Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus ir paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia 2012 m. rugpjūčio 25 d., bausmės pabaiga 2026 m. rugpjūčio 24 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką keturis kartus skatintas, įkalinimo įstaigoje drausminėmis nuobaudomis nebaustas, laikosi taisyklių. Palaiko santykius su broliu ir seserimi skambučių ir pasimatymų pagalba, turi dukrą, bet ryšiai yra nutrūkę. Įsitraukia į organizuojamus pozityvaus užimtumo renginius, sėkmingai baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų, bei asmenims, priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio, tad galima daryti prielaidą, jog vien buvimas uždaroje, struktūruotoje aplinkoje padeda asmeniui susilaikyti ir nepiktnaudžiauti alkoholiu. Vertinimo metu nuteistasis sugeba atskirti sritis, kurios yra probleminės ir turi įtakos jo nusikalstamumui, t. y. tų pačių klaidų kartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, savitvardos problemos. Šiuo metu nurodo, išmokęs valdyti savo emocijas, konfliktus spręsti konstruktyviais būdais, yra suvaldęs turėtas piktnaudžiavimo alkoholiu problemas. Kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, sutinka su priežiūra ir supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Teismo nuomone, E. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustatytas statinis kriminogeninis veiksnys (smurtinio elgesio istorija), kurio korekcija nėra galima, ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; buvo būdingas impulsyvus elgesys, agresyvus / kontroliuojantis elgesys). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad eilę kartų buvo nustatyta vidutinė rizika (2016 m. rugpjūčio 25 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2022 m. gegužės 27 d., 2022 m. birželio 22 d., 2022 m. gruodžio 16 d., 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. gruodžio 6 d., 2024 m. birželio 4 d., 2025 m. sausio 7 d. ), išskyrus 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo nustatyta žema rizika, tačiau buvo neįvertintos iki tol esamos aplinkybės susijusios su nusikaltimo duomenimis. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pažymėtina, kad vertinimo metu nėra nustatyta nė vieno apsauginio kriminogeninio veiksnio.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus (nužudymo) nusikaltimo padarymą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė savo sugyventinę. Pats nuteistasis įvardina, kad alkoholį vartodavęs ne visada saikingai, buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio raišką, stebima, kad jam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas (teigia, jog ne kartą yra panaudojęs smurtą prieš savo buvusią draugę). Nuteistasis konkrečiomis aplinkybėmis supyksta (kaip teigia, apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje) ir išreiškia savo pyktį. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išėjęs į laisvę po bausmės atlikimo galimai turės problemų dėl gyvenamos vietos pastovumo. Dabartinio vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad kreipėsi į socialines darbuotojas dėl laikino apgyvendinimo, iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro laikino apgyvendinimo skyriaus gavo patvirtinimą dėl laikino apgyvendinimo. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirba, nors yra ne kartą kreipęsis raštiškai kreipėsi dėl darbo suteikimo, tačiau gavo raštišką atsakymą, kad dėl laisvų darbo vietų trūkumo ir sveikatos problemų įdarbintas nebus. Nuteistasis neturi formalaus patvirtinimo, dėl galimybės įsidarbinti laisvėje. Nuteistasis susiduria su tam tikrais lėšų tvarkymo ir pajamų valdymo sunkumais, turi finansinių įsipareigojimų, jo pajamos ne visuomet buvo pastovios bei nuolatinės, šiuo metu išreiškia teigiamą požiūrį į žalos atlyginimą. Nuteistojo savivertė vidutinė, savianalizės įgūdžiai silpni. Nuteistasis save apibūdina kaip „nekonfliktuojantį, nelendantį, kur nereikia“ asmenį. Jokių neigiamų būdo bruožų įvardinti negali. Su E. B. nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Šiuo metu stebimos asmens pastangos valdant minėtus su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Visos išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. B. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. LK-N-50.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. LK-N-50 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.