Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2– jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV-23-5496 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą ir jam paskirta galutinė 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. rugpjūčio 25 d., pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 24 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. birželio 19 d.) – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai 5 (penkios) dienos.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. skundas atmestinas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą, bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam E. B. netaiko lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nors nuteistasis E. B. skunde pažymėjo, jog apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimą vertino aplinkybes, kurios buvo prieš 12 metų, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, o taip pat ir nurodytas 2024 m. gegužės 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje pateikti duomenys susiję tiek su E. B. elgesiu iki Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio priėmimo, tiek jo elgesiu bausmės atlikimo metu.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Nors nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, keturis kartus skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bausmės atlikimo metu įgijo specialybę, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės jas įvertinus visumoje, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

11. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis išanalizavo netinkamai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

12. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, E. B., 2024 m. birželio 4 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką, rizika išlieka vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir 2016 m. rugpjūčio 25, 2021 m. lapkričio 25 d., 2022 m. birželio 22 d., 2022 m. gruodžio 16 d., 2023 m. birželio 16 d. bei 2023 m. gruodžio 6 d. atliktų įvertinimų metu) bei pažymėta, kad stebimo nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias pradėti valdyti priemones, aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat pabrėžta, kad elgesys disciplinuotas – nebaustas, skatintas keturis kartus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, tam, kad E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygmuo mažėtų.

13. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis E. B. jau yra atlikęs didžiąją dalį (daugiau nei 11 metų) jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jam vis dar nustatoma visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje ir kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys E. B. kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pasižymi maža motyvacija darbui, turi skolų, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors nuteistasis E. B. ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vidaus tvarkos pažeidimų nepadarė, tačiau vis dėl to nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog nuo paskutinio atlikto įvertinimo būtų nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai. Kas leidžia daryti išvadą, kad E. B. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.

14. Vertinant E. B. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritis. Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 30 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės turėjo vidurinį išsilavinimą ir šaltkalvio – montuotojo, suvirintojo specialybes, o bausmės atlikimo metu įgijo staliaus specialybę, tačiau laisvėje ilgalaikiais dabiniais santykiais nepasižymėjo. Pateikti duomenys patvirtina, kad E. B. turi sveikatos problemų, kurios riboja darbo pasirinkimo galimybes, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų ėmęsis aktyvių darbo paieškų pagal savo sveikatos būklę. Juolab, kad jis turi rimtų finansinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo vangiai, jo pajamos ne visuomet buvo pastovios bei nuolatinės, kas gali apsunkinti jo integraciją visuomenėje. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurių nuteistasis iš esmės neneigia. Nors pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė spręsti turimą problemą, tačiau dėtos pastangos buvo minimalios, nes baigė tik įžanginės grupės užsiėmus, kurie skirti prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų, bei asmenims priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę. Kitose priemonėse, kurios skatintų atsisakyti priklausomybės nuteistasis nedalyvavo, todėl vien tik dalyvavimas įžanginės grupės užsiėmimuose, nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei laisvės atėmimo vietų įstaigose, gali būti įsigyjami laisvai. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš bausmės atlikimo vietos įstaigos, ir tam teisinio pagrindo nėra.

15. Apygardos teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties taip pat atkreipia dėmesį į tai kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas), nusikaltimo padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis E. B. nusikalstamam elgesiui esminę įtaką darė alkoholio vartojimas, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą E. B. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji E. B. neatlikta bausmės dalis – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai ir 5 (penkios) dienos, Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2024 m. birželio 19 d., iš paskirtos galutinės 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės, už jam inkriminuotą vieną labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį E. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam E. B. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.