Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovei D. U., jos atstovui advokatui Juozapui Surbliui, atsakovui A. U., atsakovo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui A. U., tretiesiems asmenims UAB „MCB Finance“, UAB „4finance“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kt., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės D. U. ieškinys, kuriuo ji prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus, kuris sudaro 6313,72 Eur, priteisti 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams vykdys ieškovė. Nurodo, kad bendras gyvenimas su atsakovu nutrūko maždaug prieš trejus metus, nes dėl atsakovo netinkamo elgesio, girtavimo, smurto prieš ją ir vaikus naudojimo, gyvenimas šeimoje tapo nebeįmanomas. Kadangi vaikų poreikiais, auklėjimu, kasdieniais reikalais rūpinasi ji, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, atsakovas net neteikia išlaikymo vaikams. Mano, jog prašoma priteisti išlaikymo suma yra reali, atitinkanti tik minimalius vaikų poreikius – maistui, rūbams, higienos priemonėms, buities išlaidoms, ugdymui bei mokymui, užklasinei veiklai, laisvalaikiui. Prašo priteisti iš atsakovo ir neturtinės žalos atlyginimą, kuri pasireiškė nuolatiniu jo smurtu prieš ją, dėl ko ji buvo priversta nuolat kęsti fizines bei dvasines kančias, baimę, įtampą, kreipėsi net psichologinės pagalbos. Bendro turto su atsakovu neįgijo, tik automobilį, kurį prašo palikti jai, o kreditus ėmė savo vardu, todėl juos pati ir grąžins.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį, papildomai paaiškino, kad atsakovas nuolat smurtavo jau daug metų, todėl gyventi su juo tapo nebeįmanoma, jis nesirūpino šeima, nedėjo pastangų ją išsaugoti. Kaip šeima nebegyvena jau daugiau kaip keturi metai. Atsakovas penkeriems metams buvo užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo, tačiau ištvėrė tik devynis mėnesius, vėliau vėl pradėjo aktyviai vartoti alkoholį. Visus uždirbtus pinigus išleisdavo savo pomėgiams, vaikų neišlaikė, jų prižiūrėti nepadėjo. 2014 metų rugsėjo viduryje išėjo iš buto Budelkiemio g., kur liko gyventi atsakovas su dukterimi. Sūnus M. negali gyventi su tėvu, nes tarp jų labai įtempta situacija, todėl jis gyvena su ja. Nuo santuokos sudarymo pradžios visi kartu gyveno Geležinkelio g. jos mamos bute, 2013 metų pabaigoje visi kartu persikėlė į Budelkiemio g., kur gyveno iki 2014 metų vasaros. Gyvenant kartu maistą abu su atsakovu pirko, už butą nemokėjo niekas. A. lanko mokyklą, mokslas nėra mokamas, mokyklos reikmenis pirko ir atsakovas, užsakinėjo pusryčius, ji pirko pratybas. M. mokosi siuvimo paslaugų ir verslo mokykloje. Palaiko reikalavimą dėl 145 Eur išlaikymo priteisimo kiekvienam vaikui. Neturtinę žala patyrė dėl atsakovo sukelto skausmo, muštynių.

Liudytojas M. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvų santykiai yra blogi, tėtis geria kasdien, o būdamas girtas priekabiauja prie mamos ir vaikų, mušasi. Tėtis muša mamą, jį, brolį. A. gyveno su tėvu, jis neleisdavo susitikti su seserimi, neįsileisdavo į butą, Budelkiemio g. Nežino, ar tėvas dirbo. Auklėtoja mokykloje dažniau skambina mamai.

Liudytojas E. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su tėvu negyvena jau daugiau nei metus. Konfliktai tarp tėvų kildavo dėl tėvo gėrimo, tėvas girtas mušdavo mamą, jį, brolį. Sesers nemušdavo niekada. Gyvenant šeimai kartu maistą pirkdavo mama. Šiuo metu jis stovi darbo biržoje, pinigų jam duoda mama. Mama kartais taip pat vartodavo alkoholį.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. V. teismo posėdžio metu pateikė išvadą byloje, nurodė, kad šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, žinoma dėl smurto šeimoje, dėl girtavimo. Remiantis ekspertų išvada, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, šiuo metu mergaitė ir gyvena su mama. Skyrius pastebėjo pokyčius motinos elgesyje į gerąją pusę. Pastaruoju metu vyko vaiko viliojimas dovanomis, toks tėvo elgesys yra netoleruotinas. Atsakovas linkęs be pagrindo konfliktuoti su skyriaus darbuotojais. Sūnus niekada nėra gyvenęs su tėvu, jis nori gyventi su mama, jis jau yra beveik pilnametis. Įvertinus šias aplinkybes, skyrius prašo teismo nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su motina. Mano, kad ieškiniu yra prašoma priteisti protinga išlaikymo suma. Dėl įsiskolinimo palieka spręsti teismui, bet pažymi, jog 2014 metais mergaitė gyveno su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. U., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Šalys turi du nepilnamečius vaikus – M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. VĮ Regitra pažymos patvirtina, jog atsakovės vardu yra registruotas automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VSDFV duomenimis tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu vykdo individualią veiklą. Laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2014-01-01 šeimai buvo paskirta socialinė pašalpa.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis girtavo, jos bei vaikų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nesirūpino šeima, o atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė nesirūpino šeima ir vaikais, motinos įtakota be jokio pagrindo kviesdavo policiją, keldavo konfliktus.

Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai konfliktuoja jau nuo 2010 metų. Tai patvirtina 2010-07-14, 2010-06-16, 2010-11-09, 2013-10-09 nutarimai, kuriais atsakovo A. U. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus BK 140 straipsnio pagrindu, pagal ieškovės pateiktus pareiškimus dėl fizinio atsakovo smurto jos atžvilgiu. 2013-11-20, 2013-09-09 nutarimais ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, neįrodžius A. U. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog nemušdavo ieškovės, o tik susistumdydavo, po ko pastaroji iškart kviesdavo policijos pareigūnus. Neigiamą įtaką jų šeimai darė ieškovės motina, kuri gyveno kartu su jais, ji kiršindavo šeimos narius. Iš atsakovo nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog dėl santuokos iširimo jis kaltiną ne ieškovę, o jos motiną. Teismas pažymi, jog ieškovė nėra atsakinga už atsakovo nesutarimus su jos mama. Liudytoju apklaustas šalių pilnametis sūnus E. U. paaiškino, kad tėvas nuolat vartojo alkoholį, tai patvirtino ir kitas šalių sūnus M. U.. Abu vaikai nurodė, jog būdamas girtas tėvas mušdavo ir juos, ir jų mamą. Tokius liudytojų paaiškinimus patvirtina ir 2014-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis (įsiteisėjo 2015-03-12), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu už tai, kad sukėlė savo sūnui M. U. fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą bei 2014-04-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas (įsiteisėjo 2014-05-31), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu už tai, kad sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ieškovei.

Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje nustačius, jog atsakovas buvo nuteistas ne tik už ieškovei padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir už sūnui sukeltą fizinį skausmą, įvertinus visų kitų byloje surinktų įrodymų visumą, įstatyme nustatytą prezumpciją, konstatuotina, jog santuoką iširo dėl atsakovo A. U. kaltės, nes pastarasis naudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės ir kitų šeimos narių atžvilgiu ir už tai yra nuteistas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovas byloje esančiais įrodymais šios prezumpcijos nepaneigė.

Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d., 3.169 str. 2 d.). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 str. 2 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

Ginčo dėl nepilnamečio M. U. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, abi šalys sutinka, kad nepilnametis turėtų gyventi su mama, šalių sūnus jau šiais metais taps pilnamečiu, teismo posėdžio metu pats taip pat išreiškė valią gyventi su mama, jo santykiai su tėvu itin konfliktiški. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepilnamečio M. U. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove D. U..

Aiškinantis aplinkybes dėl nepilnametės A. U. gyvenamosios vietos, nustatyta, jog nuo 2014 metų mergaitė nekartą keitė gyvenamąją vietą, gyvendavo su atsakovu Budelkiemio gatvėje arba su mama Geležinkelio gatvėje. Pastaruoju metu mergaitė daugiau laiko leidžia pas mamą. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog tėvai nesilaiko bendravimo tvarkos, A. U. savo nuožiūra renkasi su kuo ir kiek bendrauti, gyvenamąją vietą keičia spontaniškai. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad dukra šiuo metu rūpinasi abu tėvai, abu tėvai išreiškė valią, kad dukra gyventų su jais.

Abu sutuoktiniai dėl netinkamo elgesio 2010-11-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2123 buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Taip pat nustatyta, kad šiuo metu abu tėvai vykdo individualią veiklą, todėl laikytina, kad abiejų tėvų materialinės sąlygos yra vienodos.

Byloje šalims ir jų dukrai buvo paskirti individualūs susitikimai su teismo psichologu, įvertinus sudėtingą situaciją šeimoje, paskirta ekspertizė. 2015-08-26 – 12-18 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog šiuo metu savo dukra, jos poreikiais bei jos asmenybės raida geriau geba pasirūpinti jos mama, kadangi mama labiau mėgina atliepti dukros poreikius, tačiau mergaitės ryšys su abiem tėvais yra tvirtas, grįstas pasitikėjimu, jai itin aktualūs santykiai su abiem tėvais, santykis su mama emociškai artimesnis.

Be to, atsižvelgiant į CK 3.178 str. nuostatas, byloje privalomai dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, taip pat buvo gauta šios institucijos išvada. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog, institucijos nuomone, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama, kadangi per 2015 metus D. U. elgesys pasikeitė, ji bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos skyriumi, stengiasi vykdyti rekomendacijas, reaguoja į pastabas, priima paaiškinimus. Tuo tarpu mergaitės tėvas elgiasi spontaniškai, yra linkęs konfliktuoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. sausio mėn., kuomet dukra gyveno su atsakovu, 2014-06-02, 2014-12-16, 2014-02-1 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimais atsakovui buvo paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 181 straipsnį už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Taigi, ištyrus visumą įrodymų, įvertinus visas aplinkybes, tėvų dorovines ir moralines savybes, polinkį keistis, įvertinus ekspertizės išvadą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurios yra nuoseklios, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, mano, jog nepilnametės A. U. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama (CK 3.169 str. 2 d.; CPK 385 str. 1 d.). Teismas pažymi, ir tai, kad šiame gyvenimo etape mergaitės, mergaitei 10 metų, raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas, nes mergaitės lytinis identitetas formuojasi tapatinantis su motina ir jokia tėvo, netgi geriausia priežiūra, niekada visiškai neatstos mamos.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra 10 ir 17 metų amžiaus, abu mokosi mokykloje. Byloje nėra jokių duomenų apie nepilnamečių vaikų sveikatos sutrikimus ar kitus jų specialius poreikius, lankomus būrelius ar kitą užklasinę veiklą. Ieškovė prašo priteisti po 145 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį, atsakovas nurodė, jog tokio dydžio išlaikymo teikti neišgalėtų, galėtų mokėti po 58 Eur per mėnesį.

Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikams optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi šalys šiuo metu vykdo individualią veiklą, nekilnojamojo turto neturi, taigi abiejų tėvų materialinė padėtis yra vienoda. Pabrėžtina ir ta aplinkybė, kad šalys yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, todėl teismas sprendžia, kad abu turi visas objektyvias galimybes padidinti savo darbines pajamas. Teismas įvertina ir tai, kad su ieškove gyvena abu vaikai, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi jais našta. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010).

Visos šios aplinkybės, taip pat tai, kad vaikams augant, jų poreikiai tik didėja, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, šiai dienai atitiktų proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties principo esmę, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2016-01-01 minimali mėnesinė alga siekia 350 Eur, todėl iš atsakovo priteista mažesnė nei pusė minimalios algos suma ir taip užtikrintų tik minimaliuosius bei būtinuosius vaikų poreikius, kurios dar sumažinti nėra jokio pagrindo. Sveiko, jauno ir darbingo asmens pajamų iš darbinių santykių neturėjimas negali būti pagrindu nepagrįstai sumažinti vaikams reikalingo išlaikymo dydį. Atsakovas turi pareigą išlaikyti vaikus ir turi galimybes dėti visas pastangas, susirasti geriau apmokamą darbą, kad šią pareigą vykdytų.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 str. 1 d., CPK 376 str. 3 d.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo, kuris sudaro 6313,72 Eur. Ieškinyje šio reikalavimo nemotyvuoja, o teismo posėdžio metu paaiškino, jog gyvenant šeimai kartu ji viena rūpinosi vaikais, nors pripažino, jog maistą pirkdavo abu su atsakovu, už buto komunalinius mokesčius nemokėjo nei vienas, atsakovas mokėdavo už dukters pusryčius mokykloje. Atsakovas nesutiko su šiuo ieškovės reikalavimu, teigė, kad visą laiką padėjo išlaikyti vaikus ir ieškovė neįrodė priešingai. Byloje nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2014 metų vidurio, iki 2013 metų pabaigos gyveno ieškovės motinai priklausančiame bute Geležinkelio gatvėje, vėliau persikėlė į butą, esantį Budelkiemio gatvėje. A. U. nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. sausio mėn. gyveno su tėvu, M. U. tėvams faktiškai nebegyvenant kartu gyveno su mama. Ieškovė neneigė, jog mergaitei gyvenant pas tėvą, pastarasis pirkdavo jai maistą, rūpinosi ja. Akivaizdu, jog šalys nesutaria tarpusavyje, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas nepadėjo išlaikyti vaikų, byloje esantys duomenys bei šalių paaiškinimai, įrodo priešingai. Pažymėtina ir tai, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2014 metų vidurio, ieškinys teismui paduotas 2014 metų vasarą. Taigi šalys nustojo kartu gyventi beveik tuo pačiu metu, kai buvo paduotas ieškinys teismui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo yra visiškai nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti (CK 3.200 str.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo (nebevykdo) savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Iš byloje surinktų duomenų nenustatyta, jog atsakovas būtų nustojęs vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl konstatuoti, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nėra jokio pagrįsto pagrindo.

Įvertinus išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur neturtinė žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovui dėl jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl atsakovo elgesio patyrė daug skaudžių išgyvenimų, jis sukėlė nuolatines dvasines ir fizines kančias, atėmė gyvenimo džiaugsmą. Įvertinęs šiuos ieškovės paaiškinimus bei byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė nei neturtinės žalos atsiradimo fakto nei jos dydžio. Atsakovas už tai, kad sukėlė ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą jau yra nuteistas 2014-04-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje ieškovė nereiškė civilinio ieškinio, o nuo padarytos nusikalstamos veikos praėjo jau daugiau kaip dveji metai (veika padaryta 2013-12-01). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad vartojo vaistus, jai buvo paskirtas gydymas, o teismo posėdžio metu nepatikslino, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje nenustatyta, kad D. U. dėl santuokos iširimo buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai, išgyvenimai, dėl kurių jos būklė šiuo metu būtų ypatingai bloga, tokių duomenų nenurodė ir ieškovė teismo posėdžio metu, nepaaiškino. Asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Remiantis vien deklaratyviais teiginiais teismas negali tenkinti pareikštų reikalavimų. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju santuokos nutraukimas dėl atsakovo kaltės yra pakankamas ieškovės pažeistoms teisėms atkurti ir padarytai skriaudai atlyginti, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių

Materialiosios teisės normose, įtvirtinančiose įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys būdami santuokoje įgijo transporto priemonę – automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės vardu. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti šį automobilį jai. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu prieštaravimų neišreiškė.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti CK 3.123 str. numatytais atvejais. Pagal CK 3.123 str. 1 d. atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nagrinėjamu atveju abi šalys sutinka, kad automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovei. Teismas, įvertinęs šalių valią, į tai, kad abu nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį, ieškovei priteistina transporto priemonė – automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2013-12-03 ieškovė D. U. sudarė kredito sutartį su UAB „MCB Finance“, 2013-02-26 sudaryta kredito sutartis su UAB „4finance“. Ieškovė prašo nustatyti, kad šias prievoles vykdys ji asmeniškai, atsakovas prieštaravimų neišreiškė, tretieji asmenys UAB „MCB Finance“ ir UAB „4finance“ tokiam ieškovės reikalavimui taip pat neprieštaravo (atsiliepimų nepateikė, apie bylą informuoti tinkamai). Įvertinus šalių valią, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina – nustatytina, kad po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus UAB „MCB Finance“ ir UAB „4finance“ vykdys ieškovė D. U..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 2 d. nustatyta – jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 289,62 Eur išlaidų už teisines paslaugas advokatui, iš viso 330,62 Eur. Atsakovas patyrė 347,54 Eur išlaidų už teisines paslaugas advokatui. Ieškovė ieškiniu reiškė 5 reikalavimus, iš kurių teismas patenkino tris (du atmetė), tai sudaro 60 proc. patenkintų reikalavimų, taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 198,37 Eur (330,62 Eurx60 proc.), o atsakovui iš ieškovės – 139,02 Eur (347,54Eurx40 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga atlikti abipusį įskaitymą ir ieškovei iš atsakovo priteisti 59,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio (87 Eur už neturtinės žalos priteisimą, 41 Eur už vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, 104 Eur už išlaikymo priteisimą, 189 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą). Kadangi teismas patenkino ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, šių patenkintų reikalavimų daliai mokėtinas žyminis mokestis – 145 Eur, priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys apie Valstybės garantuojamos pagalbos patirtas 23,16 Eur dydžio išlaidas, už atsakovui suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu patenkinta didžioji ieškinio reikalavimų dalis, bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp A. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. U. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: U., U..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. U..

Priteisti iš atsakovo A. U. nepilnamečių vaikų M. U. ir A. U. išlaikymui po 145 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos – 2014-06-17, iki vaikų pilnametystės kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę D. U..

Santuokoje įgytą turtą – automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei D. U..

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus UAB „MCB Finance“ ir UAB „4finance“ vykdys ieškovė D. U..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. U. ieškovei D. U. 59,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. U. į valstybės biudžetą 145 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.