Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-971-730/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-27
Bylos Nr.: e2A-971-730/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05556-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: G. J.
Atsakovas: K. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-971-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05556-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui K. M. dėl teisės į atvaizdą, garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu prašydamas pripažinti, kad atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. viešai www.facebook.com grupėje „Miško brolija“ įdėdamas nuotraukas su ieškovo atvaizdu bei apie ieškovą paskleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis – „[...] šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi [...]. Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, pažemino ieškovo garbę ir orumą; prašo priteisti iš atsakovo ieškovui už teisės į atvaizdą pažeidimą 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo ieškovui už garbės ir orumo pažeidimą 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti; ieškovui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini). Atsakovas šioje įmonėje dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 2018-05/28-1K atsakovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovo manymu, galbūt supykęs dėl jo atleidimo iš darbo, atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. www.facebook.com viešoje grupėje „Miško brolija“, turinčioje 5574 narius (ieškinio surašymo dienos duomenimis), įdėjo tris ieškovo fotonuotraukas, 2018 m. gegužės 23 d. įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir tokio turinio tekstą: „Sveiki, šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi. Nuo šiol mane galite pasiekti (duomenys neskelbtini). Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, bei nuorodą apie šią viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją atsiuntė ieškovui elektroniniu paštu. Ieškovas 2018 m. gegužės 28 d. kreipėsi į www.facebook.com grupės „Miško brolija“ administratorių su prašymu pašalinti iš grupės atsakovo publikuotas jo fotonuotraukas, įspėjimą ir minėtą tekstą, ir tą pačią dieną administratorius šią informaciją pašalino. Ieškovo manymu, atsakovas supykęs ir norėdamas viešai tikslinei asmenų grupei apšmeižti uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini), neturėdamas ieškovo sutikimo savavališkai viešoje www.facebook.com grupėje „Miško brolija“, turinčioje daugiau nei 5000 narių, kuriuos vienija su miškais, mediena ir pan. susiję interesai, taip pat įrašą skelbdamas kaip „viešą“, tai reiškia, kad jį galėjo matyti absoliučiai visi www.facebook.com naudotojai, net ir nesantys minėtos grupės nariai, įdėjo tris ieškovo fotonuotraukas kartu su ieškovą šmeižiančia informacija, leidžiančia suprasti, kad nuotraukose užfiksuotas asmuo yra nesąžiningas verslininkas. Pažymėjo, kad ginčo nuotraukose ieškovas nufotografuotas stambiu planu, jo veido bruožai aiškiai matomi, todėl jis lengvai atpažįstamas. Šalia pateikiant įspėjimą apie atleidimą iš darbo, kuriame matyti ieškovo asmens tapatybės duomenys – vardas ir pavardė, fotonuotraukų įdėjimu buvo siekiama konkretaus tikslo – sukelti abejonių ne tik ieškovo, kaip fizinio asmens, bet ir kaip įmonės (duomenys neskelbtini) padorumu, sąžiningumu, reputacija. Teisės pažeidimas buvo nutrauktas tik paties ieškovo iniciatyva. Ieškovas pažymėjo, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovas patyrė šoką, dvasinį sukrėtimą, stresą, nerimą, pyktį, neigiamus išgyvenimus, pažeminimo jausmą, buvo sumenkintas jo autoritetas esamų ir potencialių verslo partnerių, darbuotojų akivaizdoje, atsakovo nurodytais veiksmais buvo nepagrįstai sukeltos abejonės ieškovo, kaip verslui vadovaujančio asmens, kvalifikacija, gebėjimu vadovauti. Ieškovas kartu pažymi ir tai, kad duomenų paskleidimas susilaukė atgarsio – įrašas buvo komentuojamas, į jį buvo reaguojama „patinka“ paspaudimais.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškiniu ir jo patikslinimu nesutiko, pateikė prašymą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog atsakovas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 28 d. www.facebook.com viešoje grupėje „Miško brolija“ įdėjo ieškinyje nurodytą įrašą ir pasidalijo fotonuotraukomis, tačiau nesutinka su tuo, jog jo veiksmais pažeista ieškovo teisė į atvaizdą ir padaryta žala. Nurodė, kad ieškovo fotonuotraukos nėra nei žeminančio, nei įžeidžiamo pobūdžio, atsakovas nedarė šių fotonuotraukų – jas savo www.facebook.com paskyroje buvo paskelbęs pats ieškovas. Pažymi, kad šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad ieškinyje nurodytose fotonuotraukose ieškovas vaizduojamas stambiu planu ir gali būti iš šių fotonuotraukų atpažįstamas, kadangi pats ieškovas padarė savo atvaizdą viešai prieinamą, įdėdamas fotonuotraukas asmeninėje www.facebook.com paskyroje. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas įdėdamas jam skirto uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ dokumento dėl atleidimo iš darbo nuotrauką, nepažeidė nei ieškovo teisės į atvaizdą, nei kitų ieškovo teisių. Nors ieškovas teigia, kad minėtame dokumente skelbiami jo asmens duomenys – vardas ir pavardė, atkreipia dėmesį į tai, jog šiuos duomenis pats ieškovas taip pat yra atskleidęs tiek savo www.facebook.com paskyroje, tiek viešoje grupėje „Miško brolija“,. Atsakovas nurodė, kad dalimi paskelbtų teiginių yra išreikšta atsakovo nuomonė, o kita dalis teiginių negali būti laikoma nei tikrovės neatitinkančia, nei ieškovo garbę ir orumą žeminančia informacija.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. viešai interneto portalo www.facebook.com grupėje „Miško brolija“ įdėdamas nuotraukas su ieškovo atvaizdu bei apie ieškovą paskleisdamas duomenis – „[...] šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi [...]. Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, kitą ieškinio dalį atmetė ir iš ieškovo atsakovui priteisė 833,75 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už teisės į atvaizdą pažeidimo nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad 2018 m. gegužės 28 d. www.facebook.com grupėje „Miško brolija“ paskelbtose 3 fotonuotraukose yra ieškovo atvaizdas. Teismas nustatė, kad ieškovas nėra viešas asmuo, tačiau atsakovas išsisaugojo ieškovo nuotraukas bei paviešino platesnei grupei asmenų kartu su papildomu dokumentu ir informacija. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, kad atsakovas be ieškovo sutikimo viešoje grupėje „Miško brolija“ paskelbė ieškovo privačiame www.facebook.com profilyje įdėtas asmenines nuotraukas, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti CK 2.22 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad paviešintos nuotraukos grupės nariams buvo matomos tik kelias valandas ir tą pačią dieną pašalintos grupės administratoriaus, ieškovas nuotraukose pavaizduotas pagarbiai, jose nėra žeminamo ir įžeidžiamo pobūdžio vaizdų, nuotraukas paviešino pats ieškovas savo draugų ratui, todėl darė išvadą, jog nuotraukose užfiksuotas ieškovo atvaizdas pačiam ieškovui nesukelia neigiamų jausmų, todėl pripažino, kad ieškovas neturtinės žalos nepatyrė.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl garbės ir orumo pažeidimo nurodė, kad atsakovo paviešinti ginčo teiginiai – „šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus“, „gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, neperžengia saviraiškos laisvės ribų, jais atsakovas išsakė savo nuomonę, kuri turi vertinamąjį, atspindimąjį, su atsakovo požiūriu susijusį pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip atleidžiamas iš darbo darbuotojas, ne visai suprato ieškovo naudojamų darbo sutarties pasibaigimo procedūrų, tuo klausimu išreiškė savo nuomonę, kuri gali atrodyti su neigiama potekste, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ieškovo garbės ir orumo gynimui, o ne atsakovo saviraiškos laisvei. Teismo vertinimu, ginčo teiginys – „negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi“ – turi konstatuojamąjį pobūdį, fakto pateikimą. Teismas pažymėjo, kad vien žinios apie atsakovo negalėjimą susisiekti su ieškovu paskleidimas, nenurodant jokių papildomų duomenų apie tai lėmusias priežastis, teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos paskleidimu buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl garbės ir orumo pažeidimo nurodė, kad netenkinus reikalavimo pripažinti, kad atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. viešai interneto portalo www.facebook.com grupėje „Miško brolija“ apie ieškovą paskleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis – „[...] šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi [...]. Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, pažemino ieškovo garbę ir orumą, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės atsakovui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (CK 6.245, 6.250 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; perskirstyti dalyvaujančių byloje šalių bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; ieškovui iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Apeliantas dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto reikalavimo dėl teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimo pagrįstumo, teisingai nurodė vertinantis ne tik atsakovo atgamintus ir paskelbtus apelianto atvaizdus, bet ir nuotraukų publikavimo kontekstą ir teisingai nurodė, jog kartu su atsakovo be apelianto sutikimo www.facebook.com viešoje grupėje „Miško brolija“ paviešintomis trimis apelianto nuotraukomis ir pateikta informacija: „[...] šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi [...]. Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, turi neigiamą pobūdį, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas atliko neteisėtus, CK 2.22 straipsnyje draudžiamus veiksmus, tačiau teismas, netenkindamas apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos už jo teisės į atvaizdą pažeidimą priteisimo, neteisingai taikė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias materialinės teisės normas.

4.2. Apeliantas dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo kartu su apelianto nuotraukomis paskleistą informaciją išskaidė atskirais sakiniais ir dėl kiekvieno jų pasisakė atskirai, nors turėjo atsakovo paskleistą, tai pats savo sprendime pripažino, neigiamo pobūdžio informaciją vertinti kaip visumą ir tik tokiu būdu šią informaciją įvertinęs, padaryti išvadą, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tai yra pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Nurodo, kad teismas atskirai vertindamas atsakovo paskleistos informacijos dalis, padarė iš esmės neteisingas išvadas, kad atsakovas, tariamai ne visai suprasdamas apelianto naudojamas darbo sutarties pasibaigimo procedūras, išsakė savo nuomonę, kuri turi vertinamąjį, atspindimąjį, su atsakovo požiūriu susijusį pobūdį.

4.3. Apeliantas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad nesutinka su teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skaičiavimu ir priteisimu. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas. Apeliantas kreipėsi į teismą dėl to, kad apgintų savo pažeistas neturtines teises: teisę į atvaizdą bei garbę ir orumą. Tokių savo pažeistų teisių apgynimui jis prašė taikyti gynybos būdą priteisiant jam iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, taigi apelianto reikalavimai pripažinti teisių pažeidimą ir priteisti turtinės žalos atlyginimą tarpusavyje yra neatsiejamai susiję ir negalėjo teismo būti išskaidyti į keturis atskirus reikalavimus. Teismas sprendimu pripažino, jog apelianto teisė į atvaizdą yra pažeista, ir taikė ieškovo teisės į atvaizdą gynimo būdą – pažeistos teisės pripažinimą. Taigi teismui atmetus reikalavimą dėl garbės ir orumo pažeidimo pripažinimo ir neturtinės žalos dėl to priteisimo, faktiškai buvo tenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, tai reiškia, jog atsakovas ieškovui turėjo atlyginti 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai, teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir bylinėjimosi išlaidų atsakovui nepriteisti.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

5.1. Atsakovas dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas turėjo konstatuoti, jog atsakovo veiksmuose yra deliktinės atsakomybės sąlygos, ir priteisti apelianto reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas pripažino, jog apelianto teisės buvo pažeistos, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo teisės pažeidimo faktas pripažintas (taip suteikiant satisfakciją apeliantui), tačiau neturtinės žalos atlyginimas nebuvo priteistas, kadangi visuma aplinkybių ir įrodymų byloje leido teismui pripažinti, jog dėl paviešintų nuotraukų apeliantas nepatyrė tokios neturtinės žalos, kurią būtų galima išreikšti pinigine išraiška.

5.2. Atsakovas dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad negalima sutikti su apelianto pozicija, jog šiuo atveju ir nepateikus įrodymų, atsakovo atlikti veiksmai laikytini savaime pažeidusiais apelianto garbę ir orumą – pažymėtina, kad apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjama pagal Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliantas nepateikė įrodymų nei apie atsakovo veiksmais tariamai sukeltas pasekmes, nei apelianto patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, atitinkančius CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos požymius, o kadangi šios aplinkybės pagal įstatymą nėra preziumuojamos, jos negali būti laikomos nustatytomis savaime.

5.3. Atsakovas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad teisės (teisės pažeidimo fakto) pripažinimas yra savarankiškas teisių gynimo būdas. Šiuo atveju, nors pradiniame ieškinyje nurodyti 3 reikalavimai, iš tiesų apeliantas prašymu dėl patikslintu reikalavimų pareiškė 4 materialinius reikalavimus – reikalavimą pripažinti teisės į atvaizdą pažeidimą, reikalavimą pripažinti garbės ir orumo pažeidimą bei atskirus du reikalavimus dėl neturtinės žalos dėl nurodytų teisių pažeidimo priteisimo (po 2000 EUR už kiekvieną iš pažeidimų). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundžiamu sprendimu tenkinta 25 procentai ieškinio reikalavimų ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl teisės į atvaizdą pažeidimo.

8. Apeliantas dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės į atvaizdą pažeidimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apelianto teisė į atvaizdą buvo pažeista, tačiau teismas, netenkindamas apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimą už jo teisės į atvaizdą pažeidimą priteisimo neteisingai taikė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias materialinės teisės normas. Atsakovas su apelianto argumentais nesutinka, nurodė, kad teismas pripažino, jog apelianto teisės buvo pažeistos, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo teisės pažeidimo faktas pripažintas taip suteikiant satisfakciją apeliantui. Pažymi, kad apeliantas nepatyrė tokios neturtinės žalos, kurią būtų galima išreikšti pinigine išraiška.

9. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas apelianto ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl teisės į atvaizdą pažeidimą, tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą.

10. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė du reikalavimus priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tai yra priteisti neturtinės žalos, kuri yra padaryta paskelbiant atvaizdą, atlyginimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl apelianto garbės ir orumo pažeidimo, todėl pirmiausia spręstinas klausimas dėl apelianto argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos paskelbiant apelianto atvaizdus interneto tinklalapyje.

11. Pagal CK 2.22 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ir parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 straipsnio 2 dalis). Apeliantas prašo priteisti 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo dėl teisės į atvaizdą pažeidimo. Apeliantas nurodo, kad neturtinė žala dėl atvaizdo paskelbimo pasireiškia tuo, kad atsakovas paskleidė informaciją didelei grupei asmenų (apie 5000 žmonių) www.facebook.com tinklalapyje, todėl prašo papildomai atlyginti ir 2000 EUR neturtinę žalą.

12. Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (M. v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (P. v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (O. v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L.O. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C). Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatant tai, ar pažeidimas galėjo sukelti neigiamų padarinių asmeniui, įvertintinas ir to asmens jautrumas, svarbos suteikimas teisei į atvaizdą ir jos saugojimas iki pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012).

13. Pažymėtina ir tai, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogau teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52)

14. Atsižvelgiant į 12–13 punktuose nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Kasacinio teismo praktiką, byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pripažinus apelianto teisės į atvaizdą pažeidimą, nėra pakankamo pagrindo tenkinti apelianto ieškinio dalį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos pažeidus teisę į atvaizdą.

15. Pirmiausia pažymėtina tai, kad šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. viešai internetinio portalo www.facebook.com grupėje „Miško brolija“ įdėdamas nuotraukas su apelianto atvaizdu bei apie apeliantą paskleisdamas duomenis – „[...] šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi [...]. Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, pažeidė apelianto teisę į atvaizdą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog yra visos įstatymo nustatytos būtinos sąlygos konstatuoti, jog atsakovas interneto tinklalapio www.facebook.com grupėje „Miško brolija“ paskelbdamas apelianto atvaizdus, gautus iš asmeninio apelianto interneto socialinio tinklo anketos nuotraukų archyvo, parinktomis atsakovo nuožiūra be apelianto sutikimo, pažeidė apelianto teisę į atvaizdą.

16. Antra, vertinant Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Kasacinio teismo praktiką, nurodytą nutarties 12–13 punktuose, ar taikyta satisfakcija nagrinėjamu atveju yra pakankama, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo paskleistos fotofiksacijos buvo matomos kitiems grupės nariams tik apie keletą valandų, nes tą pačią dieną nuotraukos ir kiti duomenys buvo pašalinti grupės administratoriaus (I e.tomas, e. b. l. 20–21). Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad atsakovo paskelbtos apelianto nuotraukos buvo platinamos labai trumpą laiko tarpą. Antra – remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi (nutarties 11 punktas) vertintina, ar dėl paskleistų fotofiksacijų apeliantas galėjo patirti dvasinių ar fizinių nepatogumų. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad fotofiksacijose aiškiai matosi apelianto veidas, apeliantas pavaizduotas pagarbiai, nuotraukose nėra jokio žeminamo ir įžeidžiamo pobūdžio vaizdų (I e. tomas, e. b. l. 18). Būtina pažymėti ir tai, kad nors apeliantas ir nurodo, kad dėl paskelbtų nuotraukų patiria bendravimo nepatogumų, išgyvenimų, didelį stresą, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis), o atsižvelgiant į tai, kad paskleistos fotofiksacijos neatskleidė apelianto privataus gyvenimo aplinkybių, nėra žeminančios, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas dėl paskelbtų fotofiksacijų nepatyrė neigiamų emocinių padarinių, kuriuos galima būtų įvertinti pinigine išraiška (nutarties 11 punktas).

17. Trečia, būtina pažymėti, kad apelianto teisės į atvaizdą pažeidimas yra nustatytas (nutarties 15 punktas), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas paskelbė nuotraukas, kuriose apeliantas nėra pavaizduotas žeminamai, nuotraukos nėra redaguotos siekiant įžeisti apeliantą (I e. tomas e. b. l. 18), nuotraukos buvo skelbiamos labai trumpą laiko tarpą (I e. tomas, e. b. l. 20–21), laikytina, kad teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą – paskelbtas fotofiksacijas. Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių argumentus nėra pagrindo išvadai, kad apeliantui turi būti papildomai atlyginta ir neturtinė žala dėl paskelbto atvaizdo www.facebook.com interneto svetainėje.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl garbės ir orumo pažeidimo

18. Apeliantas nurodo, kad prie paskelbto apelianto atvaizdo atsakovas nurodė ir tekstą, kuris žemina apelianto garbę ir orumą. Teigia, kad atsakovo nurodyta žinia yra melaginga, o pirmosios instancijos teismas atsakovo paskelbtą tekstą įvertino netinkamai. Atsakovas su apelianto argumentais nesutinka, nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų nei apie atsakovo veiksmais tariamai sukeltas pasekmes, nei apelianto patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus.

19. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 18 punktas), byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo, tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą.

20. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas interneto portalo www.facebook.com viešoje grupėje „Miško brolija“ įdėjo ne tik apelianto fotonuotraukas, bet ir tekstą: „Sveiki, šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi. Nuo šiol mane galite pasiekti (duomenys neskelbtini). Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“ (I e. tomas, e. b. l. 18). Sutinkama su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo paskleistą nuomonę ją įvertino netinkamai, tai yra išskaidydamas dalimis. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo paskleista nuomonė neperžengia saviraiškos laisvės ribų, jais atsakovas išsakė savo nuomonę, kuri turi vertinamąjį, atspindimąjį, su atsakovo požiūriu susijusį pobūdį, tačiau su šia išvada apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes ir neturtinės žalos įrodinėjimo specifika, taip pat nesutinka.

23. Pirmiausia kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, tai yra be apelianto žinios paskelbdamas įrašą su apelianto nuotraukomis iš asmeninio apelianto Facebook`o nuotraukų archyvo (nutarties 14–15 punktai) ir pridėdamas įrašą „Sveiki, šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi. Nuo šiol mane galite pasiekti (duomenys neskelbtini). Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, sukėlė neigiamą emocinį poveikį apeliantui (žalą), galima spręsti, kad apelianto, tiek kaip fizinio asmens, tiek kaip įmonės (duomenys neskelbtini) garbė ir orumas buvo pažeisti ir tarp atsakovo atliktų veiksmų ir apelianto patirtų išgyvenimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

24. Atsakovo nurodyto pranešimo turinys, kad apeliantas savotiškai sprendžia verslo reikalus, ir žinia, kad atsakovas nuo apelianto nukentėjo, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), elgiasi taip, kaip verslo praktikoje neįprasta ir dėl ko kenčia įmonės darbuotojai. Pirmiausia tokie apelianto teiginiai visiškai neįrodyti jokia rašytine bylos medžiaga (CPK 178 straipsnis) ir, antra, atsakovo veiksmai, tai yra apelianto nuotraukų (I e. tomas, e. b. l.80–87, 115–123), įmonės vidaus dokumentų, bet ir teksto paskelbimas vertintini kaip sąmoningi, nukreipti į apelianto, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), asmenį, nes jais buvo demonstruojama akivaizdi nepagarba apeliantui, jo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), kompetencijai ir tokiu elgesiu akivaizdžiai atsakovas nepaisė visuomenėje galiojančių įprasto ir pagarbaus elgesio normų. Antra, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas negalėjo suprasti darbo sutarties pasibaigimo procedūrų, kas galėjo sukelti jo pykti. Kaip matyti, atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų, darbingo amžiaus ir dirbantis asmuo, todėl laikytina, kad atsakovas galėjo ir turėjo suprasti atleidimo iš darbo procedūrą, be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, būtent atsakovas vengė priimti apelianto siunčiamus laiškus, sunkino šalių bendradarbiavimą, kadangi apelianto vadovaujamos įmonės dokumentus atsakovui pavyko įteikti tik dalyvaujant antstoliui (I. e. tomas, e. b. l. 10–12).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėti atsakovo veiksmai – įžeidžiamos nuomonės pareiškimas skelbiant apelianto nuotraukas – sukėlė apeliantui neturtinius padarinius – pažemino apelianto garbę ir orumą. Atsakovo veiksmai akivaizdžiai buvo nukreipti į apelianto asmenį. Įvertinus bylos medžiagą pagal neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką (nutarties 21 punktas), darytina išvada, kad atsakovas, siekdamas apelianto pažeminimo, viešai formavo neigiamą nuomonę apie apeliantą, sukėlė neigiamus apelianto išgyvenimus bei pagrįstą nerimą dėl galimų verslo partnerių ir sandorių (III e. tomas, e. b. l. 139). Todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, visuma šios bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jam atlyginta.

26. Apeliantas prašo atlyginti 2000 EUR neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

27. Teisėjų kolegija, spręsdama neturtinės žalos dydžio šioje byloje nustatymo klausimą (nutarties 21 punktas), nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjo apelianto sveikata ar kilo kiti ilgalaikiai neigiami padariniai, kuriuos būtų galima įvertinti 2000 EUR suma, tačiau nagrinėjamu atveju neturtinė žala turi būti atlyginta tiek, kiek apeliantas buvo pažemintas dėl atsakovo trumpą laiko tarpą paskleistos žeminančios nuomonės. Teisėjų kolegija nuspręsdama dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgia ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyse, kuriose atmesti apelianto reikalavimai pripažinti jo garbės ir orumo pažeidimą, ir atmestas apelianto reikalavimas priteisti neturtinę žalą, padarytą atsakovo pažeminus jo garbę ir orumą. Konstatuojama, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažemino apelianto garbę ir orumą ir tenkinamas apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos pažeminant apelianto garbę ir orumą priteisiant iš atsakovo 300 EUR neturtinės žalos atlyginimą apeliantui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. Šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas. Nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl to, kad apgintų savo pažeistas neturtines teises: teisę į atvaizdą bei garbę ir orumą. Taigi apelianto reikalavimai pripažinti teisių pažeidimą ir priteisti turtinę žalą tarpusavyje yra neatsiejamai susiję ir negalėjo teismo būti išskaidyti į keturis atskirus reikalavimus. Atsakovas su apelianto argumentais nesutinka, nurodo, kad apeliantas pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo pareiškė keturis materialinius reikalavimus – reikalavimą pripažinti teisės į atvaizdą pažeidimą, reikalavimą pripažinti garbės ir orumo pažeidimą bei atskirus du reikalavimus dėl neturtinės žalos dėl nurodytų teisių pažeidimo priteisimo (po 2000 EUR už kiekvieną iš pažeidimų, iš viso 4000 EUR). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundžiamu sprendimu tenkinta 25 procentai ieškinio reikalavimų ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taip pat atsižvelgiant į šalių argumentus (nutarties 27 punktas), spręstina dėl patenkintų ieškinio reikalavimų apimties nustatymo.

30. Kaip matyti, apeliantas ieškiniu prašė pripažinti teisės į atvaizdą pažeidimą, atlyginti neturtinę žalą pažeidus teisę į atvaizdą, pripažinti, kad atsakovas pažemino apelianto garbę ir orumą ir priteisti neturtinę žalą pažeidus garbę ir orumą, tai yra pareiškė keturis reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendimas keistinas iš dalies, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto ieškinys buvo patenkintas 75 procentais. Vadinasi, tokia dalimi keistinas pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliantui priteisiant apeliantui 123,75 EUR žyminio mokesčio, 750 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – iš viso 873,75 EUR. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1500 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į nustatytą proporciją, laikytina, kad atsakovui turi būti atlyginta 375 EUR bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus dėl atstovavimo išlaidų, ieškovui iš atsakovo priteistinos 498,75 EUR bylinėjimosi išlaidos (873,75-375=498,75 EUR).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

32. Iš apelianto apeliacinio skundo matyti, kad jame buvo keliami trys reikalavimai – priteisti neturtinę žalą pažeidus apelianto teisę į atvaizdą, pripažinti, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė apelianto garbę ir orumą ir priteisti neturtinę žalą pažeidus apelianto garbę ir orumą. Pažymėtina, kad apeliantas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuotas apelianto teisės į atvaizdą pažeidimas.

33. Apelianto reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, tai yra reikalavimai dėl apelianto garbės ir orumo pripažinimo pažemintais ir dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo buvo iš esmės patenkinti, o apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos dėl atvaizdo pažeidimo atmestas. Nors nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nusprendė priteisti ne visą apelianto prašytą žalos atlyginimo sumą, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ginčas dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teisme, galima sakyti, nevyko. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į jį buvo apsikeista argumentais dėl galimybės priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir nekalbėta apie neturtinės žalos dydį. Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 26 punkte, asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ieškovas iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).

34. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikyti apeliantą pralaimėjusiu bylą visiškai ar iš dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidus jo garbę ir orumą, kai jo nuomonė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nesutapo su teismo pateiktu įvertinimu, o pareikšto reikalavimo dydis (2 000 EUR) neatrodo akivaizdžiai neprotingas, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas iš esmės laimėjo bylos dalį apeliaciniame procese dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pažeidus apelianto garbę ir orumą, tai yra bylą dėl apeliacinio skundo ribose laimėjo 66,66 procentų.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 32–34 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 66,66 procentų apeliacinio skundo reikalavimų. Pagal šią proporciją skirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

36. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas sumokėjo 165 EUR žyminį mokestį (III e. tomas, e. b. l. 169), 1210 EUR advokato pagalbos išlaidų (III e. tomas, e. b. l. 173–174). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame procese patenkinta 66,66 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantui priteistina 921,25 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas apeliaciniame procese patyrė 600 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų proporcijų dalį, atsakovui priteistina 198 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus dėl atstovavimo išlaidų, apeliantui iš atsakovo priteistinos 723,25 EUR bylinėjimosi išlaidos (921,25-198=723,25 EUR). Pažymėtina, kad apelianto ir atsakovo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą dalyje dėl apelianto reikalavimų pripažinti apelianto garbės ir orumo pažeminimą ir dėl

neturtinės žalos atlyginimo pažeminus apelianto garbę ir orumą sprendimą išdėstant taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas K. M. 2018 m. gegužės 28 d. viešai internetinio portalo www.facebook.com grupėje „Miško brolija“ patalpindamas įdėdamas nuotraukas su ieškovo G. J. atvaizdu bei apie ieškovą G. J. paskleisdamas duomenis – „[...] šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi [...]. Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą ir pažemino ieškovo garbę ir orumą.

Priteisti ieškovui G. J. 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo, pažeminus ieškovo garbę ir orumą, iš atsakovo K. M..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovo K. M. ieškovui G. J. priteisti 498,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti apeliantui G. J. 723,25 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo K. M..

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė