Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Nepia Industries Limited atstovo advokato Edvino Lenkausko, Bank Julius Baer&Co.Ltd atstovų advokatų Solveigos Palevičienės ir Jono Masioko bei Portpin Limited atstovo advokato Mindaugo Bliuvo (toliau – pareiškėjų atstovai) skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkinti pareiškėjų atstovų prašymai Nepia Industries Limited ir Bank Julius Baer&Co.Ltd pripažinti civiliniais ieškovais, o Portpin Limited – suinteresuotu asmeniu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-365/2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-365/2020 bankrutavusios Akcinės bendrovės banko SNORAS (toliau – Bankas) buvę savininkai ir akcininkai V. A. ir R. B. kaltinami neteisėtai pasisavinę ir iššvaistę didelės vertės Banko turtą, legalizavę nusikalstamu būdu įgytas lėšas, apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą, piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, klastoję dokumentus, susijusius su Bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio šalių bankuose, ir juos panaudoję, t. y. V. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 209 straipsnyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o R. B. – nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 209 straipsnyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, į pirmosios instancijos teismą su prašymais kreipėsi pareiškėjų atstovai, prašydami: Nepia Industries Limited atstovas – pripažinti Nepia Industries Limited civiliniu ieškovu ir priimti 4 829 360,78 Eur dydžio civilinį ieškinį; Bank Julius Baer&Co.Ltd atstovai – pripažinti Bank Julius Baer&Co.Ltd civiliniu ieškovu ir priimti byloje pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; Portpin Limited atstovas – leisti Portpin Limited bylos nagrinėjime dalyvauti suinteresuotu asmeniu tiek, kiek tai susiję su byloje pareikštu Banko bankroto administratoriaus civiliniu ieškiniu ir jam užtikrinti Banko turtui taikomu laikinu nuosavybės teisių apribojimu, palikti šį civilinį ieškinį nenagrinėtą ir panaikinti Banko bankroto administratoriui suteiktą civilinio ieškovo statusą.

2.1. Nepia Industries Limited atstovas prašymą pagrindė tuo, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, kuriais buvo slepiama tikroji Banko finansinė padėtis ir pasisavintas jo turtas, pareiškėjui buvo padaryta 6 369 509,76 Eur dydžio turtinė žala. Tokio dydžio pareiškėjo kreditorinis reikalavimas, tenkintinas ketvirtąja eile, yra patvirtintas Banko bankroto byloje. Pareiškėjo atstovas, įvertinęs tai, kad Banko turto vertė (55 907 000 Eur) 321 015 000 Eur mažesnė nei antrosios (373 256 000 Eur) ir trečiosios eilės Banko kreditorių reikalavimai (3 666 000 Eur), bankroto byloje pareikštas Banko bankroto administratoriaus 500 mln. Eur dydžio civilinis ieškinys nepatenkins visų pareiškėjo, kaip Banko kreditoriaus, reikalavimų, patenkinus bankroto administratoriaus ieškinį, visų ketvirtosios eilės kreditorių reikalavimai būtų patenkinti tik 24,18 proc., o 75,82 proc. reikalavimų suma liktų nepatenkinta, mano, jog Nepia Industries Limited turi teisę šioje baudžiamojoje byloje būti pripažintas civiliniu ieškovu ir pareikšti 75,82 proc. – 4 829 360,78 Eur dydžio civilinį ieškinį.

2.2. Bank Julius Baer&Co.Ltd atstovas prašyme tvirtino, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, o būtent dėl to, jog kaltinamieji, prisidengdami pareiškėjo vardu ir gera reputacija, galimai siekdami užmaskuoti savo nusikalstamą elgesį (Banko turto pasisavinimą ir iššvaistymą), suklastojo pažymą, adresuotą Lietuvos banko atstovams, kad Bank Julius Baer&Co.Ltd saugomi vertybiniai popieriai priklauso Bankui ir nėra įkeisti, pareiškėjas patyrė 25 717,03 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos. Bank Julius Baer&Co.Ltd patirtą turtinę žalą sudaro vidinės ir išorinės išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurios buvo skirtos teisinei pagalbai apmokėti už įvairių atsakymų, pareiškimų rengimą ir dalyvavimą su R. B. bei V. A. galimai neteisėtais veiksmais susijusiuose procesuose. Siekdamas sumažinti neteisėtais kaltinamųjų veiksmais padarytą žalą pareiškėjo reputacijai, Bank Julius Baer&Co.Ltd kreipėsi į išorinius viešųjų ryšių specialistus dėl paslaugų, susijusių su informacijos krizės suvaldymu. Jeigu nebūtų galimai atlikti neteisėti veiksmai, šie teisiniai procesai, į kuriuos buvo įtrauktas pareiškėjas, nebūtų pradėti ir duomenys nebūtų buvę renkami, todėl tokios išlaidos, pareiškėjo atstovo vertinimu, neabejotinai pripažintinos pareikėjo patirta turtine žala. Tuo tarpu, neturtinę žalą, pasak atstovo, sudaro pareiškėjo dalykinei reputacijai ir geram vardui sukelta žala, kurią vertina 100 000 Eur. Paaiškėjus galimai neteisėtiems kaltinamųjų veiksmams, pareiškėjo vardas, siejant jį su kaltinamųjų paminėtais veiksmais, buvo minimas žiniasklaidos pranešimuose. Tai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo reputacijai ir geram vardui, teigiamam jo vertinimui. Todėl pareiškėjas aptariamoje baudžiamojoje byloje laikytinas nukentėjusiuoju dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos ir pripažintinas civiliniu ieškovu.

2.3. Portpin Limited atstovas prašyme nurodė, kad pareiškėjas šioje baudžiamojoje byloje pripažintinas suinteresuotu asmeniu dėl Banko bankroto administratoriaus pareikšto civilinio ieškinio ir šiam ieškiniui užtikrinti taikomo nuosavybės teisių apribojimo kaltinamojo V. A. turtui. Dėl taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo V. A. turtui, pareiškėjas negali įgyvendinti turimų, teismo pripažintų ir vykdytinų reikalavimų į V. A. turtą. Portpin Limited yra V. A. kreditorius. Aukštojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komercinio teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimu V. A. įpareigotas pareiškėjui sumokėti 26 916 040 Eur. Remiantis šiuo sprendimu, 2013 m. kovo 26 d. yra išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas. Tačiau dėl baudžiamojoje byloje taikomos procesinės prievartos priemonės, pareiškėjas negali įgyvendinti turimų teismo patvirtintų bei vykdytinų kreditorinių reikalavimų ir tai neabejotinai varžo pareiškėjo teises. Todėl Portpin Limited turi būti suteikta teisė dalyvauti suinteresuotu asmeniu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, teikti prašymus bei pasisakyti tiek, kiek tai susiję su Banko bankroto administratoriaus pareikštu civiliniu ieškiniu ir jam užtikrinti taikomu laikinu nuosavybės teisių apribojimu bei dėl to patiriamu pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų suvaržymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovų prašymus, 2020 m. birželio 8 d. nutartimi juos atmetė kaip nepagrįstus.

3.1. Apygardos teismas atsisakymą Nepia Industries Limited pripažinti civiliniu ieškovu pagrindė tuo, kad kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Būtent bankroto administratorius, nustatęs žalos bendrovei padarymo faktą, gindamas visų kreditorių interesus bei siekdamas žalos atlyginimo, gali kreiptis į teismą. Šioje baudžiamojoje byloje Banko bankroto administratorius, atstovaudamas visų kreditorių interesus, pareiškė civilinį ieškinį. Tai, anot apygardos teismo, reiškia, kad Banko bankroto administratorius, veikdamas visų banko kreditorių vardu, šioje byloje jau gina kreditorių, taip pat ir paties pareiškėjo, interesus. Teismas vertino, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjui būtų leista įstoti į baudžiamąją bylą civiliniu ieškovu, jis įgytų prioritetą prieš kitus kreditorius Banko kreditorių eilėje. Be to, padarius nepagrįstą išlygą vienam kreditoriui, į procesą norėtų įstoti ir visi kiti kreditoriai. Antai, tokia situacija akivaizdžiai pažeistų ne tik kreditorių lygiateisiškumo principą, tačiau ir proceso operatyvumo, ekonomiškumo principus, išaugtų proceso išlaidos, būtų apsunkintas baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimas.

3.2. Atmesdamas Bank Julius Baer&Co.Ltd atstovo prašymą pripažinti Bank Julius Baer&Co.Ltd civiliniu ieškovu ir priimti byloje pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomos išlaidos, kaip patirta turtinė žala dėl galimai neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, negali būti pripažintinomis turto netekimu ar sužalojimu, tiesioginėmis ar netiesioginės išlaidomis. Pareiškėjo patirtos išlaidos yra susijusios ne su galimai neteisėtais kokiais nors kaltinamųjų veiksmais. Jos yra susijusios su informacijos teikimu ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Be to, konkrečiu atveju kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos ne į pareiškėjo turtą ar turtinius interesus, o į Banko turtą ir kitus su tuo susijusius objektus. Tuo tarpu, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo atsiranda tik tais atvejais, kai atsiradusi neturtinė žala, pasireiškianti reputacijos pablogėjimu, yra nusikalstamos veikos pasekmė ir yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Šioje byloje galimi pareiškėjo reputacijos pažeidimai atsirado ne tiesiogiai iš nusikalstamos veikos, o yra tyrimų ir procesų, susijusių su kaltinamųjų veiksmais, nukreiptais į Banko turtą ir kitas vertybes, pasekmė.

3.3. Netenkindamas Portpin Limited atstovo prašymo leisti pareiškėjui bylos nagrinėjime dalyvauti suinteresuotu asmeniu tiek, kiek tai susiję su byloje pareikštu Banko bankroto administratoriaus civiliniu ieškiniu ir jam užtikrinti Banko turtui taikomu laikinu nuosavybės teisių apribojimu, palikti šį civilinį ieškinį nenagrinėtą ir panaikinti Banko bankroto administratoriui suteiktą civilinio ieškovo statusą, apygardos teismas atkreipė pareiškėjo atstovo dėmesį į tai, kad Portpin Limited konkrečioje baudžiamojoje byloje siekia dalyvauti baudžiamojo proceso įstatyme neįtvirtintu pagrindu ir statusu. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių turėti proceso dalyvių baudžiamojoje byloje subjekto statusą, tačiau jame nenumatyta atvejų, kuriais baudžiamajame procese galėtų dalyvauti subjektai su kokiomis nors dalinėmis teisėmis. Bet kuris asmuo, kurio teisės buvo pažeistos dėl padaryto nusikaltimo, turi galimybę įgyti procesinį statusą baudžiamojoje byloje, tačiau baudžiamojo proceso nustatytos taisyklės leidžia apginti nusikaltimu pažeistą teisę tik tais atvejais ir tik tiems subjektams, kurie žalą patyrė dėl nusikaltimo padarymo. Teismas manė, kad subjektai, kurių teisė pažeista, tačiau kurie negali būti pripažinti proceso dalyviais, nes neatitinka šio statuso byloje, gali savo teises ginti kituose procesuose. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ir galimybės iš baudžiamosios bylos pašalinti civilinį ieškovą. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatoma, jog paduotas civilinis ieškinys nepagrįstas ar neįrodytas, teismas tokį ieškinį tiesiog atmeta. Kita vertus, teismas pastebėjo ir tai, kad pašalinti ieškovą iš proceso neišnagrinėjus bylos iš esmės nenumato ir civilinio proceso įstatymas. Nagrinėjamu atveju Banko bankroto administratoriaus civilinis ieškinys pateiktas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl, kaip to siekia pareiškėjas, nėra jokio pagrindo jo nenagrinėti kartu su baudžiamąja byla. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys ir ieškiniai, pareikšti civilinėse bylose, nevertintini kaip tapatūs, nes civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas visais atvejais yra žala, padaryta nusikalstamais veiksmais. Civilinėse bylose V. A. ir R. B. pareikštų civilinių ieškinių pagrindu yra ne nusikalstamos veikos rezultatas, o žala, atsiradusi iš kitų deliktų. Tiek baudžiamasis, tiek civilinis procesai prioritetą teikia civilinio ieškinio nagrinėjimui baudžiamojoje byloje. Vadinasi, tokiu atveju, kai civilinio ieškinio pagrindu nurodoma žala, galimai padaryta nusikalstamais veiksmais, tokių veiksmų (ne)buvimo faktas iš pradžių turi būti nustatytas būtent baudžiamojoje byloje.

III. Skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Skunduose pareiškėjų Nepia Industries Limited, Bank Julius Baer&Co.Ltd ir Portpin Limited atstovai, nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir dėl skundų priimti naujus sprendimus: pripažinti Nepia Industries Limited civiliniu ieškovu ir priimti 4 829 360,78 Eur dydžio civilinį ieškinį; pripažinti Bank Julius Baer&Co.Ltd civiliniu ieškovu; leisti Portpin Limited bylos nagrinėjime dalyvauti suinteresuotu asmeniu tiek, kiek tai susiję su byloje pareikštu Banko bankroto administratoriaus civiliniu ieškiniu ir jam užtikrinti Banko turtui taikomu laikinu nuosavybės teisių apribojimu, palikti šį civilinį ieškinį nenagrinėtą ir panaikinti Banko bankroto administratoriui suteiktą civilinio ieškovo statusą. Portpin Limited atstovas taip pat pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) tokia apimtimi, kuri nenumato galimybės baudžiamojoje byloje dalyvauti aiškų interesą turintiems, tačiau BPK numatyto procesinio statuso negalintiems įgyti asmenims, be kita ko, tokia apimtimi, kiek tiesiogiai nenumato galimybės baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą išspręsti dar iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principams, teisei kreiptis į teismą, teisei į teisingą bei sąžiningą procesą.

4.1. Nepia Industries Limited atstovas skundą grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys įrodo, kad kaltinamieji savo pareigas atliko nerūpestingai ir neapdairiai, teikė melagingus duomenis Banko finansinėse ataskaitose ir Banko metiniuose pranešimuose, nepateikė visų Banko dokumentų audito įmonei, išvaistė Banko turtą, o dėl tokių kaltinamųjų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalos. Tarp kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų ir pareiškėjo patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes jeigu kaltinamųjų rengtuose Banko metiniuose pranešimuose būtų buvusi nurodyta tikrovę atitinkanti informacija, t. y. kad Bankas turi finansinių sunkumų bei pažeidinėja individualaus kapitalo pakankamumo normatyvus ir papildomos rizikos ribojimo reikalavimus, akivaizdu, kad pareiškėjas nebūtų pasitikėjęs Banku ir jame nebūtų laikęs neapdraustų indėlių. Remdamasis teismų formuojama praktika, pareiškėjo atstovas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę reikšti ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovams ir akcininkams dėl žalos atlyginimo net ir nepasibaigus bankroto bylai, jeigu akivaizdu, jog bankrutuojančio bendrovės turto neužteks padengti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams. Pareiškėjas prašyme aiškiai nurodė, kad būtent dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, kuriais piktnaudžiaujant tarnyba buvo pasisavintas ir iššvaistytas Banko turtas, jis, kuris turi 6 369 509,76 Eur dydžio reikalavimo teisę į Banką, neabejotinai patirs mažiausiai 4 829 360,78 Eur dydžio turtinę žalą, nes šios sumos neaprėpia Banko administratoriaus pareikšto 500 mln. Eur dydžio civilinio ieškinio ribos. Tačiau apygardos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės reikšti civilinį ieškinį, nes jo interesus baudžiamojoje byloje atstovauja Banko bankroto administratorius. Pareiškėjo atstovas vertina, kad konkrečiu atveju bankroto administratoriaus pareikštas 500 mln. dydžio ieškinys visiškai neapgina visų pareiškėjo interesų, nes patenkinus tokio dydžio ieškinį, bus apginta tik 24,18 proc. visų ketvirtosios eilės kreditorių reikalavimų, todėl pareiškėjas turi teisę teikti savarankišką ieškinį dėl Banko bankroto administratoriaus neginamos pareiškėjo reikalavimo teisės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia civilinį ieškinį ne Bankui, o kaltinamiesiems, kurie solidariai yra atsakingi už pareiškėjui padarytą žalą. Taigi, vien tai, kad pareiškėjas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą Banko bankroto byloje, nereiškia, jog jis negali pareikšti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl žalos, kilusios iš nusikalstamos veikos, atlyginimo. Kita vertus, anot pareiškėjo atstovo, tai, kad Banko bankroto administratorius šioje byloje visa apimtimi negina pareiškėjo interesų, patvirtina ir tai, jog Banko administratorius, susipažinęs su pareiškėjo prašymu ir turėdamas informaciją, kad 500 mln. Eur civilinis ieškinys neužtikrina visų ketvirtosios eilės Banko kreditorių interesų, ne tik kad nepadidino civilinio ieškinio reikalavimo, bet dar ir prašymo nagrinėjimo metu teikė prieštaravimus dėl pareiškėjo pareikšto prašymo. Pareiškėjo atstovas nesutinka ir su apygardos teismo išvada, kad pareiškėją pripažinus civiliniu ieškovu, jis įgytų prioritetą prieš kitus kreditorius Banko kreditorių eilėje. Pripažinus pareiškėją civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje, jis vis tiek liktų ketvirtosios eilės kreditorius Banko kreditorių eilėje. Pareiškėjo civilinis ieškinys yra nesusijęs su pareiškėjo turima reikalavimo teise į Banką, todėl civilinis ieškinys yra niekaip nesusijęs ir negali būti laikomas susijusiu su pareiškėjo padėtimi Banko kreditorių eilėje. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai akcentavo ir tai, kad padarius nepagrįstą išlygą vienam Banko kreditoriui, į procesą norėtų įstoti ir visi kiti kreditoriai, o tokia situacija akivaizdžiai pažeistų ne tik kreditorių lygiateisiškumo principą, bet ir proceso greitumo, ekonomiškumo principus, išaugtų proceso išlaidos, būtų apsunkintas baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimas. Pareiškėjo atstovas pastebi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, jog būtų pagrindas atsisakyti į baudžiamąją bylą įtraukti civilinį ieškovą vien todėl, kad gali atsirasti didelis kiekis kitų civilinių ieškovų, kurie galėtų pareikšti analogišką civilinį ieškinį. Pareiškėjo žiniomis, vien tik jis pasinaudojo teise pareikšti civilinį ieškinį, ir tikėtina, kad kiti Banko kreditoriai nepareikš analogiškų prašymų, nes šios baudžiamosios bylos įrodymų tyrimas numatytas jau 2020 m. liepos 20 d. Antra vertus, pareiškėjo atstovas mano, vien tai, kad teismo nutartis pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu galimai atvertų duris kitiems Banko kreditoriams reikšti analogiškus ieškinius, negali paneigti jo subjektinės teisės į teisių gynimą. Teisių gynimas yra aukščiau už galimą padidėjusią administracinę naštą. Be to, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o priėmus pastarąjį, išlieka galimybė tikslinti civilinio ieškinio dydį. Todėl pareiškėjo atstovo teikiamas civilinis ieškinys esamoje proceso stadijoje turi būti priimtas, o jo pagrįstumo klausimas spręstinas tik jau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

4.2. Bank Julius Baer&Co.Ltd atstovai skunde nurodo, kad apskųstoji nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta išsamiai neišnagrinėjus prašyme nurodytų argumentų, o tik tiesiogiai perkeliant Banko administratoriaus, neabejotinai suinteresuoto, jog pareiškėjas būtų neįtrauktas į baudžiamąjį procesą, atsiliepime išdėstytas aplinkybes į nutarties motyvus. Aptarę baudžiamojo ir civilinio procesų taisykles, susijusias su civilinio ieškinio padavimu, nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmens teisės į teismą, pareiškėjo atstovai skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu, netinkamai aiškino ir taikė asmenų pripažinimą civiliniais ieškovais baudžiamajame procese reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo teismų praktikoje taisykles, taip pažeisdamas tiek teisės į teisminę gynybą, tiek ir proceso dalyvių nediskriminavimo principus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turi būti priimamas ir nagrinėjamas visais atvejais, nebent reiškiami reikalavimai yra nesusiję su byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Reiškiamas civilinis ieškinys turi atitikti minimalius teisės aktuose ir teismų praktikoje keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad, priešingai, nei nurodė apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje, pirminėje stadijoje civilinis ieškinys neturi būti pagrįstas tiek, kad būtų nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys su nusikalstamomis veikomis. Panašios pozicijos, anot pareiškėjo atstovų, laikosi ir profesorius V. N., kuris savo mokslinėje išvadoje nurodo, kad civilinio ieškinio priėmimo stadijoje pakanka nustatyti, jog reiškiamas civilinis ieškinys, formos prasme, yra bent minimaliai susijęs su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, paliekant civiliniam ieškovui teisę ir procesines galimybes veiksmingai dalyvauti įrodinėjimo procese ir pateikti duomenis apie prašomos priteisti žalos priežastinį ryšį (tiesioginį arba netiesioginį) su padaryta nusikalstama veika. Tokios galimybės ribojimas pačioje pirminėje, pripažinimo civiliniu ieškovu stadijoje, remiantis argumentais, susijusiais su reiškiamo civilinio ieškinio pagrįstumu, pasak profesoriaus, pažeidžia asmens, manančio, kad jo (ne)materialios teisės buvo pažeistos nusikalstamos veikos padarymu, teisę į teisminę gynybą. Taigi, išvada dėl prašomos priteisti žalos priežastinio ryšio (ne)buvimo gali būti padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl, pareiškėjo atstovai mano, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl civiliniame ieškinyje prašomos priteisti žalos (ne)pagrįstumo, vertindamas šią aplinkybę kaltinamųjų galimai atliktų neteisėtų veiksmų kontekste, akivaizdžiai peržengė šiame etape sprendžiamo klausimo ribas ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo, kuris neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla, teisę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą ir baudžiamojo proceso metu įrodinėti jam padarytą žalą. Pareiškėjų atstovai pastebi ir tai, kad asmeniui negali būti dirbtinai ribojama galimybė rinktis tokį pažeistų teisių gynimo būdą, kuris jam būtų ekonomiškesnis ir optimalesnis. Baudžiamojoje byloje tiriami tie kaltinamųjų veiksmai, kurie galėjo pareiškėjui padaryti turtinės ir neturtinės žalos, o tai rodo, kad patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese pareiškėjui būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas, nei dar vieno civilinio proceso inicijavimas prieš tuos pačius asmenis iš esmės dėl tų pačių jų veiksmų. Be to, pareiškėjų atstovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, be teisėto pagrindo leisdamas pasisakyti Banko bankroto administratoriui dėl pareiškėjo reiškiamo civilinio ieškinio, akivaizdžiai pareiškėją pastatė į blogesnę procesinę padėtį, nei yra iš esmės tuo pačiu procesiniu statusu dalyvautis Bankas, civilinį ieškinį pateikęs ir procesinį statusą įgijęs dar ikiteisminio tyrimo metu. Pareiškėjų atstovų vertinimu, aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje jau yra pareikštas civilinis ieškinys ir yra nustatyti kreditoriai, niekaip neriboja ir teisinėje valstybėje negali būti pagrindas riboti kitų asmenų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, teisės kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo. Pareiškėjų atstovai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamajame procese gali būti priimami ir nagrinėjami tik tie civiliniai ieškiniai, kuriais reikalaujama atlyginti žala yra tiesiogiai susijusi su BK specialiosios dalies straipsnių dispozicijose aprašytais požymiais. Tokia išvada neatitinka paties žalos atlyginimo instituto esmės ir prieštarauja teismų praktikai. Pareiškėjo teikiamas civilinis ieškinys su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis yra susijęs tiesiogiai per būdus ir priemones, kuriomis R. B. ir V. A. galimai padarė turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo ir neteisėtu būdu įgyto turto legalizavimo nusikalstamas veikas. Informacija apie tai, kad R. B. ir V. A. galimai vykdė Banko turto pasisavinimą, iššvaistymą ir neteisėtu būdu gauto turto legalizavimą (pinigų plovimą) per pareiškėjo atidarytas banko sąskaitas, plačiai buvo paskelbta tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Pateikta informacija buvo interpretuojama ypač plačiai, nevengiant kaltinti paties pareiškėjo dėl galimai neteisėtų kaltinamųjų veiksmų. Tokia informacija padarė didelės žalos pareiškėjo reputacijai, sukėlė nepasitikėjimą ir neabejotinai lėmė gero vardo sumažėjimą, abejojant teikiamų paslaugų kokybe ar net teisėtumu. Taigi, kitaip, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, dėl Banko buvusių vadovų galimai neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala, t. y. pareiškėjo reputacijai padaryti pažeidimai atsirado ne dėl paties nusikalstamų veiksmų tyrimo, tačiau dėl galimai kaltinamųjų padarytų veiksmų, be kurių nebūtų pagrindo pradėti ir tyrimo. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendime, priimtame byloje Post Bank Iran prieš Europos Sąjungos Tarybą yra išaiškinta, kad išlaikyti gerą reputaciją itin svarbu bankų rinkoje, nes ši rinka yra pagrįsta ūkio subjektų pasitikėjimo santykiais. Todėl žala, atsiradusi dėl gero vardo pažeidimo, turi ir gali būti atlyginama. Nepagrįsta pareiškėjo atstovai laiko ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atlyginama gali būti tik ta žala, kuri padaryta tiesiogiai nukreipiant neteisėtus veiksmus į Banko turtą. Prasidėję teisiniai procesai, į kuriuos ne savo valia ir ne dėl savo veiksmų buvo įtrauktas pareiškėjas, pripažintini kaltinamųjų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pasekme. Todėl ir išlaidos, susijusios su tokiais procesais, turi ir gali būti atlyginamos iš kaltų asmenų. Neturtinės žalos (kaip ir turtinės žalos) reikalavimai gali būti tiesiogiai nesusiję su pačios nusikalstamos veikos sudėties požymiais, tačiau gali būti traktuojami kaip tolimesnių kaltininkų ar su jais susijusių asmenų veiksmų padarinys. Dėl suklastoto dokumento pateikimo Lietuvos bankui pasinaudojant pareiškėjo vardu, pastarasis turėjo paruošti atsakymus FINMA. Be to, siekdamas sumažinti V. A. ir R. B. galimai neteisėtais veiksmais padarytą žalą pareiškėjo reputacijai, jis kreipėsi į išorinius viešųjų ryšių specialistus dėl paslaugų, susijusių su informacijos krizės suvaldymu, ir patyrė finansinių išlaidų – 25 717,03 Eur, kurias atlyginti privalo būtent kaltinamieji.

4.3. Portpin Limited atstovas skunde teigia, kad, kitaip, negu pirmosios instancijos teismas konstatavo, Portpin Limited turi būti suteikta teisė dalyvauti procese, nes baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. A. turtui varžo pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Tai, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą baudžiamojoje byloje, patvirtina ir Anglijos teismo sprendimas įtraukti jį šalimi į bylą pagal Banko bankroto administratoriaus prašymą pripažinti, jog Bankui įsigyjant įvairius aktus, areštuojančius turtą ir lėšas Lietuvoje bei Šveicarijoje, nebuvo pažeisti arešto akto įsipareigojimai ir pasižadėjimai, susiję su Banko civiliniu ieškiniu, pareikštu Aukštojo Teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniame teisme. Todėl vien tik aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje asmuo neturi formalaus jam suteikto procesinio statuso, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teisės suinteresuotiems asmenims dalyvauti baudžiamojoje byloje ir joje teikti prašymus, negali riboti jo siekio apginti pažeistas teises bei išdėstyti poziciją dėl jo teisėms ir teisėtiems interesams daromų pažeidimų. Teisę ginti pažeistus interesus pareiškėjui suteikia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Be to, tai, kad pripažinus, jog vienas ar kitas asmuo yra suinteresuotas ir jam turi būti suteikta galimybė skųsti byloje priimtus sprendimus, nurodomas ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse, priimtose byloje Nr. 1S-781-190/2014, Nr. 1S-629-172/2013; Nr. 1S-652-468/2012 ir kt. Pareiškėjo atstovas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjui nesuteikus galimybės dalyvauti baudžiamojoje byloje, jis diskriminuojamas prieš kitus procese dalyvaujančius dalyvius, ypač prieš Banką. Pareiškėjui neleidžiant dalyvauti nei civilinės, nei baudžiamosios bylų nagrinėjime, jis neturi jokių galimybių apginti pažeistas teises. Tuo tarpu, Bankas dalyvauja net trijuose procesuose, skirtingose jurisdikcijose, kuriuose pareiškęs tapačius ieškinius su analogiškais reikalavimais. Todėl siaurinamai aiškindamas ir netinkamai taikydamas galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, apygardos teismas pažeidė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pareiškėjui garantuojamą teisę į teismą ir užkirto kelią gintis įstatymų numatytomis priemonėmis. Pareiškėjo atstovas nepritaria ir teismo išvadai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės pašalinti civilinį ieškovą iš proceso, o Banko bankroto administratoriaus pareikštas civilinis ieškinys pateiktas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo nenagrinėti kartu su baudžiamąja byla. Banko bankroto administratorius yra pateikęs tris analogiškus civilinius ieškinius skirtinguose procesuose ir jurisdikcijose, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento Nr. 1215/2012 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I bis) 29 straipsniu, nustatančiu, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas bylose tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausiai, jurisdikcija, turėjo spręsti klausimą, ar jo jurisdikcijai priklauso nagrinėti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y. išspręsti dėl baudžiamojoje byloje pateiktų civilinio ieškinio reikalavimų teismingumo. Tačiau to teismas nepadarė, o tik deklaratyviai konstatavo, kad Banko ieškinys baudžiamojoje byloje ir civilinėse bylose nėra tapatūs, nors yra priešingai, nes visuose trijuose teisminiuose procesuose sutampa bylos šalys, faktinis ieškinių pagrindas ir dalykas. Ieškinių tapatumą patvirtina ir kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020. Pareiškėjo atstovas mano, kad negalima situacija, kai tarpusavyje aiškiai susiję Banko civiliniai ieškiniai bus nagrinėjami net keliuose skirtinguose procesuose, skirtingose jurisdikcijose ir baudžiamojoje byloje, todėl Banko bankroto administratoriaus pareikštas ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, panaikinant jam civilinio ieškovo statusą. Nors BPK nenumato galimybės palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu nustačius ieškinių tapatumą, tačiau tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis civilinio proceso teisės normomis, numatančiomis tokią galimybę. Civilinio proceso teisės normos leidžia teismui išspręsti civilinio ieškinio ir civilinio ieškovo statuso klausimą dar iki bylos išnagrinėjimo ir galutinio sprendimo priėmimo joje. Pareiškėjo atstovas nesutinka ir su ta apygardos teismo išvada, kad įstatymas teikia prioritetą civilinio ieškinio išnagrinėjimui baudžiamojoje byloje. Pasak pareiškėjo atstovo, tokio prioriteto nesuteikia nei baudžiamojo proceso, nei civilinio proceso įstatymai. Priešingai, siekiant proceso greitumo ir efektyvumo tikslų, baudžiamojo proceso įstatymas leidžia baudžiamojoje byloje pareikštą ieškinį perduoti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, o nustačius, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui iškelta bankroto byla, pareikštą civilinį ieškinį perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

5. Banko bankroto administratorius atsiliepime į pareiškėjų atstovų skundus laikosi pozicijos, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti, atsižvelgiant į pareiškėjų atstovų skunduose išdėstytus argumentus, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

6. Portpin Limited atstovas atsiliepime į pareiškėjų Nepia Industries Limited ir Bank Julius Baer & Co. Ltd atstovų skundus daro išvadą, kad apskųstosios nutarties dalis, kuria atsisakyta pripažinti Nepia Industries Limited bei Bank Julius Baer & Co. Ltd. civiliniais ieškovais ir priimti jų civilinius ieškinius, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra jokio pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nepia Industries Limited atstovo advokato E. Lenkausko, Bank Julius Baer&Co.Ltd atstovų advokatų S. Palevičienės ir J. Masioko bei Portpin Limited atstovo advokato M. Bliuvo skundai atmestini.

7. Nagrinėjamu atveju aptariamoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvę Banko savininkai ir akcininkai V. A. ir R. B. kaltinami neteisėtai pasisavinę ir iššvaistę didelės vertės Banko turtą, legalizavę nusikalstamu būdu įgytas lėšas, apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą, piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, klastoję dokumentus ir juos panaudoję, pareiškėjai Nepia Industrines, Bank Julius Baer&Co.Ltd siekia būti pripažinti civiliniais ieškovais, o Portpin Limited – suinteresuotu asmeniu.

Dėl Nepia Industrines Limited skundo

8. Pareiškėjas Nepia Industrines Limited siekia būti pripažintas civiliniu ieškovu, nes laikosi pozicijos, kad Banko bankroto administratoriaus šioje baudžiamojoje byloje pareikštas 500 mln. Eur dydžio civilinis ieškinys pastarojo tenkinimo atveju neužtikrins viso Banko bankroto byloje jo, kaip ketvirtosios eilės kreditoriaus, patvirtinto 6 369 509,76 Eur dydžio reikalavimo. Anot pareiškėjo atstovo, Banko bankroto administratoriaus civilinio ieškinio tenkinimo atveju bus apginta tik 24,18 proc. visų ketvirtosios eilės kreditorių reikalavimų, todėl pareiškėjas patirs mažiausiai 4 829 360,78 Eur dydžio turtinę žalą, kurią jis ir prašo priteisti iš kaltinamųjų, kaip buvusių Banko vadovų.

9. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nei faktinio, nei teisinio pagrindo, suteikiančio pareiškėjui, kaip Banko kreditoriui, nepažeidžiant kreditorių lygiateisiškumo, proceso operatyvumo, ekonomiškumo principų, reikšti individualų reikalavimą atlyginti turtinę žalą, galimai sukeltą neteisėtais V. A. ir R. B. veiksmais, netenkino nurodyto prašymo ir pažymėjo, kad Banko bankroto administratorius, veikdamas visų Banko kreditorių vardu, šioje byloje jau gina kreditorių, taip pat ir pareiškėjo, interesus. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta, nes bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas.

10. Pareiškėjo atstovas teisingai tvirtina, kad kreditorius turi teisę savarankiškai reikšti civilinį ieškinį. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, jog nors kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai (kasacinė nutartis Nr. e3K-3-118-1075/2020). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-211-469/2017). Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (kasacinės nutartis Nr. e3K-3-540-469/2018). Taigi, specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas. Konkrečiu atveju aptartų sąlygų, kurioms esant kreditoriui suteikiama teisė reikšti tiesioginį ieškinį, nėra. Iš prašyme ir skunde išdėstytų argumentų akivaizdu, kad pareiškėjo prašoma priteisti žala iš Banko buvusių vadovų ir dalyvių nėra tiesioginė, ji tapatinama su Bankui ir jo visiems kreditoriams padaryta žala. Pareiškėjo prašomos priteisti žalos taip pat negalima pripažinti ir bankroto byloje neišieškotu finansiniu reikalavimu, nes dėl Banko, kaip juridinio asmens, pabaigos nėra priimtas teismo sprendimas ir jis neišregistruotas iš juridinių asmenų registro.

11. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad leidus pareiškėjui įstoti į baudžiamąją bylą civiliniu ieškovu, jis įgytų prioritetą prieš kitus kreditorius Banko kreditorių eilėje. Patenkinus Nespia Industrines Limited civilinį ieškinį, priteistos lėšos nebūtų įtraukiamas į bendrą bankroto procese esamo Banko turto masę, iš kurios turi būti tenkinami visų kreditorių reikalavimai pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, numatytą buvusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteistos piniginės lėšos būtų išieškomos civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka trečiąja reikalavimų tenkinimo eile (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 4 dalis). Tokia situacija sudarytų teisines prielaidas pripažinti kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Be to, nepagrįstai leidus pareiškėjui baudžiamajame procese dalyvauti civiliniu ieškovu, kaip teisingai pastebėjo Vilniaus apygardos teismas, išaugtų proceso išlaidos ir būtų apsunkintas baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimas. Tuo tarpu, civilinis ieškinys negali didinti proceso išlaidų ir paneigti baudžiamojo proceso paskirties: greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis). Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atstovo skundo teiginiai, kad atsisakyti į baudžiamąją bylą įtraukti civilinį ieškovą remiantis tuo, jog gali atsirasti didelis kiekis kitų civilinių ieškovų, kurie galėtų pareikšti analogišką civilinį ieškinį, nėra pagrindo. Išaugus proceso dalyvių skaičiui, neabejotinai padidėtų proceso išlaidos, būtų apsunkintas pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir tokiu būdu paneigta nurodyta baudžiamojo proceso paskirtas. Tai, kad civilinio ieškinio priėmimo klausimas ir civilinio ieškovo statuso suteikimas negali būti formalus ir kiekvieną kartą turi būti sprendžiamas itin atsakingai dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, pripažįstama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-1020/2020).

12. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti Nepia Industrines Limited civiliniu ieškovu, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir šio įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl Bank Julius Baer&Co.Ltd atstovų skundo

13. Pareiškėjas Bank Julius Baer&Co.Ltd siekia būti pripažintas civiliniu ieškovu, nes jis, anot atstovo, dėl galimai kaltinamųjų V. A. ir R. B. įvykdytų nusikalstamų veiksmų patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Tiek iš prašymo, tiek iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas jo patirtą žalą sieja su visuomenės informavimo priemonėse nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pasklidusia žinia apie tai, jog galimai pareiškėjas su kaltinamaisiais kartu veikė nusikalstamai, ir tokia informacija pakenkė pareiškėjo reputacijai bei lėmė jo gero vardo sumažėjimą, abejojant teikiamų paslaugų kokybe ar net teisėtumu.

14. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas pareiškėjo atstovo prašymo Bank Julius Baer&Co.Ltd įtraukti į baudžiamąjį procesą civiliniu ieškovu pagrįstu, nurodė, kad pareiškėjo atstovo prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su Banko buvusių savininkų ir akcininkų galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nėra tokių veikų pasekmė. Tuo tarpu, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padarė kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos, yra teisinis priežastinis ryšys. Apygardos teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjas turėjo išlaidų, susijusių su prieš V. A. ir R. B. pradėtu baudžiamuoju persekiojimu, kad dėl pasklidusios informacijos apie tokį persekiojimą galimai buvo pakenkta Bank Julius Baer&Co.Ltd reputacijai ir geram vardui, nepatvirtina tiesioginio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomos patirtos žalos ir galimai kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veiksmų. Priešingai, negu mano skunde pareiškėjos atstovas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta ir neprieštarauja formuojamai teismų praktikai.

15. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti <...> kaltinamajam ar už jį materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi, pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui atlyginti patirtą žalą. Tačiau, šiuo aspektu pažymėtina, kad atlyginama ne bet kokia žala, o, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik tokia, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir kuri su kaltu pripažinto asmens veika yra susijusi priežastiniu ryšiu. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-323-489/2016).

16. Aptariamo atvejo kontekste atkreiptinas pareiškėjo atstovo dėmesys ir į tai, kad baudžiamojoje byloje, kitaip nei tvirtina atstovas skunde, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, nagrinėjami ne visi pateikiami civiliniai ieškiniai, o tik tie, kurie tiesiogiai susiję su tiriamomis nusikalstamomis veikomis. Tam neprieštarauja ir pareiškėjo atstovo prie skundo pridėtoje mokslinėje išvadoje pateikta nuomonė, kad civilinio ieškinio priėmimo stadijoje pakanka nustatyti, jog reiškiamas civilinis ieškinys, formos prasme, yra bent minimaliai susijęs su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, paliekant civiliniam ieškovui teisę ir procesines galimybes veiksmingai dalyvauti įrodinėjimo procese ir pateikti duomenis apie prašomos priteisti žalos priežastinį ryšį (tiesioginį arba netiesioginį) su padaryta nusikalstama veika. Tačiau konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo manymu, Bank Julius Baer&Co.Ltd. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą, galimai patirtą dėl pareiškėjo reputacijos ir gero vardo sumažėjimo pasklidus informacijai apie kaltinamųjų galimai neteisėtus veiksmus, taip pat dėl kreipimosi į išorinius viešųjų ryšių specialistus dėl paslaugų, susijusių su informacijos krizės suvaldymu, nėra tiek susijęs su kaltinamųjų galimai padarytais nusikaltimais, kad būtų nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Jis yra pernelyg nutolęs nuo V. A. ir R. B. baudžiamojoje byloje tiriamų nusikalstamų veikų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokio pobūdžio pareiškėjo ieškinys negali būti nagrinėjamas baudžiamajame procese. Tokia Vilniaus apygardos teismo išvada nepaneigia pareiškėjo atstovo skunde akcentuojamos pareiškėjos teisės į teisminę gynybą ir nediskriminuoja jo prieš kitus proceso dalyvius, nes aptartas galimai pažeistas teises jis turi teisę ginti civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka.

17. Tai, kad nuo baudžiamosios bylos nutolę ieškiniai neturi būti priimami, jog teismas gali įvertinti civilinio ieškinio priėmimą į baudžiamąją bylą ir toks įvertinimas neturi būti formalus, patvirtina pirmiau jau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai, kad civilinio ieškinio priėmimo klausimas ir civilinio ieškovo statuso suteikimas kiekvieną kartą turi būti sprendžiamas itin atsakingai dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-1020/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai pareikšti, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-124-648/2016). Todėl pareiškėjo atstovo skundo teiginiai, kad išvada dėl prašomos priteisti žalos priežastinio ryšio (ne)buvimo gali būti padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, jog apygardos teismas, pasisakydamas dėl civiliniame ieškinyje prašomos priteisti žalos (ne)pagrįstumo, akivaizdžiai peržengė šiame etape sprendžiamo klausimo ribas ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą ir teisę įrodinėti jam padarytą žalą, atmetami kaip nepagrįsti.

18. Civilinis ieškinys turi būti susijęs su baudžiamąja byla ir negali būti pernelyg nutolęs nuo baudžiamojoje byloje tiriamų nusikalstamų veikų. Toks aspektas, kaip minėta anksčiau, būtinai turi būti įvertintas dar civilinio ieškinio priėmimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju Bank Julius Baer&Co.Ltd prašoma priteisti turtinė žala tiesiogiai nesusijusi su nusikalstamomis veikomis, galimai padarytomis buvusių Banko savininkų ir akcininkų. Šį faktą iš esmės patvirtina ir skundo argumentai, kad, pareiškėjo nuomone, žala pripažintini ir nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su pačios nusikalstamos veikos sudėties požymiais, tačiau gali būti traktuojami kaip tolimesni kaltininkų veiksmų padariniai. Be to, taip pat kaip jau nurodyta pirmiau, civilinio ieškinio nagrinėjimas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka neturi apsunkinti pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nedidinti proceso išlaidų jį įrodinėjant. Tuo trapu, apeliacinės instancijos teismo manymu, dėl pareiškėjo atstovo prašomos priteisti neturtinės žalos iš esmės reikėtų atlikti atskirą tyrimą ir nustatyti, kiek visuomenės informavimo priemonėse paskleista informacija apie V. A. ir B. B. veiksmus (ne)pakenkė pareiškėjo reputacijai, geram vardui ir pan. Dėl tokių papildomų veiksmų atlikimo įrodinėjant ne tik patirtos žalos dydį, bet ir pagrindą, nes tokiu atveju nepakaktų nustatyti vien tik nusikalstamus veiksmus, neabejotinai būtų apsunkintas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, padidėtų proceso išlaidos, užkirstas kelias greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis) bei teismui sudarytos kliūtys bylą išnagrinėti per kuo trumpiausią laiką (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis).

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti Bank Julius Baer&Co.Ltd civiliniu ieškovu, teisės normų, reglamentuojančių asmenų pripažinimą civiliniais ieškovais baudžiamajame procese, taikymo klaidų nepadarė ir nuo formuojamoje teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl jų taikymo nenukrypo.

Dėl Portpin Limited atstovo skundo

20. Portpin Limited siekia būti pripažintas suinteresuotu asmeniu, nes, jo vertinimu, byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. A. turtui varžo jo teises ir teisėtus interesus iš pastarojo turto išsiieškoti 26 916 040 Eur dydžio sumą, kuri pareiškėjui yra priteista Aukštojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komercinio teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimu.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Portpin Limited atstovo prašymą leisti pareiškėjui bylos nagrinėjime dalyvauti suinteresuotu asmeniu tiek, kiek tai susiję su byloje pareikštu Banko bankroto administratoriaus civiliniu ieškiniu ir jam užtikrinti Banko turtui taikomu laikinu nuosavybės teisių apribojimu, jo netenkino argumentuodamas tuo, kad baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių dalyvauti baudžiamajame procese, ir šiame sąraše nėra numatyta suinteresuoto asmens kaip baudžiamojo proceso dalyvio.

22. Kaip žinia, baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, o reguliavimo metodas – imperatyvus. Viešojoje teisėje, kitaip, nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jose nenustatyta galimybė asmeniui pačiam pasirinkti tam tikrą elgesio variantą, jos negali būti pakeičiamos ir šalių susitarimu, jų privalu laikytis, taikyti ir vykdyti, o jų reikalavimams įgyvendinti gali būti panaudojama valstybės prievarta. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta pagal baudžiamojo proceso taisykles, kurios tiksliai yra apibrėžtos baudžiamojo proceso įstatyme. Įstatymų leidėjas baudžiamojo proceso taisykles reglamentuojančiame BPK yra aiškiai numatęs, kad baudžiamojo proceso dalyviai yra įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, jų gynėjai, prokuroras, nukentėjusieji, civiliniai ieškovai, civiliniai atsakovai ir jų atstovai. Baudžiamajame procese įstatyme nėra įtvirtinta tokio proceso dalyvio kaip suinteresuotas asmuo. Todėl pirmosios instancijos teismas išvada, kad baudžiamajame procese nėra galimybės dalyvauti subjektams suinteresuoto asmens teisėmis, priešingai, negu mano skunde pareiškėjo atstovas, pagrįsta. Tam neprieštarauja aplinkybė, kad Anglijos teismo sprendimu pareiškėjas Portpin Limited įtrauktas šalimi byloje pagal Banko bankroto administratoriaus prašymą pripažinti, jog Bankui įsigyjant įvairius aktus, areštuojančius turtą ir lėšas Lietuvoje bei Šveicarijoje, nebuvo pažeisti arešto akto įsipareigojimai ir pasižadėjimai, susiję su Banko civiliniu ieškiniu, pareikštu Aukštojo Teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniame teisme.

23. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada atitinka ir baudžiamojo proceso paskirtį. Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis). Šią teises normą sistemiškai vertinant su baudžiamojo proceso taisyklėmis, nustatytomis BPK 3 skyriuje „Proceso dalyvių teisių užtikrinimas“, akivaizdu, kad baudžiamojo proceso taisyklės leidžia apginti nusikaltimu pažeistą teisę tik tiems subjektams, į kurių teises ir teisėtus interesus buvo pasikėsinta nusikalstamais veiksmais ir kurie gali įgyti įstatymo leidėjo numatytą proceso dalyvio statusą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjo Portpin Limited teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti galimai padarytais kaltinamųjų V. A. ir R. B. nusikalstamais veiksmais.

24. Pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nepatvirtina faktiniai duomenys, kad baudžiamojoje byloje pareikštam Banko bankroto administratoriaus civiliniam ieškiniui užtikrinti kaltinamojo V. A. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė ir, nors taikant šią prievartos priemonę, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau jos taikymas pateisinamas ja siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju, kaip minėta, Banko bankroto administratoriaus civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 151 straipsnis). Be to, dėl tokios procesinės prievartos patiriami tam tikrų teisių suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Pareiškėjas, manydamas, kad dėl baudžiamojoje byloje V. A. turtui taikomų apribojimų jis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp jo teisės iš V. A. turto išsiieškoti 26 916 040 Eur dydžio sumą ir taikoma procesine prievartos priemone siekiamo tikslo ribas, jis savo pažeistas teises, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, turi teisę ginti civilinio proceso tvarka. Tokią teisę pareiškėjui garantuoja jo atstovo skunde nurodyti tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai, t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir pan.

25. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjo Portpin Limited teisės konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje dalyvauti suinteresuoto asmens statusu galimybės nebuvimo nepaneigia jo atstovo skunde nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutartyse, priimtose byloje Nr. 1S-781-190/2014, Nr. 1S-629-172/2013; Nr. 1S-652-468/2012 ir kt. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo atstovo dėmesį į tai, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas ir kt.). Paminėtose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtinomis aptariamu atveju. Nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas ne dėl asmens pripažinimo suinteresuotu asmeniu baudžiamajame procese, o dėl asmens, padavusios pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vėliau apklausto liudytoju, teisės apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus tam tikrus procesinius sprendimus.

26. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl pareiškėjo (ne)pripažinimo suinteresuotu asmeniu baudžiamajame procese. Vilniaus apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymą, jo taikymo klaidų nepadarė.

27. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo Portpin Limited atstovo prašymo leisti jam konkrečioje baudžiamojoje byloje dalyvauti suinteresuoto asmens statusu, apeliacinis teismas plačiau neanalizuoja pareiškėjo atstovo skunde išdėstytų argumentų, susijusių su Banko dalyvavimu skirtinguose procesuose, skirtingose jurisdikcijose, Banko civilinio ir baudžiamojo procesų tvarka pareikštų civilinių ieškinių tapatumo, galimybės civilinį ieškovą pašalinti iš baudžiamojo proceso ir civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo iš esmės ir baigiamojo teismo akto joje priėmimo, nes teismas nagrinėja tik proceso dalyvių prašymus. Antai, pareiškėjas Portpin Limited nėra baudžiamojo proceso dalyvis, todėl jo prašymai panaikinti Banko bankroto administratoriui suteiktą civilinio ieškovo statusą ir kt., paliekami nenagrinėti.

28. Remdamasis tuo pačiu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir pareiškėjo atstovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BPK tokia apimtimi, kuri nenumato galimybės baudžiamojoje byloje dalyvauti aiškų interesą turintiems, tačiau BPK numatyto procesinio statuso negalintiems įgyti, asmenims, taip pat tokia apimtimi, kiek tiesiogiai nenumato galimybės baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą išspręsti dar iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principams, teisei kreiptis į teismą, teisei į teisingą bei sąžiningą procesą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konkrečioje byloje suteikta išimtinai tą bylą nagrinėjančiam teismui ir ši teisė įstatymo nėra sietina vien tik su proceso dalyvių tam tikrais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Asmuo, tik išnaudojęs visas vidaus teisinės gynybos priemones ir esant priimtam galutiniam bei neskundžiamam teismo sprendimui, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, dėl asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo, įgyja teisę kreiptis į Lietuvis Respublikos Konstitucinį Teismą su individualiu skundu.

29. Portpin Limited atstovas prašė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą dėl apskųstosios nutarties surašęs pareiškėjos atstovas, jame išsamiai išdėstė argumentus, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi. Pareiškėjos atstovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kuriuos reikėtų nagrinėti teismo posėdyje. Skundas paduotas nesiremiant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pasinaudojo įstatymo leidėjo suteikta teise ir pareiškėjo atstovo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (BPK 441 straipsnio 3 dalis). Skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo procesinės teisės nepažeistos.

30. Todėl pareiškėjų atstovų skundai atmetami, o apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų Nepia Industries Limited atstovo advokato Edvino Lenkausko, Bank Julius Baer&Co.Ltd atstovų advokatų Solveigos Palevičienės ir Jono Masioko bei Portpin Limited atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.