Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Reginos Majauskienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiesiems P. P., A. P., jos atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei, K. P., N. P., jos atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, G. K.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129str. 2d. 2p., 6p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. B. 2012-08-25, laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 04.22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto su A. P. metu, siekdamas jai sukelti di­de­les fi­zi­nes bei dva­si­nes kan­čias, dėl sunkaus girtumo (3,14 promilės) negalinčiai priešintis ir dėl to esančiai bejėgiškos būklės A. P. tyčia sudavė nemažiau kaip 2 smūgius metaliniu kaltu į galvą, nemažiau kaip 3 smūgius medine lazda į krūtinę, kairę ranką bei nugarą, ne mažiau kaip 65 smūgius rankomis ir medine lazda į įvairias kūno vietas, rankomis spaudė - smaugė A. P. kaklą, tuo padarė jai gerklų žiedinės kremzlės lūžį, odos nubrozdinimus kairio kelio srityje ir dešinėje blauzdoje; muštines žaizdas kaktos-viršugalvio ir kairio momens srityse; plėštinę žaizdą kairėje blauzdoje; daugybines poodines kraujosruvas veide, pečiuose, krūtinėje, nugaroje, klubų srityse, abiejose rankose ir abiejose kojose; kraujosruvas kaklo, veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose, t.y. mechaninius sužalojimus, kurie sukėlė A. P. išorinį ir vidinį kraujavimą bei šoką, dėl ko ji mirė, tokiu būdu jis itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. P. t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p.

Kaltinamasis E. B. kaltu pilnai prisipažino. Paaiškino, jog su Aušra girtavo mažiausiai tris dienas. Tą dieną grįždami namo, sutiko pažįstamą, pasiskolino pinigų ir nusipirkę alkoholio tęsė išgėrinėjimą. Po to, pritrūkus alkoholio, jis išėjo dar nusipirkti. Tai buvo iš 24 į 25 dieną. Kai išėjo į parduotuvę Aušrą užrakino. Grįžęs negalėjo atsirakinti buto durų, užsikirto durų spyna. Tada jis jai padavė raktus per langą, kad ji pabandytų duris atrakinti iš vidaus, tačiau nepavyko. Tuomet ji jam išmetė įrankius per langą ir jis išlaužė duris. Jie pastoviai konfliktuodavo. Grįžus į butą išgėrinėjo toliau. Dėl ko kilo konfliktas nepamena. Gali būti, kad dėl to, kad ji norėjo eiti namo, kaip visada. Ji išeidavo ir vėl pareidavo. Jis pavyduliavo Aušros. Aušra gyveno Geležinio Vilko gatvėje. Jos iš namų neišleisdavo dėl daugelio priežasčių. Būdavo, kad ji būdavo kartu iki to momento, kol nepaskambindavo draugai. Pas ją namuose būdavo retai, nes namuose būdavo jos dukra. Kas vyko toliau nežino, nes buvo daug išgėręs. Pamena, kad išgirdo, jog kažkas beldžiasi tualete. Vėl numigo. Aušrai vaikščiojant po kambarį ji galėjo griuvinėti. Tikrai ekspertai suskaičiavo kelių dienų mėlynes. Aušra buvo toks žmogus, kad jai pakakdavo paimti už rankos ir iš karto likdavo mėlynės. Mėlynės galėjo būti ir iš ankstesnių konfliktų. Jis tik įsivaizduoja, kad galėjo Aušrą apkabinti per kaklą, dėl to liko ant kaklo mėlynės. Vykstant konfliktams žmogus priešinasi, tai ji ir jam priešindavosi, ir jis jai priešindavosi. Negali pasakyti kokiais veiksmais ji priešinosi. Ji gindavosi balsu, rankomis, kojomis. Gal tuo metu taip nesimušė, kad liktų kokios tai žymės. Jis iškvietė greitąją ir policiją. Greitosios pagalbos darbuotojų neįleido, todėl, kad nenorėjo nueiti nuo nukentėjusiosios. Konkrečiai nepamena apie duris. Nelabai pamena greitosios. Namų jis tikrai nevalė. Bandė nukentėjusiąją gaivinti. Visų aplinkybių nepamena dėl išgerto alkoholio kiekio. Prabudo nuo beldimosi. Nežino su kuo sudavė smūgius. Ko tyrėjai klausinėjo tą ir sakė. Jis tikrai nieko neprisimena. Jam buvo šokas, kai pasakė, kad ji jau mirusi. Jei rado jo pirštų antspaudus, vadinasi tai jo darbas. Bute ar buvo pašalinių žmonių jis nepamena, galėjo būti, juk durys buvo išlaužtos. Neprisimena ar mušė su medine lazda ir kaltu. Kaltą ir metalinę lazdą čiupinėjo ir anksčiau. Su kaltu duris laužė. Žaizdos gal atsirado nuo jo smūgių, jis neneigia to. Jei prieš įvykį išgėrinėjo, tai gal ir buvo nežymių smūgių. Neįsivaizduoja kaip nukentėjusiosios kraujas atsirado ant lazdos. Jis nieko nepamena, sutinka, kad jis tai padarė. Kieno kraujas ant sienos jis nežino. Negali tvirtinti, kad per tą konfliktą galėjo suduoti 70 smūgių. Tai yra neįmanoma per tiek laiko. Negali pasakyti kiek sudavė su kaltu, nes neprisimena. Jis nepripažįsta, kad visus nustatytus smūgius sudavė per vieną kartą. Kad būtų smaugęs, nepamena. Įvykio metu jis sužalotas nebuvo. Su N. P. ieškiniu dėl turtinės žalos sutinka, sutinka ir su neturtinės žalos ieškiniu. Neįsivaizduoja, kaip padengs šią žalą. Turi tik kambarį, kuris yra jo nuosavybė. A. P. pažinojo, tik su ja nebendravo. A. P. ieškinyje įvardinta suma yra labai didelė, žino koks jos elgesys buvo su mama. Nežino kaip Aušra bendravo su broliais. Dėl ieškinių palieka teismui spręsti. Su liudytojo G. K. pareikštu ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. B. pilno prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. P. paaiškino, jog yra A. P. dukra. Paaiškino, kad 2012-08-25 ryte sulaukė policijos skambučio, jog jos mamą rado negyvą. Pradžioje nieko nesuprato, tada puolė skambinti mamai, tačiau atsiliepė tas pats policijos pareigūnas ir pasakė, kad tai tiesa. Nuvyko į policiją. Bute, kur įvyko nusikaltimas, jos nebuvo. E. B. pažinojo, jis kartais ateidavo pas jas į namus, jie išgėrinėdavo su mama, tik ji jau gyveno su draugu. Paskutinį kartą pas jas kaltinamasis buvo 2012 m. vasario mėnesį, jis nenorėjo išeiti iš namų, nors ir mama prašė, kad jis išeitų, tai ji jį išmetė iš namų ir iškvietė policiją. Tai vyko adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu jos mama gyveno iki įvykio dienos. Su mama buvo artimos. Jai B. nepatiko, mamai apie tai sakė, kad pas jį neitų. Mama jai skundėsi, kad prieš ją B. vartojo smurtą, tačiau ji to nematė. Pas mamą matė tik randą ant gerklės, mama sakė, kad tai padarė E. B.. Mamą matė prieš dvi ar tris dienas iki įvykio, ji tuo metu išgėrusi nebuvo. Kai ji jai skambino paskutinį kartą, tai ji buvo pas Editą. Pas Edmundą būdavo dažnai, kartais su nakvyne, dažniausiai grįždavo namo. Kiek žino, tai mama eidavo pas Editą, kad eidavo tuo metu pas Edmundą, ji nežinojo. Ji žinojo, kad mama su Edita yra draugės. G. K. buvo jos sugyventinis, jis pas jas gyveno. Mama sakė, kad jį mylėjo, tačiau nežino kaip buvo iš tikrųjų. Kai sužinojo apie įvykį nebuvo apseita be stiprių raminamųjų, tai ją paveikė siaubingai, jai ir dabar yra sunku. Nematė prasmės pas mamą likti, todėl išvyko į užsienį. Yra gavusi kompensaciją apie 6 700 Lt. Prašo priteisti visą sumą nurodytą civiliniame ieškinyje. Civiliniame ieškinyje suma nurodyta simboliškai, nes mamos pinigai jai negražins. 500 000 Lt suma nurodyta dėl to, kad jam būtų skaudžiau. Ji neturi nei brolio nei sesers.

Nukentėjusysis P. P. paaiškino jog, mirusioji yra jo sesuo. Sesuo su dukra gyveno Geležinio Vilko gatvėje. Nežino jokių įvykio aplinkybių. Jam brolis Kęstutis paskambino ir pasakė, kad sesuo negyva. Tada nuvažiavo kažkur tai į Pramonės prospektą, adreso nežino, ten nuėjo į butą, kuriame viskas įvyko. Butas buvo visas kruvinas, sienos, grindys, lubos. Bendraudavo su seserimi, ne kasdien, bet susiskambindavo, pas mamą susitikdavo. Susitikdavo į mėnesį porą kartų. Su kuo sesuo gyveno nežinojo. Kaltinamojo nepažįsta. Tik prieš pora metų kaltinamasis seseriai gerklę buvo perpjovęs peiliu. Tiksliai pasakyti kada jai gerklę perpjovė negali, gal prieš 2-3 metus. Dėl gerklės perpjovimo sesuo niekur nesikreipė. Sesuo jam nesiskųsdavo, o kai buvo mėlynės, tai sakydavo, kad nugriuvo, o kai gerklę perpjovė, tai paskui jau papasakojo, kad ją muša. Patarė jai, kad negyventų su juo, mestų, bet sakė gąsdina ją, persekioja. Vienintelį kartą sesuo pasiskundė tik tada, kai gerklę perpjovė. Su G. K. sesuo buvo pas jį atvažiavusi prieš metus, gal daugiau. Sesuo jį pristatė kaip draugą. Reiškia 50 000 lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis K. P. paaiškino, jog kaltinamojo nepažįsta. Nužudytoji yra jo sesuo. 2012-08-26 ryte, šeštadienį apie 9 val. paskambino sesuo Nijolė ir pasakė, kad sesuo Aušra negyva. Tada su broliu Petru nuvažiavo į sesers Aušros butą adresu - (duomenys neskelbtini), ten buvo jos dukra A. P.. Ji pasakė, kad mama nužudyta, pasakė kad kažkur Pramonės prospekte. Buvo staigmena, kad ji nužudyta tame bute. Jie nuvažiavo ir susirado tą butą. Seserį Aušrą iki įvykio matė gal prieš mėnesį ar pora savaičių, nes kartu važiavo pas mamą į Šakių rajoną. Bendraudavo su seserimi, į mėnesį kartą susitikdavo, pas mamą važiuodavo. Jo su Aušra amžiaus skirtumas apie 15 metų. Retkarčiais pasivaišindavo, bet kad sesuo gertų, neteko matyti. Sesuo buvo tyli, ramaus charakterio. Jis žinojo, kad sesuo su G. K. gyveno. E. B. nėra matęs, iš kur atsirado jis, nežino. Kmieliauską yra matęs ne kartą. Apie savo gyvenimus su seserimi nekalbėjo. Ji nepasakojo jam nieko apie B. Reiškia 50 000 lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji N. P. paaiškino, jog nužudytoji A. P. yra jos sesuo. Kaltinamąjį yra mačiusi vieną kartą. Ji buvo turguje ryte, kai 2012-08-26, paskambino dukterėčia Arijana ir pasakė, kad jos mama negyva. Klausė kas jai, tai ji pasakė, kad policija pranešė, jog negyva. Paskui sužinojo, kad ją užmušė bute, kažkur Pramonės prospekte. Aušra su dukra gyveno Geležinio Vilko 14-8. Su G. K. jie gyveno kaip sugyventiniai. Jiedu gyveno gal jau 2-3 metus kartu. Ji seserį užaugino, ji apie 10 metų už ją jaunesnė. Arijana su motina gyveno, tėvo niekada nebuvo. Aušra dukrą viena augino. Sesuo į Pramonės prospektą važiuodavo pas draugę, važinėjo katės pašerti. B. yra tos draugės brolis. Aušra jai sakė, kad jie draugai su kaltinamuoju, gal 1 ar 2 metai kaip jie pažįstami. Kaltinamasis Aušrą pasigaudavo gatvėje ir nusitempdavo pas save į butą. Bet ir pati Aušra pas draugę nueidavo, ten jie ir susitikdavo, nes butai šalia. Ji Aušrai sakė, kad neitų jinai tenai, nes ji ne kartą jai pasakojo, kad B. ją pasigauna, muša, neišleidžia namo. Jos su Aušra daug ir artimai bendravo, susitikdavo, ji pas ją į kaimą atvažiuodavo, padėdavo apravėti daržus. Ji jai kasdien skambindavo ir sakydavo, kad ji ten neitų. Ji skųsdavosi, sakydavo jai, kad muša ją B.. Kartą buvo, kad ji prašė brolio vaiko, kad nuvažiuotų ir paimtų iš tenai Aušrą. Sesuo paskambino, kad B. jos neišleidžia. Prieš mirtį matė seserį pirmadienį, o gal trečiadienį. Jos tarėsi, kad per jos gimtadienį, 27 dieną ji turėjo atvažiuoti pas ją. Reiškia 200 000 Lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Laidojimą organizavo ji ir broliai. Prašo priteisti ir turtinę žalą 4172 lt pagal dokumentus. Gavo 1045 lt laidojimo pašalpą, kurią panaudojo laidotuvėms.

Nukentėjusysis G. K. paaiškino, jog kaltinamąjį pažįsta. A. P. buvo jo sugyventinė 5 metus. Ji nenorėjo tuoktis, bendrų vaikų neturėjo. Jis po darbo grįždavo vėlai, išvykdavo dirbti kartais ilgam laikui į komandiruotes. Jau jie gyveno kartu su Aušra, kai grįžo iš komandiruotės ir pamatė pas ją randą. Pasakė, kad B. su peiliu lakstė ir sužeidė. Jis ne kartą buvo B. išvijęs iš Aušros namų. Jie su Aušra gyveno kaip faktinė šeima. Jie gyveno kartu Geležinio Vilko gatvėje, kartu maistą gamino. Kai jis skambindavo Aušrai, jeigu išjungtas telefonas būdavo, ji paskui pasakydavo, kad B. paėmė. Jis tikėjo Aušra. Ji jam nemeluodavo. Jis žinojo, kad B. buvo iškraustęs jos rankinę. Gal 2012-08-24 Aušrą matė , tikslai nepamena, ji per langą iš B. buto jam išmetė raktą, kad įeitų į butą, esantį Geležinio Vilko g. Tą vakarą P. buvo šiek tiek išgėrusi. Nesimatė sužalojimų per langą. Jau buvo vakaras, gal apie 23 valanda. Tame bute yra buvęs, ir pas Editą buvo, Aušra juos supažindino. Aušra sakė, kad B. jos neišleidžia, jis užrakino butą ir kažkur išėjo, dar su draugu klausė Aušros ar palaukti, ji sakė, kad ne. Jis dar palaukė kažkiek, paskui dviračiu grįžo į Geležinio Vilko gatvėje esantį butą. Laukė gal iki 5 ryto, pastoviai skambino Aušrai, paskui telefonas išsijungė. Grįžęs užmigo, o ryte apie 9 valandą atėjo A. P. į butą apsiverkusi, ji galvojo kad jis Aušrą nužudė. Jis jai pasakė, kad visą naktį laukė Aušros. Pasakė, kad žino kur jinai, kai atvažiavo broliai ir sesuo, jie visi nuvažiavo jo nurodytu adresu. Jis nevažiavo. Per B. jis pykosi pastoviai su Aušra. Jis telefoną atimdavo iš jos. Būdavo kai jis grįžta iš darbo, jos nėra, ne kartą turėjo parsivesti A. P. iš E. B. namų. Ji eidavo pas Editą, savo draugę, kuri yra B. sesuo, o Edita gyveno šalia B., jų kambariai šalia. Numerių buto nežinojo. B. įsiverždavo, prašydavo pinigų, pastoviai pagiringas būdavo arba išgėręs. Iškraustydavo Aušros rankinę, dėl to ir piktumai tarp jų būdavo. Reiškia 20 000 lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti

Liudytoja O. B. paaiškino, jog kaltinamojo nepažįsta, žino jį tik tiek, kiek buvo atvykę pagal iškvietimą. Pamena, kad buvo šaltas tamsus metas, datos nepamena. Tai buvo 2012 m. vidurnaktis. Į pastatą patekti negalėjo. Tai buvo adresu Pramonės 24, Kaune. Gavo kvietimą, kad gal būt mirusi moteris. Dispečerinė išklausti kodo negalėjo. Po to kaltinamasis pasakė, kad raktus paslėpė brangioji, o pati numirė. Juos į laiptinę įleido mergina. Įėję į laiptinę jie negalėjo patekti į aukštą, nes aukštai taip pat rakinami, tai ji dar kartą kaltinamajam paskambino, jis pasakė, kad išlauš buto duris ir jie galės įeiti. Jis jiems išlaužė duris, kad jie pas jį įeitų. Jie išlaužtas duris matė. Pamatė, kad tualete guli visiškai nuoga moteris, jos kojos buvo į tualeto pusę, o galva į koridoriaus pusę. Kraujo buvo ir ant vonios krašto. Teisiamasis sėdėjo ant vonios krašto ir lyg apgailestavo. Jis atrodė labai taktiškas žmogus, pats tiesiog netikėjo, kaip tai įvyko, ir nieko paaiškinti negalėjo. Kiek ji pamena, jis nieko nesakė. Iš pažiūros jis buvo išgėręs, ir pats to neneigė. Kaltinamasis jiems sakė, kad mirusioji gyvena Geležinio Vilko gatvėje, kad tai jo draugė. Jis sakė žodį ,,kalėsi“, tačiau šį žodį galima suprasti įvairiai. Jis tą žodį paminėjo. Pašalinių asmenų lyg nebuvo, bent jau jie nematė. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai jie kartu su jais užėjo į kitus kambarius, vienas iš jų buvo tvarkingas, o kitame buvo kruvinos sienos. Jie daugiau nieko nesiaiškino. Jie viską surašinėjo tvarkingame kambaryje. Pareigūnus iškvietė ji, o pareigūnai pasakė, kad jau viską žino. Nežino kokia mirties priežastis. Jei būtu kokia tai akivaizdi žaizda, tai pasakytų. Nukentėjusiajai konstatavo biologinę mirtį.

Liudytoja E. K. paaiškino, jog kaltinamasis yra jos brolis. Įvykio nematė, nes nebuvo namuose. Su A. P. buvo draugės daug metų. Ji gyveno Geležinio Vilko 4 name. Jos brolis E. B. gyveno kartu su ja, abu yra buto savininkai. Ji gyvena Pramonės 24-26, o brolis 24-27. Daugumoje jie gyveno Pramonės prospekte. Tarpusavyje jie konfliktuodavo, ypatingai kai išgerdavo. Kviesdavo ir ji policiją, kadangi prasidėdavo kivirčai, vos ne iki muštynių. Kivirčų metu Aušra mėgdavo griebti kas papuolė po ranka, tai keptuvę, tai peilį, tai dar ką nors. Policija juokdavosi, kad jau ją išsiveda iš buto, tačiau ji vėl grįždavo. Būdavo, kad brolis pas ją paprašydavo padaryti valgyti, o ji sakydavo, kad ne. Konfliktų iniciatoriai buvo abu, kartais vienas, kartais kitas. Gerdavo jie dažnai. Ji pajamų gaudavo daugiau nei jos brolis, jis tuo metu nedirbo. Pas juos svečių užeidavo. O ar tą dieną buvo kas atėję, jai nėra žinoma. Iš vakaro bendravo su jais, nes nakvojo namuose. Ryte pasibeldė į jų kambarį ir pasakė, kad išvažiuoja. Skambino ir jie jai, sakė, kad viskas gerai. Vakare jai paskambino Aušra, paklausė kaip ji laikosi, buvo linksmi, gerai nusiteikę. Prieš įvykį Aušra buvo su mėlynėmis, mėlynės buvo ant rankos, ant nugaros, ant veido. Ji jai yra sakiusi, kad jai sesuo duodavo raminančių tablečių. Buvo toks įvykis, kad naktį išgirdo triukšmą, galvojo, kad jie mušasi, o pasirodė, kad ji ėjo į tualetą ir nuo tų tablečių ji griuvinėdavo. Tikrai prieš įvykį ji buvo su mėlynėmis. Kitą rytą paskambino kaimynas ir pasakė, kad jos butas užplombuotas. Asmenį vardu Giedrius pažįsta. Jis pas juos užeidavo, jis kažkiek draugavo su Aušra. Jis buvo susipykęs su Aušra, nes jis Aušrai buvo išmušęs dantis. Su Edmundu Aušra kiek tiksliai laiko gyveno negali pasakyti, bet ne mėnesį ir ne du, nemažai laiko. Ji su ja piktumų neturėjo, buvo geros draugės. Vienu metu ir ji išgėrinėdavo. Jos vyras nelabai leisdavo su jais išgėrinėti. Ji išgerdavo, bet iki tam tikro laiko, kad neturėtų piktumų su šeima. Kartu su jais išgerti yra tekę.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Gyvena vienu aukštu žemiau. 2012-08-25 namuose nebuvo. E. B. gyvena su seserim, jos vyru ir pas jį būdavo dar moteris. Ji nukentėjusiąją yra mačiusi tik kelis kartus. Savo bute nebuvo nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio. Būtent kai viskas įvyko, ji namuose nebuvo. Pas juos triukšmas kildavo dažnai. Triukšmaudavo kaimynas. Būdavo visokių balių, būdavo jis triukšmauja, būdavo triukšmaudavo jo moterys. Jos šaukdavosi pagalbos. Kaimyną matydavo išgėrusį. Girdėjo konfliktą kelias dienas prieš įvykį. Girdėjo, kad sugyventinė kviečiasi pagalbos. Į tai ji nereagavo, nes tai kartojasi ne pirmą kartą. Ji šaukė ,,gelbėkit, padėkit“. Kaimynė policiją kviesdavo, kvietėsi būtent jo sesuo. Kelis kartus Edita prašė jų iškviesti policiją, tačiau jie nesikišo. Su nukentėjusiąja ji asmeniškai nėra bendravusi. Ji turi omenyje, kad tą dieną pagalbos kvietėsi ne Edita. Ji asmeniškai policijos nekviesdavo. Žino tikrai, kad kelis kartus kviesti policiją pas ją prašė Edita.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis jo draugas. Edmundą pažįsta nuo mokyklos laikų. Aušrą taip pat pažinojo. Bendraudavo su Edmundu kartais dažniau, kartais rečiau. Pas jį Aušrą matydavo retai. Pats nematė konfliktų tarp Aušros ir Edmundo, tik yra girdėjęs. Nėra jų matęs sumuštų. Apie 2013-08-24 paskambino Edmundui ir pakvietė išgerti alaus. Jis atėjo su Aušra, jie išgėrė alaus ir išsiskirstė. Daugiau jų nematė ir su jais telefonu nekalbėjo. Kai gėrė alų jie nekonfliktavo, elgėsi labai gražiai. Kai išgirdo apie Aušrą, kad ji nužudyta, jis labai nustebo. B. išgėręs būdavo ramus. Paskutiniu metu pas Edmundą užeidavo retai. Kai buvo pas juos užėjęs girdėjo, kad jie barasi. Jie tuo metu susimušę nebuvo.

Iš 2012-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu Pramonės pr. 24-427, Kaune yra rudos spalvos durys, atidarytos, su išlaužta spyna. Užėjus pro duris, tiesiai koridoriaus gale yra tualeto kambarys, kurio durys praviros ir guli moteriškos lyties lavonas, puse kūno (kojomis) tualeto kambaryje, o kita puse (galva), koridoriuje. Lavonas guli aukštielninkas. Ant kūno, krūtinės srityje uždėtas rankšluostis, galva atlošta. Lavonas be drabužių, galvos plaukai kruvini, padengti skystu, vietomis sukrešėjusiu krauju. Ant šlaunų ir kairės pėdos apdžiūvusio kraujo dėmės. Abi plaštakos taip pat padengtos apdžiūvusio kraujo. Kairėje kaktos-momens srityje, plaukuotoje galvos dalyje nelygiais kraštais žiojėjančios žaizdos. Veide, krūtinėje, abejose rankose, kojose poodinės kraujosruvos. Apčiuopiant kaulų lūžių neapsičiuopia. Aplinkos temperatūra 21C, temperatūra tiesiojoj žarnoj 35C. Lavondėmės nugarinėje dalyje, besiformuojančios, melsvos spalvos. Lavoninis sustingimas yra kramtomuosiuose ir sprando raumenyse silpnas, kitose tiriamose raumenų grupėse sustingimo nėra. Apžiūros metu šalia buto durų ant grindų rastas ir paimtas metalinis kaltas, kuris supakuotas į popierinį paketą. Nuo spintos durų koridoriuje, nuo fotelio 1-ajame kambaryje, nuo sienos 1-ajame kambaryje, nuo medinės lazdos rastos vonioje ant grindų, nuo dušo padėklo krašto, nuo dušo vandens nubėgimo skylės ant atskirų vatos tamponų padarytos raudonos spalvos dėmių nuoplovos. Pirmajame kambaryje ant stalo rasta ir paimta: „Iki“ parduotuvės kasos čekis, iš peleninės penkios cigarečių nuorūkos bei dvi iš laikraščio susuktos nuorūkos, vienas cigarečių pakelis su užrašu „Fest“, iš cigarečių pakelio paimtos šešios cigarečių nuorūkos, viena stiklinė taurelė, viena stiklinė. Pirmajame kambaryje ant fotelio rasta ir paimta: vienas rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, moteriška liemenėlė su raudonos spalvos dėmėmis. Pirmajame kambaryje ant lovos rasti ir paimti mėlyni sportiniai bridžai su raudonos spalvos dėmėmis. Pirmajame kambaryje šalia stalo ant grindų rasta ir paimta: pagalvės užvalkalas su raudonos spalvos dėmėmis, paklodė su raudonos spalvos dėmėmis, antklodės užvalkalas su raudonos spalvos dėmėmis. Vonioje ant dušo užuolaidos laikiklio rastos ir paimtos melsvos spalvos kelnės su raudonos spalvos dėmėmis. Vonioje ant grindų prie dušo padėklo rasta ir paimta medinė lazda su raudonos spalvos dėmėmis (1 t. b.l. 8-31 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 822/12(02) nurodyta, kad A. P. mirties priežastis yra politrauma: muštinės žaizdos galvoje; plėštinė žaizda kairėje blauzdoje; daugybinės poodinės kraujosruvos veide, pečiuose, krūtinėje, nugaroje, klubų srityse, abiejose rankose ir abiejose kojose; kraujosruvos kaklo, veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose - t.y. mechaniniai sužalojimai, kurie sukėlė išorinį ir vidinį kraujavimą bei šoką. Mirtinas apsinuodijimas ekskliuduotas. Patvirtinti galvos smegenų traumą - sunkų difuzinį aksonų pažeidimą - kaip A. P. mirties priežastį duomenų nepakanka.

Sprendžiant pagal įvykio vietoje užfiksuotus lavoninius reiškinius, A. P. mirė 1-3 valandos iki jos lavono apžiūros, t.y. 2012-08-25, tarp 3-os ir 5-os valandos.

A. P. lavono kraujyje rasta 3,14 promilės etilo alkoholio. Tokia etanolio koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumą. Kraujyje metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta.

A. P. lavono vidaus organuose (skrandyje, plonžarnėje, kepenyse, inkste) barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, amfetaminų, efedrino, amitriptilino, difenhidramino ir pirazolono grupės junginių nerasta. Kraujyje opijatų, benzodiazepinų ir kokaino bei jo metabolitų nerasta.

A. P. konstatuota: kaktos-viršugalvio ir kairio momens sričių muštinės žaizdos; plėštinė žaizda kairėje blauzdoje; daugybinės poodinės kraujosruvos veide, pečiuose, krūtinėje, nugaroje, klubų srityse, abiejose rankose ir abiejose kojose (viso 65-70 poodinių kraujosruvų); kraujosruvos kaklo, veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose. Kaktos-viršugalvio srities odos žaizda padaryta bukos briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu daiktu arba įrankiu. Kairio momens srities odos žaizda padaryta riboto, galimai stataus kampo formą savo paviršiuje turinčio, traumuojančio paviršiaus savybių daiktu arba įrankiu. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės ir grupinės priklausomybės. Poodinės kraujosruvos priekinėje krūtinės sienoje dešinėje, kairiame dilbyje ir kairėje nugaros pusėje yra būdingos žalojimui cilindrinio skerspjūvio linijiniu kietu buku daiktu. Kiti šiame punkte išvardinti sužalojimai, išskyrus kraujosruvas giliuosiuose kaklo audiniuose, padaryti kietais bukais daiktais, kurių savybių detalizuoti negalima. Tikėtina, kad dalis šiame punkte išvardintų sužalojimų padaryti tuo pačiu daiktu, daugiau ar mažiau apjungiančiu savyje aukščiau aprašytas savybes. Kraujosruvos giliuosiuose kaklo audiniuose yra būdingos kaklo suspaudimui rankomis, tačiau šiuo atveju nėra duomenų, kad kaklo suspaudimas būtų sukėlęs mirtinas pasekmes. Trauminių poveikių, kurių pasekoje išsivystė išvardinti sužalojimai, apytikriai atitinka sužalojimų skaičių ir yra apie 70, visiškai tiksliai šio skaičiaus nustatyti negalima. Sprendžiant pagal histologinį ir makrovaizdą, nuo šių sužalojimų padarymo iki mirties nepraėjo ilgesnis negu 2-3 valandų laikotarpis. Šiame punkte išvardintus sužalojimus nustatant sveikatos sutrikdymo mastą tikslinga vertinti viename komplekse, kadangi būtent jų visuma sukėlė terminalinę komplikaciją - šoką.

Žiedinės gerklų kremzlės lūžis susidarė veikiant spaudimo jėgoms į lanko projekciją iš priekio dešinės. Tai galėjo įvykti tiek rankomis suspaudžiant kaklą, tiek smūginio trauminio poveikio į priekinę dešinę kaklo sritį pasekoje. Sužalojimo padarymui pakako vieno trauminio poveikio. Šio lūžio laikas, tikėtina, artimas aukščiau išvardintų sužalojimų padarymo laikui, kaip izoliuotas sužalojimas žiedinės gerklų kremzlės lūžis įtakos mirčiai neturėjo, sveikatos sutrikdymo mastas gyvam asmeniui būtų nustatomas pagal sveikatos sutrikdymo trukmę.

Odos nubrozdinimai kairio kelio srityje ir dešinėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Šių nubrozdinimų padarymo laikas, tikėtina, artimas aukščiau išvardintų sužalojimų padarymo laikui, kaip izoliuoti sužalojimai šie nubrozdinimai įtakos mirčiai neturėjo ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui visiškai nebūdingi.

Poodinės kraujosruvos dilbiuose ir plaštakose galėjo susidaryti ginantis nuo suduodamų smūgių.

Tikėtina, kad žalojimo metu, taip pat kurį laiką po sužalojimų iki išsivystant šokui A. P. galėjo atlikti valingus veiksmus.

Kaip nurodyta aukščiau, nuo daugybinių sužalojimų, sukėlusių šoką padarymo iki mirties praėjo ne daugiau negu 2-3 valandos.

Sužalojimų lokalizacija įvairiose kūno vietose bei įvairiuose paviršiuose (priekiniame, nugariniame, šoniniame) nurodo, kad A. P. kūno padėtis žalojimo metu nebuvo statiška (1t., b.l. 36-42 ).

2012-08-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 309/12(01) nurodyta, kad ant bridžų, E. B. džinsinių kelnių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, su nežymia vyriškos lyties asmens DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Ant lazdos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant cigaretės nuorūkos (7 obj.) gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant cigaretės nuorūkos (8 obj.) gautas nepilnas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe. Nuoplovoje nuo sienos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas galimai vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris galimai sutampa su A. P. DNR profiliu. Atlikus DNR tyrimą, ant laikraščio suktinuko nuorūkos (9 obj.) gautas dominuojantis vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. B. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su A. P. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant laikraščio suktinuko nuorūkos (10 obj.) gautas dominuojantis vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su E. B. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Nuoplovoje nuo spintos, ant rankšluosčio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gauti mišrūs daugiau nei dviejų asmenų DNR profiliai, kurie nėra tinkami asmenų identifikavimui. Ant kalto rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta. (1 t. b.l. 48-50 ).

2013-02-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 10/13(01) nurodyta, kad tirtos A. P. galvos odos žaizdos yra muštinės, kairio momens srities odos žaizda yra buko kampo pavidalo, 12 mm ir 35 mm ilgio kraštinėmis (atstačius pirminę formą), kaktos-viršugalvio srities odos žaizda buko kampo pavidalo, 11,6 mm ir 39,7 mm ilgio kraštinėmis. Jose yra užsifiksavę metalizacijos geležimi pėdsakai. A. P. kaktos-viršugalvio srities odos žaizda padaryta bukos briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu daiktu arba įrankiu. Kairio momens srities odos žaizda padaryta riboto, stataus kampo formą savo paviršiuje turinčio, traumuojančio paviršiaus savybių daiktu arba įrankiu. Tikėtina, kad tirtos A. P. galvos odos žaizdos padarytos tyrimui pateiktu metaliniu kaltu, kaktos-viršugalvio srities odos žaizda jo mentės plokštumos šonine briauna, kairio momens srities odos žaizda- jo mentės plokštuma. Kategoriška išvada negalima, kadangi sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės ir grupinės priklausomybės, sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirtos A. P. galvos odos žaizdos nepadarytos tyrimui pateikta medine lazda. (1t. b.l. 56-67).

2012-08-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2210/12(02) nurodyta, kad E. B. nustatyta: 1. nubrozdinimai plaštakose, kairės pėdos srityje, padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai prieš 3-10 parų iki teismo medicininio tyrimo; 2. kraujosruvos nugaroje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, padarytos kietu buku daiktu(-ais), galimai prieš 1-2 savaites iki teismo medicininio tyrimo; 3. kraujosruva dešinio kelio srityje, padaryta kietu buku daiktu (-ais), galimai prieš 3-7 paras iki teismo medicininio tyrimo; 4. nubrozdinimas dešinės čiurnos srityje, padarytas kietu buku daiktu (-ais), galimai prieš 1-3 paras iki teismo medicininio tyrimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti devyniais ar daugiau trauminiais poveikiais: vienas į dešinės plaštakos sritį, padarant nubrozdinimus; vienas į kairės plaštakos sritį, padarant nubrozdinimus; du į nugaros sritį, padarant kraujosruvas; vienas į dešinės šlaunies sritį, padarant kraujosruvą; vienas į dešinio kelio sritį, padarant kraujosruvą; vienas į dešinės blauzdos sritį, padarant kraujosruvą; vienas į dešinės čiurnos sritį, padarant nubrozdinimą; vienas į kairės pėdos sritį, padarant nubrozdinimą. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (2 t. b.l. 42 ).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2p., 6 p., kaip itin žiaurus, bejėgiškos būklės asmens nužudymas. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Nužudymas pripažįstamas itin žiauriu, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados neginčytinai patvirtina, kad A. P. mirties priežastis yra politrauma: muštinės žaizdos galvoje; plėštinė žaizda kairėje blauzdoje; daugybinės poodinės kraujosruvos veide, pečiuose, krūtinėje, nugaroje, klubų srityse, abiejose rankose ir abiejose kojose; kraujosruvos kaklo, veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose - t.y. mechaniniai sužalojimai, kurie sukėlė išorinį ir vidinį kraujavimą bei šoką. Mirtinas apsinuodijimas ekskliuduotas. A. P. konstatuotos kaktos-viršugalvio ir kairio momens sričių muštinės žaizdos; plėštinė žaizda kairėje blauzdoje; daugybinės poodinės kraujosruvos veide, pečiuose, krūtinėje, nugaroje, klubų srityse, abiejose rankose ir abiejose kojose (viso 65-70 poodinių kraujosruvų); kraujosruvos kaklo, veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose. Kaktos-viršugalvio srities odos žaizda padaryta bukos briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu daiktu arba įrankiu. Kairio momens srities odos žaizda padaryta riboto, galimai stataus kampo formą savo paviršiuje turinčio, traumuojančio paviršiaus savybių daiktu arba įrankiu. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės ir grupinės priklausomybės. Poodinės kraujosruvos priekinėje krūtinės sienoje dešinėje, kairiame dilbyje ir kairėje nugaros pusėje yra būdingos žalojimui cilindrinio skerspjūvio linijiniu kietu buku daiktu. Kiti šiame punkte išvardinti sužalojimai, išskyrus kraujosruvas giliuosiuose kaklo audiniuose, padaryti kietais bukais daiktais, kurių savybių detalizuoti negalima. Tikėtina, kad dalis šiame punkte išvardintų sužalojimų padaryti tuo pačiu daiktu, daugiau ar mažiau apjungiančiu savyje aukščiau aprašytas savybes. Kraujosruvos giliuosiuose kaklo audiniuose yra būdingos kaklo suspaudimui rankomis, tačiau šiuo atveju nėra duomenų, kad kaklo suspaudimas būtų sukėlęs mirtinas pasekmes. Trauminių poveikių, kurių pasekoje išsivystė išvardinti sužalojimai, apytikriai atitinka sužalojimų skaičių ir yra apie 70, visiškai tiksliai šio skaičiaus nustatyti negalima. Todėl teismas laiko, jog nukentėjusioji A. P. buvo nužudyta itin žiauriai.

Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis nesudavė tiek daug smūgių A. P.. Sužalojimai dėl smūgių sudavimo objektyviai konstatuoti specialisto apžiūrint nužudytosios lavoną, pagal aplinkybes tuo metu bute, kuriame buvo nužudyta A. P. pašalinių asmenų nebuvo, todėl sužalojimų pobūdis ir mastas atsirado tik dėl kaltinamojo veiksmų. Kaip teigia pats kaltinamasis, tuo metu jis buvo girtas ( nustatytas sunkus girtumo laipsnis), todėl jis neatsimena visų veiksmų, kuriuos atliko tuo metu. Todėl jo teiginiai, jog jis nesudavė tiek smūgių A. P. nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. lavono kraujyje rasta 3,14 promilės etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje mirties momentu atitinka sunkų girtumo laipsnį. Pažymėtina ir tai, kad tokia alkoholio koncentracija nukentėjusiosios kraujyje buvo rasta praėjus po įvykio 1-3 val. Taigi teismo nuomone, kaltinamasis suvokė, kad nukentėjusioji A. P. yra akivaizdžiai neblaivi, kad ji negalės adekvačiai reaguoti į jo atliekamus veiksmus, negalės gintis, pasipriešinti dėl sunkaus girtumo laipsnio, todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji buvo nužudyta esant jos bejėgiškai būklei.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas smūgiuodamas rankomis, kojomis, ar nusikaltimo įrankiu į pavojingas gyvybei žmogaus kūno vietas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-299-2003, 2K-629/2004, 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-169/2007 2K-281-2008, 2K-109/2009). Teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo motyvas, buvo pavydas ir pyktis.

Byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis E. B. veikdamas netiesiogine tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. P. t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2d. 2p., 6p.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. P. 1040 Lt sumai bei N. P. 620 lt sumai.

Nukentėjusysis P. P. tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu reiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis K. P. tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu reiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. P. tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu reiškė 500 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji N. P. tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu reiškė 200 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 4172 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu reiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios N. P. pareikštas 4172 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, iš pareikštos ieškinio sumos minusuojant vienkartinės laidojimo pašalpos dydžio sumą, kuri buvo išmokėta nukentėjusiajai valstybės. Šią aplinkybę patvirtino pati nukentėjusioji N. P.. Todėl nukentėjusiajai N. P. iš kaltinamojo E. B. priteistina 3132 Lt turtinei žalai atlyginti.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusioji A. P. neteko artimo žmogaus – mamos. Tai jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes, kurios yra negrįžtamos, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiosios A. P. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas dalinai iš kaltinamojo priteisiant 80 000 Lt, atsižvelgiant dar į tai, jog jai išmokėta avansu 6760 Lt kompensacija už padarytą neturtinę žalą. Kadangi byloje nėra duomenų, jog A. P. palaikė itin artimus santykius su P. P. K. P., N. P., itin artimi socialiniai ryšiai jų nesiejo, todėl nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini dalinai, priteisiant iš kaltinamojo E. B. po 20 000 Lt nukentėjusiųjų naudai. Byloje nėra duomenų, jog A. P. palaikė artimus santykius su G. K., kad su juo artimai bendravo, vedė bendrą ūkį, todėl teismas daro išvadą, jog G. K. pareikštas 20 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas.

Sutinkamai su LR BPK 103 str. 6p. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos 1040 Lt sumai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. P. bei išlaidos 620 Lt sumai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai N. P. pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. B..

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje neteistas, taip pat teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad E. B. veika kvalifikuojama pagal du BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas ne didesnis nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose ir paskirti jam 14 ( keturiolika ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-12-17.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-08-25.

Kardomąją priemonę-suėmimą, suėjus skyrimo terminui pratęsti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš E. B. 80 000 Lt nukentėjusiajai A. P. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. B. 20 000 Lt nukentėjusiajai N. P. neturtinei žalai atlyginti bei 3132 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. B. 20 000 Lt nukentėjusiajam P. P. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. B. 20 000 Lt nukentėjusiajam K. P. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. B. 1660 Lt proceso išlaidų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

G. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2013-05-06 Kauno apygardos teismo nutartimi į E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą/kambarį su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. 1999-0014-8012:0101, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/115715, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių dengimui.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktinius įrodymus – nuteistojo E. B. mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos marškinėlius, pilkos spalvos džinsinį švarką, juodos spalvos diržą su sagtimi, balto metalo raktą su rausvu plastmasiniu krašteliu, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - metalinį kaltą, raudonos spalvos dėmių nuoplovas nuo spintos durų koridoriuje, nuo fotelio 1-ajame kambaryje, nuo sienos 1-ajame kambaryje, nuo medinės lazdos rastos vonioje ant grindų, nuo dušo padėklo krašto, nuo dušo vandens nubėgimo skylės, 5 cigarečių nuorūkas iš peleninės bei 2 iš laikraščio susuktas nuorūkas, rankšluostį su raudonos spalvos dėmėmis, liemenėlę su raudonos spalvos dėmėmis, mėlynos spalvos sportinius bridžus su raudonos spalvos dėmėmis, pagalvės užvalkalą su raudonos spalvos dėmėmis, paklodę su raudonos spalvos dėmėmis, antklodės užvalkalą su raudonos spalvos dėmėmis, melsvos spalvos sportines kelnes su raudonos spalvos dėmėmis, medinę lazdą su raudonos spalvos dėmėmis, MRT NOKIA 1209, IMEI Nr. 353208/03/657492/1 su „Tele-2 Pildyk SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), MRT NOKIA 2310, IMEI Nr. 353655/01/872818/2 su „Tele-2 Pildyk SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), voką su „IKI“ parduotuvės kasos čekiu, voką su stikline taurele, voką su cigarečių pakeliu „FEST“; voką su 6 cigarečių nuorūkomis, voką su stikline taure, voką su E. B. DNR pavyzdžiu, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.