Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Džašiašvili,

viešame teismo posėdyje nuotolinio vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog ieškovas L. K. yra nepilnametės L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o atsakovė V. J. – nepilnametės motina.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamąją vietą su juo, t.y. vaiko tėvu L. K.. Ieškovas nurodė, jog vaikas gyvena su ieškovu nuo gimimo. Juos sieja artimas tarpusavio ryšys, dukra yra prisirišusi prie ieškovo, jai yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo, mokymosi, sveikatos ir buities sąlygos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

Nagrinėjamu atveju atsakovė reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu neginčijo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su ja neprašė. Byloje nustatyta, jog L. K. su ieškovu gyvena nuo gimimo. Šeima gyvena nuomojamame būste, kitoje šalyje, kuris yra tinkamas vaikui gyventi, lavėti, mokytis ir leisti laisvalaikį. Bute yra visi patogumai, gyvenamoji patalpa švari ir tvarkinga. Pažymėtina, kad ieškovas su dukra laikinai gyvena užsienyje, kadangi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), vyksta namo statybos, kai jos bus baigtos, šeima grįš į Lietuvą ir nuolatos gyvens Lietuvoje. Ieškovas dirba, gauna nuolatinį darbo užmokestį, visas gautas pajamas skiria šeimos poreikiams patenkinti. Duomenų apie tai, kad L. K. netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas Tarnyba neturi. Šiuo metu ieškovas gyvena vienas su savo nepilnamete dukra, bendro ūkio su atsakove neveda ir kartu negyvena nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovas aktyviais veiksmais siekia pagerinti vaiko buitį, deda visas pastangas, kad vaikas būtų sveikas, lankytų ugdymo įstaigą, gyventų saugiai. Šiuo metu iš atsakovės jis jokių žinių neturi. Per laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki bylos nagrinėjimo atsakovė su savo nepilnamečiu vaiku nebuvo susitikusi nei karto, telefonu taip pat nebendravo, dukrai skambinant atsakovė neatsiliepia. Ieškovas nurodė, kad pablogėjus V. J. psichologinei sveikatai, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovė išvyko gyventi į Lietuvą pas savo tėvus ir nuo to laiko dukros nelanko, nesidomi jos sveikata, neprisideda prie jos išlaikymo ir lavinimo. Ieškovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, t.y. gyvenamojo namo dalį bei žemės sklypus. Atsakovė nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, turi dar vieną nepilnametį vaiką R. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, ieškovas rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, namuose yra tvarkinga ir švaru, nepilnametis vaikas yra aprūpintas drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Kadangi nepilnametė L. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra 6 metų amžiaus, gyvena ir šiuo metu faktiškai yra Jungtinėje Karalystėje, išklausius vaiko nuomonę, nustatyta, kad su tėčiu sekasi gyventi gerai, su tėčiu leidžia laiką kartu, matyti, kad tarp vaiko ir tėvo L. K. yra artimas, šiltas tarpusavio ryšys. Mergaitė nurodė, kad kai ji skambina mamai, ji niekada nekelia ragelio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamoji vieta nustatoma su jos tėvu ieškovu L. K. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą ir prašė teismo nustatyti detalią atsakovės V. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. K. tvarką. Ieškovas nurodo, kad atsakovei nedraudžia matytis bei bendrauti su vaiku, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovė V. J. su dukra L. K. bendrautų nuotolinėmis ryšio priemonėmis esant kartu nepilnametės dukros tėvui L. K. nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 18.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir jo poilsio režimą. Ieškovas L. K. užtikrins tokio vaiko bendravimo su motina techninių priemonių veikimą (kompiuteris, interneto ryšys), nesudarys kliūčių tokiam bendravimui tarp vaiko motinos V. J. ir dukros L. K.; Atsakovė su L. L. praleistų vieną vasaros atostogų mėnesį, suderintą Ieškovo ir Atsakovės ne vėliau kaip prieš mėnesį. Vaiko kelionės išlaidas į Lietuvą (keliaujant Lietuvoje mokėtų motina, užsienyje mokėtų tėvas) apmokėtų ir mėnesio išlaikymą vaikui teiktų Atsakovė, todėl Atsakovės vaikui skirtas išlaikymas už šį mėnesį nebūtų pervedamas Ieškovui. Jeigu suderintu vieno mėnesio trukmės atostogų metu Atsakovė negalėtų bendrauti su L. L. dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, tėvai turėtų apie tokias priežastis informuoti vienas kitą iš anksto; Atsakovė turėtų teisę dalyvauti dukros L. auklėjime bei sprendžiant jos ugdymo ir lavinimo klausimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką sprendžiant dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo, 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą. Jei tėvai nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kai šalys ėmė atskirai gyventi ir vaikas liko su ieškovu atsakovė su savo vaiku visiškai nebendrauja nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, netgi telefonu nepalaiko jokio ryšio. Tuo metu vaikas pažino savo motiną ir jos nebijojo, tačiau nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio vaikas atsakovės nematė, ieškovas išreiškė susirūpinimą, kad vaikas savo motinos gali bijoti dėl jos pasikeitusios psichologinės būsenos. Nors atsakovė nerodo noro bendrauti su vaiku ir tarp jų nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, tačiau ieškovas prašo nustatyti detalią bendravimo tvarką. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad neturi duomenų, kad atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra darytų jai neigiamą įtaką ar kitaip kenktų vaiko interesams. Tarnyba nurodo, kad vaiko ir atskirai gyvenančios atsakovės bendravimo laikas nuotolinėmis ryšio priemonėmis neturėtų būti ribojamas, nustatant tik 3 valandas per savaitę. Vaikas, kurio vienas iš tėvų gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė vaiko nematė jau ilgą laiką, nepilnametė L. K. kalbėdama apie motiną V. J. sunerimsta, pradeda ašaroti, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, gyvenimą kitoje šalyje, vaiko lankomus po pamokinius užsiėmimus, jo poreikius ir saugumą, nenustačius duomenų, kad atsakovės bendravimas su vaiku kenktų vaikui, vertina, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems nepilnametės L. K. interesams. Įvertinus visą esamą situaciją, atsakovei nustatoma bendravimo su nepilnamete dukra L. K. tvarka, nurodant, jog atsakovė V. J. su dukra L. K. bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis esant kartu nepilnametės dukros tėvui L. K. nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 18.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į mergaitės užimtumą ir jos poilsio režimą. Ieškovas L. K. užtikrina tokio vaiko bendravimo su motina techninių priemonių veikimą (kompiuteris, interneto ryšys), nesudaro kliūčių tokiam bendravimui tarp motinos V. J. ir dukros L. K.. Taip pat, Atsakovė su L. L. praleidžia vieną vasaros atostogų mėnesį, suderintą Ieškovo ir Atsakovės ne vėliau kaip prieš mėnesį. Vaiko kelionės išlaidas į Lietuvą (keliaujant Lietuvoje moka motina, užsienyje moka tėvas) apmoka ir mėnesio išlaikymą vaikui teikia Atsakovė, todėl Atsakovės vaikui skirtas išlaikymas už šį mėnesį nepervesdamas Ieškovui. Jeigu suderintu vieno mėnesio trukmės atostogų metu Atsakovė negali bendrauti su L. L. dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, atsakovė turi apie tokias priežastis informuoti ieškovą iš anksto. Atsakovė turi teisę dalyvauti dukros L. auklėjime bei sprendžiant jos ugdymo ir lavinimo klausimus. (CPK 376 straipsnis).

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus. Taip pat pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis)

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovas L. K. pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės V. J. išlaikymą nepilnametei L. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti nepilnametės dukros piniginėmis lėšomis disponuoti ieškovą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nepilnametė L. K. bylos nagrinėjimo metu yra šešerių metų amžiaus. Vaikas lanko Jungtinėje Karalystėje mokyklą, antrą klasę. Ieškovas nurodo, jog nepilnametės dukros L. K. realius ir pagrįstus poreikius per mėnesį sudaro 480 Eur išlaidos. Nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga: maistui – 130-150 Eur., sveikatinimui, vaistams ir vitaminams – 30-40 Eur., rūbams ir avalynei – 50-70 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymui apie 70 Eur, buities apyvokos daiktams ir asmens higienos priemonėms – 80-100 Eur., mokyklos lankymui – 20 Eur, papildomos būtinos išlaidos lavinimui, mokymuisi, transportui, laisvalaikiui ir pramogoms (žaislai, knygutės, baseinas, rogutės, lavinimo priemonės ir pan.) – 50-70 Eur. Byloje nustatyta, kad nepilnametė L. K. alergijų ar specialių ugdymosi poreikių neturi.

Ieškovas į vaiko poreikių apskaičiavimą įtraukė aprangos, avalynės, higienos priemonių ir kitus būtiniausius vaikų poreikius atitinkančias išlaidas. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Pažymėtina, jog į nepilnamečio vaiko poreikius ieškovas neįtraukė jokių prabangos prekių. Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog vaiko poreikių apskaičiavime nurodytos sumos būtų neatitinkančios ekonominės realybės ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikui skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečio vaiko L. K. amžių, teismo vertinimu, ieškovo nurodoma 200 Eur suma vaikui yra pagrįsta ir pakankama vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas. Ieškovo šeimos pajamas sudaro apie 3600 eurų per mėnesį. Ieškovo šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas. Ieškovas turi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Pažymima, kad šiuo metu vyksta namo statybos, kai jos bus baigtos ir viskas įrengta gyvenimui, ieškovas su nepilnamete dukra planuoja grįžti į Lietuvą gyventi. Šiuo metu ieškovas su savo nepilnamete dukra gyvena nuomojamame bute, Jungtinėje Karalystėje. Namuose tvarkinga, šviesu, yra visos komunikacijos ir namų apyvokos daiktai. Vertinant ieškovo indėlį į nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymą, teismas pažymi, kad faktiškai ieškovas vienas augina mergaitę, rūpinasi ją ir išlaiko. Jam taip pat neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas. Atsakovė Gyventojų registro duomenimis turi dar vieną vaiką R. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, kuris, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties nustatymo akcentavo, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog atsakovė visiškai neišlaiko savo nepilnametės dukros, ja nesidomi ir nebendrauja. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė turi psichologinių sveikatos problemų, ir atsižvelgdamas į atsakovės sunkią padėtį, ieškovas prašo priteisti mažesnę išlaikymo dalį, nors dukrai būna reikalinga ir daugiau. Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, finansinius įsipareigojimus, daro išvadą, jog ieškovas nepilnametę dukrą išlaiko vienas ir jam tenka sunkesnė bei didesnė išlaikymo dalis.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko L. K. amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, sveikatos būklę, turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, ieškovo ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės išlaikymą nepilnametei L. K. po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2022 m. sausio 28 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, 200 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju paskiriamas ieškovas L. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovui išaiškintina, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K. jis privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 8.3Mr ATP-C-2022-01269 nuspręsta teikti atsakovei V. J. antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų.

Iš 2022 m. birželio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-07147 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro – 120,00 Eur advokato užmokestis. Kadangi atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc., todėl iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos valstybės naudai.

Ieškovas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai priteisti neprašo.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo L. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko tėvu L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimą su nepilnamete dukra L. K., gimusia (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

· Atsakovė V. J. su nepilnamete dukra L. K. bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis esant kartu nepilnametės dukros tėvui L. K. nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 18.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir jo poilsio režimą. Ieškovas L. K. užtikrina tokio vaiko bendravimo su motina techninių priemonių veikimą (kompiuteris, interneto ryšys), nesudaro kliūčių tokiam bendravimui tarp motinos V. J. ir dukros L. K..

· Atsakovė V. J. su nepilnamete L. L. L. K. praleidžia vieną vasaros atostogų mėnesį, suderintą Ieškovo ir Atsakovės ne vėliau kaip prieš mėnesį. Vaiko kelionės išlaidas į Lietuvą (keliaujant Lietuvoje moka motina, užsienyje moka tėvas) apmoka ir mėnesio išlaikymą vaikui teikia Atsakovė, todėl Atsakovės vaikui skirtas išlaikymas už šį mėnesį nepervedamas Ieškovui. Jeigu suderintu vieno mėnesio trukmės atostogų metu Atsakovė negali bendrauti su L. L. dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, atsakovė turi apie tokias priežastis informuoti ieškovą iš anksto.

· Atsakovė V. J. turi teisę dalyvauti nepilnametės dukros L. K. auklėjime bei sprendžiant jos ugdymo ir lavinimo klausimus.

Priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), išlaikymą jos nepilnametei dukrai L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2022 m. sausio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.