškinį, pagal ieškovės pateiktą prašymą ir tokį įsiteisėjusį teismo sprendimą NTR tvarkytojas negalėtų panaikinti įrašų NTR, kurie yra padaryti nenuginčytų dokumentų pagrindu.

4. Atsakovė Z. G. ir trečiasis asmuo J. G. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog Deklaracija yra surašyta teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kadangi atsakovė gavo NŽT sutikimą dėl pastato statybos nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Mano, jog ieškinys turėtų būti atmestas dar ir dėl to, kad J. G. jau buvo nubaustas administracine tvarka 60,00 Eur bauda už tai, kad ginčo statinys buvo pastatytas nesuformuotame valstybiniame žemės sklype neturint NŽT sutikimo statyti. Baudą J. G. sumokėjo 2021-03-09. Mano, jog aplinkybė, kad atsakovė gavo NŽT sutikimą, duoda pagrindą konstatuoti, kad ieškinys nepagrįstas.

5. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. R. ir V. R. - B. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog ginčo pastatas yra pastatytas ant senų pamatų. Ant kitų senųjų pamatų ūkiniai pastatai buvo pastatyti seniau, pamatai buvo perduoti ant jų pastatytų pastatų savininkams, kaip, pavyzdžiui, ir R., o atsakovė ūkinį pastatą pasistatė tik 2020 m., tačiau pamatų nuosavybės teisė jai nebuvo perduota, o liko kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nuosavybėje, kuris sutikimo ant jų statyti nedavė. NŽT yra išdavusi sutikimą registruoti ginčo pastatą. Ieškinyje nurodoma, kad tai nepakankamas pagrindas registruoti ginčo pastatą ir patvirtinti ginčo pastato statybos teisėtumą. Jie mano, kad yra dar du, netgi svaresni pagrindai, pagrindžiantys pastatyto pastato neteisėtumą, t. y.: 1) nėra R. sutikimo priblokuoti atsakovės pastatą prie jų pastato; 2) nėra kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į pamatus perleidimo atsakovei arba sutikimo ant jų statyti pastatą. Be to, būtina įvertinti paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo teisėtumą.

7. Tretieji asmenys D. R. ir V. R. - B. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašo tenkinti ieškovės ieškinį ir panaikinti atsakovės 2021-02-25 surašytos Deklaracijos bei papildomai 2021-04-02 Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-04-19 Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir pastato - pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav., teisinę registraciją NTR. Nurodo, jog su ieškinio reikalavimais R. sutinka visiškai, tačiau mano, kad jo patenkinimui yra ir kiti pagrindai. Mano, jog be ieškinyje nurodytų faktinių ieškinio reikalavimo patenkinimo pagrindų yra ir papildomi pagrindai, t. y.: 1) nėra R. sutikimo priblokuoti atsakovės pastato prie jų pastato; 2) nėra GNSB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į pamatus perleidimo atsakovei arba sutikimo ant jų statyti pastatą. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, reikalinga gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Ginčo pastatas yra priblokuotas prie R. pastato, jo laikančiosios konstrukcijos pritvirtintos prie R. ūkinio pastato. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.4 punktas numato, kad blokuojant pastatą prie jau esamo pastato būtina gauti to pastato savininko sutikimą. Šiuo atveju atsakovė nėra gavusi nei R. sutikimo priblokuoti savo pastatą prie jų pastato, nei GNSB ,,Namas“ leidimo ant pamatų statyti savo statinį, vadinasi, ginčo pastatas pastatytas neteisėtai ir Deklaracija yra neteisėta. Be to, 2021-04-02 Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-04-19 Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teisės į ginčo statinį buvo pripažintos atsakovei, nors to daryti nebuvo galima. Minėti liudijimai naikintini, kadangi ginčo statinys buvo pastatytas 2020 m., t. y. jau po J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir negalėjo būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe su atsakove. Panaikinus Deklaraciją ir liudijimus, tikslinga panaikinti ginčo pastato teisinę registraciją.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus prašo nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti pastato teisinę registraciją NTR, o šio prašymo netenkinus, minėtą reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; dėl likusios dalies prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, jog savarankiškuose reikalavimuose pareikštas reikalavimas dėl pastato teisinės registracijos panaikinimo yra išvestinis ir perteklinis, kadangi nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo ir / ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą bei daiktines teises.

9. Atsakovė Z. G. kartu su trečiuoju asmeniu J. G. atsiliepimu į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus prašo savarankiškus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog daugelis dokumentų, reikšmingų bylai, nėra išlikę. Iš 1992-07-22 Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) ūkio įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog gyvenamajame name butus gavo šie asmenys: E. R., I. Š., S. J., L. D., J. G. ir V. R.. Šie asmenys buvo GNSB „Namas” nariai. Buvę GNSB „Namas” nariai 2020-09-28 paliudijimu patvirtino, jog 1992 m. J. G. kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirti pamatai ūkiniam pastatui statyti. Taip pat pažymi, jog kadangi atsakovė turėtų teisę įregistruoti pamatus, kuriuos jos vyrui perdavė kooperatyvas (duomenys neskelbtini), kaip nebaigtą statybą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti notarinius liudijimus. Be to, atsakovė ir trečiasis asmuo ginčo pastatą statė turėdami žodinį kaimynų pritarimą. Pamatai buvo bendri, todėl ūkiniai pastatai turėjo būti statomi su bendromis vidinėmis sienomis. Mano, jog tokio tipo statiniams atskirų sutikimų ar leidimų nereikia. Savarankiškuose reikalavimuose nurodyti teisiniai argumentai dėl kaimyno sutikimo būtinumo yra aktualūs tada, kai statomi sudėtingi statiniai arba kai statinys statomas šalia kaimyno žemės sklypo ir pan.

10. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus nurodo, jog dėl reikalavimo panaikinti pastato teisinę registraciją palaiko VĮ Registrų centras poziciją, o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.

11. Ieškovė Statybos inspekcija atsiliepime į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus nurodo, jog dėl reikalavimų palieka spręsti teismui. Papildomai pažymi, jog tretieji asmenys nurodo, kad šiuo atveju turi būti taikomos STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatos, tačiau pagal šio Reglamento 1 punktą šis Reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų Namų. Šiuo atveju pastatytas I grupės nesudėtingosios kategorijos medinis sandėlis. Todėl STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ konkrečiu atveju netaikomas.

Šalies argumentai

12. Atsakovė Z. G. priešieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad Z. G. teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2011-01-01 yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., naudotoja; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai buvo perduoti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), pagal 1997-04-29 GNSB (duomenys neskelbtini) pažymą, t. y. tuo pačiu metu kaip butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; 3) nustatyti, kad Z. G. įteisinant ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nereikalingas kaimynų, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų, sutikimas. Nurodo, jog atsakovė žemės sklypo dalį, kuriame yra pastatytas ginčo statinys, valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. atsakovė nuo 2011 m. už 0,04 ha ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), moka žemės nuomos mokestį, todėl atsakovė yra teisėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja. Dėl ūkinio pastato pamatų perdavimo fakto pripažinimo nurodo, jog iš 1992-03-27 Darbo komisijos akto apie pastatų ir įrengimų perdavimo užsakovui matyti, kad į 6 butų gyvenamojo namo statybos sudėtį įėjo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Statyba buvo vykdoma pagal projektą Gyv. namas (duomenys neskelbtini) ir ūkio past. (duomenys neskelbtini). Šie įrašai patvirtina, kad ūkio pastato pamatai buvo išpilti teisėtai ir turėjo tuo metu būtinus projektus. Ūkinio pastato statybai perduoti pamatai ilgą laiką nebuvo naudojami, todėl atsakovė nuo 1989 m. gautų dokumentų nėra išsaugojusi. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, teisinė bazė dokumentų perdavimo, saugojimo ir kitose srityse buvo nesureguliuota, todėl daug svarbių dokumentų yra dingę. Gyvenamojo namo, ūkinio pastato dokumentų dingimo faktas nurodytas ir kooperatyvo (duomenys neskelbtini) 1997-01-02 prašyme, skirtame Klaipėdos rajono apskrities valdytojui. Jame nurodyta, jog iširus (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui, pasikeitus sistemai rajone, dalis namo statybos dokumentų nebuvo išsaugoti. Žmonės įsirengė butus ir pasistatė ūkinius pastatus iš savo lėšų. Dabar kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nariai prašo leisti teisiškai registruoti gyv. namą ir ūkinius pastatus, esančius Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini). Faktą, kad ūkinio pastato pamatai buvo perduoti atsakovės sutuoktiniui J. G. (mirusiam (duomenys neskelbtini)), patvirtina 2020-09-28 paliudijimas. Buvę GSNB (duomenys neskelbtini) nariai ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai patvirtino, kad 1992 m. J. G. kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirti pamatai ūkiniam pastatui statyti. 2020-09-28 paliudijimą pasirašė I. Š., R. J., L. D., J. Ž., E. R., Z. G. ir J. G.. Šis dokumentas patvirtina, jog pamatai kartu su butu buvo perduoti J. G. Asmenys, surašę 2020-09-28 paliudijimą, yra jau išregistruoto GSNB (duomenys neskelbtini) nariai. Tai patvirtina ir šie dokumentai: iš 1992-11-03 Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad siekdami užbaigti gyvenamojo namo statybą, šiame name butus gavusieji gyventojai 1992-07-22 protokolu Nr. 1 įkūrė kooperatyvą ir išsirinko valdybą. Ryšium su tuo, ūkio laikinoji administracija perdavė nebaigtą statyti gyv. namą įsteigtam kooperatyvui (duomenys neskelbtini); iš 1997-01-02 kooperatyvas (duomenys neskelbtini) prašymo matyti, kad Klaipėdos rajono valdyba 1992-10-05 įregistravo kooperatyvą (duomenys neskelbtini), kurį sukūrė žmonės, gavę butus; iš 1992-07-22 Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) ūkio įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenamajame name butus gavo šie asmenys: E. R., I. Š., S. J., L. D., J. G. ir V. R.. Būtent šie asmenys ir sudarė GNSB (duomenys neskelbtini) narius. Kadangi pateikti dokumentai bei buvusių GNSB (duomenys neskelbtini) narių paliudijimas patvirtina, jog ūkinio pastato pamatai buvo perduoti atsakovės sutuoktiniui J. G., prašo teismo pripažinti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodo, jog šio fakto nustatymas yra juridiškai svarbus ir teisiškai reikalingas, nes pamatai yra statinio dalis, jų įrengimas yra traktuojamas kaip statybos darbai. Dėl teisės įteisinti statinį nesant kaimynų sutikimo pažymi, jog šiuo atveju, kai statinys yra numatytas kaip bendrus pamatus turintis ir keliems asmenims savarankiškai pasistatyti skirtas objektas, jokių papildomų sutikimų nereikia, nes perimdami pamatus savininkai sutiko, kad jie yra skirti ūkinės paskirties pastatui statyti, kuris turės bendras vidines sienas. Ta aplinkybė, kad atsakovė dėl finansinių galimybių statinį pabaigė statyti tik 2020 m., nekeičia fakto, kad pamatai buvo skirti buto savininkams bendrai. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatos šiuo atveju netaikomos. 1992-03-27 Darbo komisijos akte apie pastatų ir įrengimų perdavimo užsakovui 4 punkte nustatyta, kad statyba buvo vykdoma pagal projektą Gyv. namas (duomenys neskelbtini) ir ūkio past. (duomenys neskelbtini). Šis įrašas patvirtina, kad ūkio pastato pamatai buvo įrengti 1989 m. pagal projektą. Visi gyvenamajame name butus gavę asmenys, priimdami ūkinio pastato pamatus, sutiko su faktu, kad ant bendrų pamatų statysis ūkinius pastatus, kurie turės bendras vidines sienas. Tokio tipo statiniams atskiras sutikimas nereikalingas. Nors teisinis reguliavimas I grupės nesudėtingų statinių statybai nenumato pareigos turėti kaimynų sutikimo, tačiau tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, išreiškė poziciją, kad toks sutikimas yra būtinas. Visi ūkinius pastatus pasistatę kaimynai neprieštaravo, kad atsakovė ant jos sutuoktiniui skirtų pamatų statytų ūkinį pastatą. Kai vyko statybos darbai, prieštaravimo neišreiškė ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus. Kadangi civilinėje byloje tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, iškėlė ginčą dėl rašytinio sutikimo nebuvimo, prašo teismo pripažinti, kad atsakovė turi teisę įteisinti statinius nesant kaimynų sutikimo.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į priešieškinį prašo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Be kita ko, nurodo, jog NŽT kompetencijai priskirta teisė išduoti (atsisakyti išduoti) sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT 2021-03-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ yra laikytinas valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, susitarimu I grupės nesudėtingojo statinio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybai.

14. Ieškovė Statybų inspekcija atsiliepime į priešieškinį nurodo, jog iš byloje esančio 2022-08-12 NTR išrašo matyti, kad 0,1171 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Jokių juridinių faktų apie nuomą ar panaudą šiame išraše nėra, taigi atsakovė nevaldo žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, nuosavybės teise bei nevaldo ir nenaudoja jo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Statybos inspekcijos nuomone, atsakovė nuo 2011 m. mokėjo mokesčius už naudojimąsi žemės sklypu, ant kurio stovi gyvenamas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovės pastatytas ūkinis pastatas randasi žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) A, (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini). Be to, 2020-10-09 atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad statytojas J. G. paaiškino, kad sandėliuką pradėjo statyti 2020 m. rugpjūčio mėn. ant dalies senų ir dalies naujų pamatų. Ieškovė prašo teismo nuožiūra spręsti dėl antrojo ir trečiojo priešieškinio reikalavimų.

15. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. R. ir V. R. - B. atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti. Pažymi, jog už tą žemės sklypą, kuris yra po ginčo pastatu, atsakovė nemokėjo mokesčių nuo 2011 m. Taip pat nėra išlikę jokių dokumentų, kad pagal projektą turėjo būti statomas vienas ūkinis pastatas. Be to, atsakovės pateiktas 2020-09-28 paliudijimas yra niekinis dokumentas. Atkreipia dėmesį, kad paliudijime nurodyta, jog atsakovės sutuoktiniui buvo skirti pamatai, tačiau nėra nurodyta, kad jie jam buvo perduoti. Be to, paliudijime neteisingai nurodyta, kad J. G. skirti pamatai buvo šalia R., nes būsimų ūkinių pastatų išsidėstymas buvo pasiūlytas pagal tą schemą, kaip ir šalia daugiabučio esančių daržų išdėstymas, šalia R. daržo buvo R. daržas, tada J. ir tik po to – G. Mano, jog gauti R. sutikimą priblokuoti savo pastatą G. privalėjo. Be to, negalima teisminiu keliu priversti kaimyno duoti sutikimą, kai jis būtinas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo posėdžių metu ieškovės Statybos inspekcijos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog statybą leidžiantis dokumentas arba projektas ginčo pastato statybai nėra reikalingas, tačiau kadangi pastatas buvo statomas valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą statyti, o pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra privaloma žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Atlikus patikrinimą, buvo konstatuota, kad statyba neteisėta, kadangi nėra valstybinės žemės sklypo teisėto naudojimo. Statytojo teisei įgyvendinti reikalingas dokumentas, kuriame būtų apibrėžtos visos žemės naudojimo sąlygos. Tokio dokumento nesant, buvo atliktas Deklaracijos teisėtumo įregistravimo patikrinimas. Deklaracija laikytina surašyta neteisėtai, kadangi Z. G. neatitinka statytojo teisių pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Kadangi Z. G. jokios nuomos ar panaudos sutarties su valstybe sudariusi neturi, todėl prašo Deklaraciją panaikinti. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog asmuo, miręs (duomenys neskelbtini) m., negalėjo nuosavybės teise valdyti pastato, kuris pradėtas statyti 2020 m., o baigtas 2021 m., todėl prašo teismo šį sandorį pripažinti negaliojančiu ex officio. Mano, kad statytojas, šiai dienai įgyvendindamas statytojo teisę, privalo kreiptis į gretimai stovinčio ūkinio pastato savininką ir suderinti kito ūkinio pastato statymo klausimą, kadangi Statybos įstatymo 6 straipsnio bendroji nuostata įpareigoja statytoją derinti ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų.

17. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo D. R., jo ir trečiojo asmens V. R. - B. atstovas savarankiškus reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, jog ginčo pamatai nepriklausė statytojai, o priklausė tretiesiems asmenims kaip bendraturčiams. Nurodė, jog anuomet buvo įsteigtas kooperatyvas / bendrija, kuriai buvo perduotas gyvenamasis namas ir pamatai. Atitinkamai bendrija suteikė leidimus ir sutikimus statytis ūkinius pastatus ant pamatų ir kas pasistatė ūkinius pastatus, tam bendrija tuos pamatus perdavė. K. G. ūkinio pastato nepasistatė, jiems nuosavybė į pamatus nebuvo perduota, G. buvo perduotas tik butas. Bendrijos leidimas statyti ūkinius pastatus ant pamatų galiojo, kol gyvavo bendrija. Kadangi E. R. ir G. leidimu ir šia teise nepasinaudojo, ta pamatų dalis, t. y. dvi vietos priklauso likusiems savininkams, kurie pasistatė ūkinius pastatus. Todėl G., norėdami statyti ant pamatų, privalėjo gauti visų kitų bendraturčių sutikimus, kad jie perleidžia G. nuosavybės teises į pamatus ir leidžia statyti. Tačiau, ne tik neturėdami tokio leidimo, G. dar ir be R. sutikimo priblokavo savo pastatą prie R. pastato. Neteisėtai pastačius ūkinį pastatą, negalėjo būti užpildyta ir įregistruota Deklaracija. Jų nuomone, nesvarbu, kad pamatai išpilti vientisi, tačiau šiuo metu nėra išlikusio jokio projekto, kaip turėjo atrodyti ūkiniai pastatai, kokios turėjo būti konstrukcijos. Šiuo metu visų kitų savininkų ūkiniai pastatai įregistruoti kaip kiekvienas atskiras statinys ir jie turi po savimi savo pamatus. Be to, pamatai buvo dalijami pagal priskirtus 6-7 arų žemės sklypus – darželius veidrodiniu principu, šalia R. dalis pamatų priklausė E. R., šalia jo – S. J. ir tada G., I. Š. ir D. (dabar priklauso V.). Paskirstymai buvo daromi iki 1992 m., buvo ištraukti burtai, kam kuris darželis atitenka, atitinkamai ir nustatyta, kurioje pamatų vietoje kuris asmuo statytis ūkinius pastatus. Raštiško dokumento tokio pasiskirstymo nėra. K. G. ir E. R. anuomet nepageidavo statytis, S. J. susimainė su G. pamatais, pasistatė šalia I. Š., tad G. liko tarp E. R. ir J. statytis, o ne šalia R. Be to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas tik tiems asmenims, kurie turėjo pasistatę ant sklypo ūkinius statinius. G. nieko neprižiūrėdavo prie ūkinių pastatų, jokios teritorijos netvarkė. G., statydamas ginčo pastatą, priblokavo jį be R. leidimo prie jų pastato sienos, yra įkaltos į sieną vinys, apgadino, apriboja R. pastato priežiūrą. R. nori, kad G. pastato prie jų sienų neliktų. R. norėtų apeiti aplink savo pastatą, jį prižiūrėti, apšildyti. Aplink savo pastatą apeidavo, kol nebuvo ginčo pastato, pusę metro koją pakelti reikėdavo ir apeidavo. Sutinka, kad nėra skirta apėjimui, nes pamatai ištisiniai. Mano, kad šalia turėtų stovėti ne medinis pastatas, o betoninis, kad vienas kitą sutvirtintų.

18. Teismo posėdžių metu atsakovė Z. G. ir jos atstovas priešieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, jog atsakovė yra valstybinės žemės sklypo naudotoja, apie 30 metų ginčo žemės sklypą prižiūri, pjauna žolę, be to, naudojimą patvirtina žemės mokesčio mokėjimas. Atsakovės nuomone, ji žemės mokestį nuo 2011 m. moka už ginčo sklypą, o tai leidžia atsakovę pripažinti valstybinės žemės sklypo naudotoja. Dauguma ginčui aktualių dokumentų nėra išlikę. Pamatai buvo išpilti seniai, 1989 m., dar tuo metu, kai visa žemė priklausė valstybei, privatūs asmenys žemės neturėjo. Esant ištisiniams pamatams, buvo sumanymas, kad ūkiniai pastatai bus sublokuoti ir vienas su kitu sujungti. Pamatai, ant kurių turėjo stovėti vidinės sienos, buvo 40 cm pločio, o kadangi L. R. ant visų tų pamatų užstatė pastato sieną, todėl jai nebeliko kur statyti vidinę sieną. Prisimena, jog kai tik pradėjo statyti ginčo pastatą, L. R. iš karto pateikė skundą inspekcijai. Atvažiavo dvi atstovės, apmatavo, apžiūrėjo, tuo metu dar buvo tik karkasas. Tada ji visas statybas nutraukė. Po dviejų savaičių gavo laišką, kad ji privalo pasidaryti geodezinius matavimus, įsiteisinti pamatus ir įsiregistruoti pastatą. Kad ne jos pamatai, kad ne jai priklauso, nebuvo nė kalbos. Jai buvo duotas terminas iki 2021-05-31. Tada ji užsakė visiems kaimynams reikalingus geodezinius matavimus, susitvarkė paveldėjimo dokumentus. Prisimena, jog butus ir ūkinio pastato pamatus dalijo L. R. tėvas T. (direktoriaus pavaduotojas). Penki iš tuometinių kaimynų dirbo ūkyje. T. jai pasakė, kad jai (Z. G.) bus pirmai skiriamas butas, bet pirmai vis dėlto buvo skirtas butas L. R. (T. dukrai), nors ji ūkyje ir nedirbo. Viską pirmoji susigrobė L. R., o Z. G. pasirinko antrame aukšte, šalia L. R. buto. Po to buvo dalijami pamatai. Nei dalijant butus, nei dalijant pamatus nebuvo jokio raštiško forminimo. Kadangi jos butas buvo šalia L. R., pasirinko ir pamatus šalia L. R. pamatų. Jokio pamatų dalijimo pagal daržus nebuvo. Beje, L. R. augina vištas ūkiniame pastate ir nori vietos vištoms. Vieną kartą L. R. buvo atėjusi pas ją, atnešė kiaušinių, medaus, sako, leisk atsikelti tvorą, pasididinti pagal jos (Z. G.) pamatus teritoriją. Vadinasi, taip prašydama, L. R. aiškiai žinojo, kad šalia R. ūkinio pastato esantys pamatai priklauso G., nes ėjo prašydama pas ją, o ne pas E. R. ar kitą kaimyną. Ūkinį pastatą patys pirmieji pasistatė D., jie statė visas keturias sienas. Tada prie jų pastato prisiblokavo Š., o J. atsikraustė tik po kelių metų. R. J. yra jai pasakojusi, jog kai parsikraustė, R. J. klausė Š., ant kokių pamatų jai statytis. Š. pasakė, jog kokius randi, ten ir statykis. Ir J. tada ūkinį pastatą prisiblokavo prie Š. J. R. nori, kad jos pastatas nesiblokuotų, jai yra reikalinga vieta papildomai vienai sienai, o R. pastatas dabar viską užima, nebėra kur statyti. Ji nuo pat pradžių ten gyvena ir viską žino. Buvo palikę be darbo, neturėjo pinigų statyboms anksčiau, tačiau visada pamatus prižiūrėdavo, pjaudavo žolę prie pamatų. O D. R. ką mama pasako, tą jis ir aiškina teisme. D. ir V. yra tik formalūs ūkinio pastato savininkai, jie ten negyvena. Ji neužėmė jokių svetimų pamatų. Pamatus dalijo T., o ne D. R. su advokatu. Pamatai buvo skirti visiems. Žino, kad pats T. savo dukrai liepė nutraukti visas bylas, nepalaikė dukters pozicijos bylinėtis. L. R. juos skundžia įvairioms instancijoms. Kiek žino, kai statėsi ūkinius pastatus kiti kaimynai, niekas jokių leidimų neprašė, statėsi ir viskas. Visi taip statė, taip dirbo. Ji kreipėsi į NŽT dėl galimybės išsinuomoti žemės sklypą, tačiau jai pasakė, jog kol vyksta byla ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės, šis klausimus nebus sprendžiamas. Beje, L. R. kitoje byloje buvo nurodžiusi neteisybę, neva ji su savo sutuoktiniu V. R. pasistatė ūkinį pastatą, tai netiesa, nes L. R. ūkinį pastatą pastatė jos sūnus J. G., kai L. R. su savo vyru jau nebegyveno. Ji (atsakovė) meluoti nemoka, sako viską, kaip buvo. Ji statėsi ant savo pamatų, ant svetimų ji statytis nenori. D. R. siūlė taikytis J. G., pasakė, taikykimės ir nugriauk ginčo pastatą.

Atsiliepimas

19. Trečiojo asmens NŽT atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2011 m. buvo suformuotas žemės sklypas apie gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuo to laiko niekas jokių kadastrinių matavimų neatliko, nebuvo nubrėžtos ribos, todėl ginčo sklypas taip ir liko neįregistruotas NTR, niekam iš savininkų šitai nebuvo aktualu, nors dalis jų jau turėjo savo ūkinius pastatus pasistatę. Nė vienas iš savininkų iki pat šiol nesikreipė dėl žemės sklypo nuomos ar išsipirkimo. Ir būtent tik atsakovė atliko kadastrinius matavimus. Iki tol niekas tuo nesidomėjo. Ginčo žemės sklypas įregistruotas NTR tik 2022-05-12. NŽT 2020 m. buvo gautas atsakovės prašymas leisti įregistruoti ginčo pastatą. Tuo metu dar jokie kadastriniai matavimai ginčo žemės sklypo nebuvo atlikti. Sutikimo įregistruoti NŽT nėra įgaliota suteikti, tačiau gali suteikti leidimą vykdyti statybą, kas ir buvo padaryta šiuo atveju, nes 2020 m. dar nebuvo įregistruotas sklypas NTR. Toks NŽT išduotas sutikimas nepažeidžia jokių teisės aktų. Buvo duotas atsakovei ne leidimas įregistruoti, o leidimas statyti. Nemato kliūčių, pasibaigus šiai bylai ir panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemones, sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove.

20. Trečiasis asmuo J. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 1992 m. gyveno su L. R. Kadangi buvo pamatai, sugalvojo pastatyti L. R. ūkinį pastatą. Išsikvietė mūrininkus, jie apžiūrėjo, pasakė, kad vidinė siena turi priklausyti dviem savininkams, nes dvi sienas mūryti per mažai pamato, liepė tartis su L. R., kad statyti vieną sieną. L. R. pasakė, statykit greitai, darykit kaip norit. Tada jis kartu su mūrininkais išmūrijo sienas, medžiagas visas supirko ir suvežė, o kai viską įruošė, L. R. jį išvarė. Kartu pragyveno 11 metų. Dabar L. R. jam kerštauja dėl asmeninių dalykų. Butai ir pamatai buvo skirti tiems, kas dirbo ūkyje. 2020 m. jis sugalvojo malkinę pastatyti. Padarė karkasą, atvažiavo komisija patikrinti. Visada buvo įsitikinęs, kad pamatai šalia L. R. pastato priklauso G. Buvo sutaręs su L. R. daug anksčiau, kad jis blokuosis pastatą prie bendros sienos, todėl 2020 m. jokio sutikimo, leidimo nebeprašė. Kai mūrijo L. R. pastatą, nuo tada laiko, kad gavo L. R. sutikimą, kad jis ateityje galės prisiblokuoti. Buvo suplanuota nuo seno, kad antras pastatas bus G. L. R. viena pati nieko nebūtų pasistačiusi. Be to, kai jis pastatė L. R. pastatą, atvyko pas jį L. D. ir būtent jo klausė, kieno vardu reikia įregistruoti pastatą, nes jis tą pastatą statė. Jeigu būtų norėjęs, būtų galėjęs įregistruoti savo vardu, nes jis buvo statytojas, tačiau pasakė registruoti L. R. vardu, nes jis galvojo sau statyti antrą pastatą. Bendros sienos jis nesugadino įkaldamas vinis, ta siena jau nuo senų laikų perskilusi, nes blogai yra išmūryta ta bendra siena ir pamatai blogi, šaltis pamatus kilnoja. Be to, ne tik ta siena, bet ir R. pastato priekis yra perkilęs, kur jo siena net nesiriboja, jei R. netaisys, tai jų pastatas nugrius. Jis tą bendrą sieną yra sutvirtinęs, kad nenugriūtų, uždėjo ir prigręžė medinį balkį. Jei jis nuims tą balkį, nugrius ta bendra siena. Pažymėjo, jog būtent jis viską ir pastatė R., tačiau nei D. R., nei L. R. nė vieno cento jam nedavė. Kiti kaimynai taip pat turi bendras sienas. Jie niekas nieko nesitarė, pasistatė D., tada Š. ir J. prisiblokavo. Visi kaimynai sutaria, tik L. R. nori viską susigrobti. L. R. yra kaimynams pasakiusi, jog visi sklypai bus jos. Žino, jog jo mama gavo butą ir pamatus kartu. Sodo sklypai po 6 arus buvo dalijami atskirai nuo pamatų. L. R. viską ėmė pirma, o likę kaimynai dalijosi tai, kas liko. E. R. pamatai prie L. R. niekada nepriklausė. Kai L. R. pradėjo aiškinti, jog G. antrieji pamatai nepriklauso, o priklauso neva E. R., jis vyko pas E. R. išsiaiškinti, kurie pamatai jam priklauso. Jis nuo tų antrųjų pamatų žolę pjaudavo, šiukšles rinkdavo. Be to, jo mama mokėjo žemės mokestį. Kadangi pamatai buvo vientisi, mano, kad raštiškų kaimynų sutikimų nereikia.

21. Trečiasis asmuo I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog visiems buvo skirti butai ir ūkiniams pastatams pasistatyti pamatai, visi turėjo vienodas sąlygas, kas pirmiau statėsi, kas vėliau. Ji pasistatė pirmoji, nes buvo labai reikalingas ūkinis pastatas. Jos ūkinis ribojasi su V. (anksčiau D.) ir J. pastatais. Kiek pamena, pamatus dalijosi pagal žemės sklypus, tačiau ne visi taip pasidalijo. D. pasakė, kurios nori vietos, o jie išsirinko šalia D., nes planavo kartu statytis su D. Jų pastatai turi bendrą sieną. Buvo žodinis susitarimas, kad statysis ir prisiblokuos, jie neprieštaravo. Tais laikais nereikėjo jokio susitarimo, leidimo, nes buvo bendras ilgas pastatas suprojektuotas. Pamatas buvo vienas ir turėjo būti vienas bendras pastatas. D. jiems kompensavo statybinėmis medžiagomis. Nežino, kuriuos pamatus pasiėmė G. Kadangi jie pradžioje nežadėjo statytis, nebuvo konkrečiai nuspręsta, tie pamatai ar kiti priklausys G. Buvo laisvi pamatai, tai ir galėjo rinktis, kur statytis. Jiems nebuvo jokio skirtumo, ant kurių pamatų G. statysis. J. prisiblokavo prie jų sienos, ji prašė iš jų kompensacijos, bet nieko negavo, neprieštaravo, kad prisiblokuotų. Nuo 2011 m. mokėjo tik už žemę aplink namą, o už žemę prie ūkinio pastato tik šiais metais (2022 m.) atėjo mokestis.

22. Trečiasis asmuo L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji yra D. ir V. mama. Visų pirma dalijosi sodo žemės sklypus, pirmas atiteko jai. Po to, kai reikėjo ūkinius pastatus statytis, L. D. pasiūlė, kad nesipykt kaimynams, kad eitų veidrodiniu būdu žemės sklypas su pamatais. Taip ir gavosi, pirmas buvo jų sklypas ir pirmas jų ūkinis pastatas gavosi. Antras sklypas R., tai ir antri pamatai R. Po to J. pamatai, G. pamatai, Š. ir D. K. D. statėsi, prisijungė Š., kartu sieną statėsi. K. G. atsisakė statytis, J. pasistatė šalia Š. Prieš išsikeldami R. taip pat ruošėsi statybai, krovėsi statybines medžiagas, žadėjo statytis, tačiau nepasistatė. G. pradėjo statyti ginčo pastatą neturėdami R. leidimo prisiblokuoti. Jai ūkinį pastatą, kuris šiuo metu priklauso jos vaikams, statyti padėjo tėvai, giminės, kaimynai. Nemano, kad J. G. padėjo statyti, pagrindas buvo giminės, tėvai, kurie padėjo ir darbais, ir statybinėmis medžiagomis. Kai statė ūkinį pastatą, nebuvo jokio susitarimo su G., kad jie statys ant antrų pamatų šalia. R. pastato sienos įskilo, kai G. pradėjo statybas. Į klausimą, ar visi butų gyventojai gavo pamatus, atsakė, kad gavo visi, tik ne visi yra susitvarkę, reikėjo tvarkytis. Pamatų niekas neperdavė, jie juos savo susitarimu pasiėmė. Pamatai buvo skirti visiems butams. Nebuvo buto, kuris negavo pamatų. Su J. G. gyveno 3-4 metus, jis daug gerdavo, todėl negali kalbėti apie statybas kartu. Ūkinis pastatas atsirado jos rankomis, jos uždirbtais pinigais. Tėvai padėjo, tai visi žino. Į klausimą, iš kur buvo atvežtos perdengimo plokštės statybai, atsakė, kad nežino, iš kur perdengimo plokštės buvo atvežtos, tėvai viską žino. Ji nesidomėjo statybinėmis medžiagomis, davė pinigų tėvams, tėvai pirko, vežė. Į klausimą, kas įvedė vandentiekį, kas betonavo, atsakė, kad giminės. Nurodo, jog ji neteigia, kad J. G. niekuo neprisidėjo, jie gyveno daugiau kaip 3 metus kartu, jis kažkuo prisidėjo. Ūkinį pastatą statė tėvai, o J. G. kartais ateidavo pažiūrėti arba išgerti. Ūkinį pastatą pastatė labai greitai. Jie su J. G. tuo metu jau gyveno kartu. J. G. pasakojimas, kad padėjo jai statyti jos ūkinį pastatą, kad buvo gautas jos žodinis leidimas jam statytis ūkinį pastatą šalia jos yra melas. Ji tai neigia. Girdi pirmą kartą, kad naktimis dirbo J. G. Pastarasis gal ir mokėjo vesti vandentiekį, daryti girdyklas, nes buvo šiek tiek santechnikas, ji nežino. Ji daug samdė, buvo atvažiavęs sesers vyro draugas su giminėmis. Šalia R. ketino statytis E. R., pastarasis jai labai padėjo statybose, ketino prisijungti prie bendros sienos. Žemės mokesčius už butą ir už tvartus ji mokėjo praėjusį rudenį. Už butą mokėdavo visada, už tvartą anksčiau nemokėdavo, nes sklypas, kuriame stovi ūkiniai pastatai, buvo suformuotas ir gavo adresą tik praėjusiais metais. Ji nesutinka, kad kai buvo perduotas G. butas, buvo tuo pačiu metu perduoti ir pamatai. G. pamatai nebuvo perduoti. Jie neturi dokumento, kuris įrodytų, kad jų.

23. Trečiasis asmuo S. J. teismo posėdžio metu parodė, jog šešios šeimos pradėjo gyventi ne vienu metu, jis atsikraustė vėliau. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo jiems padalijo namus ir po kokių 4 metų jie atsikraustė. Ten jau gyveno kitos šeimos, žemę į 6-7 arų sklypelius dalino po to, kai jie atsikraustė. Nežino, kaip pamatai buvo dalijami, bet žino, kad D. pasistatė pirmas, Š. antras. Jis rudenį neturėjo kur gyvulius laikyti, tad nusprendė, kad prie kaimynų ūkinio pastato prilipdys savo ūkinį pastatą, taip mažiau kainuos, o prie jo turėjo kažkas kitas lipdytis. Liko dveji pamatai tušti. Prie Š. prisijungė, nes pigiau statyti 3 sienas, negu 4 sienas. Kaimynas sutiko. Jie galvojo, kad ten jų vieta, visi iš eilės lipdė, kaimynas Š. neprieštaravo. Su kaimynais susitarė ir viskas. Visi kaimynai draugiškai sutarė. Buvo kalbos, kad pinigais prisidės už sieną, bet tiksliai neprisimena. Neprašė G. leidimo statyti ant tų pastatų. Galvojo, kad gali ten statytis. Dėl pamatų skyrimo, kur kam kokie pamatai paskirti, raštiško dokumento neturi. Pamatai skirti 6 pastatams, 6 butai. Nebuvo tokio buto, kuriam nebuvo skirti pamatai. Nebuvo jokio protokolo, akto surašyto, kuriame būtų nustatyta, kas kokiais pamatais naudojasi. Raštiško Š. sutikimo, kad leido jam pasistatyti ūkinį pastatą, teismui pateikti negali. Kiek žino, D. ir Š. raštiško susitarimo tarpusavyje taip pat nesudarė. Ūkinį pastatą statė su pagalba. Pamatus buvo apžiūrėjęs, jo nuomone, ant tokių pamatų neįmanoma pastatyti pastatus, jų nesublokuojant. Pagal jį, sutikimo prisilipdyti pastatą nereiktų. Kas statė R. ūkinį pastatą, nematė. Tačiau žino, kad J. G. perdengimo plokštes vežė, silikatines plytas. Tiksliai nežino, kas viską darė viduje, tačiau J. G. turi „auksines rankas“, suvirinti, su santechnika, betonuoti, jis viską gali. Ūkinių pastatų stogai vienodi, šlaitiniai, dengti šiferiu. J. G. pastato stogas yra kitoks. Jis pats stogą statė kaip kaimynai, tačiau tokio stogo nebuvo privaloma statyti. Sutinka, kad jeigu būtų pastatytas dar vienas ūkinis pastatas, tada vanduo nuo J. G. stogo bėgtų ant to naujo ūkinio pastato. J. G. ūkinio pastato plotas yra mažesnis negu kitų ūkinių pastatų.

24. Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, jog kai atsikraustė gyventi, jiems V. Š. pasakė ūkinį pastatą statytis iš eilės. Kaimynų leidimų statyti ūkinį pastatą neprašė, atrodė, kad taip yra nuspręsta. Buvo susitarimas, kad reikės kažką primokėti pirmam ir paskutiniam, bet jie patys liko paskutiniai. Š. nieko nekompensavo. G. neprašė leidimo statytis. Kadangi jau buvo išdalinta viskas, jiems sakė statytis iš eilės, ir jie statėsi iš eilės. Prie R. nesistatė, nes ten plytinis ūkinis pastatas, o jie blokinį statė prie blokinio Š. ūkinio pastato. Daug negalvojo, statė iš eilės, jiems buvo tas pats prie kurio pastato statyti. Apie žemės dalijimą ji nebuvo girdėjusi, gal todėl, kad jie atsikraustė paskutiniai, ji nieko nežinojo. Jų pamatai nesutampa veidrodiniu principu su žemės sklypais. Apie tai jai paaiškino L. R. prieš praėjusius Naujus Metus, bet ne tuo metu, kai jie statėsi ūkinį pastatą. Z. G. nieko nesakė, kad jie neva statosi ant G. pamatų. Jie nemanė, kad ten buvo kažkaip išdalinta. Jokio dokumento dėl pamatų paskirstymo nėra. Š. rašytinio sutikimo statyti ūkinį pastatą šalia jų neturi, anksčiau nereikėjo.

25. Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog gyveno (duomenys neskelbtini) prieš 26 metus, buvo bendrijos pirmininkė, sutvarkė gyvenamojo namo dokumentus. Ji jokių projektų neturėjo, tačiau visi namo dokumentai buvo kartu su ūkinio pastato pamatų dokumentais ir kiekvienam butui buvo skirti pamatai. Daug ko jau nebepamena, tačiau prisimena, jog pamatus ūkiniams pastatams dalijosi pagal turimus 7 arų žemės sklypus. Kiek pamena, lygtai šalia Š. turėjo statytis G., tačiau jie susikeitė su J. Pirmieji pasistatė R., jie pasistatė kitame pamatų gale antrieji, šalia jų Š. ir jų viena siena susiblokavo. Pamena, jog Š. klausė, kaip galėtų prisidėti, ar pinigais, ar medžiagom, nepamena, kaip atsiskaitė, tačiau leidimo Š. paprašė.

26. Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog prieš 15 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Buvo 6 butų namas ir buvo 6 ūkiniams pastatams skirti pamatai. Buvo išdalinti žemės sklypeliai ir veidrodiniu principu pamatai. Nors tiksliai nepamena, kas pirmiau pamatai ar žemės sklypai buvo paskirstyti. Kas turėjo pinigų, statėsi, kas neturėjo, nesistatė. Jis nesistatė, nes neturėjo pinigų, laukė, kol visi pasistatys, tad jam bereikėtų tik stogą uždengti ir dvi sienas. Jei pagal žemės sklypus, tai jam turėjo būti skirti antri pamatai, esantys šalia L. R.. Jis pardavė L. R. savo sklypą, kaip artimiausiai kaimynei. Jo butą nupirko savivaldybė, pamatų nepirko, nereikėjo. Susitarime pasirašė, kad tie pamatai priklausė G., nes G. buvo atvykęs pas jį, paklausė, ar jis nepretenduoja į pamatus, kur jam buvo skirti, pasakė, kad nepretenduoja, G. pasakė, kad nori ten statyti ir jam reikia parašo. Jis neskaitė, ant ko pasirašo. Leido G. statyti ant savo pamatų, nes jam jie nereikalingi. Nepamena, kas dalyvavo pamatų skirstyme. Visiems priklausė pamatai.

27. Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra atsakovės sesuo. Žino, kad prieš 30 metų G. gavo butą ir pamatus ūkiniam pastatui. Tuo metu ji jau gyveno (duomenys neskelbtini), tik kitoje gatvėje. Pas sesę lankosi dažnai, iš sesers pasakojimo žino, kad G. priklauso antri pamatai, tačiau nežino, iš kurios pusės antri. Pamatų skirstyme ji nedalyvavo. Žino, kad J. G. jau seniai rūpinasi pamatais, žolę ten nupjauna. Pradžioje atsakovė neturėjo galimybių pasistatyti ūkinį pastatą, nes penki vaikai, sunkūs laikai. Dabar atsakovė nori turėti savo ūkinį pastatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės ieškinys atmestinas.

Trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies.

Atsakovės priešieškinis atmestinas.

Dėl reikalavimo panaikinti 2021-02-25 Deklaraciją (pagal ieškovės ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus)

28. Byloje ginčas nekyla dėl to, kad trečiasis asmuo J. G., atsakovės Z. G. sūnus, 2020 m. rugpjūčio mėn. pradėjo statyti ūkio paskirties ginčo pastatą - malkinę. Gavusi 2020-08-28 skundą, Statybos inspekcija atliko patikrinimą, 2020-10-09 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. G. 2020-11-30 buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021-05-30. 2021-03-09 J. G. pateikė pranešimą Statybos inspekcijai, kuriame nurodė, kad 2021-03-08 VĮ Registrų centre įregistravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu įvykdė privalomąjį nurodymą. 2021-03-10 statytojas pateikė papildomą prašymą panaikinti privalomąjį nurodymą, o kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas NŽT 2021-03-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame NŽT, atsakydama Z. G., nurodė neprieštaraujanti dėl pastato įregistravimo VĮ Registrų centre. Informaciją, kad tai yra NŽT sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje, NŽT Statybų inspekcijai pateikė 2021-05-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, 2021-05-14 buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Tačiau 2021-05-13 ieškovė gavo dar vieną skundą dėl to paties statinio statybos. Statybos inspekcijai buvo pavesta patikrinti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo NTR pagrindo, t. y. 2021-02-25 Deklaracijos teisėtumą. Statybos inspekcija 2021-08-19 patikrinimo aktu konstatavo, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. 2021-02-25 Deklaracijoje nurodytas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

29. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti atsakovės Z. G. 2021-02-25 surašytos Deklaracijos galiojimą, kadangi, pagal ieškovę, Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. 2021-02-25 Deklaracijoje nurodytas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Anot ieškovės, atsakovė Z. G., negalėdama įgyvendinti statytojo teisės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, neteisėtai surašė Deklaraciją ir neteisėtos Deklaracijos pagrindu įregistravo statinį NTR.

30. Iš esmės su tokiu ieškovės ieškinio reikalavimu sutinka ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Jų nuomone, Deklaraciją panaikinti būtina ir dar dviem kitais pagrindais, t. y. dėl to, kad nėra R. sutikimo priblokuoti atsakovės ginčo pastatą prie jų pastato ir nėra GNSB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į pamatus perleidimo atsakovei arba sutikimo ant jų statyti pastatą.

31. Teismas pažymi, jog atmeta atsakovės ir trečiojo asmens J. G. argumentus, neva ši civilinė byla yra jų baudimas antrą kartą, kadangi J. G. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad ginčo statinys buvo pastatytas nesuformuotame valstybiniame žemės sklype neturint NŽT sutikimo statyti, o šioje byloje reikalavimas pareikštas dėl Deklaracijos (ne)teisėtumo.

32. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo reikšdama ieškinį remiami ieškovė, nustatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).

33. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 punkte nustatyta, jog žemės sklypas – tai žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

34. Ginčas nekyla dėl to, jog ginčo pastatas buvo pradėtas ir pabaigtas statyti dar tuo metu nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Todėl, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto dalies reikalavimas, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, netaikytinas, o taikytina šio 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto dalis, kuri nustato išimtį, jog šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai.

35. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Valstybinės žemės patikėtinis yra, be kita ko, NŽT (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Sutikimus statyti naujus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai (Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018-05- 16 įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.), 2 punktas).

36. 2020-10-09 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, kurį pasirašė Statybos inspekcijos atstovė V. M., be kita ko, nurodyta, kad privalomas NŽT sutikimas dėl statinio statybos valstybinėje žemėje. Sandėliuko statytojas tokio sutikimo nepateikė. 2021-03-03 atsakovė kreipėsi į NŽT su prašymu dėl sutikimo išdavimo. 2021-03-05 NŽT raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydama Z. G., nurodė neprieštaraujanti dėl pastato įregistravimo VĮ Registrų centre. NŽT 2021-05-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) informavo ieškovę, kad NŽT 2021-03-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ yra laikytinas valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, susitarimu I grupės nesudėtingojo statinio - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybai. Teismo posėdžio metu NŽT atstovė taip pat nurodė, jog nors žemės sklypas prie pamatų buvo suformuotas 2011 m., tačiau nuo to laiko niekas jokių kadastrinių matavimų neatliko, nebuvo nubrėžtos ribos, todėl ginčo sklypas taip ir liko neįregistruotas NTR. Ginčo žemės sklypas įregistruotas NTR tik 2022-05-12. NŽT 2020 m. buvo gautas atsakovės prašymas leisti įregistruoti ginčo pastatą. Tuo metu dar jokie kadastriniai matavimai ginčo žemės sklypo nebuvo atlikti. Sutikimo įregistruoti NŽT nėra įgaliota suteikti, tačiau gali suteikti leidimą vykdyti statybą, kas ir buvo padaryta šiuo atveju, nes 2020 m. dar nebuvo įregistruotas sklypas NTR. Buvo duotas atsakovei ne leidimas įregistruoti, o leidimas statyti.

37. Atsakovė Z. G. ir trečiasis asmuo J. G. taip pat teismo posėdžių metu nurodė, jog kai parsidėjo patikrinimai, buvo tik ginčo pastato karkasas, tad sustabdė visas statybas, o gavusi iš valstybinių institucijų nurodymus, juos pilnai įvykdė, gavo ir NŽT sutikimą statyti.

38. Teismas pažymi, jog būtent pačios ieškovės Statybų inspekcijos atstovė V. M. atsakovei Z. G. ir J. G. nurodė, kad šiuo atveju privalomas NŽT sutikimas dėl statinio statybos valstybinėje žemėje. Atsakovė po tokių išaiškinimų gavo NŽT sutikimą statyti ginčo statinį nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Šis NŽT sutikimas nėra nuginčytas ar panaikintas, jis yra galiojantis.

39. Teismo vertinimu, būtent šioje situacijoje (kai pačios ieškovės atstovė išaiškino atsakovei, kad yra reikalingas NŽT sutikimas dėl statinio statybos valstybinėje žemėje, o NŽT, atsakovei pasikreipus, teisės aktų nustatyta tvarka davė sutikimą atsakovei statyti ir pastaroji, tik turėdama valstybinės institucijos sutikimą statyti nesuformuotame valstybinės žemės sklype, atliko tolimesnius statybos užbaigimo veiksmus, užbaigė ginčo statinio statybą, surašė ginčijamą Deklaraciją ir ginčo pastatą įregistravo NTR) vertinti, kad ginčo Deklaracija yra neteisėta, negalima. Pirmiau nurodytuose dokumentuose išreikšta valstybės institucijos pozicija (sutikimas statyti) leido atsakovei vertinti, kad ji statytojos teisę nesuformuotame valstybinės žemės sklype įgyvendina teisėtai. Todėl teismas daro išvadą, jog Deklaracija šiuo atveju buvo surašyta nepažeidžiant statybą nesuformuotame valstybinės žemės sklype reglamentuojančių teisės aktų.

40. Be to, teismo nuomone, Deklaracijos formalus panaikinimas šiuo atveju neatitiktų nei teisingumo, nei sąžiningumo principų, kadangi bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovei užsakius kadastrinius matavimus, žemės sklypas po ūkinių pastatų pamatais buvo suformuotas ir įregistruotas, o NŽT atstovė teismui nurodė, jog nemato kliūčių, pasibaigus šiai bylai ir panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemones, sudaryti valstybinės žemės sklypo, kuris šiai dienai jau suformuotas, nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove. Tokiu atveju atsakovė taps teisėta žemės sklypo, ant kurio pastatytas ginčo pastatas, naudotoja arba savininkė.

41. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo ginčo Deklaraciją naikinti ir dar dviem kitais pagrindais, nurodomais trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, t. y. tais pagrindais, kad nėra GNSB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į pamatus perleidimo atsakovei arba sutikimo ant jų statyti pastatą ir nėra R. sutikimo priblokuoti atsakovės pastatą prie jų pastato.

42. Dėl to, kad neva nėra GNSB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į pamatus perleidimo atsakovei arba sutikimo ant jų statyti pastatą, teismas pažymi, jog GNSB (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo, nebeegzistuoja, jis yra išregistruotas. Šio kooperatyvo nariai buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. 2020-09-28 paliudijimu dalis buvusių GSNB (duomenys neskelbtini) narių ir dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų patvirtino, kad 1992 m. J. G. (atsakovės sutuoktiniui) kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirti pamatai ūkiniam pastatui statyti. Teismo posėdžių metu ne tik atsakovė ir trečiasis asmuo J. G. nurodė, bet ir byloje apklausti tretieji asmenys L. R., I. Š., S. J. bei liudytojai L. D., E. R., R. J. patvirtino, jog visiems šešiems butų savininkams, tarp jų ir G., buvo skirti pamatai ūkiniam pastatui statytis. Tik vieni kaimynai ūkinius pasistatė anksčiau, o G. (ir tuometinis buto savininkas R.) ūkinio anksčiau nesistatė. Atsakovė Z. G. teismui nurodė, jog ūkinio pastato kartu su visais kaimynais nesistatė, kadangi neturėjo tam lėšų, šeimos finansinė padėtis buvo sunki. Taigi teismui apklausus asmenis, kuriems, teismo vertinimu, geriausiai žinomos visos faktinės šios situacijos aplinkybės, kurie gavo butus, tarpusavyje dalijosi 6-7 arų žemės sklypus, rūsius, o taip pat ir pamatus, t. y. senbuvius gyventojus, jie visi patvirtino, kad dalis pamatų buvo skirti ir G.

43. Tretieji asmenys remiasi aplinkybe, jog GNSB (duomenys neskelbtini) davė sutikimus ir leidimus statyti ant pamatų, o kadangi G. tuo metu nestatė ūkinio pastato, jokio leidimo ir sutikimo jie negavo, nėra GNSB (duomenys neskelbtini) perleidimo nuosavybės teisių į pamatus atsakovei arba sutikimo ant jų statyti pastatą. Tačiau pažymėtina, jog gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dokumentų dalis nėra išlikusi. Dingimo faktas nurodytas ir kooperatyvo (duomenys neskelbtini) 1997-01-02 prašyme, skirtame Klaipėdos rajono apskrities valdytojui, jame, be kita ko, nurodyta, jog dalis namo statybos dokumentų nebuvo išsaugoti. Byloje apklausti senbuviai gyventojai patvirtino, jog dalis pamatų buvo skirta statytis ir G. Teismo nuomone, neabejotina, jog jeigu G. būtų ūkinį pastatą statę kartu su kitais kaimynais, analogišką sutikimą ir leidimą iš GNSB (duomenys neskelbtini) jie būtų gavę kaip ir visi kiti savininkai. GNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė tuo metu buvo L. D. Ji teismo posėdžio metu nurodė, jog visi namo dokumentai buvo kartu su ūkinio pastato pamatų dokumentais ir kiekvienam butui buvo skirti pamatai, G. taip pat turėjo teisę statytis. Teismo nuomone, neteisinga būtų, kad vieni gyventojai įgijo daugiau teisių negu kiti vien dėl to, kad jie daug anksčiau pasistatė savo ūkinius pastatus ant ginčo pamatų, o atsakovė savo teisę įgyvendina vėliau. Vertinant trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais poziciją, tokie asmenys, kurie pasistatė pirmiau ūkinius pastatus, patapo visų pamatų bendraturčiais, tačiau tokių rašytinių įrodymų ir išimtinai jų (nebeįskaitant G. ir R.) teises patvirtinančių įrodymų nėra. Byloje apklausti tretieji asmenys ir liudytojai nurodė, jog visiems butus gavusiems ūkio darbuotojams buvo skirti ir pamatai ūkiniams pastatui pasistatyti. Todėl teismas daro išvadą, kad G. turėjo teisę statyti ant pamatų, nors byloje ir nėra nei GNSB (duomenys neskelbtini) perleidimo nuosavybės teisių į pamatus atsakovei, nei GNSB (duomenys neskelbtini) sutikimo G. ant jų statyti pastatą.

44. Teismas taip pat pažymi, jog tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, iš dalies prieštarauja patys sau vienu atveju tvirtindami, kad G. pamatai nebuvo perduoti, kitu atveju tvirtindami, jog šalia jų ūkinio pastato esantys pamatai priklausė R., o G. privalėjo statytis ūkinį pastatą už R. pamatų, prie J. ūkinio pastato. Pažymėtina, jog R. taip pat niekada nesistatė ūkinio pastato, jis butą pardavė prieš 15 metų, pamatai liko neužstatyti, niekas jų neperpirko, todėl neteisinga, kad R., kuris neįgyvendino teisės statyti, neva tai priklauso antrieji pamatai ir pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais poziciją jis turėjo ten teisę statytis, o G., kurie taip pat neįgyvendino anksčiau teisės statyti, nepriklauso jokie pamatai.

45. Teismas taip pat pažymi, jog byloje kilo ginčas, kurioje vietoje G. turėjo teisę statyti savo ūkio paskirties pastatą. Kadangi byloje kilo ginčas dėl to, kuri pamatų dalis atiteko G. šeimai, byloje be šalių taip pat buvo apklausti tretieji asmenys ir liudytojai. Trečiasis asmuo J. G. nurodė, jog būtent jis statė R. priklausantį ūkinį pastatą, kai dar tuo metu gyveno kartu su L. R., ir buvo susitarę, kad ateityje greta, priblokuojant prie bendros sienos pastatys kitą ūkinį pastatą, priešingu atveju jis L. R. pastato nebūtų statęs. Jis visada laikė, kad antrieji pamatai yra skirti G. Liudytoja L. D. ir liudytojas E. R. bei trečiasis asmuo L. R. teismui nurodė aplinkybes tokias pačias, kaip ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais R., kad pamatai buvo dalijami pagal turimus žemės sklypus veidrodiniu principu, tad šalia R. turėjo būti E. R. pamatai, po to – J., G., Š. ir D. Tuo tarpu trečiasis asmuo I. Š. nurodė, jog pamatų pasidalijimo tikslaus nebuvo, kas kur norėjo, ten galėjo statyti. J. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jie galvojo, kad turi teisę statytis šalia Š., jokio leidimo statytis toje vietoje G. neprašė. Teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad pamatai vis dėlto buvo padalinti pagal 6-7 arų žemės sklypus veidrodiniu būdu, šalia Š. turėjo statytis ne J., o G., nes, kaip buvo nustatyta, būtent už J. ūkinio pastato yra G. žemės sklypas. Aplinkybę, jog vis dėlto G. buvo skirti antrieji (šalia R.) pamatai, teismo vertinimu, patvirtina nuoseklūs ir viso proceso metu nesikeičiantys atsakovės, kaip senbuvės, parodymai, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Teismas taip pat pažymi, jog atsakovė teismui ne kartą posėdžio metu nurodė aplinkybę, kad būtent L. R. buvo atėjusi pas ją (atsakovę) su medumi ir kiaušiniais, prašydama leisti atsikelti tvorą, pasididinti pagal jos (G.) pamatus teritoriją vištoms. Teismo posėdžio metu L. R. teismui patvirtino, jog ėjo su medumi ir kiaušiniais pas Z. G., tačiau nurodė, jog prašė ne leidimo pasididinti pagal jos (Z. G.) pamatus teritoriją vištoms, o prašė atsakovės nenugriauti tvoros. Teismo vertinimu, tokie L. R. veiksmai būtent ir parodo, kad ji manė, jog antrieji pamatai ir šalia esanti teritorija priklauso G., priešingu atveju ji nebūtų ėjusi pas Z. G. su prašymu, nes jeigu Z. G. būtų neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo nugriovusi svetimą tvorą, L. R. būtų turėjusi teisę ginti savo teises kreipdamasi į policiją, teismą ir pan. Teismo nuomone, būtent G. buvo skirti antrieji, šalia R. ūkinio pastato esantys pamatai.

46. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, Deklaraciją panaikinti prašo ir tuo pagrindu, kad nėra R. sutikimo priblokuoti atsakovės pastatą prie jų pastato. Tretiesiems asmenims pareiškus tokius savarankiškus reikalavimus, atsakovė, reaguodama į tai, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad Z. G. įteisinant ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nereikalingas kaimynų, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimas.

47. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, remiasi Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 15 punktu, numatančiu, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti, ir tuo, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.2.4. punktu mažiausi leistini atstumai yra ir užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą nustatomi pagal Reglamento 8 priedą. Reglamento 8 priedo l .4. punktas numato, kad blokuojant pastatą prie jau esamo pastato būtina gauti to pastato savininko sutikimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šios normos aktualios blokuojant pastatą prie jau esamo gyvenamojo pastato. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas, pagal šio Reglamento 1 punktą šis Reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų Namų. Šiuo atveju pastatytas I grupės nesudėtingosios kategorijos medinis sandėlis. Todėl STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ konkrečiu atveju netaikomas. Ginčo atveju buvo priblokuotas ūkinės paskirties pastatas prie kito ūkinio pastato, kurie abu pastatyti ant vientisų ištisinių pamatų. Teismo nuomone, svarbi aplinkybė šiuo atveju yra ta, jog pamatai, skirti ūkiniams pastatams, yra bendri / vientisi.

48. Byloje apklausti liudytojai ir tretieji asmenys nurodė, jog kai buvo statomi kitų kaimynų ūkiniai pastatai, jokio raštiško leidimo / sutikimo nebuvo prašoma, buvo gražiuoju tarpusavyje susitarta, kad bus blokuojami vieni pastatai prie kitų, kadangi taip buvo ekonomiškiau, be to, toks buvo paties ūkinio pastato sumanymas - jis turėjo būti vientisas su bendromis vidinėmis sienomis. Kaimynai taip pat tarpusavyje tarėsi dėl kompensacijų statybinėmis medžiagomis arba pinigais, tačiau jeigu ir nekompensavo tie, kurie prisiblokavo, ginčas tarp kaimynų nekilo.

49. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pamatai buvo išpilti tokiu principu, kad jeigu pastato siena (kuri pastačius gretimą ūkinį pastatą tampa vidine) pastatyta ant visos bendros pamatų vidinės pertvaros, tokiu būdu gretimai besistatančiam asmeniui nebelieka pamato, ant kurio jis galėtų pasistatyti dar vieną vidinę sieną. Šiuo atveju tokiu principu buvo pastatytas ir R. priklausantis ūkinis pastatas. Nors teismo posėdžio metu iš pradžių L. R. kategoriškai teigė, kad R. pastatą jai statyti padėjo jos tėvai ir artimieji, ji statybas buvo patikėjusi šiems asmenims, tačiau vėliau teismui pripažino, kad kai buvo pradėtas ir pabaigtas statyti R. ūkinis pastatas, ji tuo metu jau gyveno kartu su J. G. ir pastarasis taip pat prisidėjo prie R. ūkinio pastato statybos. L. R. teismui negalėjo paaiškinti, kaip buvo statomas R. ūkinis pastatas, iš kur buvo perkamos statybinės medžiagos, kadangi, kaip pati nurodė, statybų klausimus buvo perdavusi kitiems asmenims. Tuo tarpu J. G. teismui išsamiai paaiškino R. ūkinio pastato statybos procesą. Jis taip pat nurodė, jog kai buvo statomas R. ūkinis pastatas, jis išsikvietė mūrininkus, jie apžiūrėjo ir pasakė, kad vidinė siena turi priklausyti dviem savininkams, nes dvi sienas mūryti per mažai pamato, liepė tartis su L. R., kad statyti vieną sieną. R. pasakė, statykit greitai, darykit kaip norit. Buvo sutaręs su R., kad jis blokuosis pastatą prie bendros sienos. Remdamasis tuo, kas aptarta, nustačius, kad R. ūkinio pastato siena užima visą vidinio pamato dalį, teismas daro išvadą, kad G. savo ūkio paskirties pastatą turėjo blokuoti prie R. ūkinio pastato, o pastarieji, kaip ir kiti kaimynai, tokiu atveju galbūt galėjo reikalauti kompensacijos už bendros sienos naudojimą. Taip pat pažymėtina, jog jeigu šioje situacijoje teismas vertintų, kad yra reikalingas kaimyninio pastato savininkų sutikimas priblokuoti, teismas neturėtų teisės priversti savininką duoti tokį sutikimą, o atsakovė atsidurtų situacijoje, kad nebegalėtų įgyvendinti savo teisės pasistatyti ūkio paskirtis pastatą ant ginčo pamatų tokiu būdu, koks buvo numatytas, t. y. statant bendrai vidinę sieną arba ant bendros vidinės pamato pertvaros pasistatant savo sieną, nes R. pastatas užima visą bendrą vidinės pamato pertvaros dalį.

50. Tačiau teismas taip pat pažymi, jog tokiais savo veiksmais – priblokuojant pastatą prie kito pastato – negalima bloginti kito savininko turto, jo gadinti. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais byloje teigė, jog G. pastatas apgadino jų pastatą, skilo bendra siena, tuo tarpu J. G. teigė, kad bendra siena ir kitos R. ūkinio pastato sienos yra skilusios daug seniau, o jis bendrą sieną kaip tik sutvirtino pritvirtindamas medinę siją. Teismas pažymi, jog šioje byloje tretieji asmenys neįrodinėjo žalos jų pastatui padarymo aplinkybių, kad siena iki G. pastato priblokavimo tikrai nebuvo skilusi, neįrodinėjo žalos dydžio, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, tik pažymi, jog jeigu priblokuojant G. pastatą prie R. pastato jiems buvo padaryta žala, jie turi teisę į žalos atlyginimą.

51. Teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais siekdami, kad jų pastatas su niekuo nesiblokuotų, siekia įgyti daugiau teisių nei kiti asmenys turi. Trečiojo asmens D. R. pozicija, turėti apėjimą aplink savo ūkinį pastatą, yra visiškai nepagrįsta, kadangi pamatai yra ištisiniai ir joks praėjimas nėra numatytas (jis pats teismui patvirtino, kad reikėtų pamatus perlipti), be to, kiti kaimynai tokios privilegijos ir galimybės apeidinėti aplink savo ūkinius pastatus neturi, nes yra priblokuoti kaimynų ūkiniai pastatai, o be to, toks apėjimas šiuo konkrečiu atveju ir nebuvo numatytas, buvo išpilti ištisiniai pamatai, skirti ūkiniams pastatams statyti.

52. Remiantis tuo, kas anksčiau aptarta, nėra jokio pagrindo naikinti ginčo Deklaraciją, todėl ieškinio reikalavimas dėl Deklaracijos panaikinimo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais reikalavimas dėl Deklaracijos panaikinimo atmestini.

Dėl nuosavybės teisės liudijimo ir papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo / pripažinimo negaliojančiais (pagal trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus)

53. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais prašo panaikinti 2021-04-02 nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-04-19 papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Nurodo, jog ginčo statinys buvo pastatytas 2020 m., t. y. jau po J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties todėl negalėjo būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe su atsakove. Nors ginčo pastato kadastriniuose matavimuose nurodyta, kad jo statybos pradžia yra 1989 m., o pabaiga - 2021 m., tačiau tai yra neteisingi duomenys, nes ginčo pastatas buvo pastatytas tik 2020 m.

54. Nustatyta, jog Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Genė Pietarienė išdavė 2021-04-02 nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2021-04-19 papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Liudijimuose, be kita ko, nurodyta, jog J. G. (miręs (duomenys neskelbtini)) priklauso nuosavybės teise 1/2 bendro turto, įgyto santuokoje su jį pergyvenusia sutuoktine Z. G.; bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą sudaro ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); J. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Z. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Z. G. paveldi savininko palikėjo J. G. turtą - 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

55. Byloje ginčas nekyla, jog nors pamatai ūkiniams pastatams statyti buvo išpilti maždaug 1989 m., tačiau pats ginčo pastatas - malkinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti tik 2020 m., pabaigtas – 2021 m. Teismo vertinimu, tai, kad ginčo pastatas statytas ant senų 1989 m. pamatų, nėra pagrindas pripažinti, kad ginčo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė J. G., mirusio (duomenys neskelbtini) m., nuosavybė su atsakove Z. G. Kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė galbūt galėjo būti pripažinti nebaigta statyba (pamatai), tačiau ne ginčo pastatas, kuris pastatytas tik 2020-2021 m.

56. Todėl teismas sutinka su trečiųjų asmenų savarankišku reikalavimu šioje dalyje ir daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančiais Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Genės Pietarienės išduotą 2021-04-02 nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Genės Pietarienės išduotą 2021-04-19 papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl teisinės registracijos NTR panaikinimo (pagal trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus)

57. Dėl trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, išvestinio reikalavimo panaikinti pastato - pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav., teisinę registraciją NTR, pažymėtina, jog teismas sutinka su trečiojo asmens VĮ Registrų centras pozicija, kad tai yra išvestinis ir perteklinis reikalavimas, kadangi nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo ir / ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus (šiuo atveju nuosavybės teisės liudijimą ir papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą) teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises.

58. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl šio trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, išvestinio reikalavimo nutrauktina, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo nustatyti, kad atsakovė yra žemės sklypo naudotoja (pagal priešieškinį)

59. Priešieškiniu prašoma nustatyti, kad atsakovė Z. G. teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2011-01-01 yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja.

60. Atsakovė byloje įrodinėjo aplinkybę, jog ji ginčo žemės sklypą, esantį po ginčo pamatais, naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. tuo pagrindu, jog nuo 2011 m. moka žemės mokestį už ginčo žemės sklypą, esantį po ginčo pastatu. Tačiau šios aplinkybės byloje buvo paneigtos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022-12-21 raštu, kuriame aiškiai nurodyta, kad už 0,04 ha namų valdos valstybinės žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini), žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2011 m., o už kitos paskirties 0,016 ha sklypo dalį, (duomenys neskelbtini), Z. G. žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2022 m. Byloje apklausti kiti namo gyventojai taip pat nurodė, jog už namų valdos žemės sklypą nuomos mokestį jie moka nuo 2011 m., o už žemės sklypą, esantį po ūkinių pastatų pamatais, – tik nuo 2022 m.

61. Remiantis tuo, kas aptarta, nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovė Z. G. teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2011-01-01 yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., naudotoja. Šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo ūkinio pastato pamatai buvo perduoti tuo pačiu metu kaip ir butas (pagal priešieškinį)

62. Priešieškiniu atsakovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai buvo perduoti J. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), pagal 1997-04-29 GNSB (duomenys neskelbtini) pažymą, t. y. tuo pačiu metu kaip butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

63. Dėl šio atsakovės priešieškinio reikalavimo teismas pažymi, jog 2020-10-09 atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, užfiksuota, jog statytojas J. G. (atsakovės sūnus) paaiškino, kad sandėliuką pradėjo statyti 2020 m. rugpjūčio mėn. ant dalies senų ir dalies naujų pamatų. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. G. taip pat nurodė, jog jis, statydamas ginčo pastatą, papildomai išpylė polinius pamatus šalia jau buvusių giluminių pamatų. Taigi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai yra ne tik senieji 1989 m. pamatai, tačiau dalis pamatų yra ir naujai 2020 m. išpilti, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai buvo perduoti J. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), pagal 1997-04-29 GNSB (duomenys neskelbtini) pažymą, t. y. tuo pačiu metu kaip butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Todėl šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas.

64. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybės, kad G. vis dėlto turėjo teisę statyti ant ginčo pamatų ir kad jų šeimai buvo skirti antrieji (šalia R.) pamatai, buvo nustatinėjamos ir dėl jų pasisakyta šio sprendimo 45 punkte.

Dėl reikalavimo nustatyti, kad atsakovei įteisinant ūkinį pastatą nereikalingas kaimynų, gretimo ūkinio pastato savininkų, sutikimas (pagal priešieškinį)

65. Priešieškiniu prašoma nustatyti, kad atsakovei Z. G. įteisinant ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nereikalingas kaimynų, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų, sutikimas.

66. Teismas pažymi, jog atsakovė minėtą reikalavimą pareiškė po to, kai tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais savo reikalavimų pagrindu, be kita ko, nurodė aplinkybę, jog atsakovė neturi R. sutikimo blokuoti savo ūkio paskirties pastatą prie R. pastato.

67. Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismas vertina, jog priešieškinio reikalavimas nustatyti, kad atsakovei įteisinant ūkinį pastatą nereikalingas kaimynų, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų, sutikimas, yra teisės aktų ir faktinės situacijos aiškinimas ir vertinimas, o ne kokius tai materialiuosius teisinius padarinius sukeliantis reikalavimas. Be to, teismas šio sprendimo 46-51 punktuose pasisakė dėl gretimo ūkinio pastato savininkų sutikimas (ne)reikalingumo.

68. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl šio priešieškinio reikalavimo nutrauktina, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 79,26 Eur išlaidas, kadangi du kartus ieškovės atstovė vyko iš Šiaulių miesto į teismo posėdžius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.

70. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, byloje patyrė 1 750,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (t. y. 400,00 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 600,00 Eur už savarankiškus reikalavimus ir 750,00 už atsiliepimą į priešieškinį) ir 88,00 Eur sumokėjo žyminio mokesčio, iš viso 1 838,00 Eur.

71. Atsakovė Z. G. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 700,00 Eur (t. y. 50,00 Eur teisinė konsultacija, 450,00 Eur atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio parengimas, 200,00 Eur atstovavimas bylą nagrinėjant teisme) ir sumokėjo 300,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1 000,00 Eur.

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

73. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas (tenkinta 0 proc. reikalavimų), jos turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos.

74. Teismas vertina, jog trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais reikalavimai patenkinti 50 proc. (patenkinti du iš keturių reikalavimų).

75. Atsakovės priešieškinio reikalavimų patenkinta 0 proc.

76. Kadangi trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir atsakovės pozicijos iš esmės byloje buvo priešingos, teismas vertina, jog tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais bylą laimėjo 75 proc. (50 proc. (tenkinta jų reikalavimų) + 100 proc. (netenkinta atsakovės reikalavimų) / 2); o atsakovė bylą laimėjo 25 proc. (0 proc. (tenkinta jos reikalavimų) + 50 proc. (netenkinta trečiųjų asmenų reikalavimų) / 2). Atsižvelgiant į tai, tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais iš atsakovės priteistina 1 378,50 Eur (1 838,00 Eur x 75 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais priteistina 250,00 Eur (1 000,00 Eur x 25 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais iš atsakovės priteistina 1 128,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam po 564,25 Eur.

77. Teismas byloje patyrė 254,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas vertina, jog šias išlaidas proporcingai turi atlyginti tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, t. y. 254,80 Eur / 3 = 84,93 Eur mokėti tektų kiekvienai šaliai, jeigu jų reikalavimai būtų tenkinti / atmesti vienodai, tačiau kadangi trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais reikalavimų buvo tenkinta 50 proc., o ieškovės ir atsakovės reikalavimų tenkinta 0 proc., pusė 84,93 Eur sumos, t. y. 42,46 Eur padalintina ant ieškovės ir atsakovės (t. y. po 21,23 Eur), todėl iš ieškovės priteistina valstybei 106,16 Eur, iš atsakovės - 106,16 Eur, o iš trečiųjų asmenų - 42,46 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

78. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-10-13 nutartimi, panaikintinos šiam sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti.

Trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B. savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies, pripažinti negaliojančiais Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Genės Pietarienės išduotą 2021-04-02 nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Genės Pietarienės išduotą 2021-04-19 papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Bylos dalį pagal trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B. savarankiškus reikalavimus dėl reikalavimo panaikinti pastato - pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav., teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, nutraukti.

Kitą trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B. savarankiškų reikalavimų dalį atmesti.

Bylos dalį pagal atsakovės Z. G. priešieškinio reikalavimą nustatyti, kad Z. G. įteisinant ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nereikalingas kaimynų, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų, sutikimas, nutraukti.

Kitą atsakovės Z. G. priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti tretiesiems asmenims D. R. ir V. R. - B. kiekvienam iš atsakovės Z. G. po 564,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 106,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti valstybei iš trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B. (iš kiekvieno) po 21,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovės Z. G. 106,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-10-13 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė