- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-84-579/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00094-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Advokatai
- Dovilė Armalytė, Mindaugas Bliuvas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bendrovės „SCI C.“ atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą nekilnojamajam turtui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, V. A. (V. A.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį; 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnį; 216 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
2. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui, galimai priklausančiam tretiesiems asmenims, susijusiems su V. A.. Pritaikius šią procesinę prievartos priemonę nuosavybės teisės buvo apribotos ir šiam nekilnojamajam turtui – vasarnamiui (duomenys neskelbtini) (toliau – Vasarnamis). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iš pradžių tęstas ikiteisminio tyrimo teisėjo, vėliau – Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
3. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pratęsė Vasarnamiui laikiną nuosavybės teisės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. rugsėjo 14 d. Teismas konstatavo, jog procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę. Visų pirma, egzistuoja būtinybė užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, kuris yra daugiau kaip 300 000 000 Eur. Antra, nekilnojamojo turto bendrovės „SCI C.“, kuri tiesiogiai ar per kitus asmenis yra susijusi su kaltinamuoju V. A., turtas galėjo būti įgytas iš nusikalstamos veikos (iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, gautų darant nusikalstamas veikas AB banke S., taip pat šis turtas, siekiant jį nuslėpti tikslu išvengti turto konfiskavimo, galėjo būti perleistas tretiesiems asmenims sudarant apsimestinius sandorius) ir gali būti uždraustos veikos rezultatas. Taigi teismas pripažino, jog vis dar egzistuoja laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai – siekis užtikrinti civilinį ieškinį ir galimas turto konfiskavimas.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Skunde bendrovės „SCI C.“ atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį.
4.1. Skunde, visų pirma, pažymima, jog bendrovė „SCI C.“, įregistruota Paryžiaus prekybos ir įmonių registre numeriu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto bendrovė, kuri yra Vasarnamio savininkė. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti tęsiamas ir turi būti panaikintas, kuomet nėra pagrindų toliau tęsti šios procesinės prievartos priemonės terminą arba kai taikoma priemonė pažeidžia BPK įtvirtintus proporcingumo, ekonomiškumo, teisėtumo principus. Pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą Vasarnamiui, kaip nurodo advokatas, nėra, be to, ši procesinė prievartos priemonė pažeidžia proporcingumo principą.
4.2. Skunde aptariama BK 72 straipsnyje įtvirtina konfiskuotino turto sąvoka, taip pat išvardijamos BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet galimas kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas. Gynėjo teigimu, Vasarnamis neatitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintų konfiskuotino turto požymių. Bendrovė „SCI C.“ Vasarnamį įgijo dar 2007 m. lapkričio 21 d. (nuosavybė įregistruota 2007 m. gruodžio 26 d.), tuo tarpu V. A. inkriminuotų nusikaltimų laikotarpis apima 2008–2011 metus. Taigi Vasarnamis buvo įgytas dar iki šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos pradžios. Ši aplinkybė, kaip pažymi gynėjas, įrodo, kad Vasarnamis niekaip nesusijęs su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, šis turtas įgytas teisėtai, todėl negali būti laikomas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu, tai yra, konfiskuotinu turtu.
4.3. Dėl bendrovės „SCI C.“ sąsajų su V. A. skunde pažymima, jog į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad V. A. ir jo sutuoktinė 2012 m. lygiomis dalimis perleido šios bendrovės akcijas pagal Kipro įstatymus įsteigtoms ir veikiančioms bendrovėms „G. H. “ (2012 m. gegužės 3 d. sutartimi) ir „N. H. “ (2012 m. birželio 6 d. sutartimi). Taigi bendrovė „SCI C.“ nėra niekaip susijusi nei su V. A., nei su jo šeimos nariais. Skundžiamoje nutartyje daroma prielaida, neva akcijų perleidimo sandoriai buvo apsimestiniai, gynėjo teigimu yra visiškai nepagrįsta, be to, šią prielaidą paneigia į bylą pateikti dokumentai (minėtos akcijų perleidimo sutartys, kurios buvo įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka). Akcijų perleidimas minėtoms Kipro bendrovėms šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčijamas, dėl to nėra ir jokių kitų paralelių procesų nei Lietuvos Respublikoje, nei Prancūzijos Respublikoje. Vien tai, kad V. A. ir jo sutuoktinė perleido bendrovės „SCI C.“ akcijas Kipre įsteigtoms bendrovėms, negali būti pagrindas toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
4.4. Skunde taip pat akcentuojama, kad bendrovės „SCI C.“ akcijos buvo įsigytos prieš šiai bendrovei paskelbiant ir sužinant apie Vasarnamio areštą, todėl nei bendrovės „SCI C.“ akcininkai, nei jos vadovas akcijų įsigijimo metu niekaip negalėjo žinoti ir nežinojo nei apie prieš V. A. pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, nei apie Vasarnamiui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Prancūzijos Respublikos Paryžiaus apeliacinio teismo Paryžiaus didžiosios instancijos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis bendrovei „SCI C.“ išsiųsta 2012 m. birželio 4 d., taigi bendrovė šią nutartį gavo vėliau. Paryžiaus apeliacinio teismo tyrimų kolegijos 2013 m. kovo 11 d. nutartyje nurodoma, kad bendrovei „SCI C.“ 2012 m. birželio 1 d. nutartis įteikta 2012 m. birželio 13 d. Taigi apie Vasarnamio areštą bendrovės „SCI C.“ akcininkai bei šios įmonės vadovas sužinojo tik po akcijų įsigijimo, taigi šie asmenys, įsigydami akcijas, veikė išimtinai sąžiningai.
4.5. Gynėjas cituoja kasacinio teismo praktiką dėl akcinės bendrovės turto atskirumo nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. Pažymi, kad bendrovės ir akcininko turtas yra du skirtingi turtiniai vienetai, todėl bendrovės turto areštas remiantis tuo, kad veikos padarymu kaltinamas asmuo buvo įmonės akcininkas, yra negalimas. Skunde akcentuojama, kad Vasarnamis yra būtent bendrovės „SCI C.“, o ne V. A. nuosavybė. Tai patvirtina Prancūzijos Generalinės viešųjų finansų direkcijos Viešųjų finansų tarnybos 2-ųjų rūmų sertifikatai (pateikti kaip 2023 m. liepos 19 d. skundo 7 priedas) apie Vasarnamiui taikomą hipoteką. Iš šių sertifikatų matyti, kad būtent bendrovė „SCI C.“ 2007 m. įgijo Vasarnamį bei toliau jį valdo nuosavybės teise. Minėti dokumentai patvirtina ir tai, kad šio turto įgijimas buvo finansuojamas banko, kas tik dar kartą rodo turto įgijimo teistumą. Prancūzijos Respublikos Paryžiaus apeliacinio teismo Paryžiaus didžiosios instancijos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartyje taip pat ne kartą pažymėta, kad Vasarnamis priklauso bendrovei „SCI C.“ (2023 m. liepos 19 d. skundo 5 priedas).
4.6. Dėl siekio užtikrinti civilinį ieškinį skunde pažymima, jog remiantis BPK nuostatomis, civilinio ieškinio įvykdymui išieškojimas gali būti vykdomas tik iš kaltinamojo ar už kaltinamojo veikas materialiai atsakingų asmenų turto. Bendrovė „SCI C.“ nėra kaltinama jokių nusikalstamų veikų padarymu, nėra niekaip susijusi su šioje byloje nagrinėjamomis veikomis. Bendrovė taip pat nesusijusi su V. A., nėra materialiai atsakinga už nusikalstama kaltinamojo veika galimai padarytą žalą. Todėl į Vasarnamį negalima ir nebus galima nukreipti išieškojimo civilinio ieškinio patenkinimo atveju. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vasarnamiui negali būti taikomas ir civilinio ieškinio užtikrinimo pagrindu.
4.7. Skunde pažymima, kad Vasarnamiui yra taikoma sutartinė hipoteka. Bendrovei „SCI C.“ 2007 m. įsigyjant Vasarnamį, šio turto įsigijimą, kaip minėta, finansavo bankas, kuris pareikalavo turto (Vasarnamio) įkeitimo (hipotekos), kad būtų užtikrintas kredito sumokėjimas. Šias aplinkybes patvirtina Prancūzijos Generalinės viešųjų finansų direkcijos Viešųjų finansų tarnybos 2-ųjų rūmų sertifikatai (2023 m. liepos 19 d. skundo priedas Nr. 7). Vasarnamio įsigijimą finansavusiam bankui iki šios dienos nėra grąžintas kreditas (kadangi dėl taikomo laikinio nuosavybės teisės apribojimo šiuo turtu negalima disponuoti). Be to, bendrovės „SCI C.“ skolinis įsipareigojimas dėl Vasarnamio nuvertėjimo (kuriam turėjo įtakos taikomas areštas), šiai dienai viršija paties turto vertę. Svarbu šiuo atveju ir tai, kad pats Vasarnamis yra ne Lietuvos Respublikoje, o Prancūzijos Respublikoje. Taigi priėmus procesinį sprendimą dėl šio turto vykdymo procesas turėtų vykti pagal turto buvimo vietos valstybės teisės aktus. Tokiu atveju bankas, finansavęs Vasarnamio įsigijimą, būtų pirmesnės eilės kreditorius. Net ir preziumavus galimą Vasarnamio konfiskavimą ar galimą išieškojimą iš šio turto civilinio ieškinio užtikrinimui, įstatymas numato, kad bet kokiu atveju konfiskuotas turtas būtų perduotas realizuoti tik po to, kai būtų patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos (CPK 755 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad tais atvejais, kai į turtą yra pareikštas tos pačios ar paskesnės eilės reikalavimas, vykdymo procesas nestabdomas, nors turtui ir yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017). Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad vykdymo procese pirmenybė būtų suteikiama būtent Vasarnamio įsigijimą finansavusio ir hipoteką turinčio banko turimiems reikalavimams.
4.8. Skunde advokatas aptaria EŽTT praktiką, susijusią su taikomų priemonių proporcingumu ir pažymi, jog dėl pernelyg ilgai besitęsiančio laikinio nuosavybės teisės apribojimo bendrovė „SCI C.“, kuri nėra niekaip susijusi su baudžiamąja byla ir joje kaltinamais asmenimis, patiria nepagrįstą žalą ir suvaržymus, taip pažeidžiami proporcingumo, teisingumo ir teisėtumo principai, apsunkinamos galimybės disponuoti bendrovei priklausančiu turtu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas vasarnamiui taikomas daugiau kaip 11 metų, visiškai nevertinant tokios procesinės prievartos priemonės taikymo termino pagrįstumo ir šios priemonės proporcingumo.
4.9. Skunde taip pat aptariama Vasarnamio vertė ir jos mažėjimas, kuris grindžiamas atitinkamais dokumentais. Advokatas pažymi, jog Vasarnamio pardavimo kaina 2014, 2017 m. siekė 12 000 000 Eur, o šiuo metu dėl taikomų apribojimų yra sumažėjusi iki 5 575 000 Eur. Bendrovė „SCI C.“ dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo prarado galimybę rasti šio turto pirkėją ir parduoti šį turtą, dėl to bendrovė patyrė 6 425 000 Eur žalą. Bendrovė ir toliau patiria ženklias išlaidas, susijusias su Vasarnamio išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, bendrovė „SCI C.“ svarsto galimybę kreiptis į EŽTT. Juo labiau, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos bendrovės „SCI C.“, kaip turto savininkės, nuo pat šios procesinės prievartos priemonės taikymo pradžios neinformavo apie turtui taikomus apribojimus, nesudarė galimybės ginčyti laikinio nuosavybės teisės apribojimo, taip esmingai pažeidžiant bendrovės teisę į nuosavybę ir teisę ginti savo pažeidžiamus interesus.
4.10. Gynėjas akcentuoja ir tai, kad tam tikram turtui, kuriam buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 2011 m. lapkričio 17 d. prokuroro nutarimu, 2018 m. balandžio 16 d. nutarimais buvo panaikintas. Kodėl vienam turtui procesinė prievartos priemonė yra panaikinta, o kita, tęsiama jau daugiau kaip 11 metų, nepaaiškinama nei skundžiamoje nutartyje, nei ankstesnėse Vilniaus apygardos teismo nutartyse.
Atsiliepimas
5. Civilinio ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BAB) banko S. atstovė advokatė Dovilė Armalytė atsiliepime į skundą prašo atmesti bendrovės „SCI C.“ skundą.
5.1. Atsiliepime pažymima, jog bendrovės „SCI C.“ prašymas nebetaikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo Vasarnamiui šioje byloje gautas tik 2023 m. gegužės 24 d., tai yra, praėjus beveik dvylikai metų nuo procesinės prievartos priemonės taikymo pradžios. Nepaisant to, kad šiuo metu formaliai V. A. nepriklauso nei bendrovė „SCI C.“, nei Vasarnamis, pagrindą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą suteikia precedentinę galią šioje situacijoje turinti kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018. Šioje nutartyje teismas sprendė, jog nepaisant to, jog dalis turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, registruota nuteistojo sutuoktinės vardu, kuri byloje nėra nuteistoji, turtui galima taikyti apribojimą, kadangi į turtą bus galima nukreipti išieškojimą – šis turtas iš tiesų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog teismas baudžiamojoje byloje turėjo teisę ir pareigą ex officio (savo iniciatyva) vertinti aplinkybes dėl sandorio tariamumo, taip pat ex officio konstatuoti tariamojo sandorio faktą ir teisines pasekmes. Vertinant, ar sandorių pripažinimas niekiniais klausimas nagrinėjant baudžiamąją bylą yra būtinas, reikia atsižvelgti, visų pirma, į tai, ar to sandorio sukeliamos pasekmės yra svarbios byloje sprendžiamiems klausimams, ar aplinkybės, patvirtinančios niekinio sandorio faktą, yra akivaizdžios ir joms nustatyti teismui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, tirti ir vertinti papildomų įrodymų, taip pat į bylos teisinį ir faktinį sudėtingumą, į gresiančių sankcijų pobūdį, pareikštų civilinių ieškinių kiekį ir žalos dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
5.2. Kaip nurodo civilinio ieškovo atstovė, teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, turi teisę ex officio vertinti aplinkybes dėl 2012 m. gegužės–birželio mėnesiais V. A., jo sutuoktinės, bendrovių „G. H. “ ir „N. H. “ sudarytų bendrovės „SCI C.“ akcijų perleidimo sandorių tariamumo, taip pat ex officio konstatuoti tariamojo sandorio faktą ir teisines pasekmes. Nepaisant to, kad šie akcijų perleidimo sandoriai sudaryti dar 2012 m., teismui šiuos sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškinio senatis netaikytina, kadangi niekinis sandoris negalioja nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šių sandorių sukeliamos pasekmės šioje baudžiamojoje byloje yra itin reikšmingos, kadangi jų pagalba V. A. siekė neteisėtai išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į šiuo metu maždaug 5 575 000 Eur vertės Vasarnamį tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtų patenkintas civilinis ieškinys. Aplinkybės, patvirtinančios niekinio sandorio faktą, yra akivaizdžios. Baudžiamoji byla teisiniu ir faktiniu požiūriu yra itin sudėtinga – kaltinamiesiems inkriminuojama daugybė nusikaltimų epizodų, jie kaltinami veikę organizuotoje grupėje, kaltinamojo akto apimtis siekia 500 lapų, bylos medžiagą sudaro daugiau nei 530 tomų, ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei 8 metus, medžiaga buvo renkama daugybėje užsienio jurisdikcijų, bylos nagrinėjimas teisme truko ketverius metus. Akivaizdu, kad civilinio ieškinio patenkinimo atveju V. A. BAB bankui S. negalės atlyginti visos turtinės žalos, kadangi areštuoto kaltinamųjų turto tik nedidele apimtimi užtenka įvykdyti pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus. V. A. nuo teismo slepiasi. Civilinio ieškinio patenkinimo atveju realizavus Vasarnamį bent iš dalies galėtų būti įvykdytas ieškiniu pareikštas reikalavimas, kompensuota bent nedidelė padarytos žalos dalis.
5.3. Kad sandoriai yra akivaizdžiai tariamieji, todėl niekiniai, anot civilinio ieškovo atstovės patvirtina šios aplinkybės:
5.3.1. Sandoriai, kuriais buvo perleistos bendrovės „SCI C.“ akcijos, yra ne tik tariamieji (fiktyvūs), bet ir prieštarauja gerai moralei bei viešajai tvarkai, kadangi šių sandorių tikslas buvo neteisėtas – jais siekta išvengti išieškojimo nukreipimo į šį turtą. Toks elgesys pažeidžia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti savo teise, kadangi yra draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
5.3.2. Formaliai kaip Vasarnamio savininkė Prancūzijos viešajame registre yra registruota nekilnojamojo turto bendrovė „SCI C.“. Šios bendrovės teisinė forma – Societe Civile Immobiliere (SCI) (Nekilnojamojo turto civilinė įmonė), kuri yra specifiškai pritaikyta nekilnojamojo turto valdymui. Ši bendrovė formalią nuosavybės teisę į Vasarnamį įgijo 2007 m. lapkričio mėnesį, kuomet bendrovės dalininkais buvo V. A. ir jo sutuoktinė. Taigi V. A. ir jo sutuoktinė Vasarnamį valdė per bendrovę „SCI C.“. Apie AB banko S. nacionalizavimą, galimas V. A. ir R. B. nusikalstamas veikas viešai pranešta dar 2011 m. lapkričio 16 d., apie tarptautinę V. A. paiešką ne tik nacionalinė, bet ir užsienio žiniasklaida rašė taip pat dar 2011 m. lapkričio mėnesį. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vasarnamiui pritaikytas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu (453 t., b. l. 83–85). Bendrovė „SCI C.“ į bylą pateikė į lietuvių kalbą neišverstą 2011 m. gruodžio 7 d. tam tikro turto ir nuosavybės perleidimo aktą (533 t., b. l. 72–80), iš kurio matosi, kad šio dokumento pagrindu V. A. perleido Vasarnamį kaip savo Didžiosios B. M. salose įsteigtai įmonei „P. L. “. Šis dokumentas patvirtina, kad 2011 m. gruodžio 7 d. Vasarnamiu kaip savo disponavo ne bendrovė „SCI C.“, o V. A.. Vasarnamio perleidimas, kaip tvirtinama atsiliepime, buvo vykdomas jo šalims puikiai suvokiant, kad sandoriu yra mažinama V. A. turto, iš kurio gali būti išieškoma, apimtis ir būtent to siekiant.
5.3.3. 2012 m. birželio–gegužės mėnesiais V. A. ir jo sutuoktinė savo turimas bendrovės „SCI C.“ akcijas perleido kipriečio C. N. valdomoms Kipre registruotoms įmonėms „N. H. “ ir „G. H. “ (2012 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. birželio 6 d.). Tuo metu C. N. taip pat perėmė bendrovės „SCI C.“ vadovaujančias pareigas – 2012 m. gegužės 21 d. tapo vadovu, tokiu jį paskyrus 2012 m. gegužės 3 d. neeiliniam akcininkų susirinkimui. Minėtais akcijų perleidimo sandoriais formaliai buvo panaikintas ryšys tarp V. A. ir jo sutuoktinės, bendrovės „SCI C.“ ir Vasarnamio. Akcijų perleidimo metu ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu buvo žinoma apie įtarimus V. A., apie jo turtui taikomus arba ketinamus taikyti areštus. Taigi kiprietis C. N., būdamas patyręs ir versle ilgus metus veikiantis asmuo, daugybėje įmonių užimantis įvairias pareigas, neabejotinai turėjo žinoti apie ribojimus, taikomos V. A. turtui.
5.3.4. Kiprietis C. N. yra ir kitos nekilnojamojo turto bendrovės („SCI T.“) vadovas. Šios bendrovės formaliai valdomam turtui šioje baudžiamojoje byloje taip pat taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kadangi vienintelė šios bendrovės akcininkė yra Kipro bendrovė „P. H. L.“, kurios faktinio savininko anketoje nurodytas V. A.. Iki C. N. perimant vadovo pareigas, bendrovei „SCI T.“ vadovavo V. A. žmona. Todėl negalima „sutapimu“ pavadinti aplinkybės, kad būtent C. N. vadovauja bendrovėms, kurios iki baudžiamojo persekiojimo pradžios priklausė V. A.. Taigi bendrovės „SCI C.“ skunde dėstoma istorija apie tariamą „sąžiningumą“ ir „ryšio su V. A. nebuvimą“ yra visiškai nepagrįsta ir klaidinanti.
5.3.5. C. N., bendrovių „N. H. “ ir „G. H. “ valdytojas, žinojo apie Vasarnamiui taikomą areštą akcijų perleidimo metu – Prancūzijos Respublikos Paryžiaus apeliacinio teismo Paryžiaus didžiosios instancijos teismo 2012m. birželio 1 d. nutartis apriboti nuosavybės teises į Vasarnamį bendrovei „SCI C.“ registruotu paštu įteikta 2012 m. birželio 4 d. (454 t., b. l. 113).
5.3.6. Kiprietis C. N. ir V. A. yra susiję ir per kitą Kipro bendrovę „P. H. L.“, kuri tiesiogiai dalyvavo vienoje iš inkriminuojamų veikų schemų. Konkrečiai per šią bendrovę, įkeičiant AB banko S. turtą, buvo imamos milijoninės paskolos iš „H.“ banko Šveicarijoje, o gautos lėšos naudojamos V. A. asmeniniams poreikiams (liudytojo A. R. parodymai). Bendrovė „P. H. L.“ yra kontroliuojama V. A., kaip minėta, jis nurodytas kaip šios bendrovės savininkas (322 t., b. l. 86, 87, 195–200). Bendrovės „P. H. L.“ buveinės adresas yra identiškas bendrovės „G. H. “ buveinės adresui.
5.3.7. Dėl bendrovės „SCI C.“ akcijų perleidimo atsiliepime taip pat nurodoma, jog ant į baudžiamąją bylą pateikto dokumento yra akivaizdžiai ne V. A., o kito asmens parašas. Taigi pats V. A. savo parašu nėra išreiškęs valios perleisti bendrovės „SCI C.“ akcijas.
5.3.8. Be to, absoliučiai jokiuose dokumentuose neminima ir neakcentuojama konkreti kaina, už kurią buvo perleistos akcijos. Nors kaina, atsižvelgiant į tai, kad bendrovei „SCI C.“ priklausė 8 mln. Eur vertės Vasarnamis, turėjo būti ženkli.
5.3.9. Iš viešai prieinamų duomenų matosi, kad C. N. yra susiję su keliomis dešimtimis Kipro įmonių, kuriose užima įvairias pareigas. Tad galima įtarti, kad jis yra „etatinis“ įvairių bendrovių „statytinis vadovas“, tarp kurių – ir bendrovės „SCI C.“. Didžiosios dalies šių Kipro įmonių, su kuriomis susijęs C. N., buveinės adresas sutampa su V. A. kontroliuojamos įmonės „P. H. L.“ buveinės adresu.
5.3.10. Atsiliepime pažymima ir tai, kad nors bendrovė „SCI C.“ nurodo, neva viena iš jos akcininkių yra bendrovė „N. H. “, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad tokia bendrovė nebeegzistuoja, kadangi dar 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo išregistruota.
5.4. Apibendrindama civilinio ieškovo atstovė pažymi, jog bendrovės „SCI C.“ akcijų perleidimas buvo fiktyvus (apsimestinis), siekiant išvengti galimo išieškojimo iš asmeninio V. A. ir jo sutuoktinės turto. Įsiteisėjus nuosprendžiui šioje baudžiamojoje byloje, jeigu juo būtų tenkinamas BAB banko S. civilinis ieškinys, o bendrovės „SCI C.“ perleidimo sandoriai būtų pripažinti niekiniais, nebūtų kliūčių priverstine tvarka realizuoti Vasarnamio ir gautais pinigais bent jau iš dalies atlyginti dėl V. A. veiksmų patirtą žalą.
5.5. Atsiliepime pažymima, jog taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas proporcingumo principo nepažeidžia. Civilinis ieškovas – BAB bankas S., šioje byloje civiliniame ieškinyje prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 376 175 691,97 Eur turtinės žalos. Šiuo metu areštuoto ir kaltinamųjų turimo turto tik nedidele dalimi užtenka įvykdyti civilinio ieškinio reikalavimus. Taigi laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimas tik dar labiau apsunkintų nuosprendžio, kuriuo gali būti tenkinamas civilinis ieškinys, vykdymą.
5.6. Civilinio ieškovo atstovė taip pat primena Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodytus motyvus dėl galimo Vasarnamio pripažinimo nusikalstamos veikos rezultatu (Vasarnamis įgytas gavus banko finansavimą 2007 m. pabaigoje, o V. A. veikos buvo galimai daromos 2008–2011 m.). Nors bendrovei „SCI C.“ yra žinomi tokie teismo motyvai, nei su skundu, nei anksčiau byloje ši bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovė „SCI C.“ paskolą bankui sumokėjo savarankiškai ir teisėtu būdu gautomis lėšomis. Tai tik patvirtina, kad tokių įrodymų nėra, o Vasarnamio įsigijimas buvo finansuojamas iš AB banko S. per nusikalstamas schemas V. A. pasisavintomis lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vasarnamiui buvo pratęstas pagrįstai, nustačius šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus, o į didžiąją dalį bendrovės „SCI C.“ atstovo skundo argumentų buvo atsakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje (skundas Nr. 1S-303-579/2023).
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės teisė „gali būti ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucine teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ji, kaip ir bet kuri kita procesinės prievartos priemonė, turi būti skiriama teisėtai, pagrįstai, taip pat tik siekiant proceso tikslų. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, skyrimo ir pratęsimo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151, 152 straipsniuose. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
8. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas ir V. A., civilinį ieškinį pareiškė BAB bankas S.. Civilinis ieškovas iš kaltinamųjų V. A. ir R. B. prašo priteisti didesnę nei 300 000 000 Eur sumą. Taigi siekis užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, kaip laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas, šioje situacijoje yra akivaizdus. Visgi pažymėtina, jog net ir pripažinus V. A. kaltu dėl jam šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, atitinkamai patenkinus civilinį ieškinį ir priteisus (galimai) nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, šios žalos išieškojimas galėtų būti nukreiptas būtent į V. A. turtą. Bendrovės „SCI C.“ atstovas, kaip ir ankstesniame, taip ir šiame skunde aukštesnės instancijos teismui šią aplinkybę ir bando paneigti – advokatas tvirtina, jog Vasarnamis, nuosavybės teisės į kurį buvo apribotos, tiek prieš inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir po to, priklausė ir šiuo metu priklauso bendrovei „SCI C.“, o ne V. A.. Civilinio ieškovo atstovė atsiliepime pripažįsta, jog Vasarnamis formaliai išties priklauso bendrovei „SCI C.“, tačiau kartu pateikia argumentus, jog V. A. šiuo turtu disponavo kaip savo. Kaip minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje, aplinkybė, kam visgi priklauso Vasarnamis ir kas yra tikrasis (faktinis) šio turto savininkas – V. A. ar kitas asmuo, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą ir konstatuota pirmosios instancijos teismo priimtame baigiamajame akte, pirmosios instancijos teismui įvertinus baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus, proceso dalyvių argumentus dėl turto priklausomybės.
9. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, ištyrus visus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis gali būti atsakyta ir į klausimą, ar bendrovės „SCI C.“, kuri įvardinama kaip Vasarnamio savininkė, akcijų perleidimas 2012 m. gegužės–birželio mėnesiais, buvo realus sandoris, ar visgi yra pagrindas tokį sandorį pripažinti tariamuoju (niekiniu). Dėl 2012 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. birželio 6 d. sutarčių, kuriomis V. A. ir jo sutuoktinė perleido bendrovės „SCI C.“ akcijas bendrovėms „G. H. “ ir „N. H. “, advokato Mindaugo Bliuvo ir civilinio ieškovo atstovės advokatės Dovilės Armalytės pozicijos aiškiai išsiskiria – pirmasis tvirtina, jog bendrovės „SCI C.“ akcijų perleidimas buvo teisėtas, todėl ši bendrovė šiuo metu nėra niekaip susijusi nei su V. A., nei su jo šeimos nariais, tuo tarpu advokatės Dovilės Armalytės teigimu, bendrovės „SCI C.“ akcijos buvo perleistos bendrovėms, kurios faktiškai yra kontroliuojamos V. A.. Jog minėti akcijų perleidimo sandoriai galimai buvo fiktyvūs, nors ir nepateikdamas dėl to išsamesnių argumentų, taip pat pažymi apygardos teismas skundžiamoje nutartyje. Kaip minėta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius. Tokį procesinį sprendimą turi teisę priimti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog iki tol neginčytų sandorių ex officio pripažinimas niekiniais, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti išimtinė priemonė. Išimtinį tokių klausimų sprendimo nagrinėjant baudžiamąsias bylas pobūdį lemia tiek gana skirtingos procesinės taisyklės, be kita ko, nevienodi įrodinėjimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose standartai, tiek suinteresuotų asmenų galimybės ginti, jų manymu, pažeistas savo teises. Vertinant, ar sandorių pripažinimo niekiniais (tariamaisiais, apsimestiniais) klausimas nagrinėjant baudžiamąją bylą yra būtinas, reikia atsižvelgti, visų pirma, į tai, ar to sandorio sukeliamos pasekmės yra svarbios baudžiamojoje byloje sprendžiamiems klausimams, ar aplinkybės, patvirtinančios niekinio sandorio faktą, yra akivaizdžios ir joms nustatyti teismui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, tirti ir vertinti papildomų įrodymų, taip pat į baudžiamosios bylos teisinį ir faktinį sudėtingumą, į gresiančių baudžiamųjų sankcijų (be kita ko, į tai, ar tarp jų yra turtinio pobūdžio sankcijų) ir baudžiamojo poveikio priemonių (taip pat ir turto konfiskavimo taikymo galimybę) pobūdį, pareikštų civilinių ieškinių kiekį ir žalos dydžius ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Nurodytas aplinkybes šiuo atveju turi įvertinti bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, kuris turės priimti sprendimą ne tik dėl V. A. kaltės (nekaltumo), bet ir dėl šiam asmeniui taikomų procesinių prievartos priemonių bei tolesnio jų taikymo (vykdymo procese).
10. Į skundo argumentus (kurie buvo keliami ir ankstesniame bendrovės „SCI C.“ skunde), susijusius su galimu Vasarnamio konfiskavimu, taip pat atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje. Vasarnamis, kaip galima suprasti iš bendrovės „SCI C.“ skundo, buvo įgytas gavus banko finansavimą (dėl ko šiam turtui ir taikoma hipoteka). Taigi nors Vasarnamis, kaip teigiama skunde, įsigytas 2007 m. lapkričio 21 d., atsiskaitymas už šį Vasarnamį bankui, akivaizdu, buvo vykdomas ir V. A. inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu (2008–2011 m.), kas vėlgi leidžia manyti, jog šie mokėjimai galėjo būti vykdomi ir iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Kaip teisingai pažymėta civilinio ieškovo atstovės atsiliepime, nors šie teismo argumentai bendrovės „SCI C.“ atstovui ir buvo žinomi, kartu su skundu (ar anksčiau į baudžiamąją bylą), nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, jog bendrovė už Vasarnamį mokėjo savo lėšomis. Taigi laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – galimas turto konfiskavimas, šiuo atveju nėra išnykęs, kadangi įmokos už Vasarnamį bankui galėjo būti mokamos taip pat ir iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, kas sudarytų pagrindą pripažinti tokį turtą nusikalstamos veikos rezultatu.
11. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turi būti proporcingos. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginta civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala, užtikrintas (išplėstinis) turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar nebus neproporcingai apribotos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymąsi taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas, be kita ko, tuo aspektu, kad turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą ir vertinant šios procesinės prievartos priemonės taikymo proporcingumą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė. Tai daroma tam, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei yra būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas). Tokios praktikos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje (pavyzdžiui, 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38359/13).
12. Palyginus Vasarnamio vertę, kuri įvardijama bendrovės „SCI C.“ skunde (5 575 000 Eur), su byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžiu (376 175 691,97 Eur), net ir įvertinus aplinkybę, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje byloje taikomas ir kitam kaltinamųjų turtui, pagrindo pripažinti proporcingumo principo pažeidimą, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi nėra. Sprendžiant dėl taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo proporcingumo principo kontekste svarbu įvertinti ir kitas šiam klausimui aktualias aplinkybes, kurias pagrįstai akcentuoja civilinio ieškovo atstovė atsiliepime į skundą – kaltinamiesiems inkriminuojama daugybė nusikaltimų epizodų, jie kaltinami veikę organizuotoje grupėje, kaltinamojo akto apimtis siekia 500 lapų, bylos medžiagą sudaro daugiau nei 530 tomų, ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei 8 metus, medžiaga buvo renkama daugybėje užsienio šalių, bylos nagrinėjimas teisme truko ketverius metus. Taigi nagrinėjama baudžiamoji byla išties yra itin didelės apimties, kas pagrindžia ilgą laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminą. Svarbu šiuo atveju ir tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iš esmės yra baigtas, sprendimo paskelbimas numatytas 2024 m. rugpjūčio mėnesį, taigi procesinė prievartos priemonė nebus taikoma neribotą laiką.
13. Nors bendrovės „SCI C.“ atstovo skunde pažymima, neva Lietuvos teisėsaugos institucijos bendrovės „SCI C.“, kaip turto savininkės, nuo pat šios procesinės prievartos priemonės taikymo pradžios neinformavo apie turtui taikomus apribojimus, nesudarė galimybės ginčyti laikinio nuosavybės teisės apribojimo (4.9. pastraipa), skunde taip pat pateikiami ir visiškai priešingi argumentai – kada Prancūzijos Respublikoje priimta teismo nutartis dėl arešto Vasarnamiui buvo įteikta bendrovei „SCI C.“ (4.4. pastraipa). Taigi nors bendrovės atstovams apie turto areštą, kaip teigiama skunde, tapo žinoma dar 2012 m., taikomi apribojimai bendrovei nesudarė didesnių problemų daugiau nei dešimtmetį, kuomet 2023 m. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą prašant panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Ši aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog proporcingumo principas taikant Vasarnamiui laikiną nuosavybės teisės apribojimą visgi nėra pažeistas.
14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindai taikyti BPK 151 straipsnyje įtvirtintą procesinę prievartos priemonę nėra išnykę, todėl skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
bendrovės „SCI C.“ atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą nekilnojamajam turtui atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.