Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Sujetienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui R. L. dėl garbės bei orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų tikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Byloje kilo ginčas dėl paskleistos informacijos apie ieškovą vertinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

24. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas apibrėžia teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo įrodinėdamas, kad atsakovas apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančius bei ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą. Ieškovas ieškinyje nurodė teiginius, dėl kurių paskleidimo kreipėsi į teismą, sugrupuodamas juos į keturias grupes ir prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 1500 Eur. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, ieškovo nurodytus teiginius sugrupavo į 6 grupes. Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas teiginius sugrupavo teksto analizės ir vertinimo tikslu, teismas nevertino jokių kitų teiginių, kurie nebuvo nurodyti ieškinyje. Bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ieškinio reikalavime nurodyta ginčo informacija, kurią paskelbė atsakovas bei neturtinės žalos patyrimo fakto bei teisingo jos atlyginimo dydžio nustatymas. Todėl teiginių sugrupavimas ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas susiejant žalos dydį ne su visu atsakovo paskelbtu tekstu, o su teismo pripažintais ieškovo garbę ir orumą žeminančiais teiginiais, atskirai įvertinant žinias ir nuomonę, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir patenkino daugiau ieškovo reikalavimų nei buvo pareikšta ieškinyje.

25. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovas, gindamas savo garbę ir orumą, turi įrodyti žinių paskleidimo faktą; faktą, kad žinios yra apie ieškovą; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovui įrodžius šiuos tris teisiškai reikšmingus faktus, atsakovui kyla pareiga pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį paneigti prezumpciją, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. įrodyti, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo garbės ir orumo pažeidimą ir priteisė ieškovui neturtinę žalą, dalį teiginių laikydamas žinia, kitą dalį – nuomone, kuri neturi faktinio pagrindo bei peržengia leistinas ribas.

27. Nustatyta, kad atsakovas R. L. 2020 m. kovo 25 d. socialinio tinklo (duomenys neskelbiami) paskyroje paskelbė įrašo komentarą, kuriame nurodė tokius teiginius (kalba netaisyta): „<...> (duomenys neskelbiami) <...>“.

Dėl paskleidimo juridinio fakto

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-471-403/2018).

29. Nagrinėjamu atveju ginčo teiginiai buvo paskelbti socialinio tinklo (duomenys neskelbiami) paskyroje. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Akivaizdu, kad atsakovo nurodyti teiginiai tapo žinomi kitiems asmenis. Šiuo atveju ieškinys pareikštas specialaus delikto pagrindu, kurio taikymui būtina sąlyga – duomenų paskleidimas. Sprendžiant ar įvyko duomenų paskleidimas nėra teisiškai reikšminga ar atsakovas suprato ar turėjo tikslą, kad jo įrašą perskaitytų kiti asmenys. Paskleidimo faktui konstatuoti pakaktų ir to, kad atsakovo teiginiai tapo žinomi V. S.. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas rašydamas komentarą asmeninėje (duomenys neskelbiami) paskyroje manė ir buvo įsitikinęs, kad ginčo komentarą ne viešai skelbia, o tik jį siunčia (duomenys neskelbiami) neturi jokios įtakos sprendžiant ar buvo vienas iš deliktinei atsakomybei kilti būtinų juridinių faktų – paskelbimas. Be to, ši apelianto pozicija vertintina itin kritiškai, kadangi, kaip pats apeliantas teigia apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 28 p.) <..> Atsakovas ją skleidė ne kaip žinią, o kaip subjektyvią savo nuomonę, susistemindamas gautą informaciją. Be to, apklaustas teismo posėdyje V. B. patvirtino aplinkybę, kad kalbėjo apie (duomenys neskelbiami) su V. S., kuris šią informaciją perpasakojo atsakovui. Tai patvirtino ir liudytojas V. S.“. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovas komentaru rašė asmeninę žinutę V. S. ir nesiekė, kad jo teiginiai taptų žinomi kitiems asmenims, tampa nebeaišku kodėl atsakovas V. S. susistemino ir raštu pateikė paties V. S. pokalbius su V. B.. Taip pat teisinės reikšmės neturi apelianto teiginiai, jog į bylą nėra pateikta pagrindžiančių rašytinių įrodymų, jog asmuo vardu (duomenys neskelbiami), nėra tarp V. S. paskyros (duomenys neskelbiami) bei, kad asmuo (duomenys neskelbiami) ir yra advokatė K. Č.. Paskleidimo faktui per socialinį tinklą konstatuoti nėra reikalinga identifikuoti socialinio tinklo skaitytojo asmenybę. Koks konkretus asmuo perskaitė paskelbtą komentarą neturi jokios teisinės reikšmės. Nes, kaip jau minėta, užtenka fakto, kad teiginiai tapo žinomi bent vienam pašaliniam asmeniui. Ginčo teiginių paskleidimo mastas aktualus sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau ne dėl paskleidimo juridinio fakto.

Dėl paskelbtų teiginių vertinimo

30. Apelianto teigimu, visi ginčo dalyką sudarantys teiginiai yra apelianto nuomonė, o ne žinia, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas.

31. Žinios ir nuomonės suvokimo kriterijai nurodyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, kurio 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 82 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

32. Žinios ir nuomonės suvokimo bei atskyrimo kriterijai išplėtoti ir nuoseklioje Kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

33. Atsakovas paskelbė šiuos teiginius: „(duomenys neskelbiami)“. Teiginiu perduodama žinia, kad ieškovas slepia koronoviruso plitimą. Šiuo atveju konstatuojamas įvykęs faktas – reikšmingos informacijos slėpimas. Nei sakinio konstrukcija, nei pasirinkta formuluotė nesudaro pagrindo spręsti, kad tai atsakovo nuomonė. „<...>(duomenys neskelbiami)<...>“. Šiuo teiginiu irgi perduodama žinia, kad ieškovas davė privalomą nurodymą (duomenys neskelbiami)„<...> (duomenys neskelbiami)<...>“. Šiais teiginiais taip pat perduodama žinia ieškovas uždraudė transliuoti atitinkamas (duomenys neskelbiami) visuomenei, būtent ieškovo nurodymu (duomenys neskelbiami) buvo „išimtos iš eterio“; nors už atitinkamų (duomenys neskelbiami) filmavimą mokėjo (duomenys neskelbiami). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariami teiginiai suformuluoti kaip kategoriški teigimai, o ne kaip pasiūlymai, dvejonės, abejonės, klausimai; juose nurodomi faktai pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys dalykai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šie teiginiai atitinka žinios sąvoką. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą paskelbto komentaro tekstą, neturi teisinio pagrindo nepritarti teismo išvadai, jog tai, kad dalis teiginių suformuluoti kaip kitų asmenų atsakovui tariamai perduota informacija, savaime nekeičia šių teiginių kvalifikavimo žinia. Visų nurodytų teiginių atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, t. y. egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Atsakovo teiginių turinys yra pakankamas, kad jie būtų įvertinti kaip įvykusių (buvusių) faktų konstatavimas. Iš komentaro turinio, pasirinktos kalbos, vartojamų formuluočių bei intonacinių ženklų galima suprasti, kad visa atsakovo pateikiama informacija turi būti suprantama kaip neginčytinas faktas, o ne kaip atsakovo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.

34. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas nenurodė kokie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio ir yra žinia, pažymėtina, jog žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, atsižvelgtina į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, spręsdamas dėl paskleistos informacijos pobūdžio, atsižvelgė į kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią sprendė ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis, teismas analizavo komentaro tekstą ir viso to pagrindu darė išvadas dėl paskleistos informacijos pobūdžio. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, spręsdamas dėl to ar paskelbti teiginiai laikytini žinia ar nuomone, atmestini kaip nepagrįsti.

35. Atsakovo paskelbtas teiginys„<....>(duomenys neskelbiami)<....>“ teismo įvertintas kaip atsakovo nuomonė. Atsakovas šio vertinimo neginčija, tačiau teigia, kad pripažinus jog tai yra atsakovo nuomonė, teismas neturėjo pagrindo vertinti ar ji atitinka tiesos kriterijų.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2020). Taigi, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. 2020 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2020 pasisakyta ir dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nuomonės paskleidimo atveju – įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Kita vertus kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir analizavo ar paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą.

37. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo parašytų teiginių vertinimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi ginčo teiginius paėmė iš konteksto, o nevertino jų kaip visumos. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčo informaciją ir jos dalis vertino viso komentaro kontekste. Pavyzdžiui sprendimo 8 puslapio paskutinėje pastraipoje, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai analizuoja viso komentaro kontekstą spręsdamas kaip kvalifikuotina ginčo teiginio dalis: „Teiginys Nr. 3 („<....>(duomenys neskelbiami) <....>“) ieškinyje yra išimtas iš konteksto. Kaip matyti iš atsakovo komentaro turinio, pirmasis komentaro sakinys nebaigiamas šiuo teiginiu, po jo padėtas kablelis, parašytas žodis „kadangi“, po kurio seka argumentavimas. Iš komentaro teksto turinio yra aišku, jog Teiginys Nr. 3 yra grindžiamas faktu, neva (duomenys neskelbiami), nes ieškovas taip liepė. Teiginys Nr. 3 pateikiamas kaip tam tikra išvada, padaryta aukščiau minėto komentare nurodomo fakto pagrindu, – neva ieškovas liepė (duomenys neskelbiami), todėl daroma išvada, jog jis tokiais veiksmais sąmoningai kenkia (duomenys neskelbiami) prestižui. Tai yra atsakovo subjektyvus fakto vertinimas, todėl Teiginys Nr. 3 pripažintinas atsakovo nuomone“. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismui nustačius, kad dalis sakinio yra tik atsakovo nuomonė – visas sakinys privalėjo būti pripažintas atsakovo nuomone. Visų pirma, šis apelianto teiginys yra niekuo nepagrįstas, antra, viename sakinyje priklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas gali būti pateikiama tiek informacija (žinia), tiek tos informacijos vertinimas ar informacijos pagrindu daromos kokios nors išvados. Tad aplinkybė, kad vienoje sakinio dalyje yra išreiškiama autoriaus nuomonė savaime nelemia viso sakinio, nepriklausomai nuo sakinio turinio, kvalifikavimo kaip nuomonės.

Dėl teiginių atitikimo tikrovei vertinimo

38. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę) tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys. Kaip jau buvo minėta, tokia pati įrodinėjimo pareiga nustatyta ir nuomonės paskleidimo atveju. Taigi nagrinėjamoje byloje būtent atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad jo paskelbti teiginiai – duomenys atitinka tikrovę, o paskelbta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą. Atsakovas šios pareigos neįvykdė. Atsakovas paskleistų duomenų atitikimą tikrovei įrodinėjo liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ir vertino kiekvieno liudytojo parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog paskleisti faktai atitinka tikrovę, o atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia prezumpcijos, jog teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog paskelbti duomenys yra neteisingi.

39. Atsakovas paskelbė teiginį, kad „(duomenys neskelbiami) <...>“. Lietuvių kalboje žodis „slėpti“ turi reikšmę neatskleisti, laikyti paslaptyje. Ginčo teiginys paskelbtas 2020 m. kovo 25 d. Informacijos apie COVID-19 atvejus (duomenys neskelbiami) atskleidimą kitiems asmenims įrodo ieškovo 2020 m. kovo 25 d. 12 val. 56 min. išsiųstas el. laiškas eilei adresatų (DOK-151220 Priedas Nr. 5). Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ši informacija nebuvo publikuota, tačiau tai, kad ši informacija nebuvo išviešinta per žiniasklaidą, negali būti prilyginama informacijos slėpimui.

40. Byloje neįrodyta aplinkybė, jog ieškovas liepė (duomenys neskelbiami) neskirti (duomenys neskelbiami). Pats faktas, jog nebuvo paskirtas (duomenys neskelbiami), neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš ieškovo pateikto (duomenys neskelbiami) protokolo, (duomenys neskelbiami). O atsakovo nurodytą teiginį, kad buvo toks paliepimas teismo posėdžio metu paneigė liudytoju apklaustas V. B., jis taip pat nurodė, kad tokių teiginių nebuvo sakęs nei V. S. nei atsakovui. Teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamo V. S. parodymai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, kadangi šis asmuo negalėjo prisiminti ką V. B. jam sakė.

41. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog trečiasis prašomas pripažinti neatitinkančiu tikrovės ieškinio teiginys negali būti laikomas neatitinkančiu tikrovės, nes liudytojai E. A., L. S. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad visai (duomenys neskelbiami) viešai žinomas faktas, kad (duomenys neskelbiami) buvo išimtos iš viešos erdvės, o vėliau įkeltos be garso, pažymėtina, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti neatitinkančiu tikrovės teiginį ne, kad (duomenys neskelbiami) kurį tai laiką nebuvo viešoje erdvėje, o teiginius, kad “<…> (duomenys neskelbiami) <...>“, t. y., kad ieškovas uždraudė (duomenys neskelbiami) rodyti (duomenys neskelbiami) visuomenei bei, kad jis liepė išimti iš eterio (duomenys neskelbiami). Šie teiginiai byloje neįrodyti. Liudytojų parodymai apie tai, kad (duomenys neskelbiami) įrašas nebuvo prieinamas tą pačią ar kitą dieną, šių faktų neįrodo, kadangi šioje byloje atsakovui reikėjo įrodyti buvus atsakovo paskelbtą ieškovo nurodymą ar liepimą.

42. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nevertino ar atsakovo nuomonė atitinka tiesos kriterijų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 9 puslapio paskutinėje pastraipoje nurodyta „<...> Teiginys Nr. 3 yra atsakovo nuomonė ir jai netaikomas tiesos kriterijus. Tačiau byloje egzistuoja pakankamas pagrindas išvadai, jog ši atsakovo nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, nes faktas, kuriuo ji grindžiama (neva ieškovas liepė (duomenys neskelbiami)), neatitinka tikrovės“. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuomonė apie ieškovo tariamą sąmoningą kenkimą (duomenys neskelbiami) yra grindžiama tikrovės neatitinkančiu faktu (Teiginiu Nr. 4), o Teiginys Nr. 3, nors ir yra atsakovo nuomonė, tačiau dėl savo nepagrįstumo (faktinio pagrindo neturėjimo) bei dėl to, kad joje nurodomas tyčinis ieškovo neteisėtas veikimas (sąmoningas kenkimas), pripažintina peržengiančia leistinas ribas ir žeminančia ieškovo garbę ir orumą.

43. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus.

44. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai ir teisėtai nuomonė pripažinta peržengiančia leistinas ribas ir žeminančia ieškovo garbę ir orumą ir pritaikytas ieškovo prašytas ir šiuo atveju galimas pažeistos teisės gynimo būdas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Tačiau nuomonės paskleidimui netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje tarp pripažintų neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo D. M., garbę ir orumą teiginių nurodė ir teiginį „<....> (duomenys neskelbiami) <....>“, t. y. nuomonės paskleidimo apimtyje ieškovo pažeistų teisių gynybai pritaikė ir CK 2.24 straipsnyje numatytą specifinį pažeistos teisės gynimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas, esant pagrindams paskleistą nuomonę laikyti neturinčia pakankamo faktinio pagrindo ir žeminančia ieškovo garbę ir orumą, nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, todėl nesudaro pagrindo naikinti apskųstą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, šalinat iš jos teiginį „<....> (duomenys neskelbiami) <....>“.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad paskelbti teiginiai nepažemino ieškovo garbės ir orumo. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Paskelbtame komentare paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovo negarbingą poelgį, nesąžiningą darbinę veiklą, įgaliojimų viršijimą ar piktnaudžiavimą padėtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą. Apelianto teigimu ieškovo reputacijai jau buvo pakenkta, kai jis baudžiamojoje byloje buvo apkaltintas pasisavinus jo žinioje buvusį svetimą turtą. Tačiau paskelbtame komentare atsakovas pateikė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovą, suponuojančią negatyvų jo apibūdinimą. Todėl aplinkybės, susijusios su anksčiau nagrinėta baudžiamąja byla, nesudaro pagrindo spręsti, kad skelbiant informaciją apie ieškovo neleistiną elgesį slepiant informaciją apie viruso plitimą, darant įtaką skiriant (duomenys neskelbiami) ir pan. ieškovo garbei bei orumui žala nebuvo padaryta.

46. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad ieškovas yra viešasis asmuo ir nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama vertinant tik tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nuo jam pareikštų reikalavimų nesigynė ieškovo, kaip viešojo asmens, platesne tolerancijos riba skleidžiamai informacijai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ieškovo, kaip viešojo asmens statusu (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio

47. Įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, kurio garbė ir orumas pažeisti, turi teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.24, 6.246 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas priteisė 1000 Eur. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.

48. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

49. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą. Priešinga išvada, t. y., kad paskelbus aukščiau nurodyto pobūdžio informacija asmuo nepatiria neigiamų išgyvenimų prieštarautų logikos dėsniams. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar išgyvenimų pobūdis buvo tinkamai įvertintas nustatant priteisimą neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į paskelbtos informacijos apimtį (penki teiginiai ir viena nuomonė), paskelbimo vietą (privataus asmens socialinio tinklo paskyroje), vertino, kad paskelbta informacija labiau aktuali siaurai visuomenės grupei besidominčiai (duomenys neskelbiami) veikla, ieškovo reakciją į paskleistą informaciją, atsakovo tikslą paskelbiant ginčo informaciją, atsakovo elgesį po duomenų paskleidimo bei atsižvelgė į teismų praktikoje priteisiamą žalos dydį bylose dėl garbės ir orumo pažeidimo (nuo 144 Eur iki 2 896 Eur). Ta aplinkybė, kad ir po teiginių socialiniame tinkle paskelbimo ieškovas tebeina tas pačias pareigas (duomenys neskelbiami) nesudaro pagrindo spręsti, kad byloje aptartų teiginių paskelbimas neturėjo neigiamos įtakos ieškovo reputacijai. Tuo atveju, jeigu ieškovas dėl atsakovo paskelbtų teiginių būtų praradęs iki tol užimtas pareigas – būtų galima spręsti tik apie didesnę žalą asmens dalykinei reputacijai. Tačiau turimų pareigų išlaikymas dar nereiškia, kad apskritai žala asmens reputacijai nebuvo padaryta ar, kad ieškovas dėl teiginių paskelbimo nepatyrė neigiamų išgyvenimų. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, motyvavo priteistą neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nurodytus kriterijus, taip pat į paskelbtų duomenų pobūdį, paskelbimo vietą į sukeltus padarinius ieškovui, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo šios sprendimų dalies keisti ar naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus.

50. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad sprendžiant dėl ginčo duomenų paskelbimo fakto ir masto pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis į bylą pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Apeliaciniame skunde nurodomi šie rašytinio įrodymo trūkumai: faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas faktinių aplinkybių konstatavimo laikas nesutampa su užfiksuotais laikais bei ieškovo teiginiu, kada jis kreipėsi į antstolį, nuotrauka, pateikta kartu su ieškiniu, ir antstolio faktinių aplinkybių protokole įkelta nuotrauka yra identiškos, antstoliui nuotraukas galimai siuntė kitas asmuo, o ne padarė pats antstolis. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau protokolas) esanti pirmoji nuotrauka ir kartu su ieškiniu pateikta nuotrauka yra identiškos. Kaip paaiškino ieškovo atstovė – atstovė advokatė elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į antstolį R. K. su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes ir pateikė antstoliui turimas ekrano nuotraukas, kuriose buvo informacija apie tai, kokio komentaro viešą prieinamumą reikia konstatuoti. Protokole antstolis R. K. nurodo, jog personaliniame kompiuteryje (duomenys neskelbiami) programos lauke (duomenys neskelbiami) suvedus internetinio puslapio adresą atsidarė internetinis puslapis su (duomenys neskelbiami) paskyra (duomenys neskelbiami), kuriame pateikta viešai prieinama informacija, kuri paskelbta 2020 m. kovo 25 d. susijusi su (duomenys neskelbiami) su (duomenys neskelbiami). Po šio sakinio pateikiama antroji momentinė ekrano nuotrauka, daryta 2020 m. gruodžio 3 d. Ginčo komentaras taip pat yra užfiksuotas momentinėje ekrano nuotraukoje, darytoje 2020 m. gruodžio 3 d. (protokolo 3 – 4 psl.). Šios ekrano nuotraukos nebesutampa su pirmąją ieškovo atstovės pateikta ekrano nuotrauka. Protokole taip pat užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 3 d. 17 val. 30 min. suvedus tą patį internetinio puslapio adresą – komentaras buvo nepasiekiamas. Faktų konstatavimas pabaigtas 2021 m. gruodžio 4 d. Taigi momentinė ekrano nuotrauka su atsakovo komentaru padaryta 2020 m. gruodžio 3 d., 15.29 val. (protokolo 3-4 lapai), faktų konstatavimas buvo pradėtas 2020 m. gruodžio 3 d., 15.30 val., baigtas 2020 m. gruodžio 4 d., 12.14 val., o paveikslėlių dešiniajame apatiniame kampe matoma data ir laikas yra faktų konstatavimo pabaigos data ir laikas, o ne komentaro fiksavimo data ir laikas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad teiginiai neribotai buvo prieinami asmenims laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., 17.30 val., pagrįstai rėmėsi ir į bylą pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Be to, kad komentaro turinys buvo viešai prieinamas patvirtina ir pats faktas, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė momentinę ekrano nuotrauką, kurioje yra užfiksuotas ginčo komentaras. Šiuo atveju taip pat nėra svarbu iš kieno paskyros buvo prisijungta prie socialinio tinklo – šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad pašalinis asmuo galėjo pamatyti ginčo teksto turinį. Aplinkybę, kad komentaras buvo viešai prieinamas patvirtina ir liudytojo V. B. parodymai apie tai, kad informacija yra „vaikščiojanti“, girdima tarp bendruomenės narių. Taigi byloje yra surinkta pakankami įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad paskelbtas komentaras buvo viešai prieinamas nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., 17.30 val.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51. Apelianto teigimu teismas neteisingai paskirstė priteistinų ieškovui ir atsakovui bylinėjimosi išlaidų sumą – ieškovas teismui reiškė du reikalavimus, t. y. vieną neturtinį reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės keturis teiginius ir vieną turtinį reikalavimą priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą. Neteisingai nurodydamas teiginių skaičių, taip pat nepagrįstai suskaidęs teiginius į smulkesnius teiginius, teismas padidino priteistinų ieškovui bylinėjimosi išlaidų sumą. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismas, skaičiuodamas tenkintų reikalavimų proporciją, įvertino visus teiginius, kuriuos pripažinti neatitinkančiais tikrovės buvo prašoma ieškiniu ir tai, kiek iš nurodytų teiginių teismas tokiais pripažino. Tai, kad ieškinio reikalavime komentaro tekstas buvo sugrupuotas / suskaidytas į keturias pastraipas negali būti laikoma, kad buvo reiškiami keturi neturtiniai reikalavimai. Ieškiniu buvo pareikštas vienas neturtinis reikalavimas ir būtent šio reikalavimo patenkinimo apimtyje teismas įvertino kiek iš ieškovo ieškinio reikalavime nurodytų teiginių buvo pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieškovo garbę bei orumą žeminančiais.

52. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai priteisė 17,37 Eur papildomas išlaidas už VĮ Registrų centro pažymas, nes į bylą nėra pateikta šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 109 Eur žyminis mokestis, 1 977,37 Eur atstovavimo išlaidos, kurios neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, 145,20 Eur antstoliui R. K. už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso: 2 231,57 Eur. Tačiau iš į bylą pateiktos 2020 m. gegužės 29 d sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 19-5-2020, matyti, kad sąskaitoje už teisines paslaugas 927,37 Eur sumą sudaro 910,00 Eur už ieškinio parengimą ir 17,37 Eur papildomos išlaidos (VĮ RC pažymos iš Gyventojų registro) (2020-12-03 DOK-144453). Taigi 17,37 Eur suma teikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo priskirta prie teisinių paslaugų, tačiau pagal savo esmę išlaidos už gaunamas pažymas iš registrų priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Todėl šių išlaidų patyrimui pagrįsti į bylą turi būti pateikiami įrodymai. Advokato išrašyta sąskaita už teisines paslaugas nėra tinkamas įrodymas pagrįsti šioms išlaidoms. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė 17,37 Eur išlaidų, susijusių su pažymomis iš Gyventojų registro gavimo, šia suma mažinama iš atsakovo ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pašalinat iš jos teiginį „<....>(duomenys neskelbiami) <....>“ ir sumažinant iš atsakovo R. L. ieškovui D. M. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą 17,37 Eur.

53. Ieškovas teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1105 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos ieškovui iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį pašalinant iš jos teiginį „<....> (duomenys neskelbiami) <....>“ ir sumažinant iš atsakovo R. L. ieškovui D. M. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą 17,37 Eur suma.

Priteisti ieškovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1105 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.