Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškininį pareiškimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovui L. A., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 450 Eur. Iš šios sumos atėmus 80 Eur išmoką vaikui, likusi 370 Eur suma turi būti paskirstyta tarp tėvų.

Atsakovas L. A. gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą (procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu) per teisės aktų nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė.

Trečiasis asmuo R. P. gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą (procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu) per teisės aktų nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Trečiasis asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko, teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, jog su pateiktu ieškiniu sutinka ir jam neprieštarauja.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, ieškininis pareiškimas turi būti tenkintinas. Patenkinus ieškininį būtų užtikrinti būtiniausi vaiko poreikiai bei išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir augančius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad remiantis (duomenys neskelbtini) išduotu gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. K., gimusia (duomenys neskelbtini) ir L. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (I t., el.b.l. 5). Remiantis Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Dūkšto seniūnijos 2022 m. rugsėjo 22 d. pažyma Nr. (2022-164-PD)-40, E. K. nuo 2017 m. rugsėjo 4 d., kartu su dukra M. A., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (I t., el.b.l. 6). Remiantis Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. pažyma Nr. SP28-354, E. K. gaunamos pajamos (išmokos vaikui su vienkartine pašalpa ir vienkartine įmoka vaikui) sudarė vidutiniškai 123 Eur į mėnesį (I t., el.b.l. 7). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. (11.4E)KA_PZIE-7842, E. K. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vaiko priežiūros išmoka (I t., el.b.l. 8-11), jos draudiminis laikotarpis yra nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2024 m. birželio 9 d. (I t., el.b.l. 38). Vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-C-2022-04156, ieškovei E. K. paskirtas atstovas advokatas E. L., atleidžiant ieškovę 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (I t., el.b.l. 13-14). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustačius, jog atsakovas L. A. jau moka savo kito nepilnamečio vaiko – sūnaus Š. A., gimusio (duomenys neskelbtini), kurį atstovauja įstatyminė atstovė (motina) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) (I t., el.b.l. 39), išlaikymui periodines išmokas – po 150,00 Eur kas mėnesį, R. P. į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu (I t., el.b.l. 15-16, 18-20). Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašu nustatyta, jog atsakovo L. A. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (deklaruota gyvenamoji vieta) yra (duomenys neskelbtini) (I t., el.b.l. 32), pažymoje apie asmens darbovietę, nustatyta, jos atsakovas L. A. verčiasi individualia veikla (ne pagal verslo liudijimą ) (I t., el.b.l. 31).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

20Kasacinis teismas yra pateikęs CK 3.192 straipsnio analizę, kurioje išaiškinta, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, numatytus tiek įstatymuose, pavyzdžiui, CK 1.5, 3.3 straipsniai, bei suformuluotus teismų praktikoje, kurių vienas – protingų vaiko poreikių kriterijus. Protingi vaiko poreikiai suprantami kaip vaiko poreikiai, kuriuos lemia nepilnamečio individualūs gabumai, polinkiai, taip pat amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti, pirma, protingus vaiko poreikius ir, antra, tėvų turtinę padėtį, t. y. būtina analizuoti įstatyme įtvirtintą tėvų turtinės padėties kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) bei vieną iš teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių – protingus vaiko poreikius.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti 450 Eur. Iš šios sumos atėmus 80 Eur išmoką vaikui, likusi 370 Eur suma turi būti paskirstyta tarp tėvų.

Ieškovė nurodo, jog ji šiuo metu nedirba, kadangi augina vaiką iki trejų metų. Gauna 341 Eur dydžio socialinę pašalpą. Gauti didesnes pajamas šiai dienai galimybių neturi. Pragyvenimui lėšų nepakanka, ieškovės, kuri augina viena mažametę dukrą, turtinė padėtis yra sunki. Ieškovė žino, jog atsakovas oficialiai nedirba, dirba neoficialiai statybose, yra sveikas ir darbingas. Kadangi ieškovei tenka kasdieniai vaiko priežiūros rūpesčiai, atsakovas vaiko nelanko, ieškovė prašo nukrypti nuo vaiko išlaikymo lygių dalių principo ir priteisti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė gyvena jos seseriai I. M. nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (I t., el.b.l. 51-53), nekilnojamojo turto neturi, nedirba, kadangi šiuo metu (nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2024 m. birželio 9 d.) yra vaiko priežiūros atostogose, gaunamas pajamas sudaro apie 341 Eur dydžio socialinė pašalpa. Atsakovas L. A. verčiasi individualia veikla (ne pagal verslo liudijimą ), moka savo kito nepilnamečio vaiko – sūnaus Š. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas – po 150,00 Eur kas mėnesį. Duomenų apie savo pajamas atsakovas teismui nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, susijusių su atsakovo geranorišku rūpinimusi savo vaikais, aktyviu dalyvavimu jų ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikio ir atostogų praleidimu kartu, kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo konkrečiu atveju. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes uždirbti pinigines lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui. Taip pat pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Šioje byloje aktualus CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo, amžiaus bei kitų. Taigi CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Konkretus išlaikymo dydis nustatomas kiekvienam vaikui ir priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių poreikių ir jo tėvų galimybių teikti išlaikymą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikui, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš atsakovo L. A. priteistinas nepilnametės dukters M. A., gimusios 2021 m. spalio 18 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2022 m. spalio 10 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (CK 3.157 str., 3.272 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54). Tėvas (motina) priteistą išlaikymą vaikui tvarko uzufrukto teise (Civilinio kodekso 3.185 str. 1 d.).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė E. K. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti M. A. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad mažametė M. A. gyvena su motina E. K., tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas nuomonės šiuo klausimu nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, mažametės M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su E. K..

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo L. A. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei 2022 m. rugsėjo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-C-2022-04156, paskirtas atstovas advokatas E. L., atleidžiant ieškovę 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (I t., el.b.l. 13-14). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. pažymą Nr. APD-2023-02084 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 221,67 Eur advokato užmokestis (I t., el.b.l. 85-88). Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 221,67 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 42,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl 42,20 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis 200 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis iki Militos pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2022 m. spalio 10 d., mokamą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. K..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 221,67 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 42,20 Eur (keturiasdešimt du eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.