Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. B. prašymas peržiūrėti jam paskirtas bausmes ir sušvelninti bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus laisvės atėmimu 14 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestas. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

2. Kauno apygardos teisme 2025 m. kovo 13 d. gautas nuteistojo E. B. prašymas peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir sušvelninti paskirtą bausmę bei jos vykdymą atidėti, o atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistojo E. B. prašymas buvo atmestas, konstatavus, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų taikyti nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Nuteistasis E. B. skundu nesutinka su Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi ir prašo: 1) taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės; 2) atsižvelgiant į BK 54 ir 75 straipsnių pakeitimus, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, sušvelninti paskirtos bausmės vykdymą paskyrus intensyvią priežiūrą.

6. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą apygardos teismo procesinį sprendimą, nuteistojo skundo argumentus, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, peržiūrėjęs nuteistojo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį ir įvertinęs baudžiamojo įstatymo pakeitimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.

9. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.

11. Aukštesnysis teismas sutinka su Kauno apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamuoju atveju BK 129 straipsnio pakeitimai nuteistojo teisinei padėčiai įtakos neturi. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais, priimtais 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, BK 129 straipsnio 2 dalies redakcija buvo pakeista šio straipsnio 13 punkte įtvirtinant kvalifikuojančio požymio apibrėžimą, kuriame sąvoka „neįgalumas“ buvo pakeista į „negalią“ ir papildyta alternatyviu požymiu (sąvoka) „religijos“. Pažymėtina, kad už šio straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose numatytą padarytą nusikalstamą veiką galimos paskirti bausmės rūšys ir dydis liko nepakitę, tad baudžiamoji atsakomybė už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai nebuvo nei griežtinama, nei švelninama. Taigi įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nuteistojo E. B. teisinei padėčiai reikšmės neturi.

12. Atmestini ir skundo argumentai, kad nuteistojo teisinei padėčiai įtakos turi ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrojoje dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių pakeitimai. Nuteistasis, nurodydamas, kad šiuo atveju jam turi būti švelninama bausmė, remiasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Visgi 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnis, jo 3 dalyje nurodant, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Taigi šios BK nuostatos turi ribotą grįžtamąją galią. Kadangi nuteistojo atžvilgiu priimtas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, šiuo metu vykdomas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas instancine tvarka yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo taikyti aptartų nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog ne visi baudžiamojo įstatymo pakeitimai privalo turėti neribotą atgalinį veikimą. Įstatymo taikymas atgal gali būti ribojamas, jeigu tam yra pateisinamos priežastys, tokios kaip teisinis apibrėžtumas, protinga proceso trukmė ar taisyklė, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo (lot. lex non cogit ad impossibilia; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-7-1/2014; Nr. 2K-7-386-746/2015; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2023 m. rugsėjo 18 d. Nr. 1S-224-1020/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lot. lex benignior retro agit, pvz., 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Tačiau įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šią taisyklę, turi diskreciją nuspręsti, kokį konkretų reglamentavimą pasirinkti. 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, pakeistu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, 50 straipsnyje nustatyta, jog BK bendrojoje dalyje atitinkamų straipsnių (įskaitant ir BK 24 straipsnį) įtvirtinti pakeitimai taikomi ne pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, bet tik tiems asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė iki šių baudžiamojo įstatymo pakeitimų ir kurių baudžiamosios bylos nėra baigtos nagrinėti. Taigi nagrinėjamu klausimu įstatymų leidėjas nustatė aiškų teisinį reguliavimą, kurio teisingumo teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti.

14. Galiausiai, aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo skunde nurodytas prašymas taikyti lygtinį paleidimą šioje proceso stadijoje yra nesprendžiamas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad šis klausimas išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir pateikta vykdyti.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti nuteistojo E. B. skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. B. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.