Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui R. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo nepilnamečio tvarkos su tėvu nustatymo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nustatyti nepilnamečio A. R., gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina - D. P. jos gyvenamojoje vietoje;

2. Priteisti iš atsakovo R. R. nepilnamečiui sūnui A. R. po 260 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

3. Nustatyti R. R. bendravimo tvarką su sūnumi A. R. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki sūnaus pilnametystės:

3.1. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų metu, 2) nakties metu nuo 20.00 val. iki 9.00 val. Lietuvos laiku.

3.2. Tėvas bendrauja su sūnumi pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val. 00 min. iki sekmadienio 18 val. 00 min.

3.3. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio mėn. 25 d. 12 val. 00 min. iki gruodžio mėn. 26 d. 12 val. 00 min.; sausio mėn. 1 d. nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio mėn. 24 d. 12 val. 00 min. iki gruodžio mėn. 25 d. 12 val. 00 min., gruodžio mėn. 31 d. nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. apie savo realius ketinimus įspėdamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko.

3.4. Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki pirmadienio 12 val. 00 min.; kiekvienais poriniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. apie savo realius ketinimus įspėdamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko.

3.5. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi neporiniais metais sūnaus gimimo dieną - (duomenys neskelbtini) sekančiai: jei sūnaus gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. 30 min. ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. 00 min. ir grąžina tos pačios dienos 18 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą.

3.6. Tėvas su sūnumi nebendrauja per motinos D. P. gimtadienį - (duomenys neskelbtini), bei Motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį.

3.7. Tėvas turi teisę su nepilnamečiu vaiku praleisti savo gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną - pirmą birželio sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

3.8. Tėvas praleidžia su sūnumi 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. 00 min. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 18 val. 00 min. paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 savaitę, suderinęs su D. P..

3.9. Motina prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką jam susirgus ar sergant. Tėvas turi teisę lankyti sergantį vaiką gydymo įstaigoje, jos darbo grafiko nustatytu metu. Jei priežastis, dėl kurios tėvas ir vaiko susitikimas negali įvykti yra vaiko liga, motina apie tai informuoja tėvą nedelsiant, kai tik paaiškėja, jog vaikas serga.

3.10. Jeigu sūnus susirgo, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su bendravimo su sūnumi dienomis, tėvų susitarimu, tėvo bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

3.11. Tėvas R. R. turi gauti vaiko motinos D. P. sutikimą su sūnumi išvykti į užsienį tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir sūnaus bendravimo laikotarpiu.

3.12. Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių tėvas negali numatytu laiku pasiimti nepilnamečio vaiko, jis prieš dvi kalendorines dienas apie tai praneša motinai ei. pašto laišku ir/ar trumpąja mobiliojo telefono žinute. Vaiko motina apie negalėjimą numatytu laiku perduoti vaiko savo ruožtu taip pat informuoja tėvą prieš dvi kalendorines dienas ei. pašto laišku ir/ar trumpąja mobiliojo telefono žinute.

3.13. Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus. Tėvas gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku ir kitu laiku, nei tai numato šia sutartimi suderinta bendravimo tvarka. Šalys įsipareigoja bendru sutarimu iš anksto suderinti bendravimo laiką. Motina įsipareigoja netrukdyti tėvui įgyvendinti teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Susitarimas užfiksuojamas raštu (ei. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis).

3.14. Abi šalys susitaria, kad motina netrukdys tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, iš anksto abipusiškai suderintu laiku.

3.15. Abu tėvai įsipareigoja geranoriškai vykdyti savo teises ir pareigas: dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad pareiškėjų vaikas būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.).

4. Paskirti ieškovę D. P. uzufrukto teise vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja;

5. Priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, kad nuo 2016 m., iširus ieškovės ir atsakovo šeimyniniams santykiams, šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su mama, jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečiui sūnui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, atitinkančios jo interesus, amžių ir pomėgius. Mama su sūnumi sutaria labai gerai, juos sieja artimas ryšys. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus A. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su mama D. P. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarkos projektą. A. R. lanko (duomenys neskelbtini) 2 kl. Atsakovo teikiamo 150 Eur išlaikymo sumos nepakanka net būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Gera valia atsakovas sūnui didesnio išlaikymo nemoka. Atsakovas - nepilnamečio vaiko tėvas, turi teikti išlaikymui po 260 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus A. R. pilnametystės.

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, kasininkės – administratorės specialybę. Dirba Klaipėdos akropolyje Soliariumo centre, slenkančiu grafiku nuo 10 val. iki 21 val., atskaičius mokesčius uždirba 820 Eur per mėnesį. Dėl tokio darbo pobūdžio sūnus gyvena pas mamą Klaipėdos rajone, kuri veža bei parsiveža sūnų iš mokyklos. Kitų pajamų be darbo užmokesčio bei gaunamų ,,vaiko pinigų“ negauna. Šeimos neturi, kiti finansiškai neprisideda. Pripažino, jog vaiko tėvas už paskutinius du mėnesius vaikui išlaikymo skyrė po 180 Eur. Su vaiku tėvas beveik nebendrauja, kitaip prie vaiko auklėjimo bei auginimo neprisideda. Nurodė, kad yra skolinga mamai 7000 Eur už sumokėta pradinį įnašą būstui įsigyti, bankui turės mokėti paskolą į mėnesį po 180 Eur. Eismo įvykyje prieš du metus nepataisomai buvo sugadintas jos automobilis, kito įsigyti dėl finansų stygiaus neįstengia. Neturėtų galimybės ir automobilio išlaikyti. Pažymėjo, jog daugiausia pinigų vaiko išlaikymui išleidžia jo maistui apie 150 Eur per mėnesį. Matematikos korepetitoriui išleidžia 60 Eur per mėnesį. Spektakliams, filmams, batutams, baseinui išleidžia apie 40 Eur per mėnesį. Vaistams, vitaminams išleidžia apie 40 Eur per mėnesį. Už komunalines išlaidas sumoka apie 200 Eur. Reikalingas sūnui spausdintuvas. Sūnaus mokymo priemonėms išleidžia apie 60 Eur per mėnesį. Sūnus nori lankyti futbolą, reikalinga tam apranga.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko A. R., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove D. P.. Sutinka, kad iš atsakovo R. R., vaiko A. R., išlaikymui būtų priteista po 180,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sutinka, kad atsakovo R. R., bendravimo su vaiku A. R., tvarka būtų nustatyta, taip, kad tėvas su vaiku bendrauja nevaržomai; apie planuojamą susitikimą atsakovas informuoja ieškove telefonu ar trumpąja SMS žinute iš anksto; jei vaikas serga, tuomet bendravimas perkeliamas šalims suderinus kitą laiką, atkreipiant dėmesį į tėvų užimtumą ir vaiko dienotvarkę; visi iškylantys klausimai dėl vaiko išlaikymo, auklėjimo, bendravimo ir kitais nepilnametį vaiką liečiančiais klausimais sprendžiami abiejų tėvų sutarimu. Prašo priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, neprieštarauja. Pažymėjo, jog apie vaiko gimimą sužinojo iš ieškovės, kai vaikui buvo jau dveji metai. Atliko DNR tyrimą. Su ieškove kartu negyveno, šeimos sukurti neketino. Santykiai su sūnumi nėra artimi, nes jie niekada nebuvo artimi. Vaikui nuo 2022 m. lapkričio mėnesio skiria po 180 Eur, perveda į ieškovės nurodytą bankinę sąskaitą. Prie vaiko auginimo, priežiūros, auklėjimo kitaip neprisideda. Šiuo metu gyvena su kita moterimi, kartu turi vienerių metų dukrą. Sugyventinė nedirba, prižiūri vaiką. Anksčiau sugyventinė dirbo užsienyje, darbo stažo Lietuvoje neturi, pašalpų negauna. Augina kartu sugyventinės pirmą vaiką, kurio tėvas yra miręs. Patvirtino, jog yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Apie 10 metų dirbo užsienyje, pagrinde Švedijoje statybos darbus. Šiuo metu dirba statybos darbus Lietuvoje, pilnu etatu, atlyginimas apie 800 Eurų atskaičius mokesčius. Artimiausiu metu ieškosis statybininko darbo užsienyje (Švedijoje). Patvirtino, jog įsiskolinimų bei kreditorinių įsipareigojimų neturį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. P. ir R. R., nesudarius santuokos (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. R.. Nuo 2016 m., atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R., periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio atsakovas sūnaus išlaikymui teikia po 180 Eur per mėnesį.

Ieškovė D. P. dirba UAB ,,Gvineta“, administratore – kasininke, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 823 Eur. Ieškovės vardu registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 0,2248 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Atsakovas R. R. dirba UAB ,,Statybos industrija“. Atsakovas su sugyventine G. M. augina savo bendrą dukrą M. R., gim. (duomenys neskelbtini). G. M. augina vaiką J D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra miręs. Atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto nėra registravęs.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė nurodė, kad nuo gimimo sūnus gyvena kartu su mama, jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečiui sūnui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, atitinkančios jo interesus, amžių ir pomėgius. Mama su sūnumi sutaria labai gerai, juos sieja artimas ryšys. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus A. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su mama D. P. jos gyvenamojoje vietoje.

Atsakovas neginčijo ieškovės aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra ir niekuomet nebuvo. Šalių vaikas gyvena su ieškove. Sūnaus emocinis ryšys su mama yra stipresnis nei su tėvu, dėl ko vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove.

Institucija teikianti išvadą nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į išreikštą vaiko nuomonę bei į tai, kad tarp tėvų šiuo metu nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, į tai, kad motina tinkamai rūpinasi sūnumi, todėl neprieštarauja nepilnamečio A. R. gyvenamosios vietos nustatymui su motina D. P..

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko A. R. išlaikymui po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, sutinka vaikui mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. šalys tarpusavyje sutarė, kad atsakovas vaiko išlaikymui skirs po 150 Eur dydžio pinigų sumą per mėnesį. Tuo metu išlaidos vaiko poreikiams nebuvo analizuojamos, šalys tik sutarė, kad tokia pinigų suma bus proporcinga abiejų šalių turtinei padėčiai, kad abiejų tėvų finansinio indėlio pakaks vaiko poreikiams patenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog nuo 2022 m. lapkričio mėnesio vaiko išlaikymui skiria po 180 Eur per mėnesį.

Ieškovė teismui nurodė, jog dabartiniu metu atsakovo vaikui skiriamos pinigų sumos nepakanka būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, pasak ieškovės, teikti didesnę pinigų sumą ieškovas atsisako.

Ieškovė teigia, kad, jos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos siekia apie 820 Eur per mėnesį. Ieškovė kas mėnesį gauna apie 80 Eur išmoką vaikui („vaiko pinigus“).

2021 m. gegužės 17 d. atsakovui ir jo gyvenimo draugei G. M. gimė dukra M. R.. Vaiko motina nedirba, prižiūri vaiką. Be to, atsakovo draugė turi dar vieną vaiką- 2015 m. gimusį sūnų J D. K.. Šio vaiko tėvas miręs, lėšų jo išlaikymui, apart 136 Eur dydžio našlaičio pensijos ir 80,5 Eur “vaiko pinigų“ ji negauna, dėl ko atsakovas turi pasirūpinti ir šiuo vaiku.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Ieškovė, prašydama padidinti atsakovo teikiamą 150 Eur išlaikymo dydi nepilnamečiui vaikui iki 260 Eur, ieškinyje bei duodama paaiškinimus teismo posėdyje pagrinde rėmėsi nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu. Pažymėjo, jog vaiko poreikiai išaugo dėl padidėjusių maisto ir kitų prekių, paslaugų kainų, dėl pakitusių poreikių mokykloje, namuose, taip pat dėl to, kad atsakovas su vaiku visai yra nutraukęs ryšį ir neprisideda prie vaiko išlaikymo kitokiais būdais.

Nustatyta, kad 150 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo šalių gera valia sutartas 2016 m., tai yra daugiau nei prieš 6 metus, vaikui 2023 m. vasario 24 d., sueis 9 metai. Bylos duomenimis ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad vaiko poreikiai išaugo, nes jis nebegauna nemokamo maitinimo mokykloje, namuose atliekant namų darbus reikalingas spausdintuvas, reikalingos korepetitoriaus paslaugos, žymiai išaugo maisto, paslaugų, rūbų kainos.

Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su vaiku beveik nesusitinka su juo nebendrauja, kitomis priemonėmis prie vaiko išlaikymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros neprisideda. Teismo posėdžio metu atsakovas iš dalies patvirtino, kad ieškovės nurodyti poreikiai sūnui yra reikalingi ir iš dalies objektyviai įvertinti.

Ieškovė taip pat pažymėjo, jog nuo 2016 m. jos turtinė padėtis esminiai pablogėjo, dėl vaiko mokslų turėjo grįžti iš užsienio, kur jos pajamos buvo didesnės nei šiuo metu gaunamos Lietuvoje. Ieškovė nurodė, kad ji turi įsiskolinimų savo mamai 7000 Eur. Patvirtino, jog prieš du metus autoįvykio metu nepataisomai buvo sugadintas jos automobilis, o dėl blogos finansinės padėties negalinti įsigyti kito automobilio bei jo išlaikyti.

Taigi laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis taip pat pablogėjo, o nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, todėl šiuo metu atsakovo mokamas 150 Eur, o nuo 2022 m. lapkričio mėnesio mokamas 180 Eur išlaikymo dydis yra neproporcingas ir negali tenkinti nepilnamečio vaiko poreikių.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB ,,Gvineta“ į rankas gauna apie 821 Eur atlyginimą. Atsakovas dirba statybos sektoriuje, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 800 Eur, teismui patvirtino, jog planuoja vykti į Švediją, susirasti labiau apmokamo darbo.

Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turėjo įvertinti savo galimybes teikti išlaikymą vaikui, jis yra darbingo amžiaus. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti didesnių pajamų, nes yra įgijęs statybininko apdailinko specialybę, turi 10 metų statybininko darbo stažą. Teismo vertinimu, atsakovas kaip vaiko tėvas, turėtų būti suinteresuotas daugiau nei minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą (papildomą, kitą geriau apmokamą) ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.

Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių vaikas A. R. gyvena kartu su ieškove, kuri nuolat rūpinasi kasdiene šalių nepilnamečio sūnaus buitimi, vaiko sveikata, mityba, turi sekti vaiko ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,5 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur universali išmoka vaikui.

Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos yra ne mažesnės kaip 610 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Teismas, įvertinęs šalių sūnaus amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), tai, kad mokymosi tikslais reikia įsigyti spausdintuvą, kitas mokymosi priemones, sprendžia, kad vaiko poreikiams patenkinti yra būtina 610 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui kiekvieną mėnesį savivaldybės yra mokami 85,75 Eur vaiko pinigai, spręstina, kad kiekvienas iš tėvų nepilnamečio vaiko poreikiams turėtų skirti po 260 Eur.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kaip nurodyta aukščiau, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, įgijęs specialybę, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas. Atsakovo teigimu, jis įsiskolinimų neturi. Spręstina, kad 260 Eur per mėnesį išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui atitinka atsakovo turtinę padėtį ir objektyviai atsakovas gali tokio dydžio išlaikymą teikti.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. R., išlaikymui po 260 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 27 d., iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė atsižvelgdama į jos bei atsakovo santykius, siekia užtikrinti sūnaus teisę bendrauti su tėvu. Teigia, jog atsakovas turi teisę bei pareigą bendrauti su sūnumi teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos niekuomet nebuvo, dėl ko atsakovui nesuprantamas ieškovės prašymas teismui nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ribas. Atsakovas su šalių vaiku bendrauja atsižvelgdamas į turimas galimybes. Nesutarimų tarp šalių šiuo klausimu niekuomet nebuvo. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovės prašymą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikiu tvarką, atsakovas prašė nustatyti, kad su vaiku jis bendrauja nevaržomai, visi iškylantys klausimai dėl vaiko išlaikymo, auklėjimo, bendravimo ir kitais nepilnametį vaiką liečiančiais klausimais bus sprendžiami abiejų tėvų sutarimu. Apie planuojamą susitikimą atsakovas informuos ieškovę telefonu ar trumpąja SMS žinute iš anksto. Jei vaikas sirgs, tuomet bendravimas bus perkeliamas šalims suderinus kitą laiką, atkreipiant dėmesį į tėvų užimtumą ir vaiko dienotvarkę.

Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarkai. Pažymėjo, jog jam yra sunku bendrauti su vaiku, nes jo ir sūnaus socialiniai ryšiai yra beveik nutrūkę.

Institucija teikianti išvadą pažymėjo, jog ieškovės D. P. siūloma tėvo bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja vaiko interesams ir tėvams jos geranoriškai laikantis, galėtų užtikrinti A. R. teisę nuolat, betarpiškai ir maksimaliai bendrauti su tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarką tenkintinas. Teismo manymu, ieškovės pateiktas bendravimo tvarkos projektas, detaliai reglamentuojantis tėvo ir sūnaus susitikimų laiką, skaičių, atostogas kartu, geriau padės atkurti tėvo ir sūnaus tarpusavio santykius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 1099,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 94,00 Eur žyminis mokestis, 1000 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, 5,78 Eur išlaidos dokumentų parengimui iš VĮ Registrų centras. Atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.

Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) už išlaikymo nepilnamečiui asmeniui priteisimo, todėl iš atsakovo priteistinas 70,20 Eur žyminis mokestis valstybei.

Byloje yra susidariusių 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos, remiantis aukščiau nurodytais motyvais, priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. P..

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 260,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra 2022 m. spalio 27 d. iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų metu, 2) nakties metu nuo 20.00 val. iki 9.00 val. Lietuvos laiku;

2. Tėvas bendrauja su sūnumi pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val. 00 min. iki sekmadienio 18 val. 00 min;

3. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio mėn. 25 d., 12 val. 00 min. iki gruodžio mėn. 26 d., 12 val. 00 min.; sausio mėn. 1 d. nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio mėn. 24 d., 12 val. 00 min. iki gruodžio mėn. 25 d., 12 val. 00 min., gruodžio mėn. 31 d. nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. apie savo realius ketinimus įspėdamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko;

4. Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki pirmadienio 12 val. 00 min.; kiekvienais poriniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. apie savo realius ketinimus įspėdamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko;

5. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi neporiniais metais sūnaus gimimo dieną - (duomenys neskelbtini) sekančiai: jei sūnaus gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. 30 min. ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. 00 min. ir grąžina tos pačios dienos 18 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą;

6. Tėvas su sūnumi nebendrauja per motinos D. P. gimtadienį - (duomenys neskelbtini), bei Motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį;

7. Tėvas turi teisę su nepilnamečiu vaiku praleisti savo gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną - pirmą birželio sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;

8. Tėvas praleidžia su sūnumi 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. 00 min. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 18 val. 00 min. paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 savaitę, suderinęs su D. P.;

9. Motina prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką jam susirgus ar sergant. Tėvas turi teisę lankyti sergantį vaiką gydymo įstaigoje, jos darbo grafiko nustatytu metu. Jei priežastis, dėl kurios tėvas ir vaiko susitikimas negali įvykti yra vaiko liga, motina apie tai informuoja tėvą nedelsiant, kai tik paaiškėja, jog vaikas serga;

10. Jeigu sūnus susirgo, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su bendravimo su sūnumi dienomis, tėvų susitarimu, tėvo bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

11. Tėvas R. R. turi gauti vaiko motinos D. P. sutikimą su sūnumi išvykti į užsienį tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir sūnaus bendravimo laikotarpiu;

12. Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių tėvas negali numatytu laiku pasiimti nepilnamečio vaiko, jis prieš dvi kalendorines dienas apie tai praneša motinai ei. pašto laišku ir/ar trumpąja mobiliojo telefono žinute. Vaiko motina apie negalėjimą numatytu laiku perduoti vaiko savo ruožtu taip pat informuoja tėvą prieš dvi kalendorines dienas ei. pašto laišku ir/ar trumpąja mobiliojo telefono žinute;

13. Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus. Tėvas gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku ir kitu laiku, nei tai numato šia sutartimi suderinta bendravimo tvarka. Šalys įsipareigoja bendru sutarimu iš anksto suderinti bendravimo laiką. Motina įsipareigoja netrukdyti tėvui įgyvendinti teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Susitarimas užfiksuojamas raštu (ei. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis);

14. Abi šalys susitaria, kad motina netrukdys tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, iš anksto abipusiškai suderintu laiku;

15. Abu tėvai įsipareigoja geranoriškai vykdyti savo teises ir pareigas: dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad pareiškėjų vaikas būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.).

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,20 Eur (septyniasdešimt eurų 20 ct) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.