Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-372-927/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-08-09Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-12-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-08-09
Bylos Nr.
1-372-927/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44872-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
J. D.
Civilinis ieškovas
P. T., Vilniaus teritorinė ligonių kasos
Advokatai
Teresa Rotdeker
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-372-927/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44872-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.10; 1.2.23.1.2.; 1.2.27.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.1; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Lolitai Drazdienei, Vilmai Žebrauskienei, Skaistei Blažytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamajam J. D. (J. D.), jo gynėjai advokatei Teresai Rotdeker,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. T.,

nedalyvauajnat civilinių ieškovų: Vilniaus teritorinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. D. (J. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsislavinimą, nedirbantis, teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. 2022 m. sausio 25 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, individualiai įmonei priklausančios parduotuvės „Visko po truputį" pastate, esančiame Švenčionių g. 46-1, Nemenčinėje, Vilniaus r. sav., laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: pastato antrame aukšte, virtuvėje, sekcijoje, laikė 1,5604 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,9%; 0,2472 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,6%; 0,0211 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,4% bei 0,0083 g (1,5%) psichotropinės medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC), 0,0003 g (0,2%) psichotropinės medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC), o kambaryje priešais virtuvę, ant stiklinio stalo laikė 1,7118 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,2%, iki tol, kol 2022 m. sausio 25 d. nuo 10.15 val. iki 12.40 val. šias narkotines ir psichotropines medžiagas minėtoje vietoje kratos metu rado bei paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai,

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje,

taip pat J. D. 2022 m. gegužės 16 d. apie 20.40 val., savo namo ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtame kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu 5 straipsnio 1 dalies, 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, atliekančiam, tarnybinę uniformą vilkinčiam, pagal iškvietimą atvykusiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. T., tai yra P. T. teikiant neatidėliotiną pagalbą asmenims, jis nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinkinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. T. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, sugniaužęs kumščius agresyviai labai greitai ėjo link P. T., o P. T., kai šis grėsmingai priartėjo, suėmus jį (J. D.) už rankos, šis priešindamasis pareigūnui, tyčia suėmė policijos pareigūną P. T. už dešinės rankos, o šiam bandant J. D. sulaikyti, parverčiant ant žemės, pastarasis priešindamasis ir laikydamas P. T. už dešinės rankos, praradęs pusiausvyrą, priešindamasis ir tyčia nepaleisdamas P. T. rankos, šį pargriovė bei abiem krentant ant žemės, užkrito mėginačiam jį sulaikyti P. T. ant dešinės rankos, šiais savo tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. T. dešinės plaštakos 4-o delnikaulio lūžį, tai yra sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo tyčiniais veiksmais pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atlikusiam – savo tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. T. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą,

t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

J. D. kaltę pripažino iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 171-174, 189-191, 199-200, 2 t., b. l. 57-60) ir teisme parodė, kad pilnai pripažįstą kaltę dėl veikos, numatytos 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau visiškai nepripažįsta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Suprato, kad yra kaltinamas pasipriešinimu ir sulaužė ranką. Kad ranka galėjo lūžti pripažįsta, bet kad dėl jo kaltės, nepripažįsta. Pripažįsta, kad pas jį buvo kanapės ir mano, kad tai yra vaistažolė. Pagal įstatymus žino, kad tai draudžiama ir tai yra nusikaltimas, pripažįsta ir gailisi dėl to. Tie du įvykiai - tai kitos dvi dienos. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis gulėjo ant grindų, savo lovoje, žinojo, kad reikia tyliai pagulėt, patylėt, nes žinojo kaip policija tvarkosi atvykus, nes jam jau taip buvo. Nukentėjusysis pradėjo jo namuose daryti kratą. Jis jo paklausė, ar turi orderį kratą daryti. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) jį pasiuntė. Tada jis paėmė kamerą su telefonu, beveik pradėjo filmuoti, nukentėjusysis priėjo, sulaužė jo telefoną. Jį jam padovanojo tėvas už 900 Eur. Metė į grindis. Jam (teismo pastaba – J. D.) davė smūgį iš kumščio į veidą, jis nukrito ir pritaikė elektrošoką į pakaušį. Ir viskas. Rankos nepakėlė, galėjo tik stovėti ir žiūrėti kaip jį muša. Žino, kad priešintis policijai nereikėtų. Apsvaigęs tuo metu nebuvo, visiškai blaivas buvo. Nukentėjusiojo klausė, kur jie jį veš, į areštinę ar į psichiatrinę. Sakė - į areštinę. Paklausė ar tikrai ir nuvežė jį į psichiatrinę, kur gavo labai blogą gydymą su psichotropiniais vaistais ir sunkiau mokytis jam dabar ir t. t. Policija atvažiavo, nes jis sudaužė televizorių. Savo tėvų daug metų prašė nupirkti naują, nes jis labai garsus, trukdžių daug, o tai nesveika psichikai. Tai šeimos televizorius. Pirko tą televizorių gal ir kartu. Policiją iškvietė tėvelis arba mamytė. Pripažįsta, kad gal ir per daug jis čia, iš dalies savo klaidą priima. Televizorius jau stovi naujas, viskas gerai, kompensuota. Supranta, kad pagyvenę žmonės jie, geriau gal buvo išnešt tą televizorių iš namų kuo toliau ir priduot. Tuo momentu, na jau tiek laiko jau tas klausimas buvo sprendžiamas, kad tai buvo optimaliausia. Gailisi dalinai dėl to, kad taip pasielgė, norėtų grąžinti tą situaciją, kad taip nebūtų. Kai jis pamatė, kad atvažiavo į psichiatrinę, išlipo iš policijos mašinos ir pradėjo bėgti. Tada jį pradėjo dar stipriau daužyti nukentėjusysis, laužyt ranką jam. Namuose jis gavo vieną smūgį į žandikaulį ir šonkaulį. Namie griuvo ir laikė už rankos pareigūną, jo pozicija buvo neliesti jų, net kai jį muša. Taip, jis krito, liko gulėti, o pareigūnas iš viršaus daužė „šokeriu“. Buvo du pareigūnai, bet daugiau neatsimena, neužfiksavo ar jį mušė kitas pareigūnas, nukentėjusysis jį mušė. Jis buvo nugriuvęs prie psichiatrinės, kaip filmuose puolė jį, o jis (teismo pastaba – J. D.) staugė kaip koks lokys, jam pradėjo fekalijos eiti. Abdukcijos jis nedarė. Jis nukentėjusiojo nelietė, tik nukentėjusysis jį mušė. Toje patalpoje dar buvo antras pareigūnas. Ta patalpa, kur jis gyveno, buvo. Psichiatrinėje buvo priimamasis ir medikai. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą dėl kanapių laikymo, bet dėl antro, kad pirštą sulaužė - nepripažįsta. Specialiai piršto nelaužė, nedarė to. Patalpoje nesipriešino. Su ieškiniais nesutinka. Sutinka, kad gydymas galėjo kainuoti. Atlyginti neturi iš ko, nebent galima būtų atsėdėti. Sodros ir teritorinės ligonių kasos ieškinių nesutinka atlyginti. Pareigūnai nieko jam nesakė, ko klausė - jam neatsakinėjo, pradėjo keiksmažodžiais, tai kai kratą pradėjo daryti neoficialiai, pradėjo filmuoti, sulaužė telefoną. Kad jis sulaikomas, pareigūnai jam pasakė. Jis geranoriškai ėjo su pareigūnais, kai jie norėjo jam uždėti antrankius. Neatsimena, ar jam dėjo antrankius, ar jam rankos buvo surakintos. Namie sudaužė tik televizorių. Kai policija vedė, jis kojom jų nespardė, nieko nespardė (2 t., b. l. 153-155).

Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- 2022 m. sausio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 176/2022(01), kurioje nurodyta, kad J. D. šlapime (paimtas 2022-01-25 17.00 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (2 t., b. l. 3);

- 2022 m. sausio 25 d. kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad sankcionuotos kratos (Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo 2022 m. sausio 5 d. Tadeušo Volkovskio nutartis, 1 t., b. l. 17-18) metu buvo apžiūrėtos (duomenys neskelbtini), esančios patalpos, kuriose įrengta parduotuvė. Apžiūrint parduotuvės patalpas nieko nerasta ir nepaimta. Toliau apžiūrimas pastatas, esantis už parduotuvės vidiniame kieme, kuris yra dviejų aukštų, mūrinis baltų plytų. Apžiūrėjus pirmo aukšto patalpas, nieko nerasta ir nepaimta. Pakilus metaliniais laiptais į namo antrą aukštą, užeinama į gyvenamosios patalpos koridorių, kurio kairėje pusėje prie sienos stovi plastikinės kėdės, sudėtos įvairios dėžės, kuriose nieko draudžiamo nerasta, dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į dušo – tualeto patalpą, kurią apžiūrėjus nieko draudžiamo nerasta. Iš koridoriaus tiesiai patenkama į virtuvę. Virtuvės dešinėje yra įrengti virtuvės baldai. Atidarius apatinės spintelės dureles, apatinėje lentynoje buvo rastas mėlynos spalvos permatomas plastikinis maišelis su neaiškios kilmės džiovinta medžiaga, turinčia grybų kvapą – maišelis supakuotas ir užantspauduotas Nr. 011480. Virtuvės kairėje pusėje prie sienos yra sekcija, kurią apžiūrint ant sekcijos stiklinės lentynos buvo rasta džiovinta žalsvos spalvos smulkinta augalinės kilmės medžiaga, turinti kanapių kvapą – supakuota Nr. 011486. Kitoje pusėje ant lentynos rastos elektroninės svarstyklės „Palmscale 7.0“, kurios įdėtos į juodos spalvos dėklą (supakuotas Nr. 011485). Ant lentynos rasta dėžutė rudos spalvos su užrašu „OCB popierius, supakuota Nr. 011487. Šalia svarstyklių rastas plastikinis permatomas maišelis su užrašu „Čecnakinis grybas“, kuriame yra neaiškios kilmės džiovinta augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011482. Šalia maišelio ant lentynos guli gelsvos spalvos neaiškios kilmės augalinė medžiaga (galimai sėklos) – supakuota Nr. 011488, šalia išberta smulkinta džiovinta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011464. Ant stiklinės lentynos guli popierinio rankšluosčio skiautė, kurioje įvyniota neaiškios kilmės pilkos spalvos smulkinta augalinė medžiaga – supakuota Nr. 011462. Taip pat ant lentynos juodoje medinėje dėžutėje rastas plastikinis permatomas maišelis su užrašu „Mix sativa + Landrara+ Sekai+“, kuriame yra žalsvai rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga (sėklos) – supakuota Nr. 011465. Sekcijos viršutinėje spintelėje rastas permatomas plastikinis maišelis su nuorūkom, baltos spalvos ir žalsvos spalvos neaiškios kilmės augaline medžiaga – supakuota Nr. 011466. Sekcijos apatinėje spintelėje juodame plastikiniame maiše rastas plastikinis permatomas maišelis su užrašu „D.“, kuriame yra žalsvos spalvos neaiškios augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011467. Apatinėje sekcijos dalyje spintelėje rasti penki trijų litrų talpos stiklainiai, kuriuose yra žalsvos spalvos smulkinta neaiškios kilmės augalinė medžiaga, kurie supakuoti Nr. 011469, 011470, 011471, 011472, 011473 ir 0,5 litro talpos stiklainis, kuriame yra žalsvos spalvos smulkinta neaiškios kilmės augalinė medžiaga – supakuotas Nr. 011476. Iš virtuvės tiesiai pro duris patenkama į kambarį, kurio dešinėje pusėje stovi spinta, už kurios užėjus yra pakabintos medžiaginės užuolaidos, už kurių yra įrengta patalpa, kurios viduje yra sustatyti įvairūs augalai. Tarp augalų yra auginami 9 vnt. įvairaus dydžio žalios spalvos augalai, panašūs į kanapes, pasodinti į septynis vazonėlius su žemėm. Augalai buvo išrauti iš vazonėlių su šakinimis ir supakuoti į voką Nr. 011468. Patalpos sienos ir lubos yra apklijuotos atspindinčia šilumą medžiaga – aliuminine plėvele. Virš augalų yra pakabintos dvi šildančios ir apšviečiančios lempos, nukreiptos į augalus, kurios buvo įjungtos – lempos su laidais ir jungikliais supakuotos Nr. 011439. Patalpoje ant grindų pastatyti stiklainiai su vandeniu bei plastikinė talpa su vandeniu. Ant stiklinio stalo stikliniame 0.5 litro talpos stiklainyje rastas folijos lankstinukas, kuriame yra neaiškios kilmės rudos spalvos augalinė medžiaga –supakuota Nr. 011475. Šalia stovi metalinis metalo spalvos indas (smulkintuvas), ant dangtelio užrašas „Amsterdam“ ir spaustinis kanapės lapo vaizdas – supakuotas Nr. 011474. Prie įėjimo kambaryje ant sienos kairėje pusėje kabo oranžinės spalvos ryšulys su neaiškios augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011442. Ant spintelės 0.5 litro talpos stiklainyje yra įdėtas sudrėkintas baltos spalvos popierius, kuriame susukta neaiškios kilmės augalinė medžiaga (sėklos) – supakuota Nr. 011444. Spintelės viršutiniame stalčiuje rastas baltos spalvos popierius, į kurį suvyniota juodos spalvos neaiškios kilmės augalinė medžiaga – supakuota Nr. 011446. Daugiau apžiūrint patalpas jokių neteisėtų daiktų ir medžiagų nerasta. Kratos metu rasta ir paimta: 1. Mėlynos spalvos permatomas plastikinis maišelis su neaiškios kilmės džiovinta medžiaga, turinti grybų kvapą – maišelis supakuotas ir užantspauduotas Nr. 011480; 2. Džiovinta žalsvos spalvos smulkinta augalinės kilmės medžiaga, turinti kanapių kvapą – supakuota Nr. 011486; 3. Elektroninės svarstyklės „Palmscale 7.0“, kurios įdėtos į juodos spalvos dėklą – supakuotos Nr. 011485; 4. Dėžutė rudos spalvos su užrašu „OCB popierius – supakuota Nr. 011487; 5. Plastikinis permatomas maišelis su užrašu „Čecnakinis grybas“, kuriame yra neaiškios kilmės džiovinta augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011482; 6. Gelsvos spalvos neaiškios kilmės augalinė medžiaga (galimai sėklos) – supakuota Nr. 011488; 7. Džiovinta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011464; 8. Popierinio rankšluosčio skiautė, kurioje įvyniota neaiškios kilmės pilkos spalvos smulkinta augalinė medžiaga – supakuota Nr. 011462; 9. Plastikinis permatomas maišelis su užrašu „Mix sativa + Landrara+ Sekai+“, kuriame yra žalsvai rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga (sėklos) – supakuota Nr. 011465; 10. Permatomas plastikinis maišelis su nuorūkom, baltos spalvos ir žalsvos spalvos neaiškios kilmės augaline medžiaga – supakuota Nr. 011466; 11. Plastikinis permatomas maišelis su užrašu „D.“, kuriame yra žalsvos spalvos neaiškios augalinės kilmės medžiaga – supakuota Nr. 011467; 12. Penki trijų litrų stiklainiai, kuriuose yra žalsvos spalvos smulkinta neaiškios kilmės augalinė medžiaga, kurie supakuoti Nr. 011469, 011470, 011471, 011472, 011473; 13. 0,5 litro talpos stiklainis kuriame yra žalsvos spalvos smulkinta neaiškios kilmės augalinė medžiaga – supakuotas Nr. 011476; 14. Metalinis metalo spalvos indas (smulkintuvas) ant dangtelio užrašas „Amsterdam“ ir spaustinis kanapės lapo vaizdas – supakuotas Nr. 011474; 15. Ryšulys, oranžinės spalvos su neaiškios augalinės kilmės medžiaga – supakuotas Nr. 011442; 16. Sudrėkintas baltos spalvos popierius, kuriame susukta neaiškios kilmės augalinė medžiaga (sėklos) – supakuota Nr. 011444; 17. Baltos spalvos popierius į kurį suvyniota juodos spalvos neaiškios kilmės augalinė medžiaga – supakuota Nr. 011446 (1 t., b. l. 22-26);

- 2022 m. kovo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 1 1-228 (22), 11-469 (22) nurodyta: 1-5. Trijuose ir dviejuose vokuose tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Pakete su plomba Nr. 011486 kanapių (antžeminių dalių) masė yra 1,5604 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 0.9 %. Pakete su plomba Nr.011464 kanapių (antžeminių dalių) masė yra 0,2472 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 7,6 %. Pakete su plomba Nr. 011465 (mišinyje su sėklomis) kanapių (antžeminių dalių) mase yra 0,0211 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 1.4 %. Voke su plomba Nr. 011468 kanapių (antžeminių dalių) masė yra 5.5600 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 1.5 %. Voke su plomba Nr. 011475 kanapių (antžeminių dalių) masė yra 1.71 18 g, delta-9-tetrahidrokanahinolio koncentracija jose yra 15,2 %. Kanapės (antžeminės dalys) yra narkotine medžiaga. įrašyta j Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5. l-ąjį sąrašą. Pakete su plomba Nr. 011466 prie nuorūkų supakuotas augalinių dalelių mišinys yra tabako ir narkotines medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys ir pakete su plomba Nr. 011462 yra medžiagos, panašios į pelenus, tabako ir narkotines medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys. Pakete su plomba Nr. 011466 prie nuorūkų supakuoto pateiktų kanapių (antžeminių dalių) ir tabako mišinio masė – 0,5559 g, jame yra 0,0083 g (1,5 %) psichotropines medžiagos gryno tetrahidrokanabinolio (THC). Pakete su plomba Nr. 011462 medžiagos panašios į pelenus ir kanapių (antžeminių dalių) ir tabako mišinio masė – 0,1613 g, jame yra 0,0003 g (0,2 %) psichotropines medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC). Viso tirti pateiktuose mišiniuose yra 0.0086 g gryno tetrahidrokanabinolio (THC). Tetrahidrokanabinolis mišiniuose ir tirpaluose yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ 1-ąjį sąrašą. Paketuose su plombomis Nr. 011465, Nr. 011444, Nr. 011446 tirti pateiktos sėklos yra kanapių (Cannabis spp.) sėklos. Tirti pateikta 0,1735 g, 0,0211 g ir 0.0626 g kanapių sėklų. Nustatyti kanapių rūšį ir veislę pagal sėklų morfologinius požymius negalima, todėl nustatyti ar tirti pateiktos kanapių sėklos yra pluoštinių, ar narkotinių veislių kanapių sėklos negalima. Pakete su plomba Nr.011467, dviejuose 3 litro talpos stiklainiuose su plombomis Nr. 011470 ir Nr. 011471 tirti pateikta augalinė medžiaga yra pluoštinės kanapės (antžeminės dalys). Pluoštinės kanapės prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų nepriskiriamos. Pakete Nr. 554976 tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotine medžiaga – daržinės aguonos (Papaver somniferum L.) dėžutės su stiebelių likučiais. Tirti pateiktų aguonų (be sėklų) masė – 87,800 g. Aguonos ir jų dalys (išskyrus sėklas) yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 1-ąjį sąrašą. Pakete Nr. 554975, paketuose su plomba Nr. 011480, Nr. 011442 tirti pateikti paprastosios musmirės (Amanita muscaria (L.Fr.)Hook) vaisiakūniai. Pakete su plomba Nr. 011482 tirti pateikti susmulkinti grybų vaisiakūniai, turintys požymių, būdingų česnakiniam mažūniui (Marasmius scorodonius (Fr.: Fr.)Fr.). Medžiagų, priskiriamų prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tirti pateiktuose grybų vaisiakūniuose nėra. Pakete su plomba Nr. 011466 esančiose nuorūkose ir pakete Nr. 537512 tirti pateikta augalinė medžiaga yra tabakas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų šiame tabake nėra. Pakete Nr. 538354 tirti pateiktuose milteliuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra. Trijuose 3 litro talpos stiklainiuose ir 0,5 litro stiklainyje su plombomis Nr. 011469, Nr. 011472, Nr. 011473 Nr. 011476 ir pakete su plomba Nr. 011488 esančiose augalinėse medžiagose narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra (1 t., b. l. 38-44);

- 2021 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Evelinos Rožkovienės tarnybiniu pranešim dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje., tyrimas, nurodyta, kad buvo gauta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos valdybos informacija Nr. 10-38(DS)-4238RN, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje, kurios pavadinimas „Viskas po truputį“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra galimai auginamos augalinės kilmės narkotines medžiagos. Augalinės kilmės medžiagų auginimu rūpinasi V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) Išaugintas ir paruoštas narkotines medžiagas galimai laiko namuose V. D., adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-8);

- 2022 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Katažynos Ilcevič tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nurodyta, kad nustačius (2022 m. kovo 8 d. specialisto išvada Nr. 1 1-228 (22), 11-469 (22)) laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tikslinga ikiteisminį tyrimą tęsti pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 9-11);

- nukentėjusiojo P. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 125-126, 142-144) ir teisme, kad su kaltinamuoju nėra pažįstamas ir pirmą kartą pamatė per iškvietimą. Gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kad sūnus elgiasi agresyviai, jam psichikos paūmėjimas, nevartoja vaistų, namie sudaužė televizorių, baldus. Atvyko į Nemenčinę. Juos pasitiko senstelėjęs vyriškis, turbūt jo tėvas, paaiškino, kad nežino, ką daryti su sūnumi, nesusitvarko ir kad jiems labai sunku, sūnus vartoja narkotines medžiagas, kokias, paaiškinti negalėjo. Sužinojęs, kad iškviesta policija, kaltinamasis nubėgo į ūkinį pastatėlį šalia namo ir ten užsirakino. Jie nuėjo ten, buvo užrakinta, pabeldė, jis neatidarė, tėvas atnešė kirvį ir sakė išlaužti duris, nes buvo suinteresuotas atidaryti duris. Tėvas išėjo, jie su kaltinamuoju bandė užmegzti pokalbį. Matė, kad jis yra įsitempęs, kad jo kumščiai sugniaužti, prakaitas pila, jis susinervinęs vaikšto. Jis nuėjo į patalpos galą ir sakė, kad jei atvažiuos greitoji, tai bus blogai, kad jis niekur nevažiuos. Pranešė budėtojui, kad vyriškis taip elgėsi, kad gal būt jam psichikos sutrikimai ir greičiausiai atvažiuos medikai. Jis išgirdo, kad yra iškviesti medikai, jis pradėjo eiti į juos greitu žingsniu. Jis (teismo pastaba – P. T.) taip įsivertino, kad naudoti dujas ar prietaiso nespės paruošt, tada buvo priimtas sprendimas naudoti kovinius veiksmus. Prieš tai jis buvo įspėtas, kad jei jis priešinsis, nevykdys reikalavimų, tai bus panaudoti koviniai veiksmai. Buvo išsakytas reikalavimas, kad jis stovėtų ramiai, laikytųsi saugaus atstumo. Jis neklausė, todėl buvo priimtas sprendimas jį parversti ant žemės, uždėti antrankius, o kaltinamasis jam suėmė už dešinės rankos. Jis prarado pusiausvyrą, ėmė kristi. Jis (teismo pastaba – P. T.) norėjo paleisti jį, nekristi, o jis (teismo pastaba – J. D.) jam laikė dešinę ranką. Ta dešinė ranka krito ant žemės jo laikoma, nes negalėjo ištraukti ir jisai užkrito ant viršaus. Jis laikė viena ranka. Jie abu nukrito, jis (teismo pastaba – P. T.) ištraukė impulsinį prietaisą „tazerį“, pas jį kairėje pusėje buvo ir jis buvo panaudotas. Tada kaltinamasis jo ranką paleido, pats atsistojo, atsitraukė. Jis (teismo pastaba – P. T.) šiek tiek pasislinko į šoną. Jis pasakė, kad bus ramus, kažkas tai tokio, ir atsigulė į savo lovą. Nenorėjo jo dar labiau išprovokuoti, o juo labiau, tą ranką skaudėjo, jie tiesiog laukė, kol atvažiavo medikai, su juo bandė bendrauti, jis sakė - ne tavo reikalas, kad niekur nevažiuos, ir visa kita, tuomet medikai ėmėsi. Jis elgėsi agresyviai, buvo kilusi grėsmė tiek medikams, tiek jiems, buvo nuspręsta vežti jį ne medikų automobiliu, o jų sulaikymo kapsule. Vežti į psichiatrinę ligoninę buvo medikų sprendimas, buvo įvertinta rizika, spręsta tiek dėl jų saugumo, tiek dėl medikų, jog medikai važiuos atskirai, o jie važiuos paskui. Atvykus į psichiatrinę, ten yra du korpusai, vienas agresyviems pacientams, kitas - ne. Su juo atvyko bendrauti gydytoja. Iš jo pusės buvo nenoras atsakinėti į klausimus. Vyko perėjimas iš vieno pastato į kitą. Išėjo keli sanitarai, kurie dirba su agresyviais pacientais, ir jis tuo metu pradėjo bėgti. Ėmė vytis sanitarai, jo porininkas ir gale jis (teismo pastaba – P. T.) bėgo. Tuo metu porininkas parvertė ant žemės, jis tuo metu irgi pribėgo. Jam (teismo pastaba – J. D.) buvo uždėti antrankiai, jis buvo nuvestas į kitą pastatą, jis elgėsi agresyviai, jį paguldė, taikė kažkokį medikamentinį gydymą. Jie yra patruliai, nėra tyrėjai, jiems neįdomu, kas pas jį yra namuose, stalčiuje, dar kažkur, tai ne jų funkcijos. Jie yra viešosios tvarkos palaikytojai, o gavo ir reagavo į iškvietimą. „Tazerį“ jau panaudojo, kai jis užkrito ant rankos. Smūgio į veidą nebuvo, jie nerizikuotų. Pastebėjo, kad kamera įjungta, kad ji mirksi ir tik tada įėjo į namą. Kad nepateikė įrašo, tai jau techniniai kažkokie nesklandumai. Bet tikrai ne dėl jų kaltės. Jie kamerą įjungia, įsitikina, kad filmuoja, išjungia po įvykio. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad jis negalėjo vairuoti, jam reikėjo kreiptis į gydytojus, į abdukcijas, jam reikėdavo kviestis taksi, prašyti draugų, mokėti už kurą. Įvairūs tokie nepatogumai. Buvo perkami vaistai, tai čia finansinė, ir moralinė žala dėl fizinio skausmo ir nepatogumų. Tie nepatogumai užtruko visą vasarą, jam tą ranką skaudėjo, reikėjo reabilitacijos. Jis prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Nedarbingas buvo šiais metais dėl to paties įvykio, nes šitos rankos jam buvo sutrikus piršto funkcija. Buvo planuojama operacija. Jam sunkėjo, negalėjo dirbti, atlikt funkcijų su ginklu, negalėjo vairuoti. Dar skausmas ir visa kita. Buvo planuojama operacija, paskui pasakė, kad po operacijos gali dar labiau pablogėti, operacija gali duot daugiau žalos negu naudos. Buvo konsultuotis pas kelis chirurgus, jam pasakė, kad čia labai rizikinga operuoti. Buvo reabilitacijoje. Disfunkcija rankos buvo įvykusi. Jis ėjo vertintis traumą į ekspertizės komisiją. Buvo nustatyta, kad jis yra netinkamas toliau tęst tarnybą. Dėl šio asmens veiksmų šiai dienai jis yra bedarbis. Šiuo metu yra atleistas, nes pripažįstamas, kad yra netinkamas. Sutrikimas yra susijęs su šiuo įvykiu. Gydytojas jam negalėjo išduoti biuletenio, nes Sodra neleido. Sodra išmokėjo tiek, kiek galėjo. Po to darė pertrauką, išnaudojo visas atostogas kiek turėjo. Dabar yra darbo biržoje. Paskutinė darbo diena policijoje buvo kovo 7 d. Atvykus į gydymo įstaigą, padarė rentgeną ir uždėjo gipsą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad su ranka negerai pajuto, kai atsistojo, tas adrenalinas ir išgąstis jau praėjo, pastebėjo, kad skauda ir atsiranda tinimas. Tinimas atsirado nuo krumplio į viršų. Čia kai atsistojo, kai kaltinamasis atsitraukė, pastebėjo, kad skauda. Kai jis (teismo pastaba – J. D.) pabėgo iš gydymo įstaigos, vijosi jo porininkas, paskui sanitarai, jis iš galo nebėgo, bet greitu žingsniu ėjo. Kas jį parvertė ant žemės - nematė. Jo tiesioginių veiksmų ten nebuvo. Kur buvo kaltinamasis negalėjo prisiminti, kadangi praėjo daug laiko. Tik tuo metu, kai įėjo medikai, su medikais bendravo. Kas liečia pasipriešinimą, tai kaltinamojo motinos nebuvo. Tokio veiksmo kaip telefono atėmimas - nebuvo. Jie nematė telefono. Dėl kameros techninių kliūčių išorinių jie nepastebėjo. Patruliai įrašų neperžiūrinėja. Jie patys tuo labiau neperžiūrinėja. Jis nedirba su įrašais, nežino, kur jis perkeliamas, kur tie įrašai keliauja. „Tazerį“ naudojo vieną kartą priliečiant, kai jie nugriuvo, kad asmuo atsitrauktų. Kaip kaltinamasis buvo parverstas nematė. Svarstytų civilinį ieškinį sumažinti, jei asmuo sutinka ir prisipažįsta. Bet jei jis neprisipažįsta, tai jis iš savo pusės irgi nemato, kodėl turi mažinti ieškinį. Perskaitė priesaiką ir kalbėjo tiesą. Naudojo specialiąsias priemones, o ne kažkokius smūgius. Rankos lūžis nebuvo nuo pirmo smūgio, nes nebuvo jokių smūgių suduota. Jie suvokia, kad jų veiksmai tuo metu yra įrašinėjami. Jie „body“ kamerą nusiima ir jų funkcija baigta, nieko nekelia ir neišiminėja. Sekos pasakyt negali, bet atvažiavo kartu, nes niekas kitaip nepriimtų (2 t., b. l. 155-157);

- liudytojo E. K. (E. K.) ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 149-151), kurie buvo pagarsinti teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuriuos liudytojas patvirtino, tai pat teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad dėl praėjusio laiko nepamena. Buvo gavę pranešimą, kad vyksta smurtas artimoje aplinkoje, kad sūnui sutriko sveikata. Tėvas nurodė savo sūnų, nuėjus pas jį, nevykdė jų reikalavimų atsitraukti (ėjo link jų). Kai žmogus turi psichinį sutrikimą jie turi padaryti viską, kad nebūtų sutrikdyta kitų sveikata, reikalavo laikytis atstumo. Žmogus ėjo, įvyko grumtynės. Praėjo laiko, todėl nepamena. Po to buvo panaudotos specialios priemonės, atsistojo atsitraukė. Kiek pamena, pagriuvę buvo kaltinamasis ir jo porininkas, jam atrodo, abu atsistojo. Atvyko greitoji, sakė, kad turi psichologinių sutrikimų ir vežė į ligoninę, gal jie vežė, buvo linkęs priešintis, kad nesutrikdytų ir kitų sveikatos. Naujosios Vilnios ligoninė. Ten irgi pabendravo, buvo nuspręsta į kitą korpusą vežti. Kaltinamasis bandė bėgti, buvo sulaikytas. Bėgo paskui jį jie ir sanitarai. Nepamena ar nukentėjusysis gaudė kartu. Nelabai pamena, kaip viskas įvyko. Pareigos vienodos, jie veikia bendrai ir vienas kitam nenurodinėja. Pas kolegą buvo „Body“ kamera. Jie neturi prieigų prie „Body“ kamerų. Negali pasakyti, kas atėmė ir ar atėmė telefoną iš kaltinamojo. Neatsimena ar bandė filmuoti kaltinamasis. Naudojo kolega impulsinį prietaisą „Tazer“. Gali būti, kad du kartus buvo naudotos specialios priemonės. Nematė į kokias kūno dalis buvo nukreiptos specialios priemonės. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Sulaukė vietoje greitosios, gal ir kalbėjo dėl kaltinamojo. Jie nustatė ir pasakė, kad reikia vežti. Iš namų vežė į ligoninę (2 t., b. l. 188-189);

- liudytojas J. D. (J. D.) ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė (1 t., b. l. 153-156). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. D. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad susikivirčijo žmona su sūnumi, jis pradėjo rėkti, pasakė, kad motina neduoda vaistų, jei neduoda, vadinasi nereikia. Paėmė televizorių, numetė iš antro aukšto į pirmą ir sudaužė. Nubėgo pas save į ūkini pastatą, jis (teismo pastaba – J. D.) sakė, kad kvies policiją. Iškvietė policiją, jie kenčia seniai. Atvyko pareigūnai, pasakė, kad arba vežkite į komisariatą paroms, arba į ligoninę. Bijojo, kad dar kažką padarys. Buvo priežasčių, kad gali dar kažką padaryti. Prieš kurį laiką jis perplaukė ežerą, jį atvežė svetimi žmonės. Sūnus turi psichinį sutrikimą. Būna priepuoliai, vartoja narkotines medžiagas. Nevalgo nieko, turi priklausomybę. Pagalvojo, kad pareigūnai gali jį apraminti. Galvojo, turi specialias priemones, kad jį sugebės nuvežti į ligoninę. Praėjo agresyvumas, kai nuėjo pas save. Atvyko policija, jam atrodo, nuvedė juos prie durų. Sūnus nenorėjo atidaryti durų, bet jis (teismo pastaba – J. D.) pasakė, kad gali pats atidaryti. Sūnus pareigūnus įleido ir nuėjo į savo butą. Galvojo, pareigūnai gali sutvarkyti. Toliau nieko nežino. Nepamena, kur žmona buvo tuo metu, kai ėjo pas sūnų. Galėjo tik klausti žmonos ar atvyko greitoji. Seniai visos bėdos su sūnumi vyksta;

- 2022 m. gegužės 2 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 89TPK-182/2022, kurioje nurodyta, kad J. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 19);

- 2022 m. spalio 13 – lapkričio 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-214/2022, kuriame nurodyta, kad: 1. J. D. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2022-01-24 konstatuojamas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2022-05-16 konstatuojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2. Šiuo metu J. D. konstatuojamas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; 3. Įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu J. D. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje; 4. Dėl J. D. psichikos būklės su juo gali būti atliekami tyrimo veiksmai, jis gali stoti prieš teismą; 5. J. D. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (2 t., b. l. 33-41);

- teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto Manto Juodakio parodymais, kad tvirtina savo išvadą šioje byloje tokią, kokia suformuluota ekspertizės akte, kadangi nėra gavęs kitų duomenų. Veikų metu nustatinėti nepakaltinamumo kriterijai, įvertinta būklė dėl procesinių veiksmų, klausimai atsakyti pagal tuos uždavinius. Jo psichikos būklė po to momento buvo įvertina psichiatrinėje ligoninėje ir psichikos sutrikimo požymiai buvo aprašyti kaip abstinencijos būklė, kažkokios psichozės nebuvo konstatuota, ir tas elgesys, kiek matyti tiek iš medicininės dokumentacijos, tiek iš liudytojų, tai yra apibūdinama kaip abstinencijos būklė ir abstinencijos simptomai. Jie iš esmės netrukdo asmens gebėjimo suvokti veikos aplinkybes ir valdyti savo veiksmų, nebuvo peržengta ta linija, kadangi tai apsiriboja abstinencijos simptomatika, dėl to nemato pagrindo dar papildomai tirti, nes tai buvo įvertinta ekspertizės metu. Iš esmės, kaip ir minėjo, po to epizodo buvo patekęs į psichiatrijos stacionarą, pagrindinė diagnozė buvo nustatyta dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir tas elgesys agresyvus, neprognozuojamas, bet nulemtas būtent abstinencijos. Kaltinamasis turi psichikos sutrikimų, jie nepasireiškia tokiais mąstymo sutrikimais, kad asmuo negebėtų suprasti savo veiksmų, tas sutrikimas yra, reikalinga jį stebėti, tačiau jis ne tiek išreikštas, kad apribotų jo gebėjimą suprast savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Iš esmės tam, kad rekomenduoti priemones, būtina nustatyti nepakaltinamumo kriterijų ir šiuo atveju jo nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo rekomenduoti priverčiamųjų medicinos priemonių tame tarpe jas ir taikyti. Šiuo atveju galima rekomenduoti gydytis bendrais pagrindais. Pats psichikos sutrikimas nustatytas, tam tikrais atvejais jis gali trikdyti asmens gebėjimą suprasti veiksmų esmę. Iš esmės vertinant nepakaltinamumo kriterijus sprendžiam tam momentui, bet konkrečiai veikai, teoriškai gali būti, kad kitom veikom, kitu metu gali būti nustatyti nepakaltinamumo kriterijai, tai šiuo atveju ir buvo nustatinėjami konkrečioms veikom, konkrečiu metu ir ekspertizės metu nustatinėjami procesinio veiksnumo kriterijai. Nustatyta, kad būtent tuo metu tų veikų metu nebuvo tie simptomai tiek išreikšti, kad jis negebėtų suprasti tos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, ekspertizės metu nebuvo išreikštų psichikos sutrikimų dėl ko negalėtų suprasti savo veiksmų ir valdyti jų. O visais kitais momentais reiktų vertinti atskirai (2 t., b. l. 199-200);

- 2022 m. gegužės 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad P. T. pateikė išrašą Nr. LIN:22-SPZ33649 iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kuris buvo įkeltas į IBPS (1 t., b. l. 132-135);

- 2022 m. gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje G1602/2022(01) nurodyta, kad remiantis P. T., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: 1. P. T. nustatytas dešinės plaštakos 4-0 delnakaulio lūžis, padarytas minėta sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-05-16); 2. Nustatytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pastarojo sužalojimo, sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusysis, patiriant nustatytą sužalojimą, galėjo jausti fizinį skausmą; 3. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4. Sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydžius ar žalojusių įrankių skaičių, neužsifiksavo. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį nukentėjusiajam į nurodytą kūno sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą; 5. Nustatytas sužalojimas neatspindi nukentėjusiojo kūno pozos, sužalojimo jam padarymo metu; 6. Atsakyta išvados 4-ame punkte (1 t., b. l. 139-140);

- 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Robert Bužinskij tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje. Nurodyta, kad 2022-05-16 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), J. D., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. T. bandant sulaikyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus nevykdantį J. D., pastarasis tyčia suėmė vyriausiajam patruliui P. T. už dešinės rankos, grumtynių metu J. D. laikydamas vyriausiajam patruliui P. T. už dešinės rankos prarado pusiausvyrą bei krisdamas ant žemės nukrito ant vyriausiojo patrulio P. T. dešinės rankos, ko pasekoje pastarasis pajuto stiprų fizinį skausmą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje vyriausiajam patruliui P. T. buvo nustatytas dešinės plaštakos IV-o delnakaulio lūžis (1 t., b. l. 64-66);

- 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. T. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir nukentėjusiojo P. T. apklausos protokoluose (1 t., b. l. 69-70);

- 2022 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele, kurioje užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – ūkinis pastatas nurodytu adresu. Protokole nurodyta, kad teritorija aptverta metaline tvora. Užėjus pro vartelius į teritoriją, ūkinis pastatas yra dešinėje pusėje nuo gyvenamo namo. Įėjimas į ūkinį pastatą yra užlipus metaliniais laiptais. Įėjimo durys medinės. Užėjus pro duris patenkama į koridorių, iš koridoriaus patenkama į kambarį Nr. 1, kuriame yra virtuvės komplektas, stalas su kėdėmis, spinta, veidrodžiu. Kambarys Nr. 1 yra pereinamasis, iš jo patenkama į kambarį Nr. 2., kuriame kairėje pusėje yra fotelis, tiesiai prie lango ant žemės guli čiužinys, dešinėje kambario pusėje yra sofa lova, šalia jos stovi stalas, ant kurio yra monitorius, kompiuterinių žaidimų vairas, metalinė dėžutė su joje esančiomis cigaretėmis. Tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Ūkinis pastatas nėra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 81-86);

Šalies argumentai

- 2022 m. liepos 28 d. P. T. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį ir pripažintas civiliniu ieškovu dėl jam nusikalstama veika padarytos 1000 eurų neturtinės žalos (1 t., b. l. 145-147); patikslintu ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti 10 000 eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 180);

- 2022 m. birželio 2 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atstovaujama Teisės skyriaus vedėjos Martynos Langės pareikštu ieškiniu Nr. 32055 dėl 102, 80 eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui dėl nukentėjusiojo P. T. gydymo. 2022-06-06 nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu dėl PSDF padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 89-97);

- 2022 m. rugsėjo 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atstovaujamas teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Čepaitienės pareiškė 3155,58 eurų civilinį ieškinį dėl P. T. išmokėtų valstybinio socialinio draudimo lėšų dėl šio sužalojimo ir nedarbingumo. 2022-09-22 nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu dėl VSDFV Vilniaus skyriui padarytos 3155, 58 eurų turtinės žalos (1 t., b. l. 99-122), patikslintu ieškiniu VSDFV Vilniaus skyrius prašo priteisti 6459,78 eur turtinės žalos (t. 2, b.l. 126-127).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 259 straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip baudžiamasis nusižengimas, o neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumą šiuo atveju mažina objektyvusis kriterijus, tai yra nedidelis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriomis buvo disponuojama, kiekis. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kilti užtenka to, kad asmuo atliktų bet kurį iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų, kelių, vienarūšių, alternatyvių veiksmų atlikimas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nepaisant to ar asmuo įgyvendins straipsnio dispozicijoje nurodyta vieną veiksmą ar kelis, jo veiksmai vis tiek bus kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau kiekvienas iš alternatyvių veiksmų turi būti įrodinėjamas atskirai.

Kaltinamasis J. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę dėl šio baudžiamojo nusižengimo pripažino visiškai. Teigė, kad narkotines medžiagas laikė savo reikmėms. Nors žinojo ir suprato, kad įstatymas draudžia laikyti narkotines medžiagas, tačiau kaltinamojo nuomone, tai yra vaistažolė, nors jam žinoma, kad pagal įstatymus tai draudžiama. Kanapes jis augino ir džiovino pats. Vartojo vienas, su niekuo nesidalino. Šias aplinkybes patvirtina kartos protokole užfiksuoti duomenys, kuriame nurodoma, kad buvo apžiūrėtas pastatas adresu: (duomenys neskelbtini), o tiksliau patalpa, kurioje gyvena kaltinamasis J. D.. Kratos metu įvairiose vietose buvo rasta džiovintos žalsvos spalvos smulkintos augalinės kilmės medžiagos, taip pat 9 vienetai įvairaus dydžio žalios spalvos augalų, panašių į kanapes, pasodintų į septynis vazonėlius su žemėmis. 2022 m. kovo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 1 1-228 (22), 11-469 (22) nurodyta, kad dalis kratos metu paimtų medžiagų yra narkotinės medžiagos - kanapių antžeminės dalys. Kaltinamojo gynėja sutiko, jog nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, pažymėjo, jog kaltinamasis dėl šios veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis J. D. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: pastato antrame aukšte, virtuvėje, sekcijoje, laikė 1,5604 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,9%; 0,2472 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,6%; 0,0211 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,4% bei 0,0083 g (1,5%) psichotropinės medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC), 0,0003 g (0,2%) psichotropinės medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC), o kambaryje priešais virtuvę, ant stiklinio stalo laikė 1,7118 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,2%, iki tol, kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu rado policijos pareigūnai. Nustatyta, kad kaltinamasis laikė kanapes, kurių bendra masė yra 3,5491 gramų. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, kanapių (antžeminių dalių) masė, kuri yra ne didesnė nei 5 gramai yra laikoma nedideliu kiekiu. Nedidelis rastos medžiagos kiekis, kaltinamojo parodymai, specialisto išvada, kuri patvirtina, kad kaltinamojo šlapime rasta medžiagos, susidarančios organizme pavartojus kanapių, patvirtina, jog kaltinamasis šias narkotines medžiagas laikė su tikslu sau vartoti ir tikslo jas parduoti ar kitaip platinti neturėjo, todėl padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartis su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įstaiga, įmone ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje bei kai nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusio piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020), (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-928/2023).

Kaltinamasis J. D. savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad jis nesipriešino policijos pareigūnams ir nesužalojo policijos pareigūno P. T.. Teigė, kad pareigūnai naudojo smurtą prieš jį, o tiksliau, nukentėjusysis sudavė smūgį į veido sritį, į šonkaulių sritį, taip pat naudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą „Tazer“. Jis patvirtino, jog pareigūnams nuvežus kaltinamąjį į psichiatrinę ligoninę, jis bandė bėgti ir jį sulaikę pareigūnai vėl naudojo fizinį smurtą prieš jį. Tačiau nukentėjusiojo P. T., liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs, logiški ir visiškai atitinka nustatytas bylos aplinkybes. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, taip pažymėjo, kad važiuojant į iškvietimą jiems buvo pranešta, kad asmuo turi psichikos sutrikimų, o atvykus J. D. nevykdė pareigūnų reikalavimų laikytis atstumo, ėjo link jų, dėl ko įvyko grumtynės ir kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju pargriuvo. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje teigė, kad nenorėjo vykti į psichiatrijos ligoninę ir ten nuvežtas bandė bėgti, kas taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog jis priešinosi sulaikomas. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko, nes buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje, jog asmuo elgiasi agresyviai, sudaužė televizorių, baldus, taip pat nurodant, kad asmuo serga psichikos liga, nevartoja vaistų ir šiuo metu pasireiškė psichikos būklės pablogėjimas. Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes. Taip pat nurodė, kad dėl agresyvaus sūnaus elgesio jis ir iškvietė policijos pareigūnus tikėdamasis, kad jiems pavyks nuraminti J. D.. Kaltinamajam J. D. užsidariusius savo bute ir nenorint įsileisti policijos pareigūnų liudytojas J. D. pasakė, kad jis gali įleisti pareigūnus. Po to liudytojo J. D. teigimu kaltinamasis J. D. įsileido policijos pareigūnus, o liudytojas J. D. išėjo į savo namus ir daugiau nieko nematė. Taigi paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo agresyvus, vengė sulaikymo.

Nors kaltinamasis J. D. teigė, kad pareigūnai prieš jį naudojo smurtą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę. Priešingai, visa bylos medžiaga, be kita ko, nuoseklūs nukentėjusiojo, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis J. D. buvo agresyvus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi sulaikomas ir sulaikymo metu sužalojo nukentėjusįjį. Kaltinamasis patvirtino, kad namuose griuvo, laikydamas už rankos pareigūną. Ši aplinkybė sutampa su nukentėjusio duotais parodymai, kad kaltinamasis nesilaikė pareigūnų reikalavimų stovėti ramiai, laikytis saugaus atstumo ir greitai artinosi prie pareigūno, todėl buvo priimtas sprendimas paversti kaltinamąjį ant žemės ir uždėti antrankius. Būtent tada kaltinamasis sugriebė pareigūnui už rankos ir laikė, ko pasekoje neišlaikius pusiausvyros kaltinamasis J. D., laikydamas nukentėjusįjį P. T. už rankos, krito ant žemės ir kaltinamasis J. D. savo kūnu užkrito ant nukentėjusiojo rankos, taip ją sužalodamas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1602/2022(01) nurodyta, kad P. T. nustatytas dešinės plaštakos 4-0 delnakaulio lūžis, padarytas minėta sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis J. D. suprato, kad tokiais savo veiksmais priešinasi policijos pareigūnui ir norėjo taip veikti bei savo veiksmais padarė nukentėjusiajam P. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be kita ko 2022 m. spalio 13 – lapkričio 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-214/2022 nurodyta, kad J. D. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2022-01-24 konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2022-05-16 konstatuojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Mantas Juodakys patvirtino pateiktą ekspertizės aktą ir nurodė, kad kaltinamojo psichikos būklė netrukdė jam suvokti savo veiksmų bei juos valdyti. Paaiškino, kad ir šiuo metu kaltinamasis yra abstinencijos būklėje dėl narkotikų vartojimo ir tai lemia agresyvų bei neprognozuojamą elgesį. Pažymėjo, kad nėra pagrindo rekomenduoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, šiuo atveju galima rekomenduoti gydytis bendrais pagrindais.

Teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo P. T., liudytojų Edgaro Kazakevičiaus parodymais apie tai, kaip J. D. pasipriešino policijos pareigūnams ir sužalojo nukentėjusįjį P. T., specialistų ir ekspertų išvadomis apie tai kad J. D. nusikalstamas veikas padarė suprasdamas savo veiksmų esmę ir juos valdydamas, psichikos sutrikimai nėra vertintini kaip tokie, kurie trukdytų suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, eksperto Manto Juodakio paaiškinimais teisme, kad kaltinamasis dėl psichikos ligos, kuri apsiriboja abstinencijos simptomatika yra agresyvus ir neprognozuojamas, tačiau supranta savo veiksmų esmę, liudytojo J. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais ištirtais rašytiniais įrodymais, teismo vidiniu įsitikinimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. D. 2022 m. gegužės 16 d. apie 20.40 val., savo namo ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtame kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu 5 straipsnio 1 dalies, 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, atliekančiam, tarnybinę uniformą vilkinčiam, pagal iškvietimą atvykusiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. T., tai yra P. T. teikiant neatidėliotiną pagalbą asmenims, jis nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinkinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. T. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, sugniaužęs kumščius agresyviai labai greitai ėjo link P. T., o P. T., kai šis grėsmingai priartėjo, suėmus jį (J. D.) už rankos, šis priešindamasis pareigūnui, tyčia suėmė policijos pareigūną P. T. už dešinės rankos, o šiam (P. T.) bandant J. D. sulaikyti, parverčiant ant žemės, pastarasis priešindamasis ir laikydamas P. T. už dešinės rankos, praradęs pusiausvyrą, priešindamasis ir tyčia nepaleisdamas P. T. rankos, šį pargriovė bei abiem krentant ant žemės, užkrito mėginačiam jį sulaikyti P. T. ant dešinės rankos, šiais savo tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. T. dešinės plaštakos 4-o delnikaulio lūžį, tai yra sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo tyčiniais veiksmais pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atlikusiam – savo tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. T. ir sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą jo tarnybos pareigų vykdymo metu.

Kaltinamojo J. D. kaltė ir faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje, požymius.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo J. D.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo gynėja advokatė baigiamojoje kalboje teigė, kad skiriant bausmę už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje būtų atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė savo baigiamojoje kalboje teigė, kad nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pats kaltinamasis tiek duodamas parodymus, tiek paskutiniu žodžiu teigė, kad supranta, jog kanapės yra narkotinė medžiaga, tačiau jam jos yra būtinos kaip vaistažolės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik tuomet, kai šios aplinkybės nustatomos abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo išsakyta pozicija dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo nelaikytina nuoširdžiu gailėjimusi, o kaltinamasis tiesiog bando sušvelninti savo teisinę padėtį. Todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti aptariamą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 10 straipsnis), BK 138 straipsnio 2 dalyje 10 punkte numatyta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 286 straipsnyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas (2 tomas, b. l. 4-5), baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 tomas, b. l. 6-9), nedirbantis, nevedęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2022-05-16 – 2022-05-26, diagnozė: F19.3 – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, o už nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalyje 10 punkte ir 286 straipsnyje- laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu nustatytomis bausmių sudėjimo taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).‏‏‎ ‏‏‎

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, o ypač į tai, kad kaltinamasis serga psichikos liga, kurią gydosi ir realus laisvės atėmimas gali sutrukdyti tai daryti, taip pat į byloje pareikštus civilinius ieškinius. Atsižvelgtina ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo advokatės pateiktus kaltinamąjį J. D. charakterizuojančius duomenis, kuriuose nurodyta, kad J. D. mokėsi profesinio mokymo centre „(duomenys neskelbtini)“ slaugytojo padėjėjo specialybės, rodė susidomėjimą, nepraleido pamokų bei kultūringai bendravo su bendramoksliais bei mokytojais, administracija (2 tomas, b. l. 149). Taip pat kaltinamojo charakteristika iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad kaltinamasis 2022 m. gruodžio 13 d.-2023 m. kovo 2 d. atliko slaugytojo padėjėjo praktinį mokymą bei dėmesingai vykdė užduotis, pasižymėjo darbštumu ir atsakingumu (2 tomas, b. l. 148). Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad J. D. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 25 d., 15.00 val. iki 2022 m. sausio 26 d. 15 val. 39 min, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 175-178), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Tai pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ir VTLK) pateikė 102,80 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 89-93). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas P. T. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 102,80 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. gegužės 24 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta kokios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam ir jų kaina. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 10 d. gautas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, nurodant, jog civilinį ieškinį palaiko. Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Taip pat šioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 3155,58 Eur turtinės žalos atlyginimo kadangi dėl 2022 m. gegužės 16 d. įvykio metu patirtų sužalojimų P. T. buvo laikinai nedarbingas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 17 d. gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patikslintas civilinis ieškinys, kuriame nurodoma, kad dėl 2022 m. gegužės 16 d. įvykio metu patirtų sužalojimų P. T. buvo laikinai nedarbingas nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. vasario 24 d. Iš viso už laikinojo nedarbingumo laikotarpį P. T. buvo paskirta ir išmokėta 6459,78 eurų dydžio ligos išmoka (1 tomas, b. l. 99-120, 2 tomas b. l. 126-147)

Šioje byloje yra įrodyta, kad dėl kaltinamojo J. D. tyčinių veiksmų, kuomet jis, 2022 m. gegužės 16 d., apie 20.40 val. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam, tarnybinę uniformą vilkinčiam vyriausiajam patruliui P. T., taip savo tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. T. sužalojimą vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Būtent šio įvykio metu patirti sužalojimai sąlygojo P. T. nedarbingumą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. vasario 24 d. Taigi, turtinė žala, kurią patyrė VSDFV Vilniaus skyrius, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo J. D. padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo J. D. pilna apimtimi.

Nukentėjusysis P. T. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 145, 2 tomas, b. l. 180-183), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė traumą, kuri lėmė negrįžtamus anatominius pakitimus, sutriko rankos funkcija, nuolat jaučia dešinės plaštakos skausmą, todėl nebegali užsiimti aktyviomis veiklomis, kuriomis užsiėmė iki traumos. Taip pat nurodo, jog nukentėjo P. T. asmenininio gyvenimo kokybė, dėl traumos patiria sunkumus kasdieninėje veikloje keliant daiktus, atliekant kitus buitinius veiksmus. Patikslintame civiliniame ieškinyje pažymima, kad dėl traumos ir išlikusių negrįžtamų anatominių pakitimų P. T. tapo nebetinkamas tęsti tarnybą policijoje. 2023 m. kovo 7 d. jis buvo atleistas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pateikta pažyma dėl netinkamumo tarnybai. P. T. nurodo, jog tai sukėlė jam labai didelę moralinę žalą, nes visą vaikystę norėjo būti policininku, su dideliu noru kasdien eidavo į darbą ir jį labai mylėjo, turėjo tikslą siekti karjeros be to atleidimas iš pareigų lėmė tai, jog šiuo metu yra bedarbis.

Nukentėjusysis P. T. palaikė savo civilinį ieškinį teisme. Tuo tarpu dėl kaltinamasis J. D. su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes jo nuomone, nukentėjusysis patyrė traumą ne dėl jo veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. gegužės 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas raštas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame nurodoma, kad Vilniaus apskirties VPK pripažino, kad P. T. 2022 m. gegužės 16 d. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas ir 2023 m. kovo 27 d. jam buvo išmokėta 23988, 45 Eur (13,97 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio) kompensacija (2 tomas, b. l. 194-198). Nukentėjusysis P. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tokio dydžio kompensaciją iš savo buvusios darbovietės gavo ir suprato, kad tai kompensacija už patirtą neturtinę žalą, tačiau jo vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas, todėl pareiškė civilinį ieškinį dėl dar 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kompensacijos pareigūnams už sužalojimą tarnybos metu paskirtis taip pat yra atlyginti pareigūno patirtą neturtinę žalą. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas teismų praktiką analogiškose bylose yra nurodęs, kad CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai - piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė (LAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-228-403/2018). Taigi, prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, t. y. sužalotam pareigūnui išmokėtos kompensacijos paskirtis nėra išimtinai susijusi su turtinės žalos atlyginimu, tačiau apima ir neturtinės žalos atlyginimą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-928/2023). Teismas atkreipia dėmesį, jog pats nukentėjusysis išmokėtą kompensaciją vertina kaip neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, atkreipė dėmesį į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareigūnas gavo kompensaciją už patirtus sužalojimus.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl P. T. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Tačiau įvertinus jau išmokėtą kompensaciją už patirtą sužalojimą manytina, kad ši suma yra proporcinga ir padengia P. T. patirtą neturtinę žalą, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. T. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenos su teisiamųjų posėdžių garso ir vaizdo įrašais – paliktinos saugoti prie bylos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, gautas iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą (2022-03-08 specialisto išvada NR. 11-228 (22), 11-469 (22)), kuriame po tyrimo likusios medžiagos: kanapės – 1,2854 g., 4,6390 g., 1,4601 g. – viso 7,3845 g.; aguonos (be sėklų) – 77,3833 g., pagal 2022-04-05 iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir prichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10_IL-6007, perduotos saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriaus saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius. (I t., 48-50) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžė, gauta iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą (2022-03-08 specialisto išvada NR. 11-228 (22), 11-469 (22)), kurioje po tyrimo grąžinta: 1. kanapių sėklos 4,4679 g., 2. pluoštinės kanapės , 3. po tyrimo likę grybai, tabakas ir augalinės kilmės medžiagos, 4. tirti pateiktų objektų pakuotė, specialisto išvados kopija, 7 lapai, 2022-03-18 nutarimu perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, esančius A. Vivulskio g. 43, Vilniuje (2022-03-23 Kvitas B serija BBB Nr. VRPK 004771) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos metu rasti ir paimti objektai: 1. Elektroninės svarstyklės „Palmscale 7,0“, įdėtos į juodos spalvos dėklą – pakuotė Nr. 011485; 2. Dėžutė su užrašu „OCB popierius“ – pakuotė Nr. 0114887; 3. Metalinis metalo spalvos indas (smulkintuvas) su užrašu „Amsterdam“ ant dangtelio ir įspaustiniu kanapės vaizdu – pakuotė Nr. 011474, 2022-04-07 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius; dvi lempos su laidais ir jungikliais, supakuotos į pakuotę Nr. 011439, 2022-04-07 nutarimu perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, esančius A. Vivulskio g. 43, Vilniuje (2022-04-12 Kvitas B serija BBB Nr. VRPK 004809) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 286 straipsnį - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei ir paskirti galutinę – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, J. D. (J. D.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai J. D. (J. D.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 25 d., 15.00 val. iki 2022 m. sausio 26 d. 15 val. 39 min, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. D. (J. D.) 102,80 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. D. (J. D.) 6459,78 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo P. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, gautą iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą (2022-03-08 specialisto išvada NR. 11-228 (22), 11-469 (22)), kuriame po tyrimo likusios medžiagos: kanapės – 1,2854 g., 4,6390 g., 1,4601 g. – viso 7,3845 g.; aguonos (be sėklų) – 77,3833 g., pagal 2022-04-05 iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir prichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10_IL-6007, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriaus saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius. (I t., 48-50) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę, gautą iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą (2022-03-08 specialisto išvada NR. 11-228 (22), 11-469 (22)), kurioje po tyrimo grąžinta: 1. kanapių sėklos 4,4679 g., 2. pluoštinės kanapės 3. po tyrimo likę grybai, tabakas ir augalinės kilmės medžiagos, 4. tirti pateiktų objektų pakuotė, specialisto išvados kopija, 7 lapai, 2022-03-18 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komsariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, esančius A. Vivulskio g. 43, Vilniuje (2022-03-23 Kvitas B serija BBB Nr. VRPK 004771) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos metu rastus ir paimtus objektus: 1. Elektronines svarstykles „Palmscale 7,0“, įdėtas į juodos spalvos dėklą – pakuotė Nr. 011485; 2. Dėžutę su užrašu „OCB popierius“ – pakuotė Nr. 0114887; 3. Metalinį metalo spalvos indą (smulkintuvą) su užrašu „Amsterdam“ ant dangtelio ir įspaustiniu kanapės vaizdu – pakuotė Nr. 011474, 2022-04-07 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komsariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius; dvi lempos su laidais ir jungikliais, supakuotos į pakuotę Nr. 011439, 2022-04-07 nutarimu perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komsariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, esančius A. Vivulskio g. 43, Vilniuje (2022-04-12 Kvitas B serija BBB Nr. VRPK 004809) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė