- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-887-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07230-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- D. U.
- Trečiasis asmuo
- UAB „MCB Finance“, UAB „4finance“
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-887-538/2016
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-07230-2014-0)
NU TARTIS
2016 m. birželio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui A. U., tretiesiems asmenims UAB „MCB Finance“, UAB „4finance“, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus, kuris sudaro 6313,72 Eur, priteisti 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams vykdys ieškovė. Nurodė, kad bendras gyvenimas su atsakovu nutrūko maždaug prieš trejus metus, nes dėl atsakovo netinkamo elgesio, girtavimo, smurto prieš ją ir vaikus naudojimo gyvenimas šeimoje tapo nebeįmanomas. Kadangi vaikų poreikiais, auklėjimu, kasdieniais reikalais rūpinasi ji, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Atsakovas neteikia išlaikymo vaikams. Mano, jog prašoma priteisti išlaikymo suma yra reali, atitinkanti tik minimalius vaikų poreikius – maistui, rūbams, higienos priemonėms, buities išlaidoms, ugdymui bei mokymui, užklasinei veiklai, laisvalaikiui. Bendro turto su atsakovu neįgijo, tik automobilį, kurį prašo palikti jai, o kreditus ėmė savo vardu, todėl juos pati ir grąžins. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir neturtinės žalos atlyginimą, nes ji buvo priversta nuolat kęsti fizines bei dvasines kančias, baimę, įtampą, kreipėsi net psichologinės pagalbos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą tarp A. U., gim. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. U., gim. . (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. . (duomenys neskelbtini)), nutraukė dėl atsakovo A. U. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: U., U.. Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisė. Nustatė nepilnamečių vaikų M. U., gim. . (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. . (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. U.. Priteisė iš atsakovo A. U. nepilnamečių vaikų M. U. ir A. U. išlaikymui po 145 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos – 2014-06-17, iki vaikų pilnametystės kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę D. U.. Santuokoje įgytą turtą – automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei D. U.. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus UAB „MCB Finance“ ir UAB „4finance“ vykdys ieškovė D. U.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. U. ieškovei D. U. 59,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. U. į valstybės biudžetą 145 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo nurodė vykdyti skubiai. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovas buvo nuteistas ne tik už ieškovei padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir už sūnui sukeltą fizinį skausmą. Taip pat nurodė, kad ginčo dėl nepilnamečio M. U. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, abi šalys sutinka, kad nepilnametis sūnus turėtų gyventi su mama, šalių sūnus jau šiais metais taps pilnamečiu. Teismas padarė išvadą, kad nepilnametės A. U. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama. Teismas pažymėjo, kad šiame gyvenimo etape mergaitės, mergaitei . (duomenys neskelbtini) metų, raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas, nes mergaitės lytinis identitetas formuojasi tapatinantis su motina ir jokia tėvo, netgi geriausia priežiūra, niekada visiškai neatstos mamos. Teismo nuomone, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, šiai dienai atitiktų proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties principo esmę, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad iš byloje surinktų duomenų nenustatyta, jog atsakovas būtų nustojęs vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl konstatuoti, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nėra jokio pagrįsto pagrindo. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė nei neturtinės žalos atsiradimo fakto, nei jos dydžio, byloje nenustatyta, kad D. U. dėl santuokos iširimo buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai, išgyvenimai, dėl kurių jos būklė šiuo metu būtų ypatingai bloga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų, nepilnametės dukros A. U., gim. . (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo momento; priimti naują sprendimą skundžiamojo sprendimo dalyje: santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukros A. U., gim. . (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu (tėvu) ir pakeisti išlaikymo dukrai priteisimo momentą - nuo . (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad su skundžiamuoju teismo sprendimu nesutinka dalyje dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei; nepilnametės dukros A. U., gim. . (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai A. momento - nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2014-06-17. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė materialinės teisės normas, kas galėjo įtakoti neteisėto sprendimo priėmimą. Teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nuo 2010 metų visiškai nesirūpino šeima, neprižiūrėjo nepilnamečių vaikų, vėlai vakarais grįždavo į namus, nors niekur nedirbo, provokavo šeimoje barnius. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad 2014 metais sūnus M. buvo pašalintas iš mokyklos už alkoholio vartojimą. Atsakovui nežinant, ieškovė ėmė greituosius kreditus, kuriuo naudojo savo asmeninėms reikmėms, o ne šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovui žinoma, kad ieškovė nuo 2009 metų buvo neištikima. Teismas vadovavosi Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, jog tėvai nesilaiko bendravimo tvarkos, A. U. savo nuožiūra renkasi su kuo ir kiek bendrauti, gyvenamąją vietą keičia spontaniškai, tačiau teismas nevertino pirminės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kurioje buvo nurodyta, kad nepilnametei A. geriau būtų gyventi su atsakovu, t. y. su tėvu. Be to, sprendime paminėtas 2015-08-26 - 12-18 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog šiuo metu savo dukra, jos poreikiais bei jos asmenybės raida geriau geba pasirūpinti jos mama, kadangi mama labiau mėgina atliepti dukros poreikius, tačiau mergaitės ryšys su abiem tėvais yra tvirtas, grįstas pasitikėjimu, jai itin aktualūs santykiai su abiem tėvais. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nevertino ieškovės galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, ieškovės šeimos aplinkos sąlygų, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Šias aplinkybes (sąlygas) nurodė Vaiko teisių apsaugos skyrius pirminėje išvadoje, kur pasisakyta, kad pagal ieškovės gyvenamąją vietą . (duomenys neskelbtini) (jos motinos bute) nėra tinkamų sąlygų vaiko gyvenimui ir raidai. Esant nenuoseklioms Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoms, teismas (būdamas aktyvus šeimos bylose) visiškai nesidomėjo nepilnametės dukros A. nuomone ir teisme jos neapklausė, nors dukra, būdama . (duomenys neskelbtini) metų amžiaus gali tinkamai teikti savo nuomonę ir pasirinkimą su kuo iš tėvų norėtų gyventi. Ši aplinkybė yra pagrindinė priežastis, dėl ko prašoma pakeisti teismo sprendimą šioje dalyje. Teismas sprendime nurodė, kad A. U. nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. sausio mėn. gyveno su tėvu. Atsakovas teisme nurodė, kad nepilnametė dukra su juo gyveno ir pilnai buvo jo išlaikoma nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015-09-01, kai dukra pradėjo mokytis mokykloje. Ieškovė to fakto neginčijo, tačiau teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai A. nuo ieškinio pateikimo teisme dienos - 2014-06-17, kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir CK 3.200 str. nuostatų, todėl prašo pakeisti išlaikymo dukrai priteisimo momentą, nurodant, kad išlaikymas dukrai iš atsakovo priteisiamas nuo 2015-09-01 iki dukros pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis naudojo smurtą prieš sutuoktinę ir kitus šeimos narius. Ieškovės nuomone, pagrįsta teismo išvada, kad šiame gyvenimo etape nepilnametės šalių dukters interesus geriau užtikrins mergaitės mama. Taip pat nurodo, kad nesutinka, jog išlaikymas būtu priteisiamas nuo 2015-09-01, nes duktė pas tėvą gyveno tik epizodiškai, todėl nereiškia, kad atsakovas dukterį visiškai išlaikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės skundžia teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pagrindo, nepilnametės dukros A. U., gim. . (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo momento, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiais klausimais.
Nustatyta, kad ieškovė D. U., gim. . (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. U., gim. . (duomenys neskelbtini) , sudarė santuoką . (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys turi du nepilnamečius vaikus – M. U., gim. . (duomenys neskelbtini) , ir A. U., gim. . (duomenys neskelbtini) . VĮ Registrų centro duomenimis šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. VĮ Regitra pažymos patvirtina, jog atsakovės vardu yra registruotas automobilis R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VSDFV duomenimis tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu vykdo individualią veiklą.
Dėl sutuoktinių kaltės.
Apeliantas argumentuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė nuo 2010 metų visiškai nesirūpino šeima, neprižiūrėjo nepilnamečių vaikų, vėlai vakarais grįždavo į namus, nors niekur nedirbo, provokavo šeimoje barnius. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad 2014 metais sūnus M. buvo pašalintas iš mokyklos už alkoholio vartojimą. Atsakovui nežinant, ieškovė ėmė greituosius kreditus, kuriuo naudojo savo asmeninėms reikmėms, o ne šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovui žinoma, kad ieškovė nuo 2009 metų buvo neištikima. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos 3K-3-2/2011; kt.).
Pažymėtina, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Kaip byloje nustatyta, 2014-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2015-03-12), atsakovas pripažintas kaltu už tai, kad sukėlė savo sūnui M. U. fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą ir 2014-04-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas (įsiteisėjo 2014-05-31), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu už tai, kad sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ieškovei. Taip pat tai, jog sutuoktiniai konfliktuoja patvirtina 2010-06-16, 2010-07-14, 2013-10-09, 2010-11-09, nutarimai, taigi esant tokiems įrodymams byloje bei atsižvelgiant į CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. U. kaltės, nes pastarasis naudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės ir kitų šeimos narių atžvilgiu ir už tai yra nuteistas.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Nors atsakovas ir nurodo, kad ieškovė nuo 2010 metų visiškai nesirūpino šeima, neprižiūrėjo nepilnamečių vaikų, vėlai vakarais grįždavo į namus, nors niekur nedirbo, provokavo šeimoje barnius, nuo 2009 metų buvo neištikima, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės veiksmai galėjo būti sąlygoti atsakovo veiksmų, tai yra, tiek psichologinio, tiek fizinio smurto naudojimo pasekoje.
Dėl nepilnametės A. U. gyvenamosios vietos nustatymo.
Apeliantas argumentuoja, kad teismas nevertino pirminės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kurioje buvo nurodyta, kad nepilnametei A. geriau būtų gyventi su atsakovu, t. y. su tėvu. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka.
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis).
Kaip byloje nustatyta, 2015-08-26 – 12-18 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog šiuo metu savo dukra, jos poreikiais bei jos asmenybės raida geriau geba pasirūpinti jos mama, kadangi mama labiau mėgina atliepti dukros poreikius (t.2, b. l. 15-27). Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, jog mergaitės gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama, kadangi per 2015 metus D. U. elgesys pasikeitė, ji bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, stengiasi vykdyti rekomendacijas, reaguoja į pastabas, priima paaiškinimus, tuo tarpu mergaitės tėvas elgiasi spontaniškai, yra linkęs konfliktuoti (t.2, b. l. 39-40).
Taigi iš bylos duomenų matyti, kad mergaitės gyvenamąją vietą su ieškove ieškinį rekomendavo tenkinti abi institucijos, tiek Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje, tiek ekspertizės išvadose yra duomenų, kad vaikui gyvenant su ieškove bus geriau užtikrinama jo raida, todėl atmesti šių institucijų rekomendacijas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra pagrindo. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu mergaitė gyvena su motina, nenustatyta aplinkybių, kad motinai netinkamai auklėja nepilnametę dukrą, taigi atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus (atsakovas pripažintas kaltu už tai, kad sukėlė savo sūnui M. U. fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą), pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu nepilnametės dukters interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jos mama.
Dėl išlaikymo priteisimo momento.
Apeliantas argumentuoja, kad išlaikymas šalių dukrai iš atsakovo turėjo būti priteisiamas nuo 2015-09-01 iki dukros pilnametystės, nes nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015-09-01 dukra gyveno pas jį. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.
Nustatyta, kad teismas priteisė iš atsakovo A. U. nepilnamečių vaikų M. U. ir A. U. išlaikymui po 145 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos – 2014-06-17, iki vaikų pilnametystės kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Byloje nėra ginčo, kad kurį laiką šalių nepilnametė dukra gyveno pas atsakovą ir tuo laikotarpiu atsakovas ją išlaikė. Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad (t. 2, b. l. 40), atsakovas nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio rūpinosi nepilnamete šalių dukra, kitų įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimus nėra, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga remtis Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodytais duomenimis, kad atsakovas šalių nepilnamete dukra rūpinosi nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio, taigi darytina išvada, kad išlaikymas iš atsakovo turėjo būti priteistas nuo 2015 m. sausio mėnesio, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė išlaikymo nepilnametei šalių dukrai priteisimo momentą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo keistina nustatant, kad išlaikymas nepilnametei šalių dukrai priteistinas ne nuo 2014-06-17, o nuo 2015-01-01, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė tik datą nuo kurios priteistinas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai, bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei A. U., gim. . (duomenys neskelbtini), pakeisti ir nustatyti, kad 145 eurų išlaikymas A. U., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas nuo 2015-01-01 iki jos pilnametystės.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.