Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio prašymas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir švelnesnės bausmės paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 110 MGL (4 142, 60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 160 valandų per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmestas, nuosprendis įsiteisėjo.

2. Kauno apygardos teisme 2023 m. liepos 17 d. gautas nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio prašymas peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendį atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925). Taip pat taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su įgaliota valstybės institucija bei nutraukti jam baudžiamąją bylą.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio prašymas tenkintas iš dalies. Teismas nutarė: 1) A. K. padarytos nusikalstamos veikos nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija) neperkvalifikuoti ir bausmės nekeisti; 2) A. K. atleisti nuo bausmės, paskirtos už BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą; 3) A. K. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirta bausmė iš naujo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme. Kita nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio prašymo dalis atmesta, nurodant, kad klausimo dėl paskirtos bausmės švelninimo nagrinėjimas nesudaro jokio teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – perkvalifikavus nuteistojo A. K. veikas pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio įstatymo nuostatas, taikyti BK 38 straipsnį ir A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su įgaliota valstybės institucija bei baudžiamąją bylą jam nutraukti.

4.1. Gynėjas, išdėstydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio ir BK 3 straipsnio nuostatas, nurodo, kad apygardos teismas šių normų taikymą netinkamai susiejo vien tik su bausmės švelninimo galimybe. Nurodytos baudžiamojo įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas įtvirtino tris atvejus kai pasikeitęs teisinis reguliavimas sudaro pagrindą peržiūrėti asmeniui priimtą nuosprendį ir taikyti kitą (švelnesnę) jo redakciją, t. y. kai: 1) panaikinamas veikos nusikalstamumas (visa arba dalinė dekriminalizacija); 2) švelninama bausmė; 3) kitaip palengvinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis. Gynėjas pažymi, kad teisės teorijoje pripažįstama, jog baudžiamuoju įstatymu, kuris kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, yra toks įstatymas, kuris pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, didina galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan. Tokios pozicijos laikosi ir teismai spręsdami panašaus pobūdžio klausimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-168-307/2020).

4.2. Gynėjas pažymi, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja BK 183 straipsnio ir 190 straipsnio redakcija, švelnina nuteistojo A. K. teisinę padėtį, kadangi BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama nebe sunkių nusikaltimų kategorijai, o tik apysunkių, todėl pasikeitus nusikalstamos veikos pavojingumui, atsiranda galimybė A. K. taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra visos minėtame straipsnyje nustatytos sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės: nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas; atlygino dalį padarytos turtinės žalos ir dėl likusios dalies žalos atlyginimo susitarė su valstybės institucija, savo įsipareigojimus pagal sudarytą susitarimą vykdo tinkamai; susitaikė su valstybės institucijos atstovu. Tokia situacija atitinka BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atvejų, t. y. kitokį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties palengvinimą. Todėl apygardos teismas, netinkamai aiškino nurodytų BK ir BPK normų taikymą susiedamas jas vien tik su bausmės švelninimo galimybe bei nepagrįstai nesprendė BK 38 straipsnio taikymo galimybės nuteistajam A. K..

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu procesiniu sprendimu, įvertinęs nuteistojo A. K. gynėjo skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą – teismas, išsprendęs nuteistojo A. K. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmės skyrimo klausimus, pagrįstai konstatavo, kad BK 38 straipsnio nuostatų taikymas ir nuteistojo A. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, šioje proceso stadijoje negalimas.

7. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl Kauno apygardos teismo nutarties dalies, kuria buvo išspręsti klausimai dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmių peržiūrėjimo po 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1925 (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. BK pakeitimų įstatymas) įsigaliojimo 2023 m. birželio 1 d. Atsižvelgdama į tai ir neįžvelgdama jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teisėjų kolegija šiais klausimais plačiau nepasisakys.

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria apygardos teismas pasisakė, jog net ir perkvalifikavus A. K. nusikalstamus veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bei pripažinus, kad ši nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio nuostatas yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys), t. y. ne sunkių nusikaltimų kategorijai, kaip buvo iki minėtų BK pakeitimų įsigaliojimo, BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas ir nuteistojo A. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, šioje proceso stadijoje negalimas.

9. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu taisyklė, pagal kurią „veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas”, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena bendros taisyklės išimtis, pagal kurią švelninantis teisinę padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią. Iš BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų („veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią“) matyti, kad įstatymų leidėjas išskyrė tris švelninančio teisinę padėtį įstatymo rūšis: 1) veikos nusikalstamumą panaikinantis įstatymas (visa arba dalinė dekriminalizacija); 2) bausmę švelninantis įstatymas (depenalizacija); 3) kitaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas. Lygiai tokias pačias švelninančio teisinę padėtį įstatymo rūšis įstatymų leidėjas numatė ir BPK 362¹ straipsnio pavadinime bei šio straipsnio 1 dalyje („362¹ straipsnis. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka. 1. Įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.“). Tuo pačiu įstatymų leidėjas numatė ir aiškiai apibrėžtas teismo veikimo laisvės ribas taikant švelninantį teisinę padėtį įstatymą, t. y. apibrėždamas kokius teismo sprendimus gali priimti teismas išnagrinėjęs klausimą dėl vieno iš jau minėtų trijų teisinę padėtį švelninančių įstatymų rūšių taikymo. Galimų teismo sprendimų rūšys yra numatytos BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje „Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo“. Kartu pastebėtina, kad 2023 m. balandžio 27 d. BK pakeitimų įstatymo 55 straipsnyje, numatytos kelios minėto įstatymo įsigaliojimą ir taikymą apibrėžiančios nuostatos, tarp kurių numatytos ir kelios galimo švelnesnio įstatymo pritaikymo taisyklės: „jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.“ (2023 m. balandžio 27 d. BK pakeitimų įstatymo 55 straipsnio 2 dalis); „jeigu baudžiamoji byla iškelta dėl veikos, padarytos iki 2023 m. birželio 1 d. (šiuo metu galiojantis BPK nenumato baudžiamosios bylos iškėlimo stadijos, todėl iš jos turinio ir esmės galima spręsti, kad šiuo atveju kalbama apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ir nebaigtas nagrinėti bylas – teisėjų kolegijos pastaba), tačiau pagal šiame įstatyme išdėstytą atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį ši veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ši byla nutraukiama remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.“ (2023 m. balandžio 27 d. BK pakeitimų įstatymo 55 straipsnio 2 dalis). Jokių kitų nagrinėjamo klausimo kontekste aktualių įstatymo, turinčio grįžtamąją galią, taikymo nuostatų įstatymų leidėjas neįtvirtino, todėl nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl BK 38 straipsnio taikymo išsprendimui aktualios tik jau aptartos bendros švelninančio teisinę padėtį įstatymo taikymo nuostatos, kuriose galimo BK VI skyriuje nustatytų nuostatų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, be kita ko, ir BK 38 straipsnio atgalinio taikymo klausimo, įstatymų leidėjas neaptarė.

10. Svarstomu klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant, ar po veikos padarymo įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, turi būti vertinami visi BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisinės padėties palengvinimo variantai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2009). Taip pat kiekvienu atveju spręsdamas, kuris baudžiamasis įstatymas kaltininkui turi būti taikomas, teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi kompleksiškai įvertinti tiek atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankciją, tiek Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, susijusias su nusikalstamą veiką padariusio asmens teisine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2008, Nr. 2K-86/2013). Šios teismų praktikoje nusistovėjusios taisyklės gali sudaryti įspūdį, kad švelninančio teisinę padėtį įstatymo atgalinis taikymas iš esmės yra neribotas, ir toks įstatymas gali būti taikomas visais įmanomais nuteistojo teisinę padėtį švelninančiais aspektais. Visgi toks įstatymo aiškinimas, vertinant jau aptartas ir pakankamai tiksliai apibrėžtas švelninančio teisinę padėtį įstatymo galimo taikymo rūšis bei BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje ir 2023 m. balandžio 27 d. BK pakeitimų įstatymo 55 straipsnyje numatytas atgalinio įstatymo taikymo taisykles bei galimų teismo sprendimų rūšis, nėra tikslus ir teisingas.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, be kita ko, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, ne kartą pasisakyta, kad atskirų BK nuostatų ir institutų nuostatos neturi grįžtamosios galios ir negali būti taikomos, net jei jos švelnintų nuteistojo teisinę padėtį. Pavyzdžiui, 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi byloje Nr. 2A-7-1/2014 išplėstinė septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios galimybę sušvelninti nuteistajam skiriamą bausmę vienu trečdaliu, kai byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, neturi grįžtamosios galios ir negali būti taikomos jau išnagrinėtose bylose; 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje Nr. 2K-7-386-746/2015 išplėstinė septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 75 straipsnio nuostatos, numačiusios platesnes galimybes atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neturi grįžtamosios galios ir, be kitų sąlygų, gali būti taikomos tik jei yra nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje nesprendžia nei BK 64¹ straipsnio, nei BK 75 straipsnio atgalinio taikymo klausimų, tačiau spręsdama dėl BK 38 straipsnio galiojimo atgal ribų, pastebi svarstomo klausimo kontekste aktualius ir minėtus kasacinio teismo sprendimus lėmusius argumentus, tarp kurių ir tokie kaip: teisės normos ir atskirų institutų paskirtis; įstatymų leidėjo pozicija nenumatant aptariamo instituto atgalinio veikimo taikymo ir įgyvendinančių nuostatų; sąsaja su atskiromis jo taikymo sąlygomis (pvz., su nagrinėjamo klausimo dėl BK 38 straipsnio taikymo kontekste svarbiu prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką); teisingumo interesai, kurie būtų pažeisti iš naujo peržiūrint daugelį baudžiamųjų bylų išnagrinėtų iki BK pakeitimų priėmimo, ir kt.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokią kasacinio teismo praktiką o taip pat ir ją analizuojančią baudžiamosios teisės doktriną (pvz., Švedas, Gintaras. Švelnesnis baudžiamasis įstatymas ir jo taikymo ribos Lietuvos teismų jurisprudencijoje. Teisė 2015, t. 97, p. 25 – 37), įžvelgia pagrindą ją plėtoti ir bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl BK 38 straipsnio nuostatų atgalinio veikimo.

13. BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, institutas yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo, įvykdęs įstatyme nustatytas sąlygas, teismo gali būti atleistas nuo visų padarinių, kurie sudaro baudžiamosios teisės turinį, taip pat ir nuo bausmės bei teistumo. Baudžiamosios teisės doktrinoje, be kita ko, pripažįstama kad BK šios savarankiškos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies nustatymą lėmė ne tik supratimas, kad reikia humanizuoti baudžiamuosius įstatymus, bet ir poreikis supaprastinti baudžiamąjį procesą, padaryti jį racionalesnį, geriau atsižvelgti į pagrindinių baudžiamojo proceso santykių subjektų poziciją dėl proceso baigties (Baranskaitė, Agnė. Taikos sutartis baudžiamojoje teisėje: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2007, p. 48). Taigi, viena iš BK 38 straipsnyje numatyto baudžiamosios teisės instituto paskirčių, iš esmės yra tokia pati kaip ir akcentuota jau aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje byloje Nr. 2A-7-1/2014 („<...> BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę. Vadinasi, šis įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį <...>“).

14. Be to, jau minėtoje kasacinio teismo nutartyje byloje Nr. 2A-7-1/2014 pastebėta ir tai, kad „BK 64¹ straipsnio atgalinį taikymą negalimą daro ir tai, kad bausmės skyrimas pagal šį BK straipsnį siejamas su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.“ BK 38 straipsnio nuostatų taikymas, be kitų šiame straipsnyje numatytų sąlygų, taip pat siejamas su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, kuris svarbią teisinę reikšmę paprastai turi tik iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Be to, sprendžiant dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, ypatingai svarbi ir net lemiamą reikšmę turi nukentėjusiojo valia, kuri paprastai išreiškiama būtent tebevykstančio proceso kontekste, taip pat ir siekiant greičiau pabaigti baudžiamąjį procesą (nukentėjusysis, be kita ko, paprastai siekia greito ir paprasto proceso, realios jo interesų apsaugos ir žalos atlyginimo, nepatiriant psichologinio diskomforto – naujų išgyvenimų dėl galimai ilgo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo ir pan.). Vien dėl to BK 38 straipsnio nuostatų taikymas bylose, kuriose baudžiamasis procesas yra pasibaigęs ir vykdoma nuteistajam paskirta bausmė, yra negalimas (pažymėtina, kad šioje stadijoje ir nagrinėjant nuteistojo prašymą dėl įstatymo švelninančio teisinę padėtį taikymo nukentėjusiojo dalyvavimas įstatymų leidėjo net nenumatytas, o tai rodo, kad įstatymų leidėjas tokio proceso ir tokios įstatymo taikymo galimybės nesiekė nustatyti (Žr. BPK 362¹ straipsnio 3 dalį). Taigi, šiuo aspektu, BK 38 straipsnio nuostatų atgalinis taikymas nepagrįstai sumenkintų, o tam tikrais atvejais net eliminuotų nukentėjusiojo valią sprendžiant dėl galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas teisės aiškinimas sukurtų prielaidas manyti, kad jau išnagrinėtose bylose, kuriose anksčiau vien dėl padarytų nusikaltimų pavojingumo nebuvo spręstas klausimas dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo (BK 38 straipsnio taikymas galimas tik padarius baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, t. y. negalimas nagrinėjamose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) būtina peržiūrėti procesus ir visus baigiamuosius aktus. Susidarytų situacija, kad BK specialiojoje dalyje sušvelninus nusikalstamos veikos sankciją ir pasikeitus nusikaltimo pavojingumui, pavyzdžiui, veiką perkvalifikavus iš sunkaus į apysunkį nusikaltimą, būtų būtina grįžti į bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. išsiaiškinti proceso dalyvių valią dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, o esant situacijai, kai asmuo jau atliko dalį paskirtos bausmės, susidarytų prielaidos priimti sprendimą, kuris pagal savo pobūdį vėlgi būtų sąlyginis, nes pagal BK 38 straipsnio 3 dalį, tokiam asmeniui per vienerius metus padarius naują nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas turėtų panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir vėl spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, nors šis klausimas jau buvo išspręstas ir asmuo jau buvo nuteistas ir net yra atlikęs dalį bausmės. Toks aiškinimas pažeistų ne tik nukentėjusiųjų interesus, bet ir kitus teisingumo interesus, kurie buvo svarbūs kasaciniam teismui sprendžiant dėl BK 64¹ ir 75 straipsnių atgalinio taikymo, kur, be kita ko, nurodyta, kad „taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigus. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

16. Visos minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad apygardos teismo išvada dėl BK 38 straipsnio nuostatų atgalinio netaikymo yra teisinga – klausimo dėl paskirtos bausmės švelninimo nagrinėjimas iš tiesų nesudaro teisinio pagrindo spręsti ir klausimą dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo jau pripažintam kaltu ir nuteistam asmeniui, jei yra pasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme.

17. Nuteistojo A. K. gynėjo skundo argumentų kontekste pastebėtina ir tai, kad kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis A. K., nors ir atlygino valstybinei institucijai dalį padarytos žalos bei susitarė dėl likusios žalos atlyginimo dalimis, taip pat susitaikė su valstybės institucijos atstovu (t. 11, b. l. 13–14), tačiau jis niekada neprisipažino dėl jam inkriminuoto turto pasisavinimo (kaip minėta, viena iš BK 38 straipsnyje nustatytų būtinų sąlygų yra ir asmens prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas). 2022 m. gegužės 5 d. teisiamajame posėdyje, prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, kuriame A. K. pareikštas kaltinimas ir dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis pareiškė, kad „Dėl kaltinimo dėl pinigų pasisavinimo neprisipažįstu ir su juo nesutinku, o dėl kitų nusikaltimų prisipažįstu ir gailiuosi“, vėlesniame 2022 m. rugpjūčio 17 d. teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, kad „<...> dėl man inkriminuojamo pasisavinimo nesutinku“. Taip pat pateiktame apeliaciniame skunde buvo prašoma nuteistąjį A. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti (t. 11, b. l. 70–81), o apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad jis pinigų nepasisavino (t. 11, b. l. 90–91, 94). Taigi, nuteistasis A. K. viso proceso metu neprisipažino kaltu dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartis yra teisinga ir pagrįsta, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.