Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja G. V. prašė patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą AB „Aušra“ bankroto byloje 56 241,98 Lt (b.l. 8). Prašyme nurodė, jog pagal 2004 07 12 darbo sutartį dirbo AB „Aušra“ buhaltere. Pagal darbo sutartį jai turėjo būti mokamas 933 Lt – 2 900 Lt skirtingais laikotarpiais atlyginimas kas mėnuo. Darbo sutartis buvo nutraukta 2014 01 20. Įmonė jai liko skolinga 32 021,11 Lt darbo užmokesčio; 19 930,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio; 3 078,96 Lt delspinigių; 85,62 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo delspinigių; 890,45 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio; 235,44 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio.

Šalies argumentai

B AB „Aušra“ administratorius pareiškime (b.l. 4-7) dėl šio kreditorinio reikalavimo nurodė, kad sutinka, jog būtų patvirtintas kreditorinis reikalavimas 42 432,58 Lt ( 32 021,11 Lt darbo užmokesčio ir 10 411,47 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką). Pareiškime nurodė, jog sutinka su neišmokėto darbo užmokesčio suma. Vadovaujantis DK 141 str. 2 d. darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą laiką. Tuo atveju, kai darbuotojas nėra kaltas dėl tokio uždelsimo, darbdaviui kyla DK 141 str. 3d. nustatytos pasekmės. DK 141 str. 3d. paskirtis yra dvejopa: pirma, šioje teisės normoje yra nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos ir antra, tai yra sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Vadovaudamasis proporcingumo principu, CK 1.5 str. įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais; atsižvelgus į tai, kad bankroto byla AB „Aušra“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2014 06 09 nutartimi, administratorius prašo su šia data, t.y. 2014 06 09 sieti DK numatytos sankcijos galiojimo pabaigą. Atsižvelgus į tai, jis prašo reikalavimą dėl uždelsto atsiskaityti laiko mažinti. Administratorius nurodo, jog sutinka su reikalavimu šioje dalyje – 10411,47 Lt . Palūkanų ir delspinigių dalyje reikalavimo prašo netenkinti, kadangi šiuo atveju taikytinos DK normos, kurios palūkanų nenumato. 5 procentų palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo taip pat nepriteistinos, nes jas reglamentuoja CK normos, o šis institutas darbo teisiniuose santykiuose netaikytinas.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat pateikė kreditorinį reikalavimą 19 930,40 Lt ir nurodė, jog tai yra vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Vadovaujantis DK 141 str. 2d. darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą laiką. Administratorius sutinka, jog dėl uždelsimo atsiskaityti darbuotojo kaltės nėra. Tačiau administratoriaus nuomone, G. V. uždelstas atsiskaityti laikas turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo, o ne nuo jos įsiteisėjimo dienos. Tokią poziciją administratorius argumentuoja CK 1.5 str. įtvirtintais principais: sąžiningumas, teisingumas, protingumas, bei proporcingumo. Tačiau teismas su tokia administratoriaus pozicija nesutinka ir štai dėl ko: ĮBĮ 10str. 7d. 2p. nustato, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas išmokų, susijusių darbo santykiais, skaičiavimas. Taigi, kitaip skaičiuoti, nei numato įstatymas teismas neturi teisinio pagrindo, todėl sprendžia, kad G. V. finansinis reikalavimas 19 930,40 Lt dalyje yra pagrįstas, todėl patenkintinas.