Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bendrovės „S. C. “ atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties ir to paties teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą nekilnojamajam turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, V. A. (V. A.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį; 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnį; 216 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

2. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui, galimai priklausančiam tretiesiems asmenims, susijusiems su V. A.. Pritaikius šią procesinę prievartos priemonę nuosavybės teisės buvo apribotos ir šiam nekilnojamajam turtui – vasarnamiui (duomenys neskelbtini) (toliau – Vasarnamis). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iš pradžių tęstas ikiteisminio tyrimo teisėjo, vėliau – Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

3. Bendrovė „S. C. “ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą Vasarnamiui, prašyme nurodydama, jog būtent ši bendrovė yra Vasarnamio savininkė, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikomas nepagrįstai (2023 m. gegužės 24 d. prašymas, 531 t., b. l. 182–191).

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi netenkino bendrovės „S. C. “ prašymo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam Vasarnamiui. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, jog egzistuoja rimtas pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. A. ir jo žmona O. Y. jau vykstant ikiteisminiam tyrimui galėjo fiktyviai perleisti bendrovės „S. C. “, per kurią nuosavybės teise valdė Vasarnamį, akcijas kipriečio C. N. valdomoms įmonėms „G. H. LTD“ ir „N. H. LTD“, siekdami išvengti galimo išieškojimo iš savo turto civilinio ieškinio patenkinimo atveju. Taigi teismas padarė prielaidą, jog bendrovės „S. C. “ akcijų perleidimas galėjo būti fiktyvus (apsimestinis), todėl pripažino, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vasarnamiui taikomas pagrįstai.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi paliko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties nenagrinėtą, šioje nutartyje be kita ko pažymėdamas, kad argumentai dėl taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo galėtų būti pateikiami skunde dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo.

6. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautas „S. C. “ atstovo advokato Mindaugo Bliuvo prašymas pateikti nutarties, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vasarnamiui, kopiją. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad tik pradėjus nagrinėti šią baudžiamąją bylą, teisme buvo gauti prašymai leisti dalyvauti procese įvairiems subjektams, turintiems suinteresuotumą areštuotu turtu. Šie prašymai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi buvo netenkinti (suinteresuotų asmenų skundai atmesti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi). Teismas nurodė, jog asmenys, norintys reikšti pretenzijas dėl turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklausomybės, gali tai padaryti civilinio proceso tvarka, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 603 straipsniu. Šis straipsnis numato, kad suinteresuoti asmenys gali reikšti ieškinius skolininkui ir išieškotojui dėl arešto turtui panaikinimo. Kadangi bendrovė „S. C. “ jau kreipėsi į teismą, nagrinėjantį baudžiamąją bylą, jai žinoma informacija dėl taikomų apribojimų, taigi bendrovė gali pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir ginčyti nuosavybės teisės ribojimus.

7. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (535 t., b. l. 3–6) laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nekilnojamajam turtui, taip pat ir minėtam Vasarnamiui, buvo pratęstas šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2024 m. kovo 14 d. Teismas pažymėjo, jog pagrindai procesinei prievartos priemonei taikyti neišnyko. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus ir pastarojo bei jo bendrininkų nusikalstamomis veikomis galėjo būti padaryta didelė turtinė žala, todėl baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Be to, nekilnojamojo turto bendrovės „S. C. “ , kuri tiesiogiai ar per kitus asmenis yra susijusi su kaltinamuoju V. A., turtas galėjo būti įgytas iš nusikalstamos veikos (iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, gautų darant nusikalstamas veikas AB banke S., taip pat šis turtas, siekiant jį nuslėpti tikslu išvengti turto konfiskavimo, galėjo būti perleistas tretiesiems asmenims sudarant apsimestinius sandorius) ir gali būti uždraustos veikos rezultatas. Taigi teismas pripažino, jog vis dar egzistuoja laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai – siekis užtikrinti civilinį ieškinį ir galimas turto konfiskavimas.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Skunde bendrovės „S. C. “ atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir to paties teismo nutartį, kuria paskutinį kartą pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vasarnamiui (tai yra, 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį).

Dėl teisės skųsti sprendimus, susijusius su laikinu nuosavybės teisės apribojimu

8.1. Skunde nurodoma, jog „S. C. “ yra nekilnojamojo turto bendrovė, Vasarnamio su jam priklausančiais žemės sklypais savininkė. Taigi šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas, be kita ko, taikomas ir bendrovei „S. C. “ priklausančiam turtui. Bendrovės „S. C. “ akcininkės – dvi pagal Kipro įstatymus įsteigtos ir veikiančios bendrovės „G. H. LTD“ ir „N. H. LTD“, kiekviena turi po penkiasdešimt procentų bendrovės „S. C. “ akcijų. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 5 dalimi, asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę skųsti sprendimus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo jo turtui paskyrimo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės taikymo terminas, nei bendrovei „S. C. “, nei jos atstovui pateikta nebuvo. Šios nutarties pareiškėjas nėra gavęs iki šiol, jam taip pat nežinomas šios nutarties turinys. Į baudžiamąją bylą yra pateikta eilė dokumentų, patvirtinančių, jog Vasarnamis priklauso būtent bendrovei „S. C. “, taigi taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai riboja šios bendrovės teises ir interesus, pažeidžia teisę į nuosavybę.

8.2. Skundo autorius pažymi, jog apygardos teismas, nepateikdamas pareiškėjui nutarties, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vasarnamiui, esmingai suvaržė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), kitais Lietuvos, tarptautinės teisės aktais garantuojamą teisę kreiptis į teismą, taip, anot advokato, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, ribojama teisė į teisingą teismą ir į veiksmingą gynybą. Konstitucijos 30 straipsnis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Advokatas skunde cituoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir daro išvadą, jog bet kuris suinteresuotas asmuo, nors ir neturintis formalaus procesinio statuso, tačiau kurio interesai yra ribojami (pažeidžiami) baudžiamajame procese priimamais sprendimais, turi teisę ginti savo pažeistus interesus, ginčydamas tokius sprendimus. Lietuvos teismai taip pat pripažįsta, kad asmuo gali ir neturėti konkretaus procesinio statuso baudžiamojoje byloje, tačiau byloje gali turėti tam tikrą interesą, būti suinteresuotas bylos aplinkybėmis ir medžiaga. Tokiam suinteresuotam asmeniui turi būti suteikta teisė kreiptis į teismą ir teikti prašymus bei skundus dėl baudžiamojoje byloje priimamų sprendimų (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-781-190/2014, 1S-629-172/2013, 1S-652-468/2012).

8.3. Advokatas pažymi, jog pareiškėjo teisę skųsti sprendimus, susijusius su laikinu nuosavybės teisės apribojimu, pripažino ne tik Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje, bet ir pats apygardos teismas. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. gegužės 24 d. prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, 2023 m. liepos 11 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjas dėl šios nutarties turi teisę pateikti skundą. Tai tik įrodo, jog bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bendrovės „S. C. “ teisę pasisakyti dėl Vasarnamiui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo.

8.4. Skunde pažymima ir tai, kad tiek BPK 151 straipsnio 5 dalis, tiek 439 straipsnio 1 dalis numato teisę ginčyti su laikinu nuosavybės teisės apribojimu ir jo termino pratęsimu susijusius sprendimus baudžiamojoje byloje ir tiems asmenims, kurie nors ir neturi procesinio statuso byloje, tačiau kurių nuosavybės teisės yra tiesiogiai varžomos ir ribojamos tokiais baudžiamojoje byloje priimamais sprendimais.

Dėl sprendimo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą

8.5. Advokatas skunde tvirtina, jog bendrovei „S. C. “ priklausantis Vasarnamis neatitinka BK 72 straipsnyje nustatytų konfiskuotino turto požymių. Bendrovė šį turtą įsigijo 2007 m. lapkričio 21 d. (nuosavybė įregistruota 2007 m. gruodžio 26 d.), o V. A. inkriminuotas nusikaltimo laikotarpis apima 2008–2011 m. Taigi bendrovei priklausantis turtas yra niekaip nesusijęs su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis veikomis, yra įgytas teisėtai ir teisėtai priklauso bendrovei „S. C. “. Vasarnamis negali būti laikomas nei nusikalstamos veikos įrankiu, nei priemone, nei šios veikos rezultatu.

8.6. Skundo autorius pažymi, jog bendrovės „S. C. “ akcijų perleidimas bendrovėms „G. H. LTD“ ir „N. H. LTD“, priešingai nei teigia apygardos teismas, nebuvo fiktyvus (apsimestinis). Šią aplinkybę, anot advokato, patvirtina į bylą pateikti dokumentai ir duomenys. Minėtas akcijų įsigijimas nebuvo fiktyvus ar apsimestinis, nurodytos įmonės iki šiol yra bendrovės „S. C. “ akcininkės. Be to, šioje baudžiamojoje byloje bendrovės „S. C. “ akcijų perleidimas nėra ginčijamas. Jokių kitų procesų, vykstančių Lietuvos Respublikoje ar Prancūzijos Respublikoje, kuriuose būtų ginčijamas akcijų perleidimas, taip pat nėra pradėta. Todėl vien aplinkybė, kad bendrovės „G. H. LTD“ ir „N. H. LTD“ įsigijo akcijas iš V. A. ir O. Y., nėra ir negali būti pagrindas toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Bendrovė „G. H. LTD“ bendrovės „S. C. “ akcijas iš V. A. įsigijo 2012 m. gegužės 3 d. sutartimi, kuri 2012 m. gegužės 22 d. įregistruota Paryžiaus mokesčių inspekcijoje (2023 m. liepos 19 d. skundo priedas Nr. 3). Bendrovė „N. H. LTD“ bendrovės „S. C. “ akcijas iš O. Y. įsigijo 2012 m. birželio 6 d. sutartimi, kuri 2012 m. birželio 11 d. įregistruota Paryžiaus mokesčių inspekcijoje (2023 m. liepos 19 d. skundo priedas Nr. 4). Taigi akcijų įsigijimas buvo sąžiningas, jis įregistruotas atsakingose institucijose, sudarytų sandorių realumas nebuvo ir nėra ginčijamas ir šios aplinkybės paneigia nepagrįstas teismo spėliones dėl akcijų perleidimo fiktyvumo.

8.7. Skunde pažymima ir tai, kad bendrovės „S. C. “ akcijų perleidimas įvyko dar prieš bendrovei sužinant, kad Vasarnamis buvo areštuotas. Prancūzijos Respublikos Paryžiaus apeliacinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, kaip nurodyta pačioje nutartyje (2023 m. liepos 19 d. skundo priedas Nr. 5), pareiškėjui buvo išsiųsta 2012 m. birželio 4 d. Paryžiaus apeliacinio teismo kolegijos 2013 m. kovo 11 d. nutartyje (2023 m. liepos 19 d. skundo priedas Nr. 6) nurodoma, kad pareiškėjui 2012 m. birželio 1 d. nutartis dėl Vasarnamio arešto įteikta 2012 m. birželio 13 d. Tuo tarpu areštuoto ir konfiskuoto turto valdymo ir išieškojimo agentūra (AGRASC) šią nutartį paskelbė 2012 m. birželio 20 d. Taigi nei pareiškėjo naujieji akcininkai, nei vadovas akcijų įsigijimo metu (2012 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. birželio 6 d.) niekaip negalėjo žinoti ir nežinojo apie prieš V. A. pradėtą baudžiamąjį procesą ar turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

8.8. Skundo autorius akcentuoja, jog Vasarnamis niekada nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso V. A.. Tikrasis šio turto savininkas yra bendrovė „S. C. “. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog akcinės bendrovės turtas yra atskiras nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Taigi bendrovės ir akcininko turtas yra du skirtingi turtiniai vienetai, todėl bendrovės turto areštas vien remiantis tuo, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra įmonės akcininkas, yra negalimas. Būtent bendrovė „S. C. “ yra Vasarnamio savininkė, šią aplinkybę patvirtina atitinkami Prancūzijos Respublikos institucijų sertifikatai (2023 m. liepos 19 d. skundo priedas Nr. 7), iš kurių matyti, jog būtent bendrovė „S. C. “ 2007 m. įgijo Vasarnamį bei toliau valdo šį turtą nuosavybės teise. Negana to, minėti dokumentai patvirtina, kad Vasarnamio įsigijimas buvo finansuojamas banko, kas tik dar kartą įrodo, jog šis turtas bendrovės buvo įgytas teisėtai ir nėra nei nusikalstamos veikos įrankis, nei priemonė, nei rezultatas. Jog būtent bendrovė „S. C. “ yra Vasarnamio savininkė, patvirtina ir Paryžiaus apeliacinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis (2023 m. liepos 19 d. skundo priedas Nr. 5), kurioje nurodyta, jog turto areštas taikomas bendrovei „S. C. “ priklausančiam turtui.

8.9. Dėl kito laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindo – siekio užtikrinti civilinį ieškinį – skunde pažymima, jog civilinio ieškinio įvykdymui išieškojimas gali būti vykdomas tik iš kaltinamojo ar už kaltinamojo veikas materialiai atsakingų asmenų turto. Bendrovė „S. C. “ nėra kaltinama jokių nusikalstamų veikų padarymu, nėra niekaip susijusi su šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Ši bendrovė taip pat niekaip nesusijusi su V. A., ji nėra pagal įstatymus materialiai atsakinga už kaltinamojo veika galimai padarytą žalą. Todėl į bendrovei „S. C. “ priklausantį turtą – Vasarnamį – nebus galima nukreipti išieškojimo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimo atveju. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vasarnamiui šiuo atveju negali būti taikomas ir civilinio ieškinio užtikrinimo pagrindu.

8.10. Skunde pažymima ir tai, kad Vasarnamiui yra taikoma sutartinė hipoteka. Bendrovei „S. C. “ 2007 m. įsigyjant Vasarnamį, šio turto įsigijimą, kaip minėta, finansavo bankas, kuris pareikalavo turto (Vasarnamio) įkeitimo (hipotekos), kad būtų užtikrintas kredito sumokėjimas. Šias aplinkybes patvirtina Prancūzijos Generalinės viešųjų finansų direkcijos Viešųjų finansų tarnybos 2-ųjų rūmų sertifikatai (2023 m. liepos 19 d. skundo priedas Nr. 7). Vasarnamio įsigijimą finansavusiam bankui iki šios dienos nėra grąžintas kreditas (kadangi dėl taikomo laikinio nuosavybės teisės apribojimo šiuo turtu negalima disponuoti). Be to, bendrovės „S. C. “ skolinis įsipareigojimas dėl Vasarnamio nuvertėjimo (kuriam turėjo įtakos taikomas areštas), šiai dienai viršija paties turto vertę. Svarbu šiuo atveju ir tai, kad pats Vasarnamis yra ne Lietuvos Respublikoje, o Prancūzijos Respublikoje. Taigi priėmus procesinį sprendimą dėl šio turto vykdymo procesas turėtų vykti pagal turto buvimo vietos valstybės teisės aktus. Tokiu atveju bankas, finansavęs Vasarnamio įsigijimą, būtų pirmesnės eilės kreditorius. Net ir preziumavus galimą Vasarnamio konfiskavimą ar galimą išieškojimą iš šio turto civilinio ieškinio užtikrinimui, įstatymas numato, kad bet kokiu atveju konfiskuotas turtas būtų perduotas realizuoti tik po to, kai būtų patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos (CPK 755 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad tais atvejais, kai į turtą yra pareikštas tos pačios ar paskesnės eilės reikalavimas, vykdymo procesas nestabdomas, nors turtui ir yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017). Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad vykdymo procese pirmenybė būtų suteikiama būtent Vasarnamio įsigijimą finansavusio ir hipoteką turinčio banko turimiems reikalavimams.

8.11. Skunde advokatas aptaria Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei EŽTT praktiką, susijusią su taikomų priemonių proporcingumu ir pažymi, jog dėl pernelyg ilgai besitęsiančio laikinio nuosavybės teisės apribojimo bendrovė „S. C. “, kuri nėra niekaip susijusi su baudžiamąja byla ir joje kaltinamais asmenimis, patiria nepagrįstą žalą ir suvaržymus, taip pažeidžiami proporcingumo, teisingumo ir teisėtumo principai, apsunkinamos galimybės disponuoti bendrovei priklausančiu turtu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas vasarnamiui taikomas daugiau kaip 11 metų. Ir nors dėl pareikšto civilinio ieškinio, kaltinamųjų pasislėpimo ir tiriamų nusikaltimų sunkumo šios procesinės prievartos priemonės pratęsimų skaičius nėra ribojamas, vis tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pažeidžia proporcingumo principą.

8.12. Skunde taip pat aptariama Vasarnamio vertė ir jos mažėjimas, kuris grindžiamas atitinkamais dokumentais. Advokatas pažymi, jog Vasarnamio pardavimo kaina 2014, 2017 m. siekė 12 000 000 Eur, o šiuo metu dėl taikomų apribojimų yra sumažėjusi iki 5 575 000 Eur. Taigi dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo bendrovė „S. C. “ patyrė žalą.

9. Civilinio ieškovo BAB banko S. atstovė advokatė Dovilė Armalytė atsiliepime į skundą prašo atmesti bendrovės „S. C. “ skundą.

9.1. Atstovė pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria teismas netenkino prašymo leisti susipažinti su nutartimi pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą, buvo priimta 2023 m. rugpjūčio 31 d. Skundą dėl šios nutarties bendrovė „S. C. “ pateikė tik 2023 m. spalio 17 d., taigi praleidusi septynių dienų nutarties apskundimo terminą (BPK 440 straipsnio 2 dalis). Todėl saugant teisinio tikrumo ir stabilumo principus, skundas dėl nutarties dėl susipažinimo turėtų būti atmestas vien šiuo pagrindu.

9.2. Atstovė taip pat nurodo, jog bendrovė „S. C. “ neturi nei teisės susipažinti su nutartimi pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nei jos skųsti. BPK numato teisę skųsti prokuroro nutarimą, kuriuo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tik asmeniui, kurio turtui taikoma ši procesinė prievartos priemonė (BPK 151 straipsnio 5 dalis). Taigi asmuo, kuriam turtas nepriklauso, teisės skųsti prokuroro nutarimą ar teismo nutartį, kuria tęsiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas, neturi. BAB bankas S. 2023 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepime į bendrovės „S. C. “ 2023 m. liepos 19 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties išsamiai pagrindė, kodėl labai tikėtina, kad bendrovė „S. C. “ nėra tikroji Vasarnamio savininkė. Šis vasarnamis, anot civilinio ieškovo atstovės, iš tiesų priklauso vienam iš kaltinamųjų – V. A..

9.3. Civilinio atstovo atsiliepime pažymima, jog teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, turi teisę ex officio (savo iniciatyva) nuosprendžiu konstatuoti, kad sandoriai, kurių pagrindu V. A. siekė fiktyviai perleisti Vasarnamį, kad į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas, yra tariamieji (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnis) ir prieštaraujantys viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), todėl niekiniai (negaliojantys nuo jų sudarymo momento). Bendrovė „S. C. “ kartu su pirminiu 2023 m. gegužės 24 d. prašymu panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą Vasarnamiui pateikė dokumentą – tam tikro turto ir nuosavybės perleidimo aktą (2023 m. gegužės 24 d. prašymo priedas Nr. 18) – kuris patvirtina, kad 2011 m. gruodžio 7 d. Vasarnamiu kaip savo disponavo ne bendrovė „S. C. “, o V. A., nors skunde bendrovė ir nurodo, neva Vasarnamis priklauso jai nuo įsigijimo 2007 m. Taigi pačios bendrovės pateiktas aktas patvirtina, kad 2011 m. gruodžio 7 d. V. A., o ne bendrovė „S. C. “, už skolas neva perleido Vasarnamį Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruotai įmonei „P. LIMITED“. Pažymėtina, kad šio akto vertimas į bylą pateiktas nebuvo, todėl kartu su atsiliepimu į skundą teikiami aktualių šio akto dalių vertimai. Primintina, kad apie AB banko S. nacionalizavimą, galimas V. A. nusikalstamas veikas, kurios nagrinėjamos šioje baudžiamojoje byloje, pranešta viešai dar 2011 m. lapkričio 16 d., todėl šis turto „perleidimas“ buvo vykdomas jo šalims puikiai suvokiant, kad sandoriu yra mažinama V. A. turto, iš kurio gali būti išieškoma, apimtis ir būtent to siekiant.

9.4. Atsiliepime pažymima ir tai, kad nors bendrovė „S. C. “ nurodo, neva viena iš jos akcininkių yra bendrovė „N. H. LTD“, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad tokia bendrovė nebeegzistuoja, kadangi dar 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo išregistruota (2023 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo 56 punktas). Kiprietis C. N., kurio valdytos bendrovės „G. H. LTD“ ir „N. H. LTD“ 2012 m. gegužės mėnesį neva įsigijo bendrovės „S. C. “ akcijas, būdamas patyręs ir versle ilgus metus veikiantis asmuo, daugybėje įmonių užimantis įvairias pareigas, neabejotinai turėjo žinoti apie laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą Vasarnamiui (2023 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo 43–46 punktai). Kiprietis C. N. ir V. A. yra susiję ir per kitą Kipro bendrovę „P. H. LIMITED“ (2023 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo 47–51 punktai).

9.5. Dėl bendrovės „S. C. “ akcijų perleidimo atsiliepime nurodoma, jog ant į baudžiamąją bylą pateikto dokumento yra akivaizdžiai ne V. A., o kito asmens parašas. Taigi pats V. A. savo parašu nėra išreiškęs valios perleisti bendrovės „S. C. “ akcijas (2023 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo 52 punktas). Be to, absoliučiai jokiuose dokumentuose neminima ir neakcentuojama konkreti kaina, už kurią buvo perleistos akcijos. Nors kaina, atsižvelgiant į tai, kad bendrovei „S. C. “ priklausė 8 ml. Eur vertės Vasarnamis, turėjo būti ženkli. Iš viešai prieinamų duomenų matosi, kad C. N. yra susiję su keliomis dešimtimis Kipro įmonių, kuriose užima įvairias (direktoriaus, sekretoriaus ar abiejų) pareigas. Tad galima įtarti, kad jis yra „etatinis“ įvairių bendrovių „statytinis vadovas“, tarp kurių - ir bendrovės „S. C. “. Didžiosios dalies šių Kipro įmonių, su kuriomis susijęs C. N., buveinės adresas sutampa su V. A. kontroliuojamos įmonės „P. H. LIMITED“ buveinės adresu (2023 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepimo 54, 55 punktai).

9.6. Apibendrindama civilinio ieškovo atstovė pažymi, jog faktinis Vasarnamio savininkas yra V. A., o bendrovė „S. C. “ tėra fiktyvi jo savininkė. Bendrovei „S. C. “ neįrodžius, kad ji yra tikroji turto savininkė, jai nesant baudžiamojoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, ši bendrovė neturi teisės susipažinti su teismo nutartimis ar jas skųsti.

9.7. Galiausiai atsiliepime pažymima, jog priešingai nei teigiama skunde, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas proporcingumo principo nepažeidžia. Civilinis ieškovas – BAB bankas S. – šioje byloje civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 376 175 691,97 Eur turtinės žalos. Šiuo metu areštuoto ir kaltinamųjų turimo turto tik nedidele dalimi užtenka įvykdyti civilinio ieškinio reikalavimus. Taigi laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimas tik dar labiau apsunkintų nuosprendžio, kuriuo gali būti tenkinamas BAB banko S. civilinis ieškinys, vykdymą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamu atveju bendrovė „S. C. “ skundžia du Vilniaus apygardos teismo sprendimus – 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria buvo netenkintas šios bendrovės prašymas dėl procesinių dokumentų jai pateikimo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bendrovei „S. C. “ priklausančiam turtui (Vasarnamiui). Skundo autorius neįvardina konkrečios apygardos teismo nutarties, kuria toks procesinis sprendimas buvo priimtas ir ši aplinkybė yra visiškai suprantama – tuo metu, kuomet bendrovė pateikė teismui prašymą dėl nutarties pateikimo, nutartis dėl procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo priimta dar nebuvo. Prašymas teismui pateikti sprendimą, kuriuo išspręstas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, buvo pateiktas 2023 m. rugpjūčio 29 d. (534 t., b. l. 176, 177), o nutartis pratęsti šį terminą priimta vėliau, 2023 m. rugsėjo 7 d. Be to, teismas, kaip minėta, 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bendrovei, kaip procese nedalyvaujančiam asmeniui, atsisakė teikti bet kokius procesinius sprendimus.

11. Vertindamas skundo argumentus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties aukštesnės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos. Antra, net ir suteikus tokią teisę pareiškėjui (bendrovei „S. C. “), skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties buvo paduotas aiškiai praleidus BPK 440 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą žemesniųjų teismo nutarčių apskundimo terminą, kuris yra septynios dienos nuo skundžiamos nutarties gavimo dienos – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis pareiškėjo atstovui išsiųsta 2023 m. rugpjūčio 31 d. (534 t., b. l. 179), tuo tarpu skundas dėl šios nutarties gautas 2023 m. spalio 18 d. (536 t., b. l. 41). Visgi atsižvelgus į tai, kad bendrovei „S. C. “ buvo atisakyta teikti bet kokius procesinius sprendimus šioje baudžiamojoje byloje, taip pat ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, nors skundžiamoje teismo nutartyje dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo turto savininke įvardijama būtent bendrovė „S. C. “, aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl šio termino pratęsimo, kartu įvertins ir bendrovės „S. C. “ teisę gauti ir skųsti sprendimus, susijusius su šios bendrovės teisių ribojimu.

12. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą bendrovei „S. C. “ priklausančiam nekilnojamajam turtui – Vasarnamiui. Procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas šešiems mėnesiams, nustačius, jog vis dar egzistuoja šios priemonės taikymo pagrindai – galimas turto konfiskavimas ir siekis užtikrinti civilinį ieškinį.

13. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas ir V. A., civilinį ieškinį pareiškė BAB bankas S.. Civilinis ieškovas iš kaltinamųjų V. A. ir R. B. prašo priteisti didesnę nei 300 000 000 Eur sumą. Taigi siekis užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, kaip laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas, šioje situacijoje yra akivaizdus. Visgi pažymėtina, jog net ir pripažinus V. A. kaltu dėl jam šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, atitinkamai patenkinus civilinį ieškinį ir priteisus (galimai) nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, šios žalos išieškojimas galėtų būti nukreiptas būtent į V. A. turtą. Bendrovės „S. C. “ atstovas skunde aukštesnės instancijos teismui šią aplinkybę ir bando paneigti – advokatas tvirtina, jog Vasarnamis, nuosavybės teisės į kurį buvo apribotos, tiek prieš inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir po to, priklausė ir šiuo metu priklauso bendrovei „S. C. “, o ne V. A.. Civilinio ieškovo atstovė atsiliepime į skundą, priešingai, tvirtina kitokias aplinkybes – jog Vasarnamis faktiškai priklausė ir juo naudojosi būtent V. A., o bendrovės „S. C. “ (formalios Vasarnamio savininkės) akcijų perleidimas 2012 m. buvo atliktas siekiant išvengti išieškojimo, kuris ateityje galėtų būti nukreiptas į V. A. turtą.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, kam visgi priklauso Vasarnamis ir kas yra tikrasis šio turto savininkas – V. A. ar kitas asmuo, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą ir konstatuota pirmosios instancijos teismo priimtame baigiamajame akte, pirmosios instancijos teismui įvertinus tiek baudžiamojoje byloje ištirtus, tiek ir į baudžiamąją bylą bendrovės „S. C. “ pateiktus dokumentus dėl turto priklausomybės, įvertinus (išklausius) šios bendrovės argumentus ir atitinkamai nusprendus dėl galimybės taikyti procesinę prievartos priemonę Vasarnamiui pripažinus V. A. kaltu (ar atitinkamai jį išteisinus). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčas dėl turto priklausomybės visgi kyla – viena vertus teismas, pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pažymi, jog tam tikri su turto perleidimu susiję sandoriai (bendrovės, galimos Vasarnamio savininkės, akcijų perleidimas) buvo fiktyvūs, civilinio ieškovo atstovai taip pat teigia, jog faktinis turto savininkas buvo būtent kaltinamasis V. A., kita vertus, bendrovė „S. C. “ teismui pateikė dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina priešingas aplinkybes, tai yra, jog tikrasis turto savininkas buvo ir šiuo metu yra būtent bendrovė „S. C. “.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius. Tokį procesinį sprendimą turi teisę priimti ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog iki tol neginčytų sandorių ex officio pripažinimas niekiniais, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti išimtinė priemonė. Išimtinį tokių klausimų sprendimo nagrinėjant baudžiamąsias bylas pobūdį lemia tiek gana skirtingos procesinės taisyklės, be kita ko, nevienodi įrodinėjimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose standartai, tiek suinteresuotų asmenų galimybės ginti, jų manymu, pažeistas savo teises. Vertinant, ar sandorių pripažinimo niekiniais (tariamaisiais, apsimestiniais) klausimas nagrinėjant baudžiamąją bylą yra būtinas, reikia atsižvelgti, visų pirma, į tai, ar to sandorio sukeliamos pasekmės yra svarbios baudžiamojoje byloje sprendžiamiems klausimams, ar aplinkybės, patvirtinančios niekinio sandorio faktą, yra akivaizdžios ir joms nustatyti teismui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, tirti ir vertinti papildomų įrodymų, taip pat į baudžiamosios bylos teisinį ir faktinį sudėtingumą, į gresiančių baudžiamųjų sankcijų (be kita ko, į tai, ar tarp jų yra turtinio pobūdžio sankcijų) ir baudžiamojo poveikio priemonių (taip pat ir turto konfiskavimo taikymo galimybę) pobūdį, pareikštų civilinių ieškinių kiekį ir žalos dydžius ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Nurodytas aplinkybes šiuo atveju turi įvertinti bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, kuris, kaip minėta, turės priimti sprendimą ne tik dėl V. A. kaltės (nekaltumo), bet ir dėl šiam asmeniui taikomų procesinių prievartos priemonių bei tolesnio jų taikymo (vykdymo procese).

16. Galimybė konfiskuoti ginčo turtą (Vasarnamį) kaip nusikalstamos veikos rezultatą, teismo vertinimu, gali būti įvertinta, vėlgi, tik teismui priėmus sprendimą dėl kaltinamojo V. A. kaltės šioje baudžiamojoje byloje. Nors bendrovė „S. C. “ skunde akcentuoja, jog Vasarnamis buvo įgytas dar prieš inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą (2007 m. lapkričio 21 d.), įvertinus kaltinime nurodytą galimą nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį (nusikalstamos veikos galimai padarytos laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m.) bei nedidelį laiko tarpą nuo galimo Vasarnamio įgijimo (2007 m. pabaiga) iki nusikalstamų veikos pradžios (2008 m.), taip pat atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kilusiu ginču dėl tikrojo Vasarnamio savininko (ar šis turtas priklauso bendrovei „S. C. “, ar visgi kaltinamajam V. A.), pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog Vasarnamis negali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos rezultatu, šiuo atveju nėra. Sprendžiant galimą Vasarnamio konfiskavimo klausimą svarbu pažymėti ir tai, kad Vasarnamis, kaip galima suprasti iš bendrovės „S. C. “ skundo, buvo įgytas gavus banko finansavimą (dėl ko šiam turtui ir taikoma hipoteka). Taigi nors Vasarnamis, kaip teigiama skunde, įsigytas 2007 m. lapkričio 21 d., atsiskaitymas už šį Vasarnamį bankui, akivaizdu, buvo vykdomas ir V. A. inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu (2008–2011 m.), kas vėlgi leidžia manyti, jog šie mokėjimai galėjo būti vykdomi ir iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

17. Spręsdamas dėl taikomos procesinės prievartos priemonės aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šio baudžiamojo proceso metu bandymų panaikinti Vasarnamiui taikomą apribojimą, pasitelkiant vienokias ar kitokias procesines priemones, buvo ne vienas. 2020 m. į bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą, be kita ko, kreipėsi bendrovės „P. LIMITED“ atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas. Bendrovės atstovas nurodė, jog ši bendrovė yra V. A. kreditorė, dėl baudžiamojoje byloje taikomos procesinės prievartos priemonės (laikino nuosavybės teisės apribojimo) negalinti įgyvendinti turimų kreditorinių reikalavimų, teismo buvo prašoma pripažinti bendrovę „P. LIMITED“ suinteresuotu asmeniu ir leisti dalyvauti baudžiamajame procese. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi tokio prašymo netenkino, tokį sprendimą paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi (byla Nr. 1S-209-318/2020). Šiuo gi atveju į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi ne V. A. kreditorius, o bendrovė „S. C. “, atstovaujama to paties advokato Mindaugo Bliuvo, nurodanti save kaip Vasarnamio savininkę. Nors besikreipiantis asmuo pasikeitė (iš pradžių kreipėsi V. A. kreditorius, šiuo metu kreipiasi turto, kuriam taikomas apribojimas, savininke save įvardinanti bendrovė), besikreipiančiųjų interesas išlieka toks pats – panaikinti Vasarnamiui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieškovo atsiliepime akcentuojamame 2011 m. gruodžio 7 d. tam tikro turto ir nuosavybės perleidimo akte (533 t., b. l. 72–80 b. l.), kurio vertimas į baudžiamąją bylą, beje, nėra pateiktas, kaip bendrovė, kuriai V. A. perleidžia Vasarnamį, yra nurodyta būtent „P. LIMITED“, tai yra, ta pati bendrovė, kuri į teismą anksčiau kreipėsi kaip kaltinamojo kreditorė. Aptartos aplinkybės rodo, jog šiame baudžiamajame procese galimai siekiama įvairiais būdais panaikinti Vasarnamiui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taigi bendrovės „S. C. “ į bylą pateikti dokumentai, susiję su tikruoju Vasarnamio savininku, pirmosios instancijos teismo turi būti įvertinti itin atidžiai.

18. Nors bendrovės „P. LIMITED“ prašymas dalyvauti baudžiamajame procese kaip suinteresuotam asmeniui teismo nebuvo tenkintas, analogiška išvada visgi negali būti padaryta dėl bendrovės „S. C. “ intereso šioje baudžiamojoje byloje. Kaip ne kartą minėta, būtent ši bendrovė įvardina save kaip Vasarnamio savininkę. Pažymėtina, jog ir pats apygardos teismas, pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą, 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties rezoliucijoje nurodo, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęsiamas būtent bendrovės „S. C. “ nekilnojamajam turtui (Vasarnamiui).

19. BPK 151 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, teisė apskųsti sprendimą konkrečioje byloje taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. BPK 152 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintos pareigos, susijusios su tokio procesinio sprendimo paskelbimu – nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turi būti paskelbiamas ne tik asmeniui, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, bet ir visiems turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkams. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismo nutartis skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Minėtos procesinės taisyklės dėl nutarimo apriboti laikiną nuosavybės teisės apribojimą paskelbimo visiems šio turto savininkams, taip pat ir galimybė apskųsti tokio pobūdžio sprendimus, aukštesniojo teismo vertinimu, turi būti taikomos ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi bendrovė „S. C. “, nurodanti save kaip Vasarnamio savininkę, turi teisę tiek gauti nutartis, kuriomis sprendžiamas klausimas dėl procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo šiam turtui, tiek skųsti tokias nutartis aukštesnės instancijos teismui. Kaip minėta, bendrovę „S. C. “, kaip formalią Vasarnamio savininkę, iš esmės pripažįsta ir pats bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, taigi privalo šiai bendrovei užtikrinti minėtas procesines teises (susipažinti ir skųsti sprendimus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo).

20. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vasarnamiui taikomas ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Pažymėtina, jog per turto konfiskavimo institutą į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą įtraukiami asmenys, tarp kurių ir valstybės nesusiklosto baudžiamieji teisiniai santykiai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nepaisant to, kad tokie asmenys nėra kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, konfiskuojant turtą ribojama teisė į nuosavybę, todėl jiems turi būti suteikiamos tinkamos procesinės garantijos. Pagal galiojančias BPK nuostatas trečiasis asmuo, iš kurio gali būti konfiskuojamas turtas, iš esmės neturi aiškaus procesinio statuso ikiteisminio tyrimo stadijoje ir proceso pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimą turi būti imamasi visų priemonių siekiant garantuoti tokio asmens teisių apsaugą: nustatomos reikšmingos aplinkybės, asmeniui suteikiama galimybė išdėstyti savo poziciją, pateikti atitinkamus argumentus ir pan. Išsprendus turto konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, turi teisę apskųsti nuosprendį dėl šio sprendimo apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 4 dalis). Toks asmuo taip pat turi teisę paduoti kasacinį skundą (BPK 367 straipsnio 1 dalis). Aptartos teisės bendrovei „S. C. “, kaip Vasarnamio savininkei, turi būti užtikrintos.

21. Nors Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bendrovei „S. C. “, kaip šio turto savininkei, nepagrįstai neišduota, pats sprendimas pratęsti šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą yra teisėtas ir pagrįstas. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas, šie pagrindai, kaip aptarta anksčiau šioje nutartyje, nustatyti pagrįstai, taigi pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį šiuo atveju nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bendrovės „S. C. “ atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą nekilnojamajam turtui atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.