Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 20 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-5496 nutarta taikyti nuteistajam E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą – aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija nurodo, kad nuteistojo elgesys disciplinuotas – bausmės atlikimo metu nustatytų taisyklių nepažeidė, tad drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas keturis kartus, nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pagal galimybes dengia turimus finansinius įsipareigojimus.

E. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą ir paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. rugpjūčio 25 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 24 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Byloje esantys Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama net devynis kartus, kurių vieną – 2020 m. rugpjūčio 10 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip žema, tuo tarpu visus kitus bei paskutinįjį, rizika atitiko kriterijų – vidutinis. Šie duomenys atskleidžia, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo varijuojanti, tačiau paskutinius keturis metus išliko nepakitusi – vidutinė, o tai leidžia daryti išvadą, kad iš tiesų nuteistasis nedaro jokios pažangos nustatytąją riziką mažinti. Kartu pasisakytina ir tai, kad nuteistojo elgesyje išlieka gausa vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; pasižymi maža motyvacija darbui; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų), kurie pataisos proceso metu, jį atliekant įkalinimo įstaigoje, ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami, tam, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo pažanga būtų akivaizdi ir įtikinanti, priešingai nei yra šiuo metu. Aukščiau aptartų duomenų visumoje, teismas sprendžia, jog šiuo metu dar nėra galimybės spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisija savo nutarime nurodo teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą – aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu nustatytų taisyklių nepažeidė, tad drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas keturis kartus, nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau teismas šių aplinkybių nelaiko išskirtinėmis, priešingai jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu bylos duomenys atskleidžia tai, kad nuteistasis iš esmės nėra kritiškas savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, atsakomybę dėl jos, linkęs perkelti kitiems asmenimis, ar netinkamoms aplinkybėms, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį ne tik neempatišką nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau ir linkusį apskritai sumenkinti savo atsakomybę, neprisiimti atsiradusių padarinių. Todėl, spręstina, jog nekoreguojant ,,Mąstymo ir elgesio“ srities, nuteistojo savo veiksmų menkinimas, gali turėti neigiamos įtakos sėkmingai jo reintegracijai visuomenėje. Taip pat, nuteistasis negeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės, ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, dėl visko kaltina vien alkoholį ir kartoja tas pačias klaidas, stokoja savitvardos, jo elgesyje vyrauja impulsyvumas, agresyvus ir kontroliuojantis elgesys. Ir nors nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau esant alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimui, šių kriminogeninių veiksnių įtaka destruktyviam elgesiui, gali sustiprėti. Todėl, šiuo metu nuteistojo probleminės sritys dar turi būti esmingai koreguojamos, kad būtų galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, kurio teismas šiuo metu nemato pagrindo taikyti, sprendžiant, jog lygtinis paleidimas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebus efektyvus.

Pažymėtina, kad net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad E. B. neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 2 mėnesiai ir 5 dienos, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele, o nenustačius materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, ir neatliktos bausmės dalis turi įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad dabartinėje pataisos stadijoje dar negalima spręsti, jog jau yra pasiekti nuteistajam skirtos bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, yra natūralus ir būtinas procesas, siekiant, kad nuteistajam paskirta bausmė būtų efektyvi. Vis tik, nagrinėjamu atveju teismas negali spręsti, kad galimo lygtinio paleidimo taikymo metu, asmens atžvilgiu vykdoma probacija, jau būtų efektyvi ir užtikrinanti bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl nuteistajam E. B. lygtinis paleidimas netaikomas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis E. B., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV- 23-5496.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV-23-5496 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.