Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui Stasiui Lileikiui, atsakovei B. M., jos atstovėms advokatei Kristinai Čeredničenkaitei ir Sandrai Ponelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei B. M. dėl garbės ir orumo gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2017 m. spalio 3 d. internetiniame portale www.lrytas.lt buvo patalpintas straipsnis „Medikų išrašytas gydymas pašiurpino artimuosius: papasakojo, kaip viskas vyko“. Straipsnyje buvo aptariamas ieškovas ir jo, kaip gydytojo, vykdoma veikla. Prie šio straipsnio esančioje komentarų skiltyje buvo patalpinti keli komentarai, kuriuose pateikta informacija, ieškovo nuomone, neatitiko tikrovės, todėl jį šmeižė, žemino jo garbę, orumą ir profesinę reputaciją, tarp jų – 2017-10-03 15:45 iš įrenginio, kurio IP adresas 78.60.184.51, buvo paskelbtas komentaras, kuris buvo pavadintas „Nesmerkiu vedėjos, nes su tuo mulkintoju turėjau a“: Visų pirma tas Antanas moka labai gražiai mulkinti, beje studijų laikais yra net apmulkinęs Šveicarijos vieną profesorių, kuris patikėjo, kad prof. V. atsiuntė tam šveicarui kaip gabų studentą. Klasta išaiškėjo ne iš karto, kai neapsikentęs profesorius paskambino paklausti, kokį idiotą man atsiuntei. Toliau Antanėlis buvo mėtomas iš univero ne vieną kartą, bet visada teismai jį gražindavo atgal dėl „nesant pakankamai įrodymų“, kad reikėjo mesti. Jis buvo įstojęs ir į šeimos mediciną, kur po metų išmetė, nes kėlė pavojų pacientams, tada įstojo į darbo mediciną – irgi išmetė, nes sukėlė paciento gyvybei pavojų (ačiū Dievui, laiku buvo tam užkirstas kelias), taigi šis veikėjas toliau visus mulkina, o kabinti makaronus, net neįsivaizduojate kaip moka. Galų gale peržiūrėkite laikas, kurs jisai dalyvavo ir bus viskas aišku“.

Žinių paskleidimo fakto buvimą patvirtina, jog komentaras buvo parašytas interneto portalo komentarų skiltyje po straipsniu, t.y. viešai ir su juo galėjo susipažinti bet kuris portalo skaitytojas. Komentaras pateikia skaitytojui žinią, kad ieškovas yra mulkintojas, kad buvo ne kartą „mėtomas iš univero“, t. y. buvo nepažangus studentas ir kad yra sukėlęs pavojų pacientams, o tai vertinama kaip skaitytojams siunčiama žinia apie ieškovą, kaip asmenį ir kaip gydytoją, bandant suformuoti neigiamą visuomenės požiūrį į jį. Išsireiškimų kategoriškumas sudaro jame išdėstytos informacijos tikrumo įspūdį ir negali būti laikoma nuomonės išreiškimu.

Iš komentaro turinio aiškiai galima spręsti, jog jame skelbiamos žinios apie ieškovą. Priešingai nei teigiame komentare, ieškovas nėra apgavikas, nes oficialiai ir legaliai užsiima gydytojo homeopato praktika, turėdamas galiojančią medicinos praktikos licenciją, bei yra išklausęs homeopatijos įvadinį kursą ir paliatyviosios pagalbos kursus. Profesorius A. V. yra ieškovo mokslinių darbų bendraautorius, todėl jis ieškovą studijų metais buvo siuntęs į Šveicariją, kaip gabų studentą ir jokie profesoriai dėl ieškovo nesiskundė. Ieškovas nėra teistas nei už sukčiavimą, nei už dokumentų klastojimą.

Ieškovas yra įgijęs medicinos gydytojo kvalifikaciją, o tęsti ir pabaigti kitų krypčių studijas jam nepavyko ne dėl nepažangumo, o dėl užimtumo darbinėje veikloje ir tuo metu pablogėjusios sveikatos. Neegzistuoja jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas buvo sukėlęs pavojų savo ar kolegų pacientams. Skundų dėl ieškovo veiklos nebuvo gauta, nebuvo nustatyta, jog jis būtų padaręs medicininę klaidą.

Komentare išdėstyti nepagrįsti kaltinimai ieškovui sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes, nes visuomenė daugiau nebepasitikės juo ir jo veiklos skaidrumu, jį apkalbės bei abejos jo kvalifikacija. Ieškovas nepagrįstai vadinamas mulkintoju, melagingai teigiama, jog jis buvo nepažangus studentas ir netikęs darbuotojas, net nesukeldavo pavojų pacientų gyvybei. Atsakovė viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį ir tokiais veiksmais įžeidė jo garbę ir orumą, sumenkino jo savivertę ir profesinę reputaciją bei pažemino visuomenės akyse. Dėl komentaro paskelbimo ieškovas patyrė ir toliau patirs stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, viešą pažeminimą ir bus sudėtinga susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą juo kaip gydytoju. Patirtos žalos dydį ieškovas vertina 3 000,00 Eur.

Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog internetiniame portale buvo paskelbta publikacija, kurioje buvo kalbama apie ieškovą ir pateikiamas prieštaringas jo, kaip gydytojo veiklos vertinimas. Ieškovė reaguodama į publikacijoje paskleistą informaciją ir po ja komentarų skiltyje kilusią diskusiją, pažinodama ieškovą daugiau kaip 15 metų, žinodama faktus apie jo studijų rezultatus universitete ir ieškovo darbo patirtį dirbant atsakovės vadovaujame priėmimo – skubios pagalbos skyriuje, po publikacija paskelbė komentarą, kuriame išdėstė savo faktinį pagrindą turinčią nuomonę apie ieškovą ir jo kaip gydytojo veiklą.

Komentare atsakovės vartojama kalba turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, jog internete komentarų skiltyje kylančiose diskusijose būdingas aštresnės, „natūralios“ kalbos konstrukcijos, didesnis emocionalumo lygis. Atsakovė komentare išsakė savo asmeninę bendravimo ir darbo su ieškovu patirtimi pagrįstą nuomonę ir ieškovo profesinės veiklos bei jo kaip gydytojo – specialisto vertinimą. Komentaras praėjus kelioms savaitėms po publikacijos paskelbimo buvo pašalintas kartu su kitais komentarais ir nėra skelbiamas.

Atsakovės nuomonė, jog ieškovas kelia pavojų pacientams, susiformavo asmeniškai susidūrus su ieškovu darbo metu, vertinant jo neadekvačius gydymo metodus, girdint kolegų atsiliepimus. 2013 m. ieškovas būdamas medicinos studijų programos rezidentu pradėjo rezidentūros ciklą atsakovės vadovaujame skyriuje, kur neadekvačiais savo veiksmais sukėlė paciento gyvybei pavojų – ketino defibriliuoti pacientą, kuriam tai buvo neleistina. Šias aplinkybes patvirtins gydytojos L. M. tarnybinis raštas. Dėl šių veiksmų jis buvo pašalintas iš darbo medicinos rezidentūros. Ieškovo kolegė D. G. byloje pateiktame nutarime nurodoma, jog pastebėjo kaip ieškovas būdamas rezidentu pacientams prisistatydavo gydytoju reanimatologu, siūlydavo hemeopatinį gydymą netinkamose situacijose.

Atsakovės turimomis žiniomis ieškovas 2005 m. birželio 14 d. neišlaikė baigiamojo medicinos internatūros egzamino, 2007 m. birželį ieškovas vienintelis iš kurso neišlaikė egzamino ir dėl ko buvo pašalintas iš šeimos medicinos studijų. 2013 m. sausio 9 d. ieškovas buvo pašalintas iš darbo medicinos studijų. 2017 m. remiantis gydytojo L. S. tarnybiniu pranešimu ieškovas buvo pašalintas iš skubios medicinos studijų, nes pavogė gydytojo A. R. prisijungimo prie elektroninės ligos istorijos slaptažodį, o būdamas infekcinių ligų skyriuje neteisėtai rinko informaciją apie onkologinėmis ligomis sergančius pacientus. Ieškovas nuolat dėl pažymių terorizuodavo dėstytojus, kol jie neapsikentę parašydavo teigiamus pažymius. Tai galės patvirtinti liudytojai J. G. ir V. G.. Nutarime apklausta J. S. paaiškino, jog ieškovas mokėsi ilgiau nei 6 metus, nes neišlaikydavo egzaminus, negaudavo įskaitų, nebuvo pažangus studentas.

Atsakovė ne kartą girdėjo iš savo kolegų, jog ieškovas apgaudinėja pacientus. Atsakovė girdėjo ieškovo pokalbį telefonu su pacientu, kurio metu jis aiškino, jog pats veiksmingiausias galvos smegenų insulto gydymas yra krienai su vynu, kas visiškai prasilenkė su šių dienų medicinoje taikomais metodais ir galėjo sukelti žalą paciento sveikatai. Atsakovei pacientai skundėsi, jog ieškovas liepia jiems nutraukti gerti vaistus, nes jie yra nuodai ir siūlė neaiškius homeopatinius vaistus, kurie yra labai brangūs. Nutarime keli asmenys paaiškino, jog ieškovo siūlomi gydymo metodai nėra įrodymais pagrįsti ir jis negalėjo jų siūlyti onkologiniams ligoniams. Visa tai leido susidaryti nuomonei apie ieškovo nesąžiningą elgesį pacientų atžvilgiu.

Analogiška ieškovės komentarui informacija buvo paskelbta ir kituose komentaruose ir kituose portaluose. Todėl šios informacijos atkartojimas negali būti pagrindu atsakovei taikyti atsakomybę.

Ieškovo byloje pateikta prof. P. G. rekomendacija negalėjo būti pasirašyta, nes profesorius nuo 2002 metų jis yra išėjęs į pensiją ir nedirba. Aplinkybę apie tai, jog studijų laikais ieškovas buvo apmulkinęs Šveicarijos profesorių, kuriam ieškovą atsiuntė profesorius V. ieškovė sužinojo iš kolegų. Pats profesorius V. patvirtino, jog nerašė ieškovui rekomendacijos.

Atsakovė komentarą surašė perskaičiusi publikaciją ir turėdama savo asmeninės patirties apie ieškovą. Rašydama komentarą siekė teisėto tikslo, informuoti visuomenę apie ieškovo kaip gydytojo savybes. Būdama savo srities profesionale, kuri dirba daugiau kaip 10 metų vadovaujamą darbą priėmimo – skubios pagalbos skyriuje, yra kompetentinga vertinti šiame skyriuje dirbusius asmenis, bei turi pareigą apie tai viešai skelbti. Agresyvi kritika neturėtų būti pagrindu taikyti atsakomybę.

Ieškovas neįrodė žalos egzistavimo ir jos dydžio. Vien nepalankios nuomonės apie ieškovą pareiškimas nesudaro pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. J. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog nėra sukėlęs pavojaus pacientui. Užsiima privačia praktika. Su Santaros klinikomis turi susitarimą dėl bendradarbiavimo leidžianti informuoti apie jo klinikos teikiamas paslaugas. Komentaras jam turėjo neigiamą poveikį, nes kėlė abejones dėl jo kaip gydytojo kompetencijos. Apie komentarą sužinojo iš kitų gydytojų ir tada perskaitė. Apie jį buvo paskelbtas neigiamas straipsnis ir buvo parašyti kiti neigiami komentarai. Jis labai dėl to pergyveno. Profesorius emeritas G. yra jam parašęs rekomendaciją. Jis nėra pavogęs R. duomenų. Nėra drausmingas ir linkęs praleidinėti darbo valandas, nes nepavykdavo suderinti savo privačios praktikos su rezidentūros studijomis. Darbe paaiškinimus rašė dėl neatvykimo į darbą ir dėl R. duomenų vagystės. 2006 metais birželio mėnesį, jis buvo stažuotėje Šveicarijoje pas profesore A. B.. Jam rekomendaciją rašė profesorius V.. Niekas iš Šveicarijos neskambino į Lietuvą ir nevadino ieškovą idiotu. Studijų metu jis kaip studentas nebuvo šalintas iš universiteto, bet buvo pašalintas iš trijų rezidentūros programų. 2005 metų birželio 14 d. jis neatvyko į egzaminą, o ne neišlaikė jį. Pagal turimą kvalifikaciją negali dirbti kaip gydytojas, neturi teisės pasirašyti medicininių dokumentų.

Ieškovo atstovas advokatas Stasys Lileikis palaikė ieškinį. Parengiamojo teismo posėdžio metu papildomai detalizavo ieškinio pagrindą, jog žalą prašoma priteisti tik dėl komentare paskleistų žinių, kurios laikytinos: 1) ieškovo įvardinimas „mulkintoju“; 2) „moka labai gražiai mulkinti“; 3) „yra net apmulkinęs Šveicarijos vieną profesorių“; 4) „klasta išaiškėjo ne iš karto“; 5) „profesorius paskambino paklausti kokį idiotą man atsiuntei“; 6) „Antanėlis buvo mėtomas iš univero ne vieną kartą“; 7) „išmėtė, nes kėlė pavojų pacientams“; 8) „irgi išmėtė, nes sukėlė paciento gyvybei pavojų“ – dalyje dėl priežasties; 9) „laiku buvo tam užkirstas kelias“; 10) „šis veikėjas toliau visus mulkina“; 11) „kabinti makaronus, net neišsivaizduojate kaip moka“.

Atsakovė B. M. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog perskaitė paskelbtą straipsnį apie ieškovą, kuris buvo neigiamo pobūdžio. Pati pažinojo ieškovą 15 metų ir žinojo, jog jis buvo neišlaikęs baigiamojo egzamino, buvo įstojęs į šeimos rezidentūrą. Nebuvo pažangus studentas. 2009 metais ieškovas kaip rezidentas buvo atėjęs į atsakovės vadovaujamą skyrių, o ji turėjo duomenų apie jo nepažangumą. Pasipylė skundai dėl ieškovo, jog jis siūlo pacientams negerti vaistų ir ateiti gydytis jo klinikoje. 2013 metais ieškovas buvo paėmęs defibriliatorių, nurengė pacientą ir ruošėsi defibriliruoti, dėl to buvo nušalintas nuo darbo, nes šios procedūros atlikimas pacientui buvo neleistinas. Gydytojas S. yra pastebėjęs, jog gydytojo R. prisijungimas yra aktyvus, nors jo nėra darbe. Buvo pastebėta, jog ieškovas prisijungęs gydytojo R. vardu naršo po pacientų duomenų bazę ir dėl šio įvykio ieškovas buvo pašalintas iš rezidentūros. Profesorius V. pasakojo, jog buvo išsiuntęs ieškovą pas Šveicarijos profesorių ir iš to turėjo atsirasti straipsnis dėl kamieninių ląstelių, bet toks straipsnis neatsirado. 2013 m. ieškovas buvo atėjęs pas atsakovę ir pasakė, jog atėjo gydytojo Šileikio pavedimu ir prašė pateikti medicininius dokumentus. Susisiekus su Š., jis patvirtino, jog jokio tyrimo jis neatlieka ir neprašė pateikti dokumentus. Gydytojas rezidentas, kuriuo yra ieškovas, yra praktikantas, studentas tęsiantis studijas. Ieškovas neturi jokios sutarties dėl bendradarbiavimo su Santaros klinikomis. Komentare rašydama apie ieškovo metimą iš universiteto turėjo omenyje iš rezidentūros. Ieškovą įvardindama mulkintoju išsakė savo nuomonę, nes girdėjo kaip jis sunkiai sergantiems pacientams siūlo gydytis krienais ir vynu. Komentarą rašė kaip asmuo, o ne gydytoja. Naudojamas žodis idiotas buvo vartojamas kaip buitinis, o ne medicininis terminas. Rašydama komentare „toliau mulkina“ turėjo omeny, jog ieškovas gydymui taiko neaprobuotus gydymo metodus. Iš kursiokų ir V. išgirdo apie skambutį iš Šveicarijos profesoriaus.

Ieškovės atstovė advokatė Kristina Čeredničenkaitė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog pripažįsta faktinę aplinkybę, jog ieškovas buvo rašęs skundą dėl liudytojos J. G. veiklos.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas buvo jo kursiokas studijų laikais, o su ieškove sieja darbiniai santykiai. Kai kurias paskaitas jam teko lankytis kartu su ieškovu. Ieškovas kartais lankė paskaitas, išeidavo, buvo išėjęs iš egzamino. Egzaminus ieškovas išlaikydavo vėliau, o ne su visais studentais. Ieškovas buvo pavėlavęs į baigiamąjį egzaminą. Ukmergėje kolegos pasakojo, jog ieškovas bandė pacientus atkalbėti nuo operacijų siūlydamas žolelių gydymą. Ieškovas vis bando studijuoti, bet vis nesėkmingai. Vieną kartą ieškovas skambino ir prašė įdarbinti, bet pažinomas ieškovą, liudytojas tai atsisakė daryti. Negali pasitikėti ieškovu, nes jis buvo žinomas kaip kurso legenda. Ieškovas priėmimo skyriuje buvo pašalintas dėl sukelto pavojaus paciento sveikatai. Žino, jog ieškovas GMP sukėlė pavojų paciento sveikatai.

Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovą pažįsta kai dirbo Santaros klinikose, o jis buvo darbo medicinos rezidentas. Su ieškovu buvo problemų, nes neatvykdavo į budėjimus. Juo skundėsi darbuotoja, jog nebūdamas darbe reikalavo į darbo tabelį įrašyti, jog jis dirbo. Dėl to buvo atleistas iš rezidentūros. Bijojo jį palikti su pacientais ir niekas su juo nenorėjo kartu budėti. Ieškovas ne vieną kartą rašė jai laiškus ir siūlėsi daryti mokslinį darbą. Jis girdavosi, jog jį palaiko žinomi profesoriai, o pasiteiravus paaiškėdavo, jog niekas jo nepažįsta. Ieškovas yra parašęs dėl jos skundą, bet kiek žino, skundai buvo rašomi ir dėl kitų asmenų.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. paaiškino, jog ieškovas kreipėsi į jį dėl stažuotės užsienyje. Jis mažai pažinojo ieškovą, bet visada linkęs padėti studentams, todėl padėjo dėl stažuotės. Nėra sulaukęs skambučių iš Šveicarijos profesorių dėl ieškovo. Studijų laikais ieškovas rašė mokslinius straipsnius, stebino aktyvumu. Buvo vidutiniškas studentas labiau orientuotas į mokslą, o ne į klinikinį darbą.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl atsakovės prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ar naujų aplinkybių vertinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ir nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Teisėjui išėjus į pasitarimo kambarį, atsakovė pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės motyvuodama tuo, jog atsakovės atstovei advokatei Sandrai Ponelienei po teismo posėdžio tapo žinomos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog kitoje byloje buvo tenkintas ieškovo ieškinys ir iš kito asmens priteista ieškovui 1 000 Eur neturtinė žala. Ieškovas šioje byloje neturtinę žalą grindė tuo, jog atsakovės komentaras jam padarė neturtinę žalą, o kiti komentarai buvo bendro pobūdžio. Šios aplinkybės leidžia suabejoti ieškovo sąžiningumu – galima įtarti, jog jis siekia pasipelnyti prašydamas atlyginti tą pačią neva jo patirtą neturtinę žalą iš kito komentarą surašiusio asmens ir padaryta žala jam yra atlyginta.

Bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti atnaujintas teismui pripažinus, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikmės bylai arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Šioje byloje ieškinys yra pareikštas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią sukėlė atsakovės paskelbtas komentaras. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino aplinkybes, jog be atsakovės, komentarus apie ieškovą buvo surašę ir kiti asmenys ir yra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Šios bylos nagrinėjimo ribas nustatė ieškovo pareikštas reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis jis buvo grindžiamas bei atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, todėl byla ir nagrinėjama šiose ribose, t. y. teismas turės vertinti ar sukėlė ir kokią neturinę žalą sukėlė ieškovui atsakovės, o ne kitų asmenų paskelbtas komentaras. Dėl šių priežasčių atsakovės nurodytos aplinkybės apie jai paaiškėjusias aplinkybes dėl ieškovui priteistos žalos iš kito asmens dėl kito asmens paskelbto komentaro, teismo vertinimu nėra susijusios su šia byla, todėl teismas netenkina prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

CPK 14 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, todėl teismas netenkina atsakovės prašymo ir priimdamas sprendimą jo negrįs teismui išėjus į pasitarimo kambarį naujais atsakovės pateiktais įrodymais ir aplinkybėmis.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo.

Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais yra įrodyta, jog atsakovė 2017 m. spalio 3 d. 15:45 val., internetiniame portale www.lrytas.lt prie paskelbto straipsnio „Medikų išrašytas gydymas pašiurpino artimuosius: papasakojo, kaip viskas vyko“ patalpino tokio turinio komentarą: „Nesmerkiu vedėjos, nes su tuo mulkintoju turėjau a“: Visų pirma tas Antanas moka labai gražiai mulkinti, beje studijų laikais yra net apmulkinęs Šveicarijos vieną profesorių, kuris patikėjo, kad prof. V. atsiuntė tam šveicarui kaip gabų studentą. Klasta išaiškėjo ne iš karto, kai neapsikentęs profesorius paskambino paklausti, kokį idiotą man atsiuntei. Toliau Antanėlis buvo mėtomas iš univero ne vieną kartą, bet visada teismai jį gražindavo atgal dėl „nesant pakankamai įrodymų“, kad reikėjo mesti. Jis buvo įstojęs ir į šeimos mediciną, kur po metų išmetė, nes kėlė pavojų pacientams, tada įstojo į darbo mediciną – irgi išmetė, nes sukėlė paciento gyvybei pavojų (ačiū Dievui, laiku buvo tam užkirstas kelias), taigi šis veikėjas toliau visus mulkina, o kabinti makaronus, net neįsivaizduojate kaip moka. Galų gale peržiūrėkite laikas, kurs jisai dalyvavo ir bus viskas aišku“.

Dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo.

Susipažinus su ieškinyje nurodytomis ir ieškovo atstovo advokato Stasio Lileikio parengiamojo teismo posėdžio metu detalizuotomis aplinkybėmis, darytina išvadą, jog ieškovas jo asmens garbės ir orumo įžeidimą grindė šiais komentare paskelbtais teiginiais:

- <...> mulkintoju <...> (toliau – Teiginys 1);

- „<...> Antanas moka labai gražiai mulkinti <...>“ (toliau – Teiginys 2);

- „<...> yra net apmulkinęs Šveicarijos vieną profesorių <...>“ (toliau – Teiginys 3);

- „<...> klasta išaiškėjo ne iš karto <...>“ (toliau – Teiginys 4);

- „<...> profesorius paskambino paklausti kokį idiotą man atsiuntei <...>“ (toliau – Teiginys 5);

- „<...> Antanėlis buvo mėtomas iš univero ne vieną kartą <...>“ (toliau – Teiginys 6);

- „<...> iš kur po metų išmetė, nes kėlė pavojų pacientams <...>“ (toliau – Teiginys 7);

- „<...> irgi išmėtė, nes sukėlė paciento gyvybei pavojų <...>“ (toliau – Teiginys 8);

- „<...> laiku buvo tam užkirstas kelias <..>“ (toliau – Teiginys 9);

- „<...> šis veikėjas toliau visus mulkina <...>“ (toliau – Teiginys 10);

- „<...> kabinti makaronus, net neįsivaizduojate kaip moka <...>“ (toliau – Teiginys 11).

Tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ar šie Teiginiai laikytini paskleista žinia ar atsakovės nuomone, kadangi ieškovas ieškinį grindė tuo, jog Teiginiuose yra paskleistas žinia, o atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog teiginiai laikytini jos nuomone.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nuomonė yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Šio įstatymo 2 straipsnio 88 dalyje žinia yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-141-690/2016).

Teismas vertindamas atsakovės paskelbtus ginčo objektu virtusius teiginius atsižvelgia į tai, jog jie buvo paskelbti internetiniame portale prie publikacijos „Medikų išrašytas gydymas pašiurpino artimuosius: papasakojo, kaip viskas vyko“, kurioje buvo paminėtas ieškovas bei jo taikytas pacientų gydymas, kuris sukėlė įtarimų dėl jo teisėtumo ir efektyvumo, skelbiami ieškovo atsakymai į užduodamus klausimus. Visas šios publikacijos kontekstas yra susijęs su ieškovu ir yra neigiamo pobūdžio. Susipažinus su atsakovės paskelbto viso komentaro pobūdžiu anksčiau paminėtos publikacijos kontekste darytina išvada, jog paskelbtas komentaras yra atsakovės reakcija į publikacijoje nurodytas aplinkybes. Visas komentaro turinys laikytinas neigiamo pobūdžio, nes jame ieškovas įvardinamas kaip mulkintojas, nepažangus studentas, kuris buvo šalinamas iš universiteto, sukėlęs pavojų pacientams.

Susipažinęs su atsakovės paskelbtu komentaru ir ginčo Teiginiais teismas daro išvadą, jog Teiginiuose 3, 4, 5, 6, 7, 8 nurodoma informacija yra konstatuojamo pobūdžio apie įvykius praeityje, šią informaciją galima patikrinti, todėl šie Teiginiai laikytini atsakovės paskleista žinia apie ieškovą. Teiginiuose nurodomi įvykiai susiję su ieškovo įvykdyta apgavyste prieš Šveicarijos profesorių, šios apgavystės paaiškėjimu ir Šveicarijos profesoriaus skambučiu profesoriui V., ieškovo nevienkartiniu pašalinimu iš universiteto bei dvejais atvejais kai ieškovas buvo pašalintas iš universiteto dėl sukeltų pavojų pacientams.

Teiginiuose 1, 2, 9, 10, 11 ieškovas įvardinamas „mulkintoju“, mokančiu „gražiai mulkinti“ ir visus mulkinančiu, laiku užkirstą kelią ieškovo keliamam pavojui pacientams. Tokiu būdu yra nurodoma vertinamojo pobūdžio apibendrinta informacija, prielaidos apie ieškovą, subjektyvi atsakovės nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių, šių teiginių negalima patikrinti, todėl šie Teiginiai laikytini atsakovės paskelbta nuomonę apie ieškovą.

Teismas vertindamas Teiginių 3, 4, 5 atitikimą tikrovei, kuriuose nurodoma informacija apie buvusį faktą, jog ieškovas yra apgavęs Šveicarijos profesorių, paaiškėjusią apgavystę ir Šveicarijos profesoriaus skambutį profesoriui V. jam nurodant, kokį idiotą šis jam atsiuntė, daro išvadą, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų patvirtinančių šias ieškovo ginčijamas aplinkybes. Ieškovas ir liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovas kreipėsi į A. V. dėl stažuotės Šveicarijoje ir A. V. ieškovui padėjo vykti į šią stažuotę. Liudytojas A. V., apie kurį nurodoma Teiginyje 5, teismo posėdžio metu paneigė, jog buvo sulaukęs skambučio iš Šveicarijos dėl ieškovo elgesio. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog teiginius apie ieškovo stažuotę Šveicarijoje nurodė girdėjusi iš kursiokų ir V., bet ir kiti byloje apklausti liudytojai nepatvirtino šių aplinkybių. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog Teiginiai 3, 4, 5 neatitinka tikrovės.

Teismas vertindamas Teiginių 6, 7, 8 atitikimą tikrovei, kuriuose nurodoma, jog ieškovas buvo „mėtomas“ iš universiteto ne vieną kartą tarp kurių dvejais atvejais dėl sukelto pavojaus pacientams sprendžia, jog ieškovės naudojama sąvoka „mėtomas iš universiteto“, įvertinus paskelbto komentaro kontekstą, turi būti suprantama ne kaip fizinį ieškovo išmetimą iš universiteto patalpų, o kaip jo pašalinimą universiteto sprendimu, o ne pačio ieškovo prašymu. Byloje pateikta 2018 m. gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pažyma pagrindžia, jog ieškovas 2007 m. birželio 7 d. buvo pašalintas iš šeimos medicinos studijų programos rezidentūros. 2009 m. lapkričio 30 d. ieškovas paties prašymu nutraukė geriatrijos studijų programos rezidentūros studijas. 2013 m. sausio 9 d. ieškovas buvo pašalintas iš darbo medicinos studijų programos rezidentūros. 2017 m. lapkričio 16 d. ieškovas pašalintas iš skubios medicinos pagalbos studijų programos rezidentūros. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog Teiginyje 6 paskleista žinia apie ne vieną ieškovo šalinimą iš universiteto atitinka tikroves, nes ieškovas buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto 2007 m. birželio 7 d., 2013 m. sausio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d.

V. T. 7, 8 atitinimą tikrovei teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu detalizavo, jog šiuos teiginius ginčija dėl nurodytos ieškovo pašalinimo iš universiteto priežasties – ieškovo sukelto pavojaus pacientams, todėl šioje byloje turi būti nustatoma ar ieškovas buvo pašalintas iš universiteto dėl sukelto pavojaus pacientams, o ne apskritai ar kada nors buvo sukėlęs pavojų pacientams. Byloje pateiktame 2009 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog ieškovas neatvyko į darbą, neatlieka savo pareigų, nuolat laužo darbo drausmę, meluoja, tai gali kelti pavojų pacientams ir ligoninei. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta viza nurodant „Atleisti už pravaikštą“. 2009 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog ieškovas neatvyko į darbą. 2012 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma apie ieškovo neatvykimą į darbą. 2012 m. gruodžio 7 d, tarnybiniame pranešime nurodoma apie ieškovo atliekamą pacientų konsultavimą kitais nei jam pavesta klausimais, siūlymus išsitirti kitoje klinikoje, rekomendavimą gerti kitus varstus, nepagrįstą tyrimų skyrimą, rekomendavimą prieširdžių virpėjimą nutraukti defibriliatoriumi GMP automobilyje bei prašymas nutraukti jo ciklą Kardiologijos ir angiologijos centre. 2012 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime papildomai minima apie ieškovo pavėlavimą atvykti į darbą. 2012 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma apie ieškovo savavališką pasišalinimą iš darbo ir neatvykimą į darbą. 2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma apie ieškovo neatvykimą į darbą. 2017 m. spalio 13 d. tarnybiniame rašte nurodoma, jog ieškovas neteisėtai iš kompiuterių, pasinaudodamas kito asmens prisijungimo informacija jungėsi prie informacinės sistemos ir peržiūrinėjo pacientų ligos istorijas. 2017 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog ieškovas atleidžiamas iš darbo grasino darbuotojams juos paduoti į teismą. Byloje pateiktoje 2019 m. liepos 2 d. pažymoje nurodoma, jog ieškovas per savo darbo laikotarpį Santaros klinikose buvo ne kartą sudrausmintas dėl netinkamai vykdomų pareigų, tačiau nebuvo nustatyta, jog savo darbo metu būtų sukėlęs grėsmę paciento sveikatai ar gyvybei ir nuo darbo dėl šių priežasčių nebuvo nušalintas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. paaiškino, jog žino, kad ieškovas GMP sukėlė pavojų paciento sveikatai, o liudytoja J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas pavojų pacientams kėlė nesilaikydamas darbo drausmės ir neatvydamas į darbą.

Įvertinęs šių byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas du kartus iš universiteto buvo pašalintas dėl sukelto pavojaus pacientams ar, kad dėl šios priežasties buvo atleistas iš darbo. Liudytojo V. G. paaiškinimai apie ieškovo sukeltą pavojų pacientui teismo vertinimu yra abstraktūs ir paremti tik jo girdėtais kitų asmenų pasakojimais ir negali būti laikomi įrodytais. Liudytojos J. G. paaiškinimai apie ieškovo keliamą pavojų yra paremti tik jos vertinimu, jog ieškovo nedrausmingumas neatvykstant į darbą galėjo sukelti pavojų. Pažymėtina ir tai, jog anksčiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose yra minimas tik faktas apie ieškovo rekomendavimą prieširdžių virpėjimą nutraukti defibriliatoriumi GMP automobilyje, o ne atliktus ar ketinamus atlikti šiuos veiksmus bei nurodomos aplinkybės apie drausmės pažeidimą ir dėl to tik galimą pavojų pacientams, o ne realiai sukeltą. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog Teiginiai 7, 8 neatitinka tikrovės.

Anksčiau teismo nustatyti tikrovę neatitinkantys teiginiai apie ieškovą laikytini žeminančiais ieškovo garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), nes jais pranešama apie ieškovo nesąžiningus veiksmus apgaunant Šveicarijos profesorių, šio profesoriaus skundimąsi ieškovu, ieškovo pašalinimus iš universiteto dėl sukeltų pavojų pacientų sveikatai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, bet ši teisė gali būti ribojama įstatymu, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nurodomi reikalavimai nuomonei – ji gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog reiškiama nuomonė turi turėti faktinį pagrindą ir turi būti reiškiama sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d nutartis Nr. 3K-3-30/2014).

Teiginiuose 1, 2, 10, 11 nurodyta, jog ieškovas laikytinas mulkintoju, kuris moka gražiai mulkinti, toliau visus mulkina, moka „kabinti makaronus“, o tai laikytina ieškovės subjektyvia išvada apie ieškovo asmenį ir jo elgesį. Mulkintoju ir „kabinančiu makaronus“ vadinami asmenys, kurie apgaudinėja kitus asmenis, meluoja dėl esminių aplinkybių. Susipažinus su anksčiau teismo nurodytos paskelbto straipsnio turiniu, kuriame nurodytos aplinkybes, kurios kelias abejones apie ieškovo teikiamų paslaugų teisėtumą, efektyvumą, šalių pripažintas aplinkybes, jog jie buvo pažįstami, byloje surinktus rašytinius įrodymus, kuriuose yra paminėta apie ieškovo melavimą, ieškovo prisijungimą kito asmens vardu prie informacinių sistemų, atsakovės paaiškinimus apie jos neigiamai vertinimus ieškovo siūlomus gydymo metodus, teismas daro išvadą, jog atsakovė Teiginiuose 1, 2, 10, 11 nurodytai nuomonei pareikšti turėjo faktinį pagrindą.

Vertindamas Teiginiuose 1, 2, 10, 11 nurodytą atsakovės nuomonę apie ieškovą, teismas pažymi, jog šiai nuomonei pareikšti buvo pasirinkti žodžiai „mulkintojas“, „moka gražiai mulkinti“, „moka kabinti makaronus“, kurie yra įžeidžiamo pobūdžio, menkinantys ieškovą, todėl laikytina, jog šiuose teiginiuose paskelbta atsakovės nuomonė buvo neetiškai, įžeidžiant ieškovą ir tokiu būdu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, jog savo neigiamai nuomonei apie ieškovą ir jo taikomus gydymo būdus išreikšti buvo būtina naudojant įžeidžiančio pobūdžio žodžius ar jis vadinamą „aštresnę“ kritiką ir kitaip jos negalima buvo išreikšti ir buvo būtina naudotis tik šiuos įžeidžiančius žodžius. Ketinimas atkreipti visuomenės atkreipti dėmesį į savo reiškiamą nuomonę panaudojant įžeidžiančio pobūdžio sąvokas, teismo vertinimu nelaikoma pateisinama ir proporcinga priemonė.

Teiginyje 9 ieškovė nurodo savo pritariančią nuomonę apie laiku tam užkirstą kelią. Analizuojant visą komentaro turinį, sakinio struktūrą ir skyrybą, Teiginio 9 išskyrimą skliaustais po nurodyto Teiginio 8, teismas daro išvadą, jog atsakovė Teiginyje 9 vartodama žodį „tam“ išreiškė savo nuomonę apie kelio užkirtimą ieškovo sukeltam pavojui pacientui. Teismui anksčiau nustačius, jog Teiginyje 8 paskleista žinia neatitinka tikrovės, byloje neįrodyta apie ieškovo sukeltą pavojų pacientui, daro išvadą, jog Teiginyje 9 ieškovės nurodyta nuomonė apie laiku užkirstą kelią neegzistavusiam įvykiui neturi jokio faktinio pagrindo. Šios nuomonės reiškimas visame komentaro kontekste sustiprina anksčiau nurodytą tikrovės neatitinkantį Teiginį 8 apie ieškovo sukeltą pavojų paciento gyvybei nurodant, kad tik nuo ieškovo nepriklausiusių aplinkybių pavojus buvo pašalintas. Toks Teiginyje 9 neturinčios faktinio pagrindo nuomones skelbimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą.

Dėl neturtinės žalos dydžio ir ieškovo pareikšto reikalavimo.

Anksčiau teismui nustačius, jog atsakovė paskelbdama Teiginius 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 pažeidė ieškovo garbę ir orumą laikoma, jog yra įrodyti ieškovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kurie sudaro pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Ieškovas patirtą neturtinę žalą grindė, jog patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, žalą reputacijai, netikrumą dėl ateities. Byloje pateikta 2006 m. sausio 3 d. Medicinos praktikos licencija Nr. MPL-07750 pagrindžia, jog ieškovas turi teisę verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. 2016 m. balandžio 29 d. licencija pagrindžia, jog UAB „Profesorės A. B. klinika“, kurios akcininku yra ieškovas, yra suteikta teise verstis sveikatos priežiūros veikla ir teikti nurodytas paslaugas. Šios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovo vykdoma profesinė veikla yra susijusi su sveikatos paslaugų teikimu, kas teismo vertinimu reikalauja šias paslaugas teikti siekiant padėti pacientams ir jokių būdu jiems nepakenkti. Atsakovės Teiginiuose 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 paskelbtos žinios ir nuomonė leidžia skaitytojui suprasti, jog ieškovas ne tik nepadeda pacientams, o kelia pavojų jų sveikatai ir gyvybei, yra melagis, o tai pažemina ieškovą, bloginą jo reputaciją. Bet kuris asmuo susipažinęs su atsakovės paskleistais Teiginiais 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 suabejotų ieškovo asmeniu ir jo teikiamomis paslaugomis. Teismo vertinimu akivaizdu, jog ieškovas perskaitęs apie save paskleistus Teiginius 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Byloje 2017 m. lapkričio 24 d. pateikta pažyma pagrindžia, jog po ginčo Teiginių paskelbimo nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovas sirgo ir buvo gydomas VŠĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“. Byloje nėra jokių įrodymų leidžiančių padaryti išvadą, jog jo susirgimą nulėmė atsakovės paskleistas komentaras, nes susirgimą galėjo nulemti įvairios kitos aplinkybes, bet teismas atsižvelgia į šią aplinkybę ir ieškovo paaiškinimus apie jam sukeltus išgyvenimus. Atsakovės komentaras buvo paskelbtas internetiniame portale, kuris yra pakankami žinomas ir skaitomas Lietuvoje. Straipsnis su komentarais pagal byloje pateiktą 2018 m. liepos 11 d. taikos sutartį buvo pašalintas. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškovo patirta neturtinė žala vertinama 1 500,00 Eur (CK 6.250 straipsnis).

Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o teismas nustatė, jog ieškovas patyrė 1 500,00 Eur neturtinę žalą, tai ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies ir teismas priteisia iš atsakovės ieškovui 1 500,00 Eur neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 68,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 800,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 1 550,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog šalių išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), tai teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 50 proc. jo patirtų 868,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. 434,00 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteisia 50 proc. jos patirtų 1 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. 775,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje susidarė 1,86 Eur pašto išlaidos, bet jos šalims nepaskirstomos, nes yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur neturtinę žalą bei 434,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Netenkinti atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ar naujų aplinkybių įvertinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.