Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. I. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo R. I. prašymas dėl bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, sušvelninimo ar nuteistojo atleidimo nuo paskirtos bausmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. balandžio 15 d. buvo gautas nuteistojo R. I. prašymas, kuriame nuteistasis, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362¹ straipsniu, prašė taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę arba atleisti jį nuo paskirtos bausmės.

6. Skunde nuteistasis R. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir atleisti jį nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės arba bausmę sušvelninti.

6.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (sprendimai bylose Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; T. K. v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją įtvirtino ir formuojamoje Lietuvos teismų praktikoje, pagal kurią pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2018).

6.4. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir apeliacinės instancijos teismas palikdamas galioti paskirtąją bausmę, nesivadovavo BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje konstatuojama, kad dėl pernelyg užsitęsusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo nuteistiesiems skiriamos švelnesnės bausmės. Nuteistasis nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jis buvo sulaikytas 2011 m. lapkričio 4 d., apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2016 m. birželio 9 d., apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta 2017 m. birželio 2 d., o kasacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2018 m. balandžio 24 d. Visas procesas truko beveik šešis su puse metų. Byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl nuteistojo kaltės, nenustatyti piktnaudžiavimo procesu atvejai ar bandymai vilkinti bylos nagrinėjimą. Nuteistojo manymu, proceso trukmė buvo nepagrįstai ilga.

7. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. I. skundas atmetamas

8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo R. I. prašyme nurodytas aplinkybes ir skundą pagrįstai atmetė konstatavęs, kad nėra pagrindo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę arba atleisti nuo paskirtos bausmės.

9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu R. I. pripažintas kaltu ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme (t. 19, b. l. 2-61, t. 20, b. l. 11-38). Už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

10. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

11. BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Įsiteisėju nuosprendžiu R. I. pripažintas kaltu padaręs BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikalstamą veiką, tačiau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo R. I. padarytos veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę ar kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį. Iš nuteistojo prašymo, pateikto Vilniaus apygardos teismui, matyti, kad nuteistasis nenurodė įstatymo, kuriuo būtų panaikintas veikos nusikalstamumas, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

12. Skunde nuteistasis, kaip pagrindą taikyti BPK 362¹ straipsnio nuostatas, nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus, kuriuose konstatuota, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę. R. I. nurodo, kad visas baudžiamasis procesas truko beveik šešis su puse metų. Tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai, susiję su tarptautinių bei nacionalinių teismų praktika, kuri jau buvo susiformavusi tiek apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tiek bylą nagrinėjant instancine tvarka (skunde nurodomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai priimti 1995 – 2005 m. bei dar ir iki nuteistojo kasacinio skundo išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis), niekaip nepagrindžia BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymo. Šių argumentų kontekste būtina pažymėti, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tačiau tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ilga baudžiamojo proceso trukmė savaime nelemia bausmės švelninimo, kiekvienu atveju vertinamos konkrečios bylos aplinkybes, kurios leidžia teigti, kad buvo pažeista nusikaltimą padariusio asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, teismai, net konstatavę asmens teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, savaime nelaiko, kad teisinė nuteistojo padėtis visada turi būti lengvinama svarstant būtent švelnesnės bausmės ar jos rūšies parinkimą, nei numatyta straipsnio sankcijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai 2003 m. lapkričio 6 d. byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-204-689/2019 ir kt.).

13. Skunde nuteistasis tvirtina, kad jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nesivadovavo BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais bei teismų praktika, kuomet dėl pernelyg užsitęsusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo nuteistiesiems skiriamos švelnesnės bausmės. Tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai, susiję su dėl jo priimto nuosprendžio pagrįstumu, šioje proceso stadijoje negali būti nagrinėjami. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ši proceso stadija nėra papildoma instancija dar kartą patikrinti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei BK nuostatų dėl bausmės skyrimo taikymas yra baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio teismo kompetencija. Iš naujo vertinti byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nuosprendyje, spręsdamas dėl nuteistajam R. I. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė išvadą, kad įvertinus byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nuteistajam R. I. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymą paskirta teisinga bausmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartyje konstatavo, kad teismai, neatleisdami nuteistojo R. I. nuo bausmės dėl ligos, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai (t. 20, b. l. 153-165). Jau buvo minėta, kad pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau tik tuomet, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Aptariamu atveju tokių sąlygų nėra.

14. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo R. I. prašymą atmetė pagrįstai. Nuteistojo R. I. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. I. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.