Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. F. patikslintą ieškinį atsakovėms R. D. ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto asmens privačios informacijos naudojimo bei platinimo uždraudimo, paskleistų duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu (CBP-1371), patikslintu 2021 m. gruodžio 9 d. (DOK-158358), prašė:

1) uždrausti atsakovei R. D. bet kokiais būdais, įskaitant el. laiškais, laiškais, socialiniuose tinkluose internete, skelbti bei viešinti visą informaciją, susijusią su ieškove A. F., įskaitant teismo procesinius dokumentus, sveikatos pažymas, asmeninio gyvenimo detales, šeimyninius santykius ir bet kokią kitą su ieškove susijusią informaciją;

2) įpareigoti atsakovę R. D. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai savo Facebook socialinio tinklo asmeniniame profilyje internete, o taip pat ir savo pasirašytu atskiru bei ieškovei įteiktu raštu paneigti šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę A. F., atitinkamame įraše atsakovės Facebook socialinio tinklo asmeniniame profilyje bei atskirame rašte nurodant tokį tekstą be kitų papildymų ar komentarų: ,,Aš, R. D., viešai pranešu, kad šie žemiau nurodyti ir internete, el. laiškuose ir televizijos TV3 laidos 2020-05-11 d. paskelbtame įraše „Prieš srovę/Gyvenimas“ mano išsakyti bei paskleisti duomenys apie mano seserį A. F. neatitinka tikrovės ir dėl jų paskleidimo aš, R. D., nuoširdžiai apgailestauju: 2.1. . „... jeigu nesiliausi psichologiškai smurtavusi ir šlykščiai melavusi, prisiprašysi teismo už psichologinį smurtą. Pastoviai melagingai aiškindama Motinai dėl būsimo teismo posėdžio, elgiesi kaip aukščiausios gildijos melagė ir aferistė... puikiausiai pati žinai kas, už ką ir kodėl tave padavė teisman... taigi nustok žaidus purviną melo ir manipuliacijų žaidimą !!! Ir dar nekalk Motinos ant kryžiaus ir nespaviedok, sakė Ji kažką ar nesakė“; 2.2. „... Kas tu po velnių per duktė esi, jei žinodama ir matydama tokį baisų, košmarišką Motinos gyvenimą mano namuose, nesiimi priemonių ir nepersiveži Motinos "trikampukan", kurį, kaip kad visada tu sakai, už Jos, IŠ ŽEMĖS IŠKAPŠTYTUS grynus ir IŠ SĄSKAITOS PAVOGTUS pinigus, tu įrengei savo valdose. Kad tu tuos pinigus pavogei, jau teismas įrodė. Ir už vagystę, kaip ir kiekvienam vagiui, teismas tau skyrė bausmę- Tėvų priežiūrą. Žinai sesute, aš manau, kad toks teismo sprendimas labai sumenkino tavo asmenį... jau geriau būtų priteisęs sugrąžinti tuos pavogtus 13.580,85 Eur. Atsisakydama sugrąžinti pavogtus pinigus, TU !!! įvarei mūsų Tėvus į skolą, o Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių.“; 2.3. „... jūsų firmos direktorė A. F. aplankė ir pamatė savo tėvus, kurių nelankė nuo praeitų metų lapkričio mėnesio“; 2.4. „... kai kitą kartą teiksi teismui atsiliepimus ar kitokio pobūdžio informaciją, prašyčiau prieš rašant gerai apgalvoti naudojamus žodžius, tokius kaip sugyventinis ir „žentas“. Siūlyčiau, prieš vartojant žodį sugyventinis, atsigręžti į save pačią. Sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas, kaip sakoma aukštasis pilotažas, o prieš vartojant žodį „žentas“ taip pat reikėtų žvilgtelti į savo artimiausią aplinką, nes turint vieną dukrą, ponios „žentams“ suskaičiuoti vargiai ar pakaktų abiejų rankų pirštų...“, „...taip kad nedelsk, susirūpink, paskubėk... iš pašalies tavo psichinės sveikatos pablogėjimas akivaizdžiai matosi...“. 2.5. „...kai sužinojau, kad mano tikra sesuo (ieškovė) su mano vyru man už nugaros daug metų mezgė meilės romaną“; 2.6. „...aš šią ilgai slėptą paslaptį, bylinėdamasi su seserimi Nijole, vardas taip pat pakeistas, per teismo posėdį paviešinau girdint teisėjai ir advokatams, ir Nijolė slapto romano su mano vyru nepaneigė“; 2.7. „...žinokit, dabar čia vieša paslaptis, vieša paslaptis, nes jau čia yra teisme pasakyta ir jau visi žino, kadangi aš slėpiau dešimt metų nesakiau, bet jau paskui kai iškilo čia tokie dalykai... mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai... vieša paslaptis, teisme net buvo pasakyta“.

3) įpareigoti atsakovus R. D. ir (duomenys neskelbtini) pašalinti iš internetinio portalo www.tv3.lt televizijos TV3 laidos „Prieš srovę/Gyvenimas“ 2020-05-11 d. paskelbtą įrašą, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas ir video įrašą (nuoroda - (duomenys neskelbtini), 21 sezonas, serija 33), kuriame rodomos ir cituojamos atsakovės R. D. išsakomuose ir laidos autorių perpasakojamuose atsakovės R. D. teiginiuose minima jos sesuo, kuria faktiškai yra ieškovė A. F., ir jokia forma nebeskelbti jo ar jo dalių viešai.

4) priteisti ieškovės A. F. naudai iš atsakovės R. D. 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra jos sesuo. Konfliktiška situacija tarp šalių susiklostė dėl senyvo amžiaus tėvų globos ir turtinių pretenzijų. Atsakovė savo asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje talpino įrašus, kuriuose ne tik menkino ieškovės orumą, pasitelkdama įvairius neigiamus epitetus bei išsireiškimus žeminančius jos garbę, tačiau ir atskleidė privataus, šeimyninio gyvenimo detalių, susijusių su šalių bendrų tėvų santykiais. Taip pat, atsakovė 2019 m. vasario 7 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. rugsėjo 15 d, 2020 m. rugsėjo 17 d. siuntė į ieškovės dabartinės ir ankstesnės darbovietės elektroninių paštų adresus, t. y. jos esamiems ir buvusiems kolegoms įvairius asmeninio pobūdžio el. laiškus su įvairiais kaltinimais ieškovei, jos įžeidinėjimais ir neatitinkančia tikrovės informacija, kuri labai žeidžia ieškovę ir sukelia jai didžiulę nervinę įtampą. 2020 m. kovo mėnesio pradžioje atsakovė kreipėsi į TV3 televizijos laidą „Prieš srovę“ (21 sezonas, serija 33. ir kuri 2020 m. gegužės 11 d patalpinta TV3.lt naujienų portalo skiltyje „Gyvenimas“), kurioje paviešino ieškovės A. F. ir jos tėvų privataus gyvenimo detales (vardai laidoje buvo pakeisti), neigiamai atsiliepė apie ieškovės tariamai buvusius nekorektiškus ar neteisėtus veiksmus tėvų atžvilgiu, tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę, taip pat atsakovės buvusio vyro tariamą „neištikimybę“ atsakovei su ieškove. Toks aplinkybių viešinimas ne tik daro žalą ieškovei, žemina jos garbę ir orumą, kenkia reputacijai. Dėl atsakovės sukeltų emocinių pergyvenimų ir nervinės įtampos ieškovė buvo priversta kreiptis psichologo pagalbos ir kelis kartus pasinaudoti sukauptomis atostogų dienomis. Teisės aktų reikalavimai, kuriuos atsakovė pažeidžia savo veiksmais, kalbomis ir įrašais internete: Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnio 2-3 dalis; Bendrojo Duomenų Apsaugos Reglamento (BDAR) preambulės 53 punkto, 4 straipsnio 2 punkto bei 15 punkto ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatos; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis; 2.24 straipsnio 1 dalis. Dėl visų nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovės garbės ir orumo pažeminimo paskleidžiant neatitinkančius tikrovės teiginius bei informaciją viešai, ieškovė yra patyrusi nervinį sukrėtimą, įtampą, asmeninį pažeminimą ir dėl to kilusį nepasitikėjimą savimi ir aplinkiniais. Po TV3 televizijos laidos transliavimo nacionaliniu mastu, ieškovė sulaukė neigiamos kitų asmenų reakcijos ir kritiško vertinimo. Ieškovei atsakovė trukdo bendrauti su savo tėvais: sudaro realias kliūtis ir aktyviai draudžia bendrauti su savo tėvais – išjungia jų mobiliojo ryšio telefono aparatą, neleidžia susisiekti, o taip pat ir atvykti bendrauti ir juos prižiūrėti.

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sprendžiant dėl CK 2.24 str. taikymo būtina nustatyti, kad paskelbta informacija kvalifikuotina kaip žinia, o ne nuomonė. Atsakovės paskleista informacija kvalifikuotina kaip atsakovės nuomonė, o ne žinia. TV3 televizijos laidoje „Prieš srovę“ paviešintos ieškovės privataus gyvenimo detales, paskelbtos ne atsakovės, o TV3 televizijos, todėl atsakovei atsakomybė apskritai negali kilti, kadangi video reportažą rengė, jo turinį redagavo, nusprendė paskelbti ir iki šiol skelbia ne atsakovė, o TV3 televizija. Be to, TV3 laidoje jokie identifikuojantys duomenys nebuvo atskleisti (vardai ir pavardės buvo pakeisti), todėl tokios informacijos paskelbimas negalėjo sukelti ieškovei jokios žalos. Atsakovės vertinimu, kiekvienas atsakovės pranešimas yra atsakovės nuomonė, kuri buvo grindžiama realių (teisingų) faktų interpretacijomis bei vertinimu: motinos ieškovei pareikštu ieškiniu, motinos atsiliepimu į pareiškimą, kuriuo prieštarauta dėl ieškovės skyrimo tėvo globėja, ieškovės atsiliepimu į motinos prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis. Taigi, ieškovės reikalaujamuose paneigti bei neteisėtais laikomuose atsakovės pranešimuose dėstoma atsakovės nuomonės dėl netinkamo ieškovės elgesio tėvų atžvilgiu yra grindžiama tiek ieškovės tėvų raštu teisminiuose procesuose išdėstyta pozicija, tiek pačios ieškovės prieš tėvų interesus nukreiptais procesiniais veiksmais. Taip pat privalu įvertinti, ar ieškovės patiriami išgyvenimai (jeigu tokie vis tik bus įrodyti) yra sąlygoti atsakovės veiksmų, ar visgi yra šalių ilgamečio konflikto rezultatas. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, tad neįrodė, kad paskleista informacija kaip nors neigiamai įtakoja jos garbę ir orumą. Reikalavimas skelbti absoliučiai bet kokią su ieškove susijusią informaciją tiesiogiai prieštarauja atsakovės Konstitucinei teisei bei laisvei turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 str.), todėl negali būti tenkinamas. Reikalavimą paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą reiškiantis asmuo privalo nurodyti konkrečius duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir pateikti jų paneigimo tekstą, tačiau ieškovė išvardijo ne konkrečius duomenis ar teiginius, o ištisas teksto pastraipas ir reikalauja jų paneigimo. Ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę paskelbti tekstą „nuoširdžiai apgailestauju“, tačiau teismas negali įpareigoti asmens atsiprašyti. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių žalos faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų.

Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovės pagrindinis tikslas yra kuo plačiau paskleisti kuo daugiau neigiamos informacijos, netikrų žinių ir kito negatyvaus turinio būtent apie ieškovę. Akivaizdus atsakovės siekis yra pristatyti tas žinias kaip tikras ir neabejotinas, o ne kaip savo preliminarius pasvarstymus, negalutinę subjektyvią nuomonę ar nepatikrintas prielaidas. Viename iš laiškų, kuriuos atsakovė rašė į ieškovės darbovietę, yra paminėtas ieškovės vardas ir pavardė, jos užimamos pareigos. Laidoje ir yra pakeisti asmenų vardai ir pavardės, tačiau šalys (seserys, K. dukros) yra tik dvi, nėra daugiau jokių seserų, kad būtų galima suprasti, jog gal kalbama apie kurią nors kitą moterį; laidos metu aiškiai ir ne kartą buvo parodyta šalių mama B. M. K. kaip siužeto herojės (atsakovės) motina, o ją pažįsta ne tik visi (duomenys neskelbtini) miestelio apylinkių gyventojai, bet ir daug (duomenys neskelbtini) gyventojų. Žurnalistė kalbino pačią atsakovę, nebuvo slepiamas jos veidas, o taip pat ir gyvenamoji aplinka. Atsakovė sąmoningai kreipėsi į televiziją su tikslu paviešinti realybės neatitinkančius faktus apie ieškovę, televizija už tokį laidos turinį niekaip negali ir neturi būti atsakinga. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovės tikslas buvo neigiamais ir kategoriškais teiginiais apie ieškovę ją pažeminti, įžeisti, sumenkinti jos reputaciją, garbę ir orumą, atsakovės išsakomi kategoriški teiginiai apie ieškovę neabejotinai padėjo kitiems asmenims susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškovę ir dėl to ieškovė pagrįstai jaučiasi esanti pažeminta, nes žeminamas jos orumas ir garbė. Atsakovės viešai skleidžiama melaginga ir tikrovės neatitinkanti informacija yra asmeninio pobūdžio ir glaudžiai susijusi su ieškovės privataus gyvenimo detalėmis, šeimos santykiais, ieškovės ir jos tėvų tarpusavio ryšiu, todėl laikytina neteisėta ir orumą bei garbę žeminančia veikla ieškovės atžvilgiu.

Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad atsakovė emocionaliai – naudojant epitetus ir kitas kalbines priemones, pateikė savo subjektyvų ieškovės veiksmų vertinimą. Kiekvienas atsakovės pranešimas yra atsakovės nuomonė, kuri buvo grindžiama realių (teisingų) faktų interpretacijomis bei vertinimu. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog buvo konsultuota psichologo ir psichiatro, į medikus kreipėsi praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po paskutinio atsakovės pranešimo paskelbimo, taigi ieškovės nurodomi padariniai per daug nutolę, nepagrindė žalos dydžio skaičiavimo. Šiuo atveju nesant nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, neegzistuoja ir priežastinis ryšys, kaip atsakovės civilinės atsakomybės būtinoji sąlyga.

Atsakovei (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai buvo įteikti per aktyvią EPP paskyrą CPK 175¹ straipsnio nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-380-945/2020, 15-18 punktas; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1803-657/2020). Ši atsakovė faktiškai naudojasi savo EPP paskyra (žr. 2022 m. gegužės 5 d. ekrano nuotrauką). Atsiliepimo į jai pareikštą reikalavimą atsakovė nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino B. M. K. ir ieškovės sudarytą taikos sutartį, kuria B. M. K. atsisakė savo ieškinio reikalavimų 13 580,85 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės A. F.; B. M. K. ir A. F. sutarė dėl ieškovės ir jos sutuoktinio V. K. priežiūros ir pagalbos: a) ne mažiau kaip vieną savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) per mėnesį, sutarus su V. K. globėja prieš 2 kalendorines dienas; b) du kartus per savaitę, darbo dienų vakare nuo 19 val. iki 21 val., pranešus telefonu V. K. globėjai – tarpusavio susitarimu.

2018 m. kovo 23 d. B. M. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka jog sutuoktinis būtų pripažintas neveiksniu, tačiau prašo globėja paskirti atsakovę. 2019 m. vasario 19 d. ieškovė atsiliepime į B. M. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo prašė prašymą atmesti nesant objektyvių aplinkybių.

2020 m. rugpjūčio 4 d., 20 val. 39 min., gavėjui (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiųstas laiškas: ,,kai kitą kartą teiksite TEISMUI atsiliepimus ar tai kito pobūdžio dokumentus, prašyčiau prieš rašant, gerai apgalvoti naudojamus žodžius tokius kaip sugyventinis ir „žentas“. Siūlyčiau prieš vartojant žodį sugyventinis, atsigręžti į save pačią. Sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas, kaip kad sakoma aukštasis pilotažas, o prieš vartojant žodį „žentas“ taip pat reikėtų žvilgtelti į savo artimiausią aplinką, nes turint vieną dukrą, ponios „žentams“ suskaičiuoti vargiai ar pakaktų abiejų rankų pirštų.“

2020 m. rugsėjo 17 d. 17 val. 10 min. socialine tinkle Facebook atsakovė R. D. paskelbė atvirą laišką seseriai, kuriame be kita ko nurodė: ,, jeigu nesiliausi psichologiškai smurtavusi ir šlykščiai melavusi, prisiprašysi teismo už psichologinį smurtą. Pastoviai melagingai aiškindama Motinai dėl būsimo teismo posėdžio, elgiesi kaip aukščiausios gildijos melagė ir aferistė... puikiausiai pati žinai kas, už ką ir kodėl tave padavė teisman... taigi nustok žaidus purviną melo ir manipuliacijų žaidimą !!! Ir dar nekalk Motinos ant kryžiaus ir nespaviedok, sakė Ji kažką ar nesakė...“; ,,Kas tu po velnių per duktė esi, jei žinodama ir matydama tokį baisų, košmarišką Motinos gyvenimą mano namuose, nesiimi priemonių ir nepersiveži Motinos ,,trikampukan“, kurį, kaip kad visada tu sakai, už Jos, IŠ ŽEMĖS IŠKAPŠTYTUS grynus ir IŠ SĄSKAITOS PAVOGTUS pinigus, tu įrengei savo valdose. Kad tu tuos pinigus pavogei, jau teismas įrodė. Ir už vagystę, kaip ir kiekvienam vagiui, teismas tau skyrė bausmę- Tėvų priežiūrą. Žinai sesute, aš manau, kad toks teismo sprendimas labai sumenkino tavo asmenį... jau geriau būtų priteisęs sugrąžinti tuos pavogtus 13.580,85 Eur. Atsisakydama sugrąžinti pavogtus pinigus, TU !!! įvarei mūsų Tėvus į skolą, o Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių.“ Po įrašu 2 komentarai, kuriuos parašė N. G. ir A. D..

2020 m. spalio 6 d. ieškovės atstovas kreipėsi su pretenzija į atsakovę ir pareikalavo nutraukti A. F. garbę ir orumą žeminančius veiksmus, neskleisti draudžiamų platinti susirašinėjimo duomenų, teismo procesinių dokumentų ar jų ištraukų, taip pat duomenų apie A. F. tėvų sveikatą bei nepažeisti A. F. ir jos tėvų teisės į privatumą ir jų nesiimti ateityje, o paskelbtus duomenis nedelsiant pašalinti; viešai paneigti teiginius ir atsiprašyti A. F. dėl minėtų viešai paskleistų Jūsų teiginių bei veiksmų apie A. F., žeminančių jos orumą, garbę ir reputaciją; nebesiųsti A. F. jokių laiškų nei privačiai, nei kaip nors kitaip viešai.

2019 m. rugpjūčio 20 d. registruotas areštas B. M. K. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini).

2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbė atvirą laišką seseriai, kuriame be kita ko nurodė: ,,Tai taip kad nedelsk, susirūpink, paskubėk !!!...iš pašalies tavo psichinės sveikatos pablogėjimas akivaizdžiai matosi,...“. Įrašas buvo 1 kartą bendrintas, komentarų nėra, tačiau galimybė komentuoti neužblokuota.

TV3.lt portale patalpintas straipsnis apie laidą ,,R. seserį kaltina turėjus romaną su jos vyru: dabar nori pasisavinti ir visą tėvų turtą“, kuriame pateikiamos atsakovės citatos: ,,Kai sužinojau, kad mano tikra sesuo su mano vyru man už nugaros daug metų mezgė meilės romaną, su vyru išsiskyriau.“ Straipsnyje nurodyta ,,Kiek metų ją apgaudinėjo vyras ir sesuo, moteris negali – to ji ir nežino iki šiol. R. šią paslaptį bylinėdamasi su seserimi N. (vardas pakeistas) per teismo posėdį paviešino girdint ir teisėjai, ir advokatams. N. šio slapto romano nepaneigė.“ ((duomenys neskelbtini)).

Televizijos laidos metu atsakovė nurodė, kad ,,Jau žinokit čia yra vieša paslaptis, vieša paslaptis, nes jau čia yra teisme pasakyta ir visi žino kadangi aš slėpiau dešimt metų nesakiau, bet jau paskui kai iškilo čia tokie dalykai... mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai... vieša paslaptis, teisme net yra pasakyta. Jie buvo meilužiai. Kai aš šitą dalyką sužinojau, mano vyras kai pasakė, pats pasakė jisai, nes jos vyras juos įtarinėjo, bet mano vyras ir jinai sakydavo, kad jisai yra kvailas, jam vaidenasi, jisai be pagrindo jokio įtarinėja, o maniškis.. Man tai net mintis tokia gyvenime nekilo, kad taip gali būti ir nu mano vyras tai buvo toks biškį linkęs, žinai, nuklajoti, tai paskui jau kai taip įvyko ir jis paskui pasakė, kad tavo sesuo ir taip, kad tai buvo ką įtarinėjo ir tai buvo tiesa, tai buvo daug metų. Ir ten aš buvau kažkada tai jaunystėj, kai buvo man kokie 25 metai, aš buvau jo drabužiuose radus mano sesers ranka rašytą raštelį, prie jos radau, aš parodžiau, ką tai reiškia. Kad susitiksim rytoj ten kažkur tai, dabar jau, žinai, nebeatsimenu.“ Laidos vedėjai paklausus, kiek metų jie buvo meilužiai ir ar dėl to išsiskyrė su sutuoktiniu, atsakovė atsakė: ,,O kas juos žino? Žinok, istorija jau dabar nutyli. Jo, dėl to. Jau buvo paskutinis taškas.“; ,,Jos advokatė pradėjo labai kelti ją, kaip moralė, labai aukšta moralė. Aš tada pas savo advokatą klausiu, sakau, nes aš advokatui buvau pasakius šitą dalyką ir sakau: ,,ar aš galiu sakyt?“ jis sako: ,,galit“. Aš pasakiau: ,,apie šitos ponios moralę mes nekalbėkim, nes ..“ ir aš paskui pradėjau verkti. Teisėja sako: ,,Kas? Kas yra?“ Aš sakau: ,,gerbiama teisėja, aš pasakysiu, kad mano vienintelis vyras, mano vaikų tėvas ir anūkų diedukas ir mano vienintelė sesuo daug metų buvo meilužiai.“ Tai ta teisėja taip ... net atsilošė. Ir paskui.. Ir žinai, V., aš taip pasakiau, kaip aš sakau drąsiai, ir jeigu tai būtų pavyzdžiui buvus ne tiesa, tai mane iš karto būtų padavę į teismą. Sėdi teisėja, trys advokatai ir jinai. Nieko, žinok, nei pusės žodžio nei jos advokatė nepasakė, nei mano sesuo nepasakė. Tai būtų sakius, ką tu čia šneki, tai nepaneigė. Ir jinai, žinok, va dabar kaip kartais, mes žinai, kai aš čia įpykus, įsiutus daug kartų, tai jei žinai atleidau ir sakydavau: ,,tu žinai, prieš mane esi taip apsidirbus, sakau, man nuo tavęs taip smirda, sakau, kad jau tu patikėk, sakau. Tai jinai sako: ,,tu sugalvok kitą versiją, šita jau neveža“. vedėjos klausimą, ar pas ją kieta širdis, atsakovė atsako: ,,Laba kieta. Taip. Aš jai pasakau, sakau: ,,kodėl tu ateini? Kodėl tu neatneši kažką tėvam.. nu paskanauti kažką tai? Tu gamini šeimai.“ Pas ją yra šeima. ,,Tu gamini šeimai, sakau, įdėk kotletus, du kotletus ir bulvių košės į stiklainį ir atnešk“. Pasakė: ,,gauni išmokas ir daryk“. Į klausimą, ar viską sesuo matuoja tik pinigais, atsakovė atsakė: ,,Taip. tikrai taip.“ Į klausimą, ar norėjo visai Lietuvai pasakyti, atsakovė atsakė, kad ,,Taip, būna ir taip. Aš norėjau visiems pasakyti, kad gal kažkas iš šito pasakojimo pasimokins ir supras, kad negalima taip besąlygiškai pasitikėt vaikais, nors kaip tu juos bemylėtum ir kaip tu jais tikėtum, kad nesigautų va tokia situacija kaip pas mus, kaip mūsų tėvams.“ ,,Kai šitą atsiliepimą paskaitė advokatas, jis pasakė: aš per savo advokatavimo praktiką mačiau labai įvairių žmonių, labai įvairių situacijų, labai labai daug visko mačiau, bet to, kad duktė senatvėj tėvus palikusi be namų, be santaupų, be stogo virš galvos ir įvarius į skolas ir dar prisisamdžius advokatų teismuose kovoja prieš savo 85 metų motiną, matau, - sakė, - pirmą kartą.“ ,,O kam reikėjo taip pasielgti su tėvais? Kam iš tų namų ištempti pas save, įkurti ir išmesti, tiesiog išvyti.“ ,,Atėjo, vijo, liepė nešdintis, išmėtė daiktus. Kam reikėjo? Ir galėjom.. Aš dar seseriai ne vieną kartą sakiau: sakau, baigiam šitą, žiūrim tėvus, slaugom kaip priklauso. Ateis laikas, parduosim tuos namus ir pasidalinsim kaip priklauso. Jinai pasakė: ,,nežiūrėjau ir nežiūrėsiu.“ ,,Tai žinok, V., kai mama šitą pasakė seseriai, kad jinai nori man padėti atsistot ant kojų, tai mano sesuo tiek supyko, tiek įsižeidė. Jinai atvažiavus tenai kėlė triukšmą didžiulį, motinai ten rėkė, kad ten jinai nieko, nieko nepadarysit ten“ Vedėjai pasiteiravus, ar seseriai tėvai taip pat prieš tai taip padėjo, atsakovė nurodė, kad : ,,taip, taip“, atsakovė patvirtino, kad tai buvo pavydas. ,,sesuo tris metus pas mane, žinok, mes su ja nekalbėjom, nebendravom. Jinai buvo įsižeidusi. Jinai buvo supykusi, kad tėvai man nu davė lėšų namo statybai.“ Į klausimą, kodėl ūkiniam pastate įkurdino tėvus, atsakovė atsakė: ,,todėl, kad matomai ... nebeliko vietos. Jinai pagalvojo, jie pasitarė, kad geriau tuos tėvus apgyvendint ūkiniam, atskirai, ūkiniam, pastate, jį pertvarkyti ir įrengti tenai gyvenamas patalpas. Ir jie pradėjo rengti ten tą ūkinį. Ten pradėjo ardyti sienas, kažką tvarkė, darė, grindis sudėjo.“ ,,Pirmiausia paskambino man sesuo į darbą ir pasakė: išnuomavom tėvų namą. Išnuomavom. Tą ,,kad išnuomavom“ girdėjo dar dvi mano kolegės, nes šalia mes. Aš sėdėjau, garsas kaip tik buvo telefonas neveikė be garsė, tik tai garsiai. Jinai pasakė: ,,išnuomavom tėvų namą. Susirink visus daiktus, kurie yra tavo dar ten“ Aš nuvažiavau ten, rinkausi tuos daiktus. Verkiau, žinok, kruvinom ašarom. Kur ėjau, visur mačiau mamą; visur mačiau tėvuką, žinai, paliktą. Nes žmonės išsikraustė net su kaimynais neatsisveikinę. Nes pati kaimynė, aš čia kada buvau nuvažiavus, tai kaimynė pasakė: ,,Taip išsikraustė, net neatsisveikinom.“ Taip, sako, draugavom, taip bendravom. Taip, skubos tvarka buvo išvežti.“ ,,Ji pradėjo mane vyti ir neleisti man ateiti. Sesuo su savo vyru. Pradėjo jie mane vyti. Kad aš neičiau. Ir kada jie pradėjo taip elgtis, aš pasitariau su advokatu. Sakau, ir pradėjo siūlyt išmesti: išmesti, atvežti, išversti tėvus. Sesuo su savo vyru. Mamai jinai rašė (turi raštelį), mamai liepė nešdintis.“ ,,Ir kai sesuo pamatė, kad čia vyksta, ji dar atėjo ir paklausė: ,,ar tikrai išeinat?“ Mama pasakė: ,,taip, išeinu.“ Tada jinai taip pasakė: ,,Išeinat, tai išeikit, be teisės sugrįžti.“ ,,Mama neišsigando. Tada mes, žinok, susirišom visus daiktus, išsiėmėm iš spintų, visus viską, puodelius, ir du kartus taksi išsikvietėm didesnę tą mašiną taksi, ir parkraustėm čia. Parkraustėm.“

Liudytoja D. K. parodė, jog yra ieškovės vadovaujamos įmonės darbuotoja, santykiai darbiniai. Atsakovės asmeniškai nepažįsta, prieš 6-7 metus yra užsisakiusi kepinį. Nurodė, kad yra mačiusi keletą atsakovės elektroninių laiškų. Jie nebuvo dalykiški, kaip ir grasinantys. Laiškus matė maždaug prieš 4-5 metus. Ieškovė žinojo, kad laišką matė liudytoja, kadangi laiškas buvo siųstas bendrąjį įmonės paštą. Įmonėje dirba nuo 2015 m. liepos mėn. Ieškovę pažinojo ir anksčiau. Situacija buvo žinoma nuo tada kai įsidarbino, į darbą buvo atvestas tėtis. Ieškovė dėl laiškų labai susinervindavo, verkdavo, balsas labai drebėdavo, dirbti negalėdavo, pasiimdavo nedarbingumą ir keletui savaičių. Laiškai palikdavo neigiamą įvaizdį. Ieškovei parduodavo raminančių maisto papildų: aukso šaknis ir jonažolė, ir valerijonas ir geltonžiedė ešolcija (kaina 10-15 Eur). Ieškovė nuo šeimos neslėpė. Nurodė, jog teko matyti Facebook įrašus atsakovės paskyroje. Jie buvo žeminantys ieškovę, juodinantys. Jie buvo susiję su tėvais, įkeltos tėčio nuotraukos. Buvo galima suprasti, kad atsakovė viena tėvais rūpinasi. Buvo komentarų, komentavimo funkcija nebuvo išjungta. Komentavo ir pati atsakovė, papildydavo pranešimą naujomis frazėm. kiti komentatoriai ją palaikydavo. Matė, kadangi buvo draugė Facebook tinkle. Mano, kad matė ir kiti atsakovės draugai Facebook, mano, kad tai triženklis skaičius draugų. Įrašas buvo kategoriškas (iš 5 balų 3/4 balai kategoriškumo). Nurodė, kad 2.1 ieškinio reikalavimo įrašą matė; 2.2. ieškinio reikalavimo įrašą yra skaičiusi. Ieškovė perskaitė anksčiau, reagavo labai emocionaliai. Kiti darbuotojai neskaitė laiškų. Ieškovė turi asmeninį elektroninį laišką, kurį atsakovė žino. Mano, kad laiškai siųsti bendru el. paštu norint pažeminti. Situaciją žinojo, todėl nemanė, kad ieškovė kažką pavogė. Tekste buvo daug vaizdingų kalbinių priemonių. Laiškai buvo žeminantys, reiškiama subjektyvi nuomonė. Po keleto laiškų buvo nedarbingumas. Liudytoja situaciją žinojo, kad vyksta kivirčas tarp seserų. Ieškovė, sublogus tėvų sveikatai, rūpinosi tėvų turto pardavimu. Kad būtent ieškovė pinigus pavogė dėl laiškų nepatikėjo, kadangi žinojo, jog ieškovė įrenginėja tėvams namus, rūpinasi pardavimu, apie seserų kivirčą. ,,Teismas priteisė“ supranta kaip jau įvyko, nes būtasis laikas, kad vagis nustatytas 5 balai iš 5 kategoriškumo balų). Kai atsakovė atvedė tėtį, dirbo kartu su ieškove. Tėvą atvedė už parankės. Jis dairėsi, nesiorientavo. Galėjo tėvą atvesti į namus, o ne viešint viską. Šalia dirba kita įmonė. Atsakovė buvo labai pikta. Liudytojai susidarė neigiamas įspūdis. Mano, kad kitam akcininkui buvo žinoma bendrai situacija. Žinojo, kad laida vyko, bet pačios laidos nematė. Atsakovė išsikvietė žurnalistus. Atsakovė kaltino ieškovę neištikimybe su jos vyru. Dėl 2.2. ieškinio reikalavimo, mano, kad plūsta emocijos, bet ,,teismas įrodė“, nežinant situacijos suprastų kaip jau įvykus. Iš įrašo matomas konfliktas. Siekiama pažeminti ieškovę ir visuomenę informuoti. Mano, jog giminaičiai nepatikėtų, kad tai galėjo padaryti ieškovė (2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso 1 val. 26 min. 30 s. – 2 val. 11 min. 49 s.)

Liudytojas A. F. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės sutuoktinis, santykiai geri; atsakovės atžvilgiu jaučia nuoskaudą dėl jos elgesio, išsakyta daug netiesos jų šeimos atžvilgiu, daug užgauliojimų, melo. Skaudu prisimint, prastėja sveikata. Atsakovė pasakojo apie ieškovės neištikimybę su jos vyru, vėliau šaipydavosi iš jo, vadindavo ,,raguotu“, menkino jo orumą. Atsakovė žadėjo ieškovę sužlugdyt. Ieškovė reaguodavo netgi isteriškai. Kai uošviai apsigyveno, atsakovė meluodavo, kad tėvus nuodija, šunimis pjudo, rašydavo pareiškimus policijai. Viską darė atsakovė dėl pinigų, kadangi sužinojo dėl tėvų namų pardavimo. Atsakovė motinai ,,plovė smegenis“, įtikinėjo. Dėl tų įvykių ieškovė gerdavo vaistus, neišeidavo į darbą. Atsakovė taip išbalansuodavo, kad ne tik ieškovė, bet ir liudytojas, negalėjo normaliai dirbti. Ieškovė vis verkia. Laidą matė, rodė atsakovę, jos motiną. Su atsakove gyvena tam pačiame mikrorajone. Turi bendrų pažįstamų, draugų, atsakovė yra gyvenusi liudytojo ir ieškovės namuose, kai ją vyras vydavo. Šalių motiną galėjo atpažinti, ji prekiavo gėlėmis prie kapinių. Yra sakę kaimynai, jog matė laidą. Išviešinimas per televiziją sukėlė daugiau pergyvenimų nei per Facebook. Sutiko, kad atsakovės veiksmai buvo orientuoti kuo labiau paskleisti. Pasakodavo visiems, ką sutikdavo, taip pat ir liudytojo broliui. Sakydavo kategoriškai, jokių abejonių nerodė, įtikinančiai kalbėdavo. Mano, kad teiginys apie ieškovės santykius su D. yra netiesa. Kalbėjo su D., jis nesantuokinius santykius su liudytojo žmona paneigė. Patvirtino, kad ieškinyje nurodyti ieškovės išgyvenimai yra tiesa. Matydavo atsakovės įrašus Facebook, vėliau draugai atspausdindavo ir atnešdavo atsakovės įrašus. Atsakovė savo nuomonę labai reikšdavo. Facebook įrašus matė nemažai draugų, vienas kitam perdavė.(2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso 2 val. 15 min. 00 s. 2 val. 41 min. 33 s.)

Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės kaimynė nuo 1994 m., santykiai su ieškove labai geri; su atsakove pažįstamos, dažnai atvažiuodavo pas ieškovę su vaikais. Dabar neatvažiuoja tai nebendrauja, nėra susipykę. Kol bendravo santykiai buvo geri. Pažįsta šalių tėvus. Atsakovę matė televizijos laidoje, TV3, matė kaip atsakovė ieškovę šmeižė. Ieškovės tik balsą girdėjo, trumpai. Ar buvo tikslūs duomenys atsakovės paskelbti, nepamena, bet pažino ją iš veido, balso, šukuosenos. Kaimynai klausinėjo apie seseris. Atsakovė kalbėjo apie savo seserį-ieškovę, tėvus. Nesutinka su viskuo, ką ji kalbėjo: kad ieškovė tėvų neprižiūri, skriaudžia juos, buvo neteisybė. Laidoje kalbėjo, kad ieškovė atsakovę išskyrė su vyru, bet tai netiesa, nes atsakovė kai su vyru susipykdavo, tai pati pas ieškovę atvažiuodavo. Matė, kad ieškovė labai pergyveno dėl šmeižto. Kaimynai matė televizijos laidą, kalbėjo kaimynai apie tą laidą, klausinėjo liudytojos. Pažysta atsakovę ir kiti kaimynai, nes kai buvo vaikai maži, tai neišeidavo iš šitų namų, buvo sesė ,,auksinė“. Iš televizijos laidos galima atpažinti atsakovę, kad kalbama apie ieškovę, nes kalbėjo apie seserį, daugiau seserų jos neturi. Ieškovė labai išgyvena, verkia, labai pasikeitė. Tėvas labai mylėjo ieškovę. Gyveno tėvai su ieškove, įrengtam butuke šalia namo ūkiniam pastate. Viskas buvo įrengta naujai, padaryta indaplovė. Senam name reikėjo laiptais lipti, o naujam name buvo patogiau. Apie susitarimus teisminius dėl tėvų priežiūros nežino. Šalių motina, atsikrausčius į įrengtus namus sakė, kad iš tų namų niekur neis. Su tėvu nebendravo. Mano, kad išsikraustė, nes atsakovė įtikino. Ieškovė yra apšmeižta, įžeista, todėl atvyko į teismą. Jau daug metų greta gyvena, žino, kad atsakovė meluoja (2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso 5 min. 33 s. – 25 min. 10 s.)

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės sutuoktinio draugas, kolega; atsakovę pažįsta kaip draugo žmonos seserį. Santykiai su ieškove geri, pažįsta apie 30 metų; su atsakove santykiai normalūs, bendravo kelis kartus. Nurodė, kad gyvena netoliese. Su ieškovės vyru bendrauja dažnai, kelis kartus per savaitę. Atsakovę matė televizijos laidoje. Vardai buvo pakeisti, bet atpažino atsakovę, suprato, kad kalbėjo apie ieškovę. Liudytojo nuomone, laidoje kas pasakyta nebuvo tiesa: kad sesuo tėvų neprižiūri, į daržinę tėvus įkėlė, parduoda namą. Atsakovės vyro nepažįsta. Laidoje atsakovė kalbėjo apie savo vyrą, kad artimai santykiavo su juo sesuo. Per laida paskambino žmonos sesuo, kuri irgi pažino atsakovę. Ieškovės vyrui buvo šokas. Mano, kad pasakyti teiginiai buvo visiškas melas. Ieškovė labai verkė. Emocinė būklė tokia jau trunka 3-4 metai, teismai, žmonės jaučiasi blogai ir dėl to, kad buvo toje laidoje, dėl teismų, kad reikia gaišti laiką, leisti pinigus. Nesantaika tarp seserų atsirado dėl tėvų pinigų, jie rūpi atsakovei. Ieškovės netinkamo elgesio su tėvais nematė. Tėvai pas ieškovę gyveno 3-4 mėnesius. Tėvų namo būklė buvo prastesnė nei ieškovės įrengtas. Tėvas buvo nepajėgus, negalėjo prižiūrėt namų dėl senatvės, ligų. Mano, kad atsakovė prikalbėjo motiną, ieškovė su vyru buvo kelionėje, daugiau tėvai negrįžo, jų liudytojas nebematė. Laidą tikrai matė žmonos pusseserė, ji suabejojo ar tai tiesa. Jeigu artimai nebūtų pažinojęs ieškovės, būtų pagalvojęs, kas per žmonės, bet kadangi pažinojo, tokių minčių nekilo. Susitarimai dėl tėvų priežiūros nėra žinomi. Pardavinėjo tėvų namą, nes jis buvo didelis, senoviškas, kaip baigėsi sandoris nežino, atsakovė užprotestavo (2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso 26 min. 17 s. – 49 min. 53 s.).

Ieškiniu reikalaujama uždrausti atsakovei R. D. bet kokiais būdais, įskaitant el. laiškais, laiškais, socialiniuose tinkluose internete, skelbti bei viešinti visą informaciją, susijusią su ieškove A. F., įskaitant teismo procesinius dokumentus, sveikatos pažymas, asmeninio gyvenimo detales, šeimyninius santykius ir bet kokią kitą su ieškove susijusią informaciją. Šis reikalavimas kvalifikuotinas prevenciniu.

Ieškinys šioje dalyje grindžiamas tuo, kad atsakovė R. D., naudodamasi savo asmenine socialinio tinklo „Facebook“ paskyra, 2020 m. rugsėjo 17 d. patalpino įrašą, kuriame plačiai aprašo ieškovės A. F., pačios atsakovės bei bendrų su ieškove tėvų santykius, įkėlė keturias civilinės bylos Nr. 2YT-4257-435/2018 procesinio dokumento (2018 m. kovo 23 d. B. M. K. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimo atskirų puslapių) nuotraukas, kurių turinys taip pat tiesiogiai susijęs su A. F., jos privačiu gyvenimu. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. kitame atsakovės R. D. paskelbtame įraše – „atvirame laiške seseriai“ socialiniame tinkle „Facebook“ – yra pridėtos dar 2 dokumentų nuotraukos: ieškovės A. F. 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašytinis įsipareigojimas padėti dėl tėvo V. K. priežiūros bei šio jų tėvo V. K. sveikatos būklę aprašanti gydytojo psichiatro pažyma, nustatanti šio paciento susirgimo, t. y. ligos diagnozės kodą F01.8 (kita kraujagyslinė demencija). Atsakovė šiame savo „laiške“ taip komentuoja savo tėvo sveikatos būklę, susieja jos nustatymą su ieškovės veikla: „kaip žinoma iš turimų dokumentų, greituoju būdu t. y. per 4 dienas atlieka "TRUMPĄ PROTINĖS BŪKLĖS TYRIMĄ" ir pagal BLESSEDO DEMENCIJOS SKALĘ suteikia aukščiausią , 24 balų durnumo lygį.“.

Atsakovė nurodo, kad toks reikalavimas, t. y. reikalavimas skelbti absoliučiai bet kokią su ieškove susijusią informaciją, tiesiogiai prieštarauja atsakovės Konstitucinei teisei bei laisvei turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 str.), todėl per se negali būti tenkinamas.

Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas, ir siekiama žalos grėsmę pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29).

Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti.

Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29).

CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu; po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva 95/46).

Viena iš pagrindinių žmogaus teisių – tai teisė į privatų gyvenimą. Ši teisė įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas – kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą, – suformuluotas šio straipsnio 4 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad valstybė turi pozityviąją pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Peck prieš J. K., peticijos Nr. 44647/98).

Civilinio kodekso nuostatose detalizuojami civiliniai teisiniai aptariamos konstitucinės ir Konvencijos saugomos vertybės gynimo būdai, taip pat šios teisės ribojimo pagrindai. Pagal CK 2.23 straipsnio 1 dalį fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus; draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti (CK 2.23 straipsnio 3 dalis). Taigi pats asmuo turi diskreciją spręsti, ar atskleisti informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kokia apimtimi. Teisės į privatų gyvenimą apribojimai galimi tik laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką gali tapti pagrindu pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (žr. CK 2.23 straipsnio 4 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020. Teismų praktika. 2020, 54, p. 11-24).

Taikant civilinę atsakomybę tiek dėl asmens teisės į privatumą, tiek dėl asmens teisės į garbę ir orumą, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, t. y. atsakovės 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. rugsėjo 17 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtų įrašų, šiuose įrašuose paskelbtų civilinėje byloje dalyvavusio suinteresuoto asmens B. M. K. atsiliepimo, teismo procesinių sprendimų, kitų dokumentų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. bei 2020 m. rugsėjo 17 d. viešai paskelbė informaciją apie ieškovės santykius su jos tėvais, komentavo ieškovės sveikatos būklę („iš pašalies tavo psichinės sveikatos pablogėjimas akivaizdžiai matosi“), t. y. paviešino informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą. Informacijos apie privatų ieškovės gyvenimą paskleidimą įrodo ir kiti į bylą pateikti įrodymai: ieškovės vadovaujamos bendrovės elektroninio pašto adresu atsakovės siųsti el. laiškai, kuriuose dėstomos aplinkybės susijusios su ieškovės santykiais su jos tėvais, ieškovės sveikatos būkle; liudytojos D. K. parodymai apie tai, kad ji yra mačiusi keletą atsakovės elektroninių laiškų, kurie nebuvo dalykiški; TV3 televizijos laidos „Prieš srovę“ vaizdo įrašas, kuriame atsakovė viešai pasakoja aplinkybes apie tariamus ieškovės nesantuokinius santykius su atsakovės vyru („mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai“). Byloje neįrodyta, kad ieškovė būtų davusi atsakovei sutikimą skelbti informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovės teisę į privataus gyvenimo slaptumą. Atsakovės neteisėti veiksmai viešai skelbiant informaciją, susijusią su ieškovės privačiu gyvenimu, gali sukelti ieškovei neturtinę žalą (CK 2.23 straipsnio 4 dalis). Taigi, byloje nustatytos būtinos įrodyti prevencinio ieškinio sąlygos.

Ieškovė reiškia reikalavimą uždrausti atsakovei skelbti bei viešinti visą informaciją, susijusią su ieškove A. F., įskaitant teismo procesinius dokumentus, sveikatos pažymas, asmeninio gyvenimo detales, šeimyninius santykius ir bet kokią kitą su ieškove susijusią informaciją. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog draudimas skelbti visą ir bet kokią su ieškove susijusią informaciją negali būti taikomas, nes gali pažeisti atsakovės teisę į saviraiškos laisvę. Įstatymas numato ieškovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o ne į bet kokios su ieškove susijusios informacijos neliečiamumą. Įsiteisėję teismo galutiniai procesiniai sprendimai, nors ir ne visi, tačiau gali būti ir yra viešinami teisės aktų nustatyta tvarka, neskelbiant asmens duomenų, t. y. juos nuasmeninant, todėl draudimas skelbti bei viešinti teismo procesinius dokumentus atsakovei negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, pirmasis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies – atsakovei R. D. uždraustina bet kokiais būdais, įskaitant el. laiškais, laiškais, socialiniuose tinkluose internete, skelbti bei viešinti informaciją, susijusią su ieškovės A. F. privačiu gyvenimu, įskaitant sveikatos pažymas, asmeninio gyvenimo detales, šeiminius santykius.

Kaip matyti iš ieškinio antrojo reikalavimo, faktinio pagrindo, ieškinyje nurodyto teiginio, kad „visos aukščiau išvardintos neatitinkančios tikrovės aplinkybės vėlgi žeidžia ieškovės garbę ir orumą“, ieškinys dalyje dėl garbės ir orumo gynimo grindžiamas tuo, kad atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodytus šiuose tekstuose ir žodiniuose pasisakymuose:

1) „... jeigu nesiliausi psichologiškai smurtavusi ir šlykščiai melavusi, prisiprašysi teismo už psichologinį smurtą. Pastoviai melagingai aiškindama Motinai dėl būsimo teismo posėdžio, elgiesi kaip aukščiausios gildijos melagė ir aferistė... puikiausiai pati žinai kas, už ką ir kodėl tave padavė teisman... taigi nustok žaidus purviną melo ir manipuliacijų žaidimą !!! Ir dar nekalk Motinos ant kryžiaus ir nespaviedok, sakė Ji kažką ar nesakė“ (toliau – Tekstas Nr. 1);

2) „... Kas tu po velnių per duktė esi, jei žinodama ir matydama tokį baisų, košmarišką Motinos gyvenimą mano namuose, nesiimi priemonių ir nepersiveži Motinos "trikampukan", kurį, kaip kad visada tu sakai, už Jos, IŠ ŽEMĖS IŠKAPŠTYTUS grynus ir IŠ SĄSKAITOS PAVOGTUS pinigus, tu įrengei savo valdose. Kad tu tuos pinigus pavogei, jau teismas įrodė. Ir už vagystę, kaip ir kiekvienam vagiui, teismas tau skyrė bausmę- Tėvų priežiūrą. Žinai sesute, aš manau, kad toks teismo sprendimas labai sumenkino tavo asmenį... jau geriau būtų priteisęs sugrąžinti tuos pavogtus 13.580,85 Eur. Atsisakydama sugrąžinti pavogtus pinigus, TU !!! įvarei mūsų Tėvus į skolą, o Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių.“ (toliau – Tekstas Nr. 2);

3) „... jūsų firmos direktorė A. F. aplankė ir pamatė savo tėvus, kurių nelankė nuo praeitų metų lapkričio mėnesio“ (toliau – Tekstas Nr. 3);

4) „... kai kitą kartą teiksi teismui atsiliepimus ar kitokio pobūdžio infomaciją, prašyčiau prieš rašant gerai apgalvoti naudojamus žodžius, tokius kaip sugyventinis ir „žentas“. Siūlyčiau, prieš vartojant žodį sugyventinis, atsigręžti į save pačią. Sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas, kaip sakoma aukštasis pilotažas, o prieš vartojant žodį „žentas“ taip pat reikėtų žvilgtelti į savo artimiausią aplinką, nes turint vieną dukrą, ponios „žentams“ suskaičiuoti vargiai ar pakaktų abiejų rankų pirštų...“, „...taip kad nedelsk, susirūpink, paskubėk... iš pašalies tavo psichinės sveikatos pablogėjimas akivaizdžiai matosi...“ (toliau – Tekstas Nr. 4);

5) „...kai sužinojau, kad mano tikra sesuo (ieškovė) su mano vyru man už nugaros daug metų mezgė meilės romaną“ (toliau – Pasisakymas Nr. 5);

6) „...aš šią ilgai slėptą paslaptį, bylinėdamasi su seserimi Nijole, vardas taip pat pakeistas, per teismo posėdį paviešinau girdint teisėjai ir advokatams, ir Nijolė slapto romano su mano vyru nepaneigė“ (toliau – Pasisakymas Nr. 6);

7) „...žinokit, dabar čia vieša paslaptis, vieša paslaptis, nes jau čia yra teisme pasakyta ir jau visi žino, kadangi aš slėpiau dešimt metų nesakiau, bet jau paskui kai iškilo čia tokie dalykai... mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai... vieša paslaptis, teisme net buvo pasakyta“ (toliau – Pasisakymas Nr. 7).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-471-403/2018).

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai (2020 m. rugsėjo 17 d. įrašo atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kopija, atsakovės rašyti elektroniniai laiškai, liudytojų D. K., M. M., R. V. parodymai, atsakovės pateiktas 2020 m. rugsėjo 17 d. įrašo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje mačiusių asmenų sąrašas (DOK-50293 priedas)) patvirtina aplinkybę, jog aukščiau nurodyti atsakovės tekstai bei pasisakymai buvo paskleisti.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog teiginius, kuriuos ieškovė įvardija kaip pažeidžiančius garbę ir orumą, viešai paskelbė ne atsakovė, o TV3 televizija. Tai reiškia, jog teiginių TV3 laidos epizode atsakovei atsakomybė apskritai negali kilti, kadangi video reportažą rengė, jo turinį redagavo, nusprendė paskelbti ir iki šiol skelbia ne atsakovė, o TV3 televizija. Atitinkamai ir jį paneigti ar pašalinti gali ne atsakovė, o TV3 televizija.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog teiginius, išsakytus atsakovės TV3 televizijos laidoje „Prieš srovė“, paskelbė ne ji. Iš TV3 tinklalapyje paskelbtos publikacijos turinio (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog į TV3 laidą „Prieš srovę“ kreipėsi R. (atsakovė, kurios vardas pakeistas), ginčijamus teiginius laidoje taip pat pasako pati atsakovė, žinodama, jog dalyvauja televizijos laidoje, kuri bus viešai transliuojama, arba jie yra laidos vedėjos cituojami kaip pasakyti atsakovės. Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog teiginius, išsakytus šioje televizijos laidoje paskelbė būtent atsakovė per visuomenės informavimo priemonę.

Visuomenės informavimo įstatymo (čia ir toliau – VIĮ; redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 89 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Tekste Nr. 1 atsakovės parašyti teiginiai „<...> jeigu nesiliausi psichologiškai smurtavusi ir šlykščiai melavusi (toliau – Teiginys Nr. 1.1), prisiprašysi teismo už psichologinį smurtą“, „pastoviai melagingai aiškindama Motinai dėl būsimo teismo posėdžio <...>“, yra suformuluoti kaip kategoriški teigimai, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Šiame tekste pateikiamos žinios, jog ieškovė psichologiškai smurtauja bei meluoja savo motinai, kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Susipažinus su viso 2020 m. rugsėjo 17 d. paskelbto teksto „ATVIRAS LAIŠKAS SESERIAI -paskutinis“ turiniu, t. y. analizuojamo Teksto Nr. 1 kontekstu, teismas nenustatė konkrečių duomenų, kuriais yra grindžiama žinia apie psichologinį smurtą; žinia, jog ieškovė meluoja motinai, grindžiama duomenimis, neva ieškovė pastoviai melagingai aiškina motinai dėl būsimo teismo posėdžio.

Kiti Tekste Nr. 1 parašyti teiginiai „<...> elgiesi kaip aukščiausios gildijos melagė ir aferistė“, „<...> taigi nustok žaidus purviną melo ir manipuliacijų žaidimą !!!“, „Ir dar nekalk Motinos ant kryžiaus“ suformuluoti vartojant metaforas, palyginimus (žaisti purviną melo ir manipuliacijų žaidimą, elgtis kaip melagė ir aferistė), posakį (kalti ant (prie) kryžiaus) ir negali būti suprantami tiesiogiai. Tai yra atsakovės tam tikras jos pačios aprašomų ieškovės veiksmų (melavimo motinai) tam tikras vertinimas ar palyginimas, t. y. nuomonė.

Tekste Nr. 2 atsakovės parašyti teiginiai: „<...> „trikampukan“, kurį <...> už Jos <...> IŠ SĄSKAITOS PAVOGTUS pinigus, tu įrengei savo valdose“ (toliau – Teiginys Nr. 2.1), „Kad tu tuos pinigus pavogei, jau teismas įrodė“ (toliau – Teiginys Nr. 2.2), „Ir už vagystę, kaip ir kiekvienam vagiui, teismas tau skyrė bausmę- Tėvų priežiūrą“ (toliau – Teiginys Nr. 2.3), „<...> tuos pavogtus 13.580,85 Eur“ (toliau – Teiginys Nr. 2.4), „Atsisakydama sugrąžinti pavogtus pinigus, TU !!! įvarei mūsų Tėvus į skolą, o Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių“ (toliau – Teiginys Nr. 2.5) yra suformuluoti kaip kategoriški teigimai, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Šiais teiginiais pateikiamos žinios, kaip objektyviai egzistuojantys dalykai, jog ieškovė neva pavogė jos motinai priklausančius pinigus (13 580,85 Eur), atsisakė juos grąžinti, taip „įvarė“ tėvus į skolą, pardavė tėvų namus iš varžytinių per antstolius.

Iš kartu su ieškiniu pateikto susirašinėjimo medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2019 m. vasario 7 d. elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: „Labas vakaras, prašau anuliuoti mano užsakymą, kadangi po menesio laukimo, Jusu firmos direktore p. A. F. dantų pasta šiandiena pristatė. Tuo pačiu aplanke ir pamate savo Tėvus, kuriu nelankė nuo praeitu metu lapkričio menesio. Atsiprašau, Gero vakaro. Pagarbiai R. D.“. Teiginys „<...> aplanke ir pamate savo Tėvus, kuriu nelankė nuo praeitu metu lapkričio menesio“ (toliau – Teiginys 3.1) yra suformuluotas kaip kategoriškas teigimas, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Šiuo teiginiu kaip objektyviai egzistuojantys dalykai pateikiamos žinios, kad ieškovė aplankė savo tėvus ir kad ji to nedarė nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, t. y. virš 2 mėnesių iki laiško išsiuntimo.

Iš kartu su ieškiniu pateikto susirašinėjimo medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: „Labas vakaras ponia direktore, kai kitą kartą teiksite TEISMUI atsiliepimus ar tai kito pobūdžio dokumentus, prašyčiau prieš rašant, gerai apgalvoti naudojamus žodžius tokius kaip sugyventinis ir „žentas“. Siūlyčiau prieš vartojant žodį sugyventinis, atsigręžti i save pačią. Sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas, kaip kad sakoma aukštasis pilotažas, o prieš vartojant žodį "žentas" taip pat reikėtų žvilgtelti į savo artimiausią aplinką, nes turint vieną dukrą, ponios "žentams" suskaičiuoti vargei ar pakaktų abiejų rankų pirštų. Tai taip, kad reikia turėti nors kiek savigarbos. Man už tave yra labai didelė gėda !!!, kaip ne kaip, vistiek esi mano sesuo“. Šiame tekste yra teiginys „sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas <...>“ (toliau – Teiginys Nr. 4.1), jis suformuluotas kaip kategoriškas teigimas, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Šiuo teiginiu, nors ir ne tiesiogiai, tačiau pateikiama žinia, kad ieškovė sugyvena su savo vyru ir su sesers (atsakovės) vyru, tai aišku iš konteksto, t. y. ieškovei adresuoto pasiūlymo „prieš vartojant žodį sugyventinis, atsigręžti i save pačią“.

Iš pateikto 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės el. laiško turinio nustatyta, kad jame yra toks teiginys: „Tai taip kad nedelsk, susirūpink, paskubėk !!!...iš pašalies tavo psichinės sveikatos pablogėjimas akivaizdžiai matosi,...“ (toliau – Teiginys Nr. 4.2). Šis teiginys, nors ir apie ieškovės sveikatos būklę, yra vertinamojo pobūdžio, juo pateikiamas ieškovės psichinės sveikatos įvertinimas. Tai savo esme yra atsakovės nuomonė, o ne žinia, nors ir išreikšta netaktiškai, nemandagiai.

Iš 2021 m. liepos 23 d. pateikto televizijos laidos „Prieš srovę“ vaizdo įrašo (DOK-94404 priedas) nustatyta, kad laidos vedėja cituoja pašnekovės, įvardintos R. vardu, žodžius: „kai sužinojau, kad mano tikra sesuo su mano vyru man už nugaros daug metų rezgė meilės romaną, su vyru išsiskyriau, – guodžiasi R. “ (įrašo 1 min. 24 s. – 1 min. 34 s.); „aš šią ilgai slėptą paslaptį, bylinėdamasi su seserimi N., vardas taip pat pakeistas, per teismo posėdį paviešinau girdint teisėjai ir advokatams, ir N. slapto romano su mano vyru nepaneigė, – tikina R.“ (įrašo 3 min. 21 s. – 3 min. 36 s.). Laidos vaizdo įraše rodoma pašnekovė, kurios tikras vardas yra pakeistas į R., yra atsakovė R. D., rodomas jos veidas, balso tembras nepakeistas, ir dėl to ginčo byloje nėra.

Aukščiau nurodytuose laidos vedėjos pacituotuose atsakovės žodžiuose yra teiginiai: 1) „<...> mano tikra sesuo su mano vyru man už nugaros daug metų rezgė meilės romaną <...>“ (toliau – Teiginys 5.1); 2) „<...> N. slapto romano su mano vyru nepaneigė <...>“ (Toliau – Teiginys 6.1). Šie teiginiai apie ieškovę (laidos pašnekovės sesers, kurios tikras vardas yra pakeistas į N.) yra suformuluoti kaip kategoriški teigimai, o ne kaip pasiūlymai, dvejonės, abejonės, klausimai, ar dar kitokia forma. Šiais teiginiais kaip objektyviai egzistuojantys dalykai pateikiamos žinios, kad ieškovė slaptai daug metų rezgė meilės romaną su atsakovės vyru.

Iš 2021 m. liepos 23 d. pateikto televizijos laidos „Prieš srovę“ vaizdo įrašo (DOK-94404 priedas) nustatyta, „...žinokit, dabar čia yra vieša paslaptis, vieša paslaptis, nes jau čia yra teisme pasakyta ir jau visi žino, kadangi aš slėpiau dešimt metų, nesakiau, bet jau paskui kai iškilo čia tokie dalykai... mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai... vieša paslaptis, teisme net yra pasakyta, taip“ (įrašo 1 min. 40 s. – 2 min. 4 s.). Šiuose atsakovės žodžiuose yra du kartus pakartotas teiginys „<...> mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai <...>“ (toliau – Teiginys 7.1). Šis teiginys yra suformuluotas kaip kategoriškas teigimas, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Šiuo teiginiu kaip objektyviai egzistuojantis dalykas pateikiama žinia, kad ieškovė ir atsakovės vyras buvo meilužiai.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog TV3 laidoje jokie identifikuojantys duomenys nebuvo atskleisti (vardai ir pavardės buvo pakeisti). Taigi, atsakovės vertinimu, atitinkamos informacijos paskleidimas TV3 laidoje negalėjo sukelti ieškovei jokios žalos.

Iš pateiktų 2020 m. rugpjūčio 4 d. bei 2019 m. vasario 7 d. atsakovės siųstų elektroninių laiškų, 2020 m. rugsėjo 17 d. socialinio tinklo paskyroje paskelbto įrašo turinio nustatyta, kad juose aiškiai įvardinamos ieškovės pareigos (direktorė), pavardė (duomenys neskelbtini), giminystės ryšys su atsakove (sesuo), t. y. duomenys, iš kurių nesunkiai identifikuojamas paskelbtų žinių objektas – ieškovė. TV3 laidoje „Prieš srovę“ yra rodomas atsakovės veidas, jos balso tembras nepakeistas, ji kalba apie savo vienintelę seserį, šie duomenys leidžia nesunkiai identifikuoti laidoje skelbiamų žinių objektą – ieškovę, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai M. M. ir R. V..

CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato prezumpciją, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė, viešai paskleidusi aukščiau nurodytus teiginius, privalėjo įrodyti, jog šie teiginiai atitinka tikrovę. Teismo vertinimu, atsakovė byloje tiriamų viešai paskleistų teiginių atitikimo tikrovei neįrodė.

Teiginiais Nr. 2.1-2.5 atsakovė viešai paskelbė žinią, kad ieškovė yra įvykdžiusi 13 580,85 Eur sumos, t. y. didelės vertės svetimo turto (BK 190 straipsnio 1 dalis) pagrobimą (vagystę) (BK 178 straipsnio 3 dalis). Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis). Galiojant Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, atsakovė, siekdama įrodyti viešai paskleistų teiginių apie ieškovės įvykdytą didelės vertės svetimo turto pagrobimą, nesant šio fakto pripažinimo iš ieškovės pusės, privalėjo pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo ieškovė būtų pripažinta kalta padarius šį nusikaltimą arba kitokį įsiteisėjusį baudžiamojo proceso tvarka priimtą procesinį sprendimą, kuriuo būtų konstatuotas šio nusikaltimo įvykdymo faktas (pvz., prokuroro nutarimą ar teismo nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą, atleidus baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir pan.). Šioje byloje atsakovė tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl laikoma, kad ieškovė nėra įvykdžiusi vagystės, nepriklausomai nuo to, buvo ar ne, teisėtai ar ne nurodyta pinigų suma nuimta nuo B. M. K. banko sąskaitos. Civilinio proceso tvarka asmens kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką negali būti konstatuojama, tam numatytas baudžiamasis procesas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog atsakovės nuomonė, jog ieškovė neteisėtai naudojosi motinos pinigais grindžiama pačios motinos ieškiniu, pareikštu ieškovei (priedas Nr. 1); atsakovės nuomonė dėl netinkamo ieškovės veikimo tėvų atžvilgiu grindžiama pačios motinos atsiliepimu į pareiškimą, kuriuo motina prieštaravo, jog tėvo globėja būtų paskirta ieškovė (priedas Nr. 2); atsakovės nuomonė dėl netinkamo ieškovės elgesio motinos atžvilgiu grindžiama ne tik minėtu ieškiniu, bet ir pačios ieškovės atsiliepimu į motinos prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, kuriuo ieškovė prieštaravo, kad motinos įsiskolinimas būtų išdėstytas ir tokiu būdu siekė priverstinio išieškojimo iš savo pačios motinos turto (priedas Nr. 3). Atsakovė pastebi, jog priteista suma buvo priverstinai išieškoma (priedas Nr. 4).

Atsakovės pateiktame B. M. K. atsiliepime į ieškovės A. F. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (DOK-22306 priedas), pateiktame civilinėje byloje Nr. 2YT-4257-435/2018, nurodytos aplinkybės neturi nieko bendro su dauguma aukščiau nurodytų bylai aktualių atsakovės paskleistų teiginių, kuriuos paneigti prašoma nagrinėjamu ieškiniu. Nors šiame atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog ieškovė, naudodamasi B. M. K. įgaliojimu, išsigrynino iš banko sąskaitos 12 000 Eur, ir kad tai neva buvo neteisėta ir su B. M. K. nesuderinta, vis dėlto šiame atsiliepime nenurodoma, jog tai buvo vagystė.

Atsakovės teikiamas kaip įrodymas ieškovės A. F. atsiliepimas į prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, pateiktas civilinėje byloje Nr. e2-725-752/2019, kuriuo ji prieštaravo, kad motinos įsiskolinimas būtų išdėstytas, taip pat neįrodo aukščiau nustatytų atsakovės paskelbtų teiginių atitikimo tikrovei, nes apie atsakovės teiginiais skleidžiamas žinias (vagystę, melą motinai ir t. t.) šiame atsiliepime neužsimenama. Atsiliepime nurodoma, kad nėra duomenų apie tai, kad A. F. būtų pasisavinusi svetimas lėšas; ji veikė pagal B. M. K. įgaliojimą neilgą laiką, pastarosios interesais, vykdydama jos nurodymus, nuo B. M. K. sąskaitos jos reikmėms paėmė pinigų.

Atsakovė teikia B. M. K. 2019 m. kovo 1 d. ieškinį A. F., kaip atsakovei pagal ieškinį. Ieškinyje, be kita ko, nurodomos tokios aplinkybės: „Atsakovė A. F., pasinaudojusi Įgaliojimu, nežinant ieškovei B. M. K., 2017 m. gruodžio 20 d. išsigrynino iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 12.000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų) ir juos pasisavino“; „Atsakovė A. F. išsigrynino dalį pagal Preliminariąją sutartį gauto avanso, t. y. 12.000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų). Šių pinigų atsakovė ieškovei neperdavė ir nepaaiškino, kur ir kokiu tikslu jie buvo panaudoti. Atsakovė neturėjo ieškovės pavedimo paimti nurodytos pinigų sumos. Aptartos aplinkybės lemia, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 12.000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų), kurie, atsakovei atsisakant juos grąžinti gera valia, yra priteistini iš atsakovės A. F. ieškovės B. M. K. naudai teismo keliu.“ Šis įrodymas taip pat neįrodo atsakovės paskleistos žinios apie ieškovės įvykdytą 13 580,85 Eur sumos vagystė atitikimo tikrovei, nes: 1) ieškinyje nenurodoma, jog 12.000,00 Eur sumos išsigryninimas buvo vagystė; 2) civilinė byla Nr. e2-8965-752/2019 pagal B. M. K. ieškinį A. F. 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo nutraukta, patvirtinus šalių taikos sutartį, kuria B. M. K. pareikštų ieškinio reikalavimų atsisakė; taigi ieškinyje nurodomos aplinkybės, susijusios su 12.000,00 Eur sumos pasisavinimu ar, kaip teigia atsakovė, vagyste nebuvo nustatyta tvarka įrodytos ir konstatuotos įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu. Pinigų pasisavinimo ar vagystės faktą paneigia ir kartu su dubliku pateikiami B. M. K. pasirašyti patvirtinimai (DOK-32131 priedai).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė išsigrynino B. M. K. priklausiusius ir jos banko sąskaitoje buvusius pinigus. Tačiau ieškovė teigia, jog šie pinigai buvo investuoti į tėvams pritaikytą būstą, kuris buvo įrengtas abiejų tėvų pavedimu ir jų pageidavimu ieškovės sutuoktiniui A. F. priklausančioje ir su ieškove bendros nuosavybes teise valdomoje teritorijoje (žr. ieškinio antrą pastraipą bei 2019 m. liepos 10 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, DOK-73481). Nėra ginčo dėl to, kad šis būstas buvo įrenginėjamas už šalių tėvų pinigus pagal ieškovės ir jos tėvų susitarimą ir kad šiame būste jos tėvai tam tikrą laiką gyveno. 2019 m. liepos 10 d. nutarime (DOK-73481) surašyti B. M. K. parodymai, apie tai, kad ji ieškovei pretenzijų neturi ir nereiškia, nenukentėjo dėl to, kad ieškovė davė pasirašyti dokumentus apie neturimas pretenzijas. Tai, kad būstas buvo faktiškai įrengtas, įrodo 2018 m. kovo 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (DOK-79382 priedas), kad įrengtas už B. M. K. pinigus („19000 + 12000 Eur“) įrodo ir atsakovės teikiamas išrašas iš B. M. K. sąsiuvinio (DOK-77166 priedas Nr. 5).

Teiginių atitikimą tikrovei neįrodo ir pačios atsakovės Kauno AVPK teikti pareiškimai (DOK-77166 priedai), kadangi juose pačios atsakovės, suinteresuotos šios bylos baigtimi, nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai dėl atsakovės priešiško nusistatymo ieškovės atžvilgiu.

Teiginių, susijusių su pinigų vagyste, atitikimą tikrovei atsakovė įrodinėja jos pateikto garso įrašo Nr. 1 (DOK-70831 priedas) ištrauka nuo 1 val. 20 min. iki 1 val. 31 min. Ištyrus pateiktą garso įrašą, teismas nustatė, kad jame įrašytas ieškovės pokalbis su tėvais, kurio metu ieškovė aiškina, kokiomis aplinkybėmis grindžiamas V. K. ieškinys, paduotas civilinėje byloje Nr. e2-596-955/2022. Taigi šis įrodymas nepatvirtina atsakovės paskleistų teiginių apie ieškovės įvykdymą pinigų vagystę atitikimo tikrovei.

Teiginių, susijusių su pinigų vagyste, atitikimą tikrovei atsakovė taip pat įrodinėja jos pateikto bylos Nr. 2YT-12222-435/2018 teismo posėdžio garso įrašo Nr. 3 (DOK-70831 priedas) ištrauka nuo 1 val. 57 min. 31 s., kurioje užfiksuoti B. M. K. paaiškinimai. Ištyrus garso įrašą, nustatyta, kad B. M. K. davė paaiškinimus apie tai, kad ieškovė nuėmė nuo jos sąskaitos 12000 Eur sumą, ko ji nežinojo, sužinojo vėliau. Į teisėjos klausimą „tie pinigėliai buvo reikalingi to namo įrengimui, ar ne?“, B. M. K. atsakymas: „na, tai taip, nepragėrė, nei niekur neišleisti“; į teisėjos klausimą „tai jūs kaip ir nepykstat dėl to?“, atsakymas: „nepykstu“. Šie duomenys taip pat neleidžia įžvelgti požymių tyčinio svetimo turto pagrobimo turint tikslą juos pasisavinti. Šioje byloje nėra reikšminga tai, ar minėta suma pinigų buvo nuimta nuo B. M. K. sąskaitos ir panaudota teisėtai, nepažeidžiant ieškovės ir jos tėvų susitarimo sąlygų. Reikšminga tai, ar ieškovės veiksmai, net ir darant prielaidą, jog jie atlikti be pinigų savininkės(-ų) žinios, atitinka BK 178 straipsnio 3 dalies sudėtį.

Ištyręs atsakovės pateiktą garso įrašą Nr. 2 (DOK-70831 priedas), teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių bylai reikšmingas aplinkybes, įrodančių byloje tiriamų viešai paskelbtų teiginių apie ieškovę atitikimą tikrovei.

Teiginių, susijusių su ieškovės tariamu meilės romanu su atsakovės vyru, atitikimą tikrovei atsakovė įrodinėja jos pateiktu garso įrašo Nr. 4 (DOK-70831 priedas) ištrauka nuo 36.25 min. iki 40.10 min. (žr. atsakovės 2021 m. gegužės 19 d. rašytinių paaiškinimų 5 lapą, DOK-65482). Pateiktas garso įrašas, kaip įrodymas, teismo vertinimu, neatitinka leistinumo reikalavimų, nes teismui nepateiktas asmens, kurio balsas užfiksuotas telefoninio pokalbio garso įraše, sutikimas, kad jo pokalbis su atsakove būtų fiksuojamas techninėmis priemonėmis ir viešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. L. v. UAB „VP Market“, bylos Nr. 3K-3-643/2004). Be to, šio garso įrašo nurodytoje ištraukoje užfiksuotas pačios atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, pasakojimas apie tai, kad „jinai išardė mūsų šeimą“, apie „tą faktą“ ir atsakovės jausmus, t. y. įvairios abstrakčios užuominos ir aplinkybės, suprantamos tik įraše užfiksuoto pokalbio dalyviams, kurios nepatvirtina atsakovės paskelbtų teiginių apie tariamą ieškovės meilės romaną su atsakovės vyru atitikimo tikrovei.

Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Greta bendrų visai visuomenei vertinimo kriterijų yra tam tikrų asmenų grupių ir atskirų asmenų garbės ir orumo supratimas. Priklausomai nuo amžiaus, lyties, profesijos, veiklos pobūdžio šie kriterijai gali būti skirtingi (1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“, 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001). Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014).

Teiginiu Nr. 1.1 pateikiama informacija apie ieškovės netinkamą elgesį šeimoje; Teiginiai Nr. 2.2–2.5 yra apie ieškovės tariamai įvykdytą nusikalstamą veiką (vagystę) bei negarbingą poelgį („Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių“); Teiginiai Nr. 4.1, 5.1, 6.1, 7.1 yra apie moralės normų pažeidimą, netinkamą ieškovės elgesį šeimoje (ieškovės slaptą romaną su atsakovės vyru, pačiai esant santuokoje). Teismo vertinimu, Teiginys Nr. 3.1, nors ir neatitinka tikrovės, tačiau savo esme yra apie tai, kad ieškovė nelankė savo tėvų apie du mėnesius. Teismas byloje nenustatė, kad atskirai gyvenančių tėvų nelankymo apie 2 mėnesius faktas galėtų būti vertinamas kaip padarytas teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimas, negarbingas poelgis, netinkamas elgesys buityje, šeimoje, viešajame gyvenime ir pan., tokį vertinimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta žeminančiais ieškovės garbę ir orumą tik teiginius Nr. 1.1, 2.2–2.5, 4.1, 5.1, 6.1, 7.1.

Ieškiniu reikalaujama įpareigoti atsakovę R. D. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai savo Facebook socialinio tinklo asmeniniame profilyje internete, o taip pat ir savo pasirašytu atskiru bei ieškovei įteiktu raštu paneigti ieškinyje nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę A. F., atitinkamame įraše atsakovės Facebook socialinio tinklo asmeniniame profilyje bei atskirame rašte nurodant ieškinyje pateiktą tekstą tekstą be kitų papildymų ar komentarų.

Atsakovė nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl informacijos paneigimo yra suformuluotas ydingai; CK 2.24 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės; taigi, atitinkamą reikalavimą reiškiantis asmuo privalo nurodyti konkrečius duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir pateikti jų paneigimo tekstą; nagrinėjamu atveju ieškovė išvardijo ne konkrečius duomenis ar teiginius, o ištisas teksto pastraipas ir reikalauja jų paneigimo; negana to, akivaizdu, jog reikalaudama visos pastraipos duomenų paneigimo ieškovė iš esmės kelia absurdišką reikalavimą – paneigti objektyviai teisingus duomenis, t. y. tame tarpe ir duomenis, jog ieškovė yra savo motinos dukra; be to, reikalavimu dėl informacijos paneigimo ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę paskelbti tekstą „nuoširdžiai apgailestauju“; atsakovė primena, jog atsiprašymas ar apgailestavimas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o asmenų tarpusavio santykio aspektas, todėl teismas apskritai negali įpareigoti asmens atsiprašyti.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog reikalaujamuose paneigti tekstuose, ne visa informacija neatitinka tikrovės ir yra žeminanti ieškovės garbę ir orumą. Teismas taip pat sutinka su tuo, kad atsakovė negali būti įpareigota apgailestauti dėl jos padarytų teisės pažeidimų ir viešai paskelbti tekstą su apgailestavimu, nes apgailestavimas, kaip ir atsiprašymas, nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006. Teismų praktika. 2006, 25).

CK 2.24 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja, kad atsakovė paneigtų tikrovės neatitinkančius duomenis, be kita ko, ir ieškovei įteiktu raštu. Įstatymas nenumato tokios asmens, apie kurį tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti, teisių gynimo priemonės, nepaaiškintas tokios priemonės reikalingumas bei ryšys su padarytu teisės pažeidimu ir jo pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje reikalavimas negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tikrovės neatitinkančius duomenis, be kita ko, skelbė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kas atitinka visuomenės informavimo priemonės sąvoką (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalis), reikalavimas šiuos duomenis paneigti per tą pačią priemonę tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, atsakovė R. D. įpareigotina per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai savo Facebook socialinio tinklo asmeniniame profilyje internete paneigti šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę A. F., atitinkamame įraše atsakovės Facebook socialinio tinklo asmeniniame profilyje nurodant tokį tekstą be kitų papildymų ar komentarų: „Aš, R. D., viešai pranešu, kad šie žemiau nurodyti ir internete, el. laiškuose ir televizijos TV3 laidos 2020-05-11 d. paskelbtame įraše „Prieš srovę/Gyvenimas“ mano išsakyti bei paskleisti duomenys apie mano seserį A. F. neatitinka tikrovės:

1) „jeigu nesiliausi psichologiškai smurtavusi ir šlykščiai melavusi <...>“;

2) „<...> „trikampukan“, kurį <...> už Jos <...> IŠ SĄSKAITOS PAVOGTUS pinigus, tu įrengei savo valdose“;

3) „Kad tu tuos pinigus pavogei, jau teismas įrodė“;

4) „Ir už vagystę, kaip ir kiekvienam vagiui, teismas tau skyrė bausmę- Tėvų priežiūrą“;

5) „<...> tuos pavogtus 13.580,85 Eur“;

6 ) „Atsisakydama sugrąžinti pavogtus pinigus, TU !!! įvarei mūsų Tėvus į skolą, o Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių“;

7) „sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas <...>“;

8) „<...> mano tikra sesuo su mano vyru man už nugaros daug metų rezgė meilės romaną <...>“;

9) „<...> slapto romano su mano vyru nepaneigė <...>“;

10) „<...> mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai <...>““

Ieškovė 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (DOK-157739) pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pašalinti iš internetinio portalo www.tv3.lt televizijos TV3 laidos „Prieš srovę/Gyvenimas“ 2020 m. gegužės 11 d. paskelbtą įrašą, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas ir video įrašą (nuoroda - (duomenys neskelbtini), 21 sezonas, serija 33), kuriame rodomos ir cituojamos atsakovės R. D. išsakomuose ir laidos autorių perpasakojamuose atsakovės R. D. teiginiuose minima jos sesuo, kuria faktiškai yra ieškovė A. F., ir jokia forma nebeskelbti jo ar jo dalių viešai.

Atsakovė R. D. nurodo, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti ją pašalinti TV3 talpinamą video reportažą (laidos epizodą) yra akivaizdžiai pareikštas ne tam atsakovui, kadangi atsakovė R. D. nerengė šios laidos, jos neredagavo (t. y. neįtakojo jos turinio), jos neskelbia ir neturi absoliučiai jokių teisių, susijusių su šia laida (laida laikytina kūriniu ATGTĮ prasme, tad visos teisės į ją priklauso autoriui ar jo teisių perėmėjui).

Teismas sutinka su atsakove R. D., kad ji yra netinkama atsakovė pagal šį ieškinio reikalavimą. Byloje nenustatyta, kad prašomus pašalinti įrašus viešojoje erdvėje būtų patalpinusi ir paskelbusi atsakovė R. D., kad ji turėtų teisę ir technines galimybes šiais įrašais disponuoti, juos šalinti ir pan. Ieškovės atstovo nuomone, atsakovė R. D. turėtų teikti kitai atsakovei (duomenys neskelbtini) prašymą dėl įrašų pašalinimo, tačiau ieškovė reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti tokį veiksmą (teikti prašymą) nereiškia. Abejotina ir tokio veiksmo prasmė, kai reikalavimas įpareigoti pašalinti įrašus yra pareikštas ir atsakovei (duomenys neskelbtini), patalpinusiai įrašus savo tinklalapyje, galinčiai juos šalinti ir esančiai tinkama atsakove pagal pareikštą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dalyje, kurioje jis pareikštas atsakovei R. D., atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) prieštaravimų dėl jai pareikšto reikalavimo nepateikė, todėl laikytina, kad šioje dalyje nėra ginčo tarp šalių. Prašomi pašalinti įrašai pažeidžia ieškovės neturtines teises, nes juose yra teiginių, žeminančių ieškovės garbę ir orumą, pažeidžiančių jos teisę į privataus gyvenimo slaptumą (CK 2.23-2.24 straipsniai). Tačiau pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu prašomas pašalinti vaizdo įrašas yra nebeprieinamas, kas leidžia teigti, jog jis yra pašalintas iš viešosios erdvės, tokiu būdu faktiškai geruoju įvykdant šią reikalavimo dalį. Todėl reikalavimo dalis dėl vaizdo įrašo pašalinimo negali būti tenkinama.

Nagrinėjamu reikalavimu, be kita ko, prašoma įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) jokia forma nebeskelbti įrašo ar jo dalių viešai. Ši reikalavimo dalis kvalifikuotina prevenciniu reikalavimu. Prevencinio ieškinio sąlygos nurodytos aukščiau, teismas jų nekartoja.

Nagrinėjamu atveju reikalaujamo pašalinti ir nebeskelbti įrašo paskelbimas pažeidė ieškovės neturtines teises ir sukėlė jai neturtinę žalą (apie tai žemiau). Šio įrašo su ieškovės garbę ir orumą žeminančiais, jos privataus gyvenimo slaptumą pažeidžiančiais teiginiais pakartotinis paskelbimas neabejotinai pakartotinai sukels jai neturtinę žalą. Todėl prevencinis reikalavimas tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškinio reikalavimas, pareikštas atsakovei (duomenys neskelbtini), tenkintinas iš dalies – atsakovė (duomenys neskelbtini) įpareigotina pašalinti iš internetinio portalo www.tv3.lt televizijos TV3 laidos „Prieš srovę/Gyvenimas“ 2020 m. gegužės 11 d. paskelbtą įrašą, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas (nuoroda - (duomenys neskelbtini), 21 sezonas, serija 33), kuriame rodomuose ir cituojamuose atsakovės R. D. išsakomuose ir laidos autorių perpasakojamuose atsakovės R. D. teiginiuose minima jos sesuo, kuria faktiškai yra ieškovė A. F., ir jokia forma nebeskelbti įrašo, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas ir video įrašą, ar jo dalių viešai.

Ieškiniu reikalaujama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės R. D. 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad dėl visų aukščiau nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovės garbės ir orumo pažeminimo paskleidžiant neatitinkančius tikrovės teiginius bei informaciją viešai, ji yra patyrusi nervinį sukrėtimą, įtampą, asmeninį pažeminimą ir dėl to kilusį nepasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, taip pat sulaukusi neigiamos kitų asmenų reakcijos ir kritiško vertinimo po minėtos TV3 televizijos laidos transliavimo nacionaliniu mastu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-689-603/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1142-1043/2021, 49 punktas).

Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos faktą įrodo liudytojų D. K., M. M., R. V. parodymai, pateikti medicininiai dokumentai. Liudytojo A. F. parodymais teismas nesiremia, nes jis yra ieškovės sutuoktinis, turi neigiamą nusistatymą atsakovės atžvilgiu. Be to, kaip minėta, bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą.

Taigi, byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti: 1) ieškovė patyrė neturtinė žalą; 2) atsakovė veikė neteisėtai – paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, paviešino informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą; 3) egzistuoja priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų – jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (teiginių, informacijos apie ieškovės privatų gyvenimą paskleidimo) ieškovė nebūtų patyrusi žalos (moralinio diskomforto, dvasinių išgyvenimų ir pan.); 4) atsakovės kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos ji įrodymais nepaneigė.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, svarbu įvertinti paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-689-603/2020).

Spręsdamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes:

1) atsakovė paskleidė 10 teiginių, žeminančių ieškovės garbę ir orumą, informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą;

2) ginčo teiginiai bei informacija buvo paviešinti privataus asmens socialinio tinklo paskyroje, per televiziją, atsakovės (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapyje, elektroniniu paštu, tikėtina, paplito itin plačiai;

3) ieškovė jautriai reagavo į paskleistas žinias, ką įrodo liudytojų parodymai, medicininiai dokumentai, ieškinio pareiškimo faktas;

4) ginčo teiginiai paskleisti tyčia, tikėtina, siekiant pakenkti ieškovės reputacijai; tyčinę kaltės formą įrodo tai, kad teiginiai buvo skleidžiami sistemingai, naudojantis keliomis priemonėmis, ilgą laiką (apie trejus metus), ignoruojant elektroniniu paštu ieškovės eilę kartą siųstus prašymus nutraukti neteisėtus veiksmus;

5) atsakovė savo kaltės nepripažįsta, neigia žinių, žeminančių ieškovės garbę ir orumą, bei informacijos apie jos privatų gyvenimą paskleidimo faktą;

6) kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3 71/2014). Teismų praktikoje, analogiškose bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo vienam ieškovui priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 2 896 Eur, t. y. vidutiniškai apie 1 520 Eur (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-831/2003, 3K-3-42/2005, 3K-3-205/2005, 3K-3-507/2006, 3K-3-113/2007, 3K-3-394/2008, 3K-3-538/2010, 3K-3-97/2011, 3K-3-337/2012, 3K-3-481/2012, 3K-3-81/2013, e3K-3-394-684/2016; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-689-603/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1142-1043/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog adekvatus ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis būtų artimas maksimaliam už analogiškus teisės pažeidimus civilinėse bylose priteisiamam dydžiui – 2 800 Eur. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė byloje sumokėjo 421,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 4 100,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: 150,00 Eur pagal 2022 m. gegužės 3 d. sąskaitą faktūrą, 400,00 Eur pagal 2022 m. sausio 11 d. sąskaitą faktūrą, 1 500,00 Eur už ieškinio rengimą pagal 2020 m. gruodžio 23 d. sąskaitą faktūrą, 150,00 Eur pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą, 200,00 Eur pagal 2021 m. gruodžio 6 d. sąskaitą faktūrą, 700,00 Eur pagal 2021 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą, 1 000,00 Eur už dubliko ir rašytinių prašymų rengimą pagal 2021 m. gegužės 27 d. Pateikė mokėjimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus.

Atsakovė byloje patyrė 1 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 900,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą, 300 Eur už tripliko rengimą.

Šalių atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl laikytinos protingomis.

Ieškovė pareiškė tris neturtinius ir vieną turtinį reikalavimą. Visi reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Turtinis reikalavimas buvo pareikštas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje, iš dalies tenkinant reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nukrypstama nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-971-730/2019). Atsižvelgiant į tai, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas laiko, jog byloje patenkinta 50 procentų pirmojo ieškinio reikalavimo, 30 procentų antrojo, 50 procentų trečiojo (vaizdo įrašas iš interneto tinklalapio buvo pašalintas po reikalavimo atsakovei (duomenys neskelbtini) pareiškimo, t. y. reikalavimas buvo geranoriškai įvykdytas) ir 70 procentų ketvirtojo (nukrypus nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių). Tenkinama ieškinio materialiųjų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų ((50 + 30 + 50 + 70) / 4). Todėl iš atsakovų ieškovei priteistina 2 260,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 521 x 0,50). Atsakovei (duomenys neskelbtini) pareikštas reikalavimas, teismo vertinimu, bendroje reikalavimų masėje sudaro apie 10 procentų, tačiau jokiu byloje išnagrinėtu procesiniu dokumentu nėra pareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš šios atsakovės, apie tokį reikalavimą šiai atsakovei nebuvo pranešta, todėl teismas negali patenkinti daugiau reikalavimų, negu nustatyta tvarka buvo pareikšta šiai atsakovei. Taigi, iš atsakovės R. D. ieškovei priteistina 2 034,50 Eur (90 procentų skirstytinų išlaidų, nes vienas iš tenkinamų reikalavimų pareikštas kitai atsakovei), o likusi 226 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nei iš atsakovės (duomenys neskelbtini), nei iš atsakovės R. D. negali būti priteisiama. Atsakovei R. D. iš ieškovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 200 x 0,5). Taikant šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovės R. D. ieškovei priteistina 1 434,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 034,50 – 600).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bet kokiais būdais, įskaitant elektroniniais laiškais, laiškais, socialiniuose tinkluose internete, skelbti bei viešinti informaciją, susijusią su ieškovės A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privačiu gyvenimu, įskaitant sveikatos pažymas, asmeninio gyvenimo detales, šeiminius santykius.

Įpareigoti atsakovę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai savo Facebook socialinio tinklo asmeniniame profilyje internete paneigti šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę A. F., atitinkamame įraše atsakovės R. D. Facebook socialinio tinklo asmeniniame profilyje nurodant tokį tekstą be kitų papildymų ar komentarų: „Aš, R. D., viešai pranešu, kad šie žemiau nurodyti ir internete, el. laiškuose ir televizijos TV3 laidos 2020-05-11 d. paskelbtame įraše „Prieš srovę/Gyvenimas“ mano išsakyti bei paskleisti duomenys apie mano seserį A. F. neatitinka tikrovės:

1) „jeigu nesiliausi psichologiškai smurtavusi ir šlykščiai melavusi <...>“;

2) „<...> „trikampukan“, kurį <...> už Jos <...> IŠ SĄSKAITOS PAVOGTUS pinigus, tu įrengei savo valdose“;

3) „Kad tu tuos pinigus pavogei, jau teismas įrodė“;

4) „Ir už vagystę, kaip ir kiekvienam vagiui, teismas tau skyrė bausmę- Tėvų priežiūrą“;

5) „<...> tuos pavogtus 13.580,85 Eur“;

6 ) „Atsisakydama sugrąžinti pavogtus pinigus, TU !!! įvarei mūsų Tėvus į skolą, o Tėvų namus paleidai per antstolius varžytinių“;

7) „sugyventi su savo vyru ir su sesers vyru yra didelis menas ir meistriškumas <...>“;

8) „<...> mano tikra sesuo su mano vyru man už nugaros daug metų rezgė meilės romaną <...>“;

9) „<...> slapto romano su mano vyru nepaneigė <...>“;

10) „<...> mano vienintelė sesuo ir mano vyras tai buvo meilužiai ... mano sesuo vienintelė ir mano vyras buvo meilužiai <...>““

Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) pašalinti iš internetinio portalo www.tv3.lt televizijos TV3 laidos „Prieš srovę/Gyvenimas“ 2020 m. gegužės 11 d. paskelbtą įrašą, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas (nuoroda - (duomenys neskelbtini), 21 sezonas, serija 33), kuriame rodomuose ir cituojamuose atsakovės R. D. išsakomuose ir laidos autorių perpasakojamuose atsakovės R. D. teiginiuose minima jos sesuo, kuria faktiškai yra ieškovė A. F., ir jokia forma nebeskelbti įrašo, įskaitant jo komentarus, fotonuotraukas ir video įrašą, ar jo dalių viešai.

Priteisti iš atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 434,50 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.