- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-689-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06247-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- B. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ir atsakovės B. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei B. M. dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė 2017 m. spalio 3 d. internetiniame portale www.lrytas.lt patalpintame straipsnyje „Medikų išrašytas gydymas pašiurpino artimuosius: papasakojo, kaip viskas vyko“ nurodyta informacija apie jo, kaip gydytojo vykdomą veiklą, bei po straipsniu esančiais keliais komentarais, kuriuose pateikta informacija neatitiko tikrovės, buvo šmeižianti, žeminanti jo garbę ir orumą bei profesinę reputaciją, tarp jų – 2017-10-03 15:45 iš įrenginio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), paskelbtu komentaru, kuris buvo pavadintas „Nesmerkiu vedėjos, nes su tuo mulkintoju turėjau a“: Visų pirma tas A. moka labai gražiai mulkinti, beje studijų laikais yra net apmulkinęs Šveicarijos vieną profesorių, kuris patikėjo, kad prof. V. atsiuntė tam šveicarui kaip gabų studentą. Klasta išaiškėjo ne iš karto, kai neapsikentęs profesorius paskambino paklausti, kokį idiotą man atsiuntei. Toliau A. buvo mėtomas iš univero ne vieną kartą, bet visada teismai jį gražindavo atgal dėl „nesant pakankamai įrodymų“, kad reikėjo mesti. Jis buvo įstojęs ir į šeimos mediciną, kur po metų išmetė, nes kėlė pavojų pacientams, tada įstojo į darbo mediciną – irgi išmetė, nes sukėlė paciento gyvybei pavojų (ačiū Dievui, laiku buvo tam užkirstas kelias), taigi šis veikėjas toliau visus mulkina, o kabinti makaronus, net neįsivaizduojate kaip moka. Galų gale peržiūrėkite laikas, kur jisai dalyvavo ir bus viskas aišku“. Nurodė, kad komentaras parašytas po straipsniu, jis buvo viešas, todėl galėjo susipažinti bet kuris portalo skaitytojas. Pažymėjo, kad skaitytojui tokiu komentaru siunčiama neigiama žinutė apie ieškovą kaip gydytoją ir asmenį, formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į jį, kadangi visuomenė juo nebepasitikės bei abejos jo kvalifikacija. Pažymėjo, jog yra įgijęs medicinos gydytojo kvalifikaciją, tęsti ir baigti krypčių studijų nepavyko ne dėl nepažangumo, o dėl užimtumo darbinėje veikloje ir pablogėjusios sveikatos, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovas buvo sukėlęs pavojų savo ar kolegų pacientams, taip pat nebuvo gauta ir skundų dėl ieškovo veiklos. Atsakovė nepagrįstai komentare jį vadina apgaviku ir mulkintoju, kadangi legaliai užsiima gydytojo homeopato praktika, turi galiojančią medicinos praktikos licenciją, yra išklausęs homeopatijos įvadinį kursą ir paliatyviosios pagalbos kursus, o profesorius A. V. yra ieškovo mokslinių darbų bendraautorius ir ieškovą studijų metais siuntė į Šveicariją kaip gabų studentą. Manė, jog išsireiškimų kategoriškumas sudaro išdėstytos informacijos tikrumo įspūdį ir negali būti laikoma nuomonės išreiškimu, kadangi atsakovė viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, tokiais veiksmais įžeisdama jo garbę ir orumą, sumenkindama jo savivertę ir profesinę reputaciją bei pažemindama visuomenės akyse. Dėl komentaro paskelbimo ieškovas patyrė ir toliau patirs stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, viešą pažeminimą ir bus sudėtinga susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą juo kaip gydytoju.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog komentarą parašė reaguodama į internetiniame portale paskelbtą publikaciją apie ieškovą ir pateikiamą prieštaringą jo, kaip gydytojo veiklos vertinimą, bei į komentarų skiltyje po publikacija kilusią diskusiją. Atsakovės teigimu, komentare išdėstyta jos asmeninė faktinį pagrindą turinti nuomonė apie ieškovą ir jo kaip gydytojo veiklą, kadangi pažinojo ieškovą daugiau kaip 15 metų, žino faktus apie jo studijų rezultatus universitete ir ieškovo darbo patirtį dirbant atsakovės vadovaujame priėmimo – skubios pagalbos skyriuje. Nurodė, jog rašydama komentarą siekė informuoti visuomenę apie ieškovo kaip gydytojo savybes. Atsakovės teigimu, jos nuomonė apie tai, jog ieškovas kelia pavojų pacientams, susiformavo asmeniškai susidūrus su ieškovu darbo metu, vertinant jo neadekvačius gydymo metodus bei girdint kolegų atsiliepimus. Nurodė, jog ieškovas 2013 m. būdamas medicinos studijų programos rezidentu pradėjo rezidentūros ciklą atsakovės vadovaujamame skyriuje, kuriame neadekvačiais veiksmais sukėlė paciento gyvybei pavojų, ketindamas jį defibriliuoti, nors tai buvo neleistina, ir dėl šių veiksmų buvo pašalintas iš darbo medicinos rezidentūros. Atsakovės žiniomis, ieškovas 2005 m. birželio 14 d. neišlaikė baigiamojo medicinos internatūros egzamino, o 2007 m. birželio mėn. ieškovas vienintelis iš kurso neišlaikė egzamino ir dėl to buvo pašalintas iš šeimos medicinos studijų; 2013 m. sausio 9 d. ieškovas buvo pašalintas iš darbo medicinos studijų; 2017 m. remiantis gydytojo L. S. tarnybiniu pranešimu ieškovas buvo pašalintas iš skubios medicinos studijų, kadangi pavogė gydytojo A. R. prisijungimo prie elektroninės ligos istorijos slaptažodį, o būdamas infekcinių ligų skyriuje neteisėtai rinko informaciją apie onkologinėmis ligomis sergančius pacientus. Be to, atsakovė ne kartą girdėjo iš savo kolegų, jog ieškovas apgaudinėja pacientus, taip pat atsakovei skųsdavosi ieškovu pacientai, kadangi ieškovas liepė jiems nutraukti gerti vaistus, nes jie yra nuodai, ir vietoj to siūlė neaiškius homeopatinius vaistus, kurie yra labai brangūs. Pažymėjo, jog analogiška atsakovės komentarui informacija buvo paskelbta ir kituose komentaruose, todėl jos atkartojimas negali būti pagrindu atsakovei taikyti atsakomybę. Nurodė, jog komentare atsakovės vartojama kalba turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, jog internete komentarų skiltyje kylančiose diskusijose būdingas aštresnės, „natūralios“ kalbos konstrukcijos, didesnis emocionalumo lygis. Be to, komentaras praėjus kelioms savaitėms po publikacijos paskelbimo buvo pašalintas kartu su kitais komentarais ir nėra skelbiamas. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė žalos bei jos dydžio, o vien nepalankios nuomonės apie ieškovą pareiškimas nesudaro pagrindo nustatyti garbės ir orumo pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas: 1) iš atsakovės B. M. 1 500,00 Eur neturtinės žalos ir 434,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. J. naudai; 2) iš ieškovo A. J. 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės B. M. naudai.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, konstatavo, jog ieškinys dėl ieškovo asmens garbės ir orumo įžeidimo grindžiamas tokiais komentare paskelbtais teiginiais:
<...> mulkintoju <...> (toliau – Teiginys 1);
„<...> Antanas moka labai gražiai mulkinti <...>“ (toliau – Teiginys 2);
„<...> yra net apmulkinęs Šveicarijos vieną profesorių <...>“ (toliau – Teiginys 3);
„<...> klasta išaiškėjo ne iš karto <...>“ (toliau – Teiginys 4);
„<...> profesorius paskambino paklausti kokį idiotą man atsiuntei <...>“ (toliau – Teiginys 5);
„<...> Antanėlis buvo mėtomas iš univero ne vieną kartą <...>“ (toliau – Teiginys 6);
„<...> iš kur po metų išmetė, nes kėlė pavojų pacientams <...>“ (toliau – Teiginys 7);
„<...> irgi išmėtė, nes sukėlė paciento gyvybei pavojų <...>“ (toliau – Teiginys 8);
„<...> laiku buvo tam užkirstas kelias <..>“ (toliau – Teiginys 9);
„<...> šis veikėjas toliau visus mulkina <...>“ (toliau – Teiginys 10);
„<...> kabinti makaronus, net neįsivaizduojate kaip moka <...>“ (toliau – Teiginys 11).
6. Teismas pažymėjo, jog publikacijos „Medikų išrašytas gydymas pašiurpino artimuosius: papasakojo, kaip viskas vyko“, kurioje buvo paminėtas ieškovas bei jo taikytas pacientų gydymas, kontekstas yra susijęs su ieškovu ir yra neigiamo pobūdžio, o atsakovės paskelbtas komentaras yra atsakovės reakcija į publikacijoje nurodytas aplinkybes.
7. Susipažinęs su atsakovės paskelbtu komentaru ir ginčo Teiginiais teismas padarė išvadą, jog Teiginiuose 3, 4, 5, 6, 7, 8 nurodoma informacija yra konstatuojamo pobūdžio apie įvykius praeityje, šią informaciją galima patikrinti, todėl šie Teiginiai laikytini atsakovės paskleista žinia apie ieškovą. Sprendė, jog Teiginiuose 1, 2, 9, 10, 11, kuriuose ieškovas įvardinamas „mulkintoju“, mokančiu „gražiai mulkinti“ ir visus mulkinančiu, laiku užkirstą kelią ieškovo keliamam pavojui pacientams, yra nurodoma vertinamojo pobūdžio apibendrinta informacija, prielaidos apie ieškovą, subjektyvi atsakovės nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių, šių teiginių negalima patikrinti, todėl šie Teiginiai laikytini atsakovės paskelbta nuomone apie ieškovą.
8. Teismas sprendė, jog Teiginių 3, 4, 5, kuriuose nurodoma informacija apie buvusį faktą, jog ieškovas yra apgavęs Šveicarijos profesorių, paaiškėjusią apgavystę ir Šveicarijos profesoriaus skambutį profesoriui Valiuliui jam nurodant, kokį idiotą šis jam atsiuntė, nepagrindžia jokie byloje pateikti įrodymai, jų nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai, todėl Teiginius 3, 4, 5 vertino kaip neatitinkančius tikrovės.
9. Vertino, jog Teiginyje 6 paskleista žinia apie ne vieną ieškovo šalinimą iš universiteto atitinka tikrovę, kadangi ieškovas buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto 2007 m. birželio 7 d., 2013 m. sausio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d.
10. Teismas sprendė, jog Teiginiai 7, 8 neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog įvertinęs byloje pateiktų 2009 m. spalio 9 d., 2009 m. spalio 13 d., 2012 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 7 d, 2012 m. gruodžio 14 d., 2012 m. gruodžio 20 d., 2017 m. spalio 9 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. spalio 26 d., tarnybinių pranešimų, taip pat 2019 m. liepos 2 d. pažymos turinį, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas du kartus iš universiteto buvo pašalintas dėl sukelto pavojaus pacientams ar, kad dėl šios priežasties buvo atleistas iš darbo. Atkreipė dėmesį į tai, jog rašytiniuose įrodymuose yra minimas tik faktas apie ieškovo rekomendavimą prieširdžių virpėjimą nutraukti defibriliatoriumi GMP automobilyje, o ne atliktus ar ketinamus atlikti šiuos veiksmus, dėl ko pavojus pacientams buvo tik galimas, o ne realus.
11. Konstatavo, jog nustatyti tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovą laikytini žeminančiais ieškovo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis), kadangi jais pranešama apie ieškovo nesąžiningus veiksmus apgaunant Šveicarijos profesorių, šio profesoriaus skundimąsi ieškovu, ieškovo pašalinimus iš universiteto dėl sukeltų pavojų pacientų sveikatai.
12. Vertindamas Teiginių 1, 2, 10, 11, kuriuose ieškovas laikytinas mulkintoju, kuris moka gražiai mulkinti, toliau visus mulkina, moka „kabinti makaronus“, turinį, teismas sprendė, jog tokiai nuomonei pareikšti atsakovė turėjo faktinį pagrindą. Tačiau kartu pažymėjo, jog nuomonei pareikšti pasirinkti žodžiai „mulkintojas“, „moka gražiai mulkinti“, „moka kabinti makaronus“ yra įžeidžiamo pobūdžio ir menkinantys ieškovą. Sprendė, jog atsakovės nuomonė buvo paskelbta neetiškai, įžeidžiant ieškovą ir tokiu būdu pažeidžiant jo garbę ir orumą, o atsakovė neįrodė, jog savo neigiamai nuomonei apie ieškovą ir jo taikomus gydymo būdus išreikšti buvo būtina naudojant įžeidžiančio pobūdžio žodžius ar jos vadinamą „aštresnę“ kritiką, kad nuomonės nebuvo galima išreikšti kitais žodžiais. Pažymėjo, jog atsakovės nurodomas tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį tokio įžeidžiančio pobūdžio sąvokomis nelaikoma pateisinama ir proporcinga priemonė.
13. Teiginyje 9 nurodytą nuomonę teismas vertino kartu su Teiginio 8 turiniu, kuriame paskleista žinia neatitinka tikrovės, ir sprendė, jog toks nuomonės reiškimas visame kontekste pažeidė ieškovo garbę ir orumą.
14. Kadangi atsakovės paskelbti Teiginiai 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 pažeidė ieškovo garbę ir orumą, teismas sprendė, jog yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kurie sudaro pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
15. Teismas sprendė, jog neturtinė žala įvertinama 1 500,00 Eur. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas vertino ieškovo pateiktus profesinės veiklos įrodymus ir pažymėjo, jog atsakovės Teiginiuose 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 paskelbtos žinios ir nuomonė leidžia skaitytojui suprasti, kad ieškovas kelia pavojų pacientų sveikatai ir gyvybei, yra melagis, o bet kuris asmuo susipažinęs su atsakovės paskleistais Teiginiais 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 suabejotų ieškovo asmeniu ir jo teikiamomis paslaugomis. Nurodė, jog paskleistos žinios ir nuomonė tokiu būdu pažemina ieškovą, blogina jo reputaciją. Taip pat laikė akivaizdžia aplinkybę, jog ieškovas, perskaitęs apie save paskleistus Teiginius 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Atkreipė dėmesį į internetinio portalo, kuriame paskelbtas atsakovės komentaras, pakankamą žinomumą Lietuvoje, taip pat į tai, jog straipsnis su komentarais pagal byloje pateiktą 2018 m. liepos 11 d. taikos sutartį buvo pašalintas.
16. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 434,00 Eur (50 proc. patirtų 868,00 Eur), o iš ieškovo atsakovei - 775,00 Eur (50 proc. patirtų 1 550,00 Eur; CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti: 1) pripažinti atsakovės B. M., parašytame komentare prie 2017-10-03 internetiniame portale www.lrytas.lt patalpinto straipsnio „Medikų išrašytas gydymas pašiurpino artimuosius: papasakojo, kaip viskas vyko“ išdėstytus teiginius „<...> mulkintoju <...>“, „<...> Antanas moka labai gražiai mulkinti <...>“, „<...> laiku buvo tam užkirstas kelias <..>“, „<...> šis veikėjas toliau visus mulkina <...>“, „<...> kabinti makaronus, net neįsivaizduojate kaip moka <...>“ atsakovės paskleistomis tikrovės neatitinkančiomis žiniomis apie apeliantą, kurios įžeidė jo garbę, orumą bei pakenkė jo profesinei reputacijai; 2) padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3000 Eur ir perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas; 4) priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai Teiginius 1, 2, 9, 10, 11 vertintino kaip atsakovės nuomonę, kadangi Teiginiai, vertinant juos visame kontekste, pripažintini atsakovės paskleistomis tikrovės neatitinkančiomis žiniomis, kurių viešas paskleidimas įžeidė apelianto garbę ir orumą bei pakenkė jo profesinei reputacijai.
17.2. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl garbės ir orumo gynimo ne kartą pažymėti kriterijai, skiriantys žinią nuo nuomonės. Nurodyta, jog žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas, o nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
17.3. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, jis sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą; pagal teismų praktiką vertinant paskleistos informacijos pobūdį, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis.
17.4. Mano, jog atsakovės Teiginiuose 1, 2, 9, 10, 11 paskleista informacija gali būti tikrinama pagal tiesos kriterijų remiantis byloje surinktais įrodymais, todėl tokie teiginiai yra vertintini ne kaip atsakovės nuomonė, bet kaip faktų teigimas ir teismas Teiginius 1, 2, 9, 10, 11 turėjo vertinti kaip žinias.
17.5. Teiginiai 1, 2, 9, 10, 11 negali būti vertinami kaip nuomonė ir atsižvelgiant į visą atsakovės komentaro tekstą, taip pat į tai, jog teiginiai išsakomi nenaudojant žodžių, kurie paprastai leidžia spręsti, jog asmuo išsako savo subjektyvų vertinimą („manau“, „man atrodo“, „girdėjau, kad…“), o kaip tik priešingai – dėstoma užtikrintai ir konkrečiai. Be to, teiginiai, jog ieškovas moka gražiai mulkinti, kabinti makaronus, kad jam neva buvo laiku sutrukdyta sukelti paciento gyvybei pavojų, neabejotinai sukelia skaitytojui asociacijas su žmonių apgaudinėjimu, siekiant iš to gauti naudos, t. y. sukčiavimo nusikalstamos veikos vykdymu ir neatsargiu pavojaus pacientų sveikatai ir gyvybei kėlimu vykdant profesinę veiklą. Taigi labiau tikėtina, jog tokius teiginius galima suprasti ne kaip išreikštas abejonės apelianto profesine veikla, o kaip perspėjimą, t. y. viešas melagingas žinias, kad apeliantas yra sukčiaujantis, savo profesijos neišmanantis ir pavojingas asmuo, paskleidimas.
17.6. Nors teismas pripažino, kad iš esmės visi atsakovės komentare išdėstyti teiginiai žemina apelianto garbę ir orumą, tačiau nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį per pusę, t. y. iki 1500 Eur. Toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į motyvus, yra nelogiškas ir neproporcingas, be to, nemotyvuotas, kadangi nedetalizuota, kokią įtaką nustatytos reikšmingos aplinkybės turi neturtinės žalos įvertinimo dydžiui.
17.7. Aiškių neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvų nebuvimas skundžiamame sprendime objektyviai apsunkina teisę ginčyti sprendimą apeliacine tvarka, kadangi negalima ginčyti neatskleistų pirmosios instancijos teismo motyvų pagrįstumo, o apeliacinės instancijos teismas negalės jų vertinti. Tačiau, nors neišsamūs teismo sprendimo motyvai suponuoja CPK normų pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti vertintinas viso teismo sprendimo kontekste ir teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, jog motyvai nepakankamai išsamūs.
17.8. Pažymi, jog prašoma priteisti 3000 Eur neturtinė žala savo dydžiu yra proporcinga paskleistų žinių apie apeliantą turiniui, jo asmenybei (jis yra gydytojas, užsiimantis privačia medicinos praktika), atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiame kontekste apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad nėra teisinga protinga bei sąžininga padarytos neturtinės žalos dydį prilyginti atsakovės turėtoms bylinėjimosi išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Atsiliepimas
18. Atsakovė atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti it priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
18.1. Apelianto nurodyti argumentai dėl Teiginių 1, 2, 9, 10, 11 priskyrimo žinių kategorijai prieštarauja jo nurodytai Kasacinio teismo praktikai, kadangi apeliantas painioja atitikimo tikrovei reikalavimą skelbiant žinias su faktinio pagrindo reikalavimu reiškiant nuomonę. Nurodo, jog apeliantas klaidingai mano, kad galima patikrinti vertinamųjų būdvardžių atitikimą realybėje.
18.2. Teismas teisingai konstatavo, jog teiginiai yra nuomonė, turinti faktinį pagrindą, kadangi jų teisingumo neįmanoma įrodyti. Pagal Kasacinio teismo praktiką nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, o atsakovė turėjo daugiau nei pakankamą faktinį pagrindą susidaryti nuomonę apie apeliantą kaip mediką.
18.3. Apeliantas nepagrįstai įrodinėja esantis gydytoju, kadangi atsiliepimo pateikimo dieną apeliantas yra pašalintas iš penktos rezidentūros programos, dėl ko pabaigti pirminės pakopos medicinos mokslai neleidžia jam gydyti pacientų ir vadintis gydytoju. Taigi atsakovės nuomonė yra pagrįsta faktiniu pagrindu.
18.4. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog būtent dėl atsakovės komentaro patyrė tokio dydžio neturtinę žalą.
18.5. Teismas, priteisdamas nepagrįstai didelę neturtinės žalos sumą, neatsižvelgė į Kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, į tai, jog neturtinė žala buvo grindžiama bendro pobūdžio teiginiais, o šalia atsakovės buvo ir daugybė kitų neigiamų komentarų apie ieškovo darbą, kurie buvo paskelbti dar prieš atsakovės komentarą. Taigi apeliantas turėjo pateikti akivaizdžius įrodymus, kad ne visa visuma, o vien atsakovės komentaras galėjo paveikti apelianto profesinę reputaciją.
18.6. Apeliantas taip pat nepateikė jokių argumentų ir nepasisakė, kodėl vien jo neturtinių teisių pažeidimo konstatavimas (jei toks būtų konstatuotas), nebūtų pakankama satisfakcija ir yra būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
19. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai priskyrė ginčo informaciją žinios, o ne nuomonės kategorijai. Be to, iš ginčijamų teiginių suskirstymo matyti, jog buvo vertinamos vien tik atskiros dalys informacijos, jos atskirtos nuo konteksto, tokiu būdu nukrypstant nuo Kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, jog siekiant atskirti žinią nuo nuomonės svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, formuluotes, ar pateikiama informacija suprantama kaip faktas, ar kaip asmeninis aplinkybių vertinimas.
19.2. Straipsnio turinys akivaizdžiai pristato ieškovą kaip nepatikimą medicinos specialistą, o atsakovę kritišką informaciją paskatino paskelbti tiek 2017-10-03 internetiniame naujienų portale adresu ww.lrytas.lt paskelbto straipsnio turinys, tiek ir po juo esantys komentarai, kurie taip pat ieškovą apibūdino kaip kontraversiškai vertinamą gydytoją.
19.3. Ginčo informacija yra susijusi su ieškovo kaip gydytojo kvalifikacijos bei teikiamų medicinos paslaugų pacientams klausimu, o tokia informacija turi pagrįstą ir teisėtą viešąjį interesą. Be to, atsakovė įsitraukė į diskusiją dėl itin aktualios visuomenei temos – gydytojo profesionalumo ir teikiamos paslaugos kokybės, ją papildydama savo asmenine patirtimi, kurią įgijo asmeniškai dirbdama su ieškovu ir matydama jo darbą.
19.4. Nėra pagrindo teigti, jog būtent apeliantės komentaras, o ne straipsnio bei komentarų visuma galėjo sukelti ieškovui neigiamus padarinius (jei tokie buvo). Ginčo informacija buvo paskelbta prie pagrindinės straipsnio informacijos, t. y. komentarų skiltyje, tai nebuvo vienintelis kritiškas komentaras, todėl teismas privalėjo konkrečiai nustatyti ir sprendime pažymėti, kodėl būtent apeliantės komentaras sukėlė žalą ieškovui, o ne kita itin kritiška informacija.
19.5. Teismas turėjo nustatyti, ar yra pagrindas varžyti atsakovės saviraiškos laisvę ir visuomenės teisę žinoti ieškovo garbės ir orumo naudai. Nurodo, jog neturėjo tikslo beprasmiškai šmeižti ieškovą, menkinti jo garbę bei orumą, o siekė išryškinti ieškovo veiklos trūkumus kaip juos ji suvokė subjektyviai.
19.6. Teismas nepagrįstai nuomonės kategorijai priskirtus Teiginius 1, 2, 9, 10, 11 pripažino neatitinkančius tikrovės ir pažeidžiančius CK 2.24 straipsnio nuostatas, kadangi tokie teiginiai yra subjektyvaus vertinamojo pobūdžio, o CK 2.24 straipsnio turinys apima tikrovės neatitinkančių žinių skleidimą ir įžeidimas į šio straipsnio turinį nepatenka.
19.7. Spręsdamas dėl neturtinės žalos reikalavimo teismas byloje nenustatė jokių neigiamų padarinių, kurie ieškovui būtų kilę dėl atsakovės viešai išsakytos kritikos, dėl ko neturtinė žala nepagrįsta objektyviais duomenimis. Be to, teismas, manydamas, jog atsakovė pažeidė ieškovo garbę ir orumą ir siekdamas apginti ieškovo pažeistą teisę, turėjo pareigą svarstyti, ar ieškovo pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo pripažinimo, ir motyvuoti, kodėl (ne)pakanka tokio pripažinimo. Kadangi teismas tokios pareigos nesilaikė, nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turi atlyginti ieškovui 1500 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
20. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo tokius argumentus:
20.1. Straipsnyje ar komentaruose nurodyti neigiami atsiliepimai apie ieškovo profesinę veiklą nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė turėjo teisę skleisti apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias.
20.2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog komentaras parašytas diskutuojant apie ieškovo kaip gydytojo profesinę veiklą, kadangi pateikiami teiginiai yra kategoriški, sudaro juose išdėstytos informacijos tikrumo įspūdį, kad apeliantė neva turi rimtą pagrindą teigti, jog ieškovas yra mulkintojas, buvo išmestas iš universiteto ir kad kelia pavojų pacientams.
20.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamas ieškovo elgesys iki komentaro paskelbimo, ieškovas ir toliau šmeižiamas pavogęs gydytojo A. R. prisijungimo duomenis prie elektroninės ligos istorijos.
20.4. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog ieškovas sukėlė pavojų paciento sveikatai ar gyvybei, dėl ko buvo pašalintas ir rezidentūros. Be to, nei straipsnyje, nei kituose prie jo esančiuose komentaruose ieškovas nėra kaltinamas, grėsmės pacientų sveikatai ar gyvybei sukėlimu, o yra kritikuojamas tik dėl jo taikomų gydymo metodų, todėl apeliantė, perskaičiusi straipsnį bei prie jo esančius kitus komentarus, negalėjo pagrįstai susidaryti nuomonės, kad ieškovas kelia pavojų pacientams.
Žemesnės instancijos teismas
20.5. Apeliantės saviraiškos laisvė teismo sprendimu iš dalies patenkinti ieškovo ieškinį nebuvo suvaržyta, ji komentaro teiginius išreiškė laisva valia ir niekas netrukdė jai tai padaryti. Be to, nors asmens saviraiškos laisvė yra viena iš pamatinių laisvos ir demokratiškos visuomenės vertybių, kaip ne kartą konstatuota šios kategorijos bylose, ji nėra absoliuti, todėl atsakovė turėjo pareigą pati įvertinti, ar jo turinys, jame išsakyti teiginiai neperžengs saviraiškos laisvės ribų.
20.6. Nesutinka, jog teismas turėjo pareigą svarstyti, ar vien ieškovo garbės ir orumo įžeidimo fakto pripažinimo nepakaktų apginti ieškovo pažeistoms teisėms apginti, kadangi ieškovo profesija ir apie jį paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių pobūdis patvirtina, jog vien tik jo garbės ir orumo įžeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija. Pažymėtina, kad gydytojo profesija yra prestižinė, bendraujant su pacientais ir teikiant jiems paslaugas yra labai svarbus jų ir gydytojo tarpusavio pasitikėjimas, o apeliantės paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios neabejotinai sugriovė visuomenės pasitikėjimą ieškovu.
20.7. Ieškinyje nurodyti kriterijai, kuriuos teismas vertino nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Mano, jog apeliantė nepagrįstai jį apeliaciniame skunde įvardina kaip viešą asmenį ir teigia, jog tokio asmens garbę ir orumą įžeidžiančios informacijos paneigimas yra pakankama satisfakcija. Kadangi ieškovas nėra priskirtinas viešų asmenų kategorijai, nėra ir pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnio 6 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
23. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Byloje nustatyta, jog 2017 m. spalio 3 d. internetiniame portale www.lrytas.lt buvo patalpintas straipsnis „Medikų išrašytas gydymas pašiurpino artimuosius: papasakojo, kaip viskas vyko“, kuriame buvo nurodyta informacija apie ieškovo, kaip gydytojo vykdomą veiklą, o po straipsniu patalpinti komentarai, tarp kurių iš vertinamas byloje 2017-10-03 15:45 iš įrenginio IP adresu (duomenys neskelbtini), paskelbtas atsakovės komentaras. Atsakovė neneigia parašiusi komentarą po straipsniu, kurį ieškovas vertina kaip šmeižiantį, žeminantį jo garbę ir orumą bei profesinę reputaciją. Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovo ginamos asmeninės neturtinės vertybės – garbės ir orumo, šios vertybės pažeidėja nurodant atsakovę.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo garbės ir orumo pažeidimą ir priteisė ieškovui neturtinę žalą, dalį teiginių laikydamas žinia, kitą dalį – nuomone, kuriai išreikšti pasirinkti neetiški ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiai.
28. Žinios ir nuomonės suvokimo kriterijai nurodyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, kurio 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 89 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.
29. Be to, žinios ir nuomonės suvokimo bei atskyrimo kriterijai išplėtoti ir nuoseklioje Kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Teiginių 1, 2, 9, 10, 11 vertinimo kai nuomonės ir teigia, kad paskleista informacija gali būti tikrinama pagal tiesos kriterijų remiantis byloje surinktais įrodymais, todėl atsakovė pateikė ne nuomonę, o faktus (duomenis), kurie turėtų būti vertinami kaip žinia. Aukščiau nurodyta, jog siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Tokią aplinkybę nurodo ir ieškovas apeliaciniame skunde. Tačiau, kaip vėlgi nurodyta teismų praktikoje, vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Kaip teisingai nurodė ir apeliantas, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, o reikia atsižvelgti į pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).
32. Apelianto teigimu, Teiginiuose 1, 2, 9, 10, 11 nenaudojami žodžiai, tokie kaip „manau“, „man atrodo“ ir pan., leidžiantys spręsti apie subjektyvų įvertinimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu ir spręsti, jog vien tik tokių žodžių vartojimas sudaro pagrindą Teiginius vertinti kaip nuomonę. Pažymėtina, jog kriterijai, pagal kuriuos teiginiai vertintini kaip nuomonė, nurodyti aiškiai suformuotoje Kasacinio teismo praktikoje, ir nuomonei pripažinti nėra būtini tokie žodžiai kaip „manau“, „man atrodo“ ir pan., aiškiai parodantys, jog teiginiai yra subjektyvi nuomonė. Be to, net ir ieškovo nurodomas užtikrintas ir konkretus Teiginių išdėstymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumento, jog atsakovė išreiškė savo nuomonę. Pažymėtina, kad vien tai, jog Teiginiai 1, 2, 9, 10, 11 yra daugiau teigiamojo pobūdžio, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė pateikė žinią. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog minėtiems Teiginiams pareikšti ji turėjo faktinį pagrindą, kadangi pažinojo ieškovą, buvo apie jį kaip apie mediką susidariusi nuomonę, faktinį pagrindą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atskirdamas žinią nuo nuomonės, todėl yra pagrindas Teiginius vertinti kaip subjektyvią atsakovės nuomonę.
33. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, jog atsakovės Teiginiai sudaro įspūdį apie sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos vykdymą ar neatsargų pavojaus kėlimą pacientų sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, jog viso teksto kontekste atsakovės Teiginiai suprantami kaip subjektyvus atsakovės vertinimas, t. y. atsakovės nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia. Be to, atsakovė nėra teisininkė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės komentare pavartoti teiginiai, jog ieškovas moka gražiai mulkinti, kabinti makaronus ar kad jam neva buvo laiku sutrukdyta sukelti paciento gyvybei pavojų, turėtų būti vertinami kaip atitinkantys baudžiamajame įstatyme apibrėžtų nusikalstamų numatytų veikų apibrėžimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrame atsakovės komentaro kontekste, minėti Teiginiai vertintini kaip siekis parodyti neigiamą ieškovo vertinimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai Teiginius 1, 2, 9, 10, 11 laikė atsakovės nuomone.
34. Atsakovė ginčija Teiginių 3, 4, 5, 7, 8 priskyrimą žinios kategorijai, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino visumos, o tik atskiras dalis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės argumentu nesutinka, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas vertino Teiginius, tirdamas, ar jais perteiktą informaciją galima patikrinti. Aplinkybė, jog kiekvienas Teiginys skundžiamame sprendime išskirtas ir atskirai aptartas, vertinant, ar pateikiami faktai apie ieškovą gali būti patikrinti ir įrodyti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Teiginiai vertinti atsietai nuo viso konteksto, o kiekvieno iš Teiginių aptarimas sudaro pagrindą konstatuoti, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino Teiginius.
35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su įrodinėjamu argumentu, jog apeliantės komentaras nesukėlė (taip pat nelabai ir galėjo sukelti) neigiamų padarinių, kadangi buvo paskelbtas komentarų skiltyje ir tai nebuvo vienintelis komentaras. Pažymėtina, kad komentaras buvo paskelbtas po straipsniu, kuriame, kaip matyti iš straipsnio turinio, buvo kritikuojami ieškovo darbo metodai, o atsakovė, po tokiu straipsniu pateikusi komentarą, vertino ne tik ieškovo darbo metodus, tačiau ir nurodė faktus apie jo studijų rezultatus universitete bei ieškovo darbo patirtį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ir parašytas komentaras sukėlė neigiamų pasekmių, kadangi, kaip jau minėta, jame pateikta kitokia informacija nei straipsnyje, be to, didelė dalis visuomenė, skaito ne tik straipsnius, bet ir po jais esančius komentarus, iš kurių turinio taip pat susidaroma subjektyvi nuomonė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitų parašytų komentarų, kadangi jie nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
36. Nesudaro pagrindo daryti kitokių išvadų nei kad Teiginiai 3, 4, 5, 7, 8 priskirtini žinios kategorijai ir atsakovės įrodinėjamas komentaro paskelbimo tikslas bei tai, jog atsakovė įsitraukė į diskusiją dėl visuomenei aktualios temos. Viena vertus, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir jų vertinimu, atsakovės Teiginiai 3, 4, 5, 7, 8 neatitinka tikrovės, todėl tokios informacijos pateikimas nelaikytinas pateisinama priemone remiantis viešuoju interesu. Kita vertus, net jei komentarą ir būtų galima vertinti kaip diskusiją, vartojami Teiginiai turėtų būti korektiški, be įžeidžiančio pobūdžio sąvokų. Be to, diskutuojama gali būti ir nesiremiant tikrovės neatitinkančiomis žiniomis.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė taip pat nepagrįstai remiasi ir saviraiškos laisvės suvaržymo argumentu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta asmens teisė laisvai skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis) nėra absoliuti, ji ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Taigi saviraiškos laisve turi būti naudojamasi sąžiningai ir laikantis etikos normų, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Nors pirmosios instancijos teismas ir tiesiogiai skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovės saviraiškos laisvės santykio su ieškovo teisės į garbės ir orumo gerbimą, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog apylinkės teismo sprendime nurodyti argumentai dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės saviraiškos laisvė negali būti svarbesnė nei ieškovo teisė į garbę ir orumą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
38. Tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nesutinka su apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Ieškovas įrodinėja, jog teismo sprendimas sumažinti prašomos neturtinės žalos dydį per pusę nemotyvuotas ir, atsižvelgiant į argumentus, nepagrįstas. Atsakovė savo ruožtu įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neigiamų padarinių, nepagrįstai priteisė neturtinę žalą ir apskritai, nesvarstė ar ieškovo pažeistai teisei apginti nebūtų pakankamas teisės pažeidimo pripažinimas.
39. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti, tačiau reikalavimą patenkino iš dalies, sumažindamas prašomą neturtinės žalos dydį iki 1500 Eur.
40. Nors ieškovas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydžio sumažinimą, vistik nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog nėra aiškių neturtinės žalos dydžio nustatymo argumentų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, svarbu įvertinti paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį. Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo turinio matyti, jog spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas vertino ieškovo pateiktus profesinės veiklos įrodymus, komentaro patalpinimą į pakankamai žinomą internetinį portalą ir straipsnio kartu su komentarais pašalinimo aplinkybę, taip pat vertino atsakovės paskelbtos žinios ir nuomonės perduodamą informaciją skaitytojui, tai, jog ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, įvertino neturtinės žalos dydį. Taigi ieškovo argumentai dėl motyvų nebuvimo vertinant neturtinės žalos dydį, atmestini kaip neįrodyti, kadangi pagal nurodytus kriterijus ir nuspręstas neturtinės žalos dydis. Kita vertus, vien aplinkybė, jog ieškovo reikalavimas netenkintas visa apimtimi, nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo motyvai dėl neturtinės žalos dydžio įvertinimo yra nepakankami.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog neįrodyta patirta neturtinė žala. Pažymėtina, jog bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą. Padaręs išvadą, kad Teiginiai buvo žeminantys ieškovo garbę ir orumą, teismas pripažino ieškovą patyrusiu neturtinę žalą. Taigi atsakovės įrodinėtina aplinkybė, jog neįrodyta patirta neturtinė žala, yra deklaratyvaus pobūdžio.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pakeisti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo ir atsakovės argumentas, jog teismas turėjo pareigą svarstyti ar ieškovo garbės ir orumo įžeidimo fakto pripažinimas ne (būtų) pakankama satisfakcija. Pažymėtina, jog pažeistų teisių gynybos būdą pasirenka asmuo, reiškiantis reikalavimą; kita vertus, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą. Taigi vien ta aplinkybė, jog teismas skundžiamame sprendime neaptarė, ar ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakanka satisfakcija, nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovą patyrus neturtinę žalą.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
44. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį(-ius) skundą (-us), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
47. Kadangi netenkintas nei ieškovo, nei atsakovės apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas nepaskirsto bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nusprendžia:
Ieškovo A. J. ir atsakovės B. M. apeliacinių skundų netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.