- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-1652-730/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10149-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- A. Č.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. R. ir atsakovo A. Č. (A. Č.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. (A. Č.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., atsakovo A. Č. priešieškinį ieškovei M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 195), dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę R., nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. Č. tvarką, pagal kurią: I. Č. sutinkant ir pageidaujant, atsakovas A. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi I. Č. vieną dieną per savaitę – šeštadienį arba sekmadienį, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, bendravimo dieną iš anksto suderinęs su ieškove, I. Č. sutinkant ir pageidaujant, vaiko vasaros atostogų metu atsakovas A. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderinęs su ieškove, atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą, o ieškovė privalo nesudaryti dirbtinių kliūčių vaikui bendrauti su tėvu telekomunikacijos priemonėmis, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. Č. turtu, priteisiant 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir periodinėmis išmokomis po 50 EUR kas mėnesi nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 5 490 EUR išlaikymo nepilnamečiam sūnui I. Č. įsiskolinimą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalyti jį šalims lygiomis dalimis po 1/2, butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalyti jį šalims lygiomis dalimis po 1/2, priteisti iš atsakovo 2 386,60 EUR kompensaciją už atsakovo naudai sumokėtas draudimo įmokas, padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovui priteisti automobilį „A. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miegamojo spintą, kėdes, virtuvinį stalą, televizorių „Samsung“, viryklę „Indesit“, skalbyklę „Blomberg“, mikrobangų krosnelę „Samsung“, televizorių „Daewoo“, veidrodį, prieškambario sekciją, spintą, spausdintuvą „Samsung“, dvigulę lovą su čiužiniu, televizorių „Samsung“, šaldytuvą „Samsung“, virdulį, kriauklę su spintele, komodą, stalą, sofą, priteisti iš atsakovo 1 525 EUR kompensaciją už jam tenkančią turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė su atsakovu susipažino 1997 metais, nuo 1999 metų pradėjo gyventi kartu, o (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus I. Č.. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ir tuo, jog 2016-07-05 atsakovas nepilnamečio sūnaus akivaizdoje prieš ją pavartojo fizinį smurtą. Dėl šių aplinkybių atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis 2016-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-718/2016 pripažintas kaltu. Tokie atsakovo veiksmai, t. y. fizinis ir psichologinis smurtas, pažeminimai, sukėlė jai didžiulį sukrėtimą bei stiprių dvasinių išgyvenimų, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad iki santuokos sudarymo, tačiau šalims jau gyvenant kartu atsakovas 2004-06-09 sudarė mainų sutartį, kuria jam priklausantį 11,99 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į 33,23 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovas galėjo iškeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo bendrabučio kambarys, į tris kartus didesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini), lėmė tai, kad įsigyjamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo itin prastos būklės, jame gyveno asocialūs asmenys ir apsigyventi bute buvo galima tik atlikus jo kapitalinį remontą. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas buvo atliktas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, kurias ji gavo dirbdama jūroje. Pažymėjo, kad paskutiniai buto remonto darbai buvo atlikti 2006 metais už ieškovės pinigines lėšas, kurias ji gavo pardavusi po senelio S. R. mirties paveldėtą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui buvo išleista ne mažiau kaip 5 792 EUR (20 000 Lt). Atsižvelgus į tai, jog santuokos metu jos asmeninėmis lėšomis buvo iš esmės pagerintas atsakovui nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), jis yra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo šalims dalytinas lygiomis dalimis po 1/2. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu atsakovas 2006-02-09 dovanojimo sutarties, sudarytos su savo motina J. Č., pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas sandoris sudarytas su sąlyga, jog J. Č. turi teisę šiuo butu naudotis iki gyvos galvos, todėl ir po sutarties sudarymo šalys liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2007 metų gruodžio mėnesį mirus atsakovo motinai šalys norėjo persikelti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jis buvo didesnio ploto, tačiau bute reikėjo atlikti remontą. Kadangi ji tuo metu augino mažametį šalių vaiką ir nedirbo, o atsakovo pajamos buvo nedidelės, jie neturėjo pakankamai piniginių lėšų minėto buto remontui. Ieškovės motina L. L. sutiko padovanoti jai 30 000 Lt buto remontui. Buto remontas buvo pradėtas 2008 metų spalio mėnesį ir baigtas 2009 metų pabaigoje. Taigi, atsižvelgus į tai, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas jos piniginėmis lėšomis, jis yra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo šalims dalytinas lygiomis dalimis po 1/2. Be to, atsakovo motina butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo šalims kaip vestuvinę dovaną, todėl ieškovė šį turtą visada laikė bendra jos ir atsakovo nuosavybe, investavo į šį turtą asmenines lėšas bei santuokos metu uždirbtas lėšas, turėjo pagrįstų lūkesčių, jog turi tiek pat teisių į šį turtą, kaip ir atsakovas. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat įsigijo automobilį „A. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 EUR vertės. Kadangi šiuo turtu faktiškai naudojasi atsakovas, ieškovė prašo po santuokos nutraukimo automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, jai priteisiant 250 EUR piniginę kompensaciją. Santuokos metu šalys taip pat įsigijo kilnojamąjį turtą, kuris yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėtą turtą po santuokos nutraukimo prašo nuosavybės teise priteisti atsakovui, jai priteisiant 1 275 EUR piniginę kompensaciją. 2007-12-14 tarp UAB „Bonum Publicum“ ir atsakovo buvo sudaryta Universalaus gyvybės draudimo sutartis Nr. UG008519. Didžiąją dalį įmokų pagal atsakovo vardu sudarytą Draudimo sutartį mokėjo ieškovė. Kadangi draudimo objektas pagal Draudimo sutartį yra apdraustojo atsakovo turtinis interesas, sudaryta Draudimo sutartis laikytina sandoriu, sudarytu tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti. Kadangi sutartis buvo vykdoma pasinaudojant turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovas privalo kompensuoti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 2 386,60 EUR dydžio kompensacija. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Nurodo, kad atsakovas savo sūnumi faktiškai nesidomi, nedalyvauja sūnaus gyvenime. Vaikas yra labai prisirišęs prie mamos, todėl nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip 550–600 EUR. Atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, jis turi menkas finansines galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo po santuokos nutraukimo, todėl šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų išlaikymo priteisimas piniginėmis išmokomis bei nekilnojamuoju turtu, t. y. piniginėmis išmokomis priteistina po 50 EUR kas mėnesį ir priteistina dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2009 metų iki kreipimosi į teismą dienos ji viena išlaikė visą šeimą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. už 36 mėnesius, iš viso 5 940 EUR. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 195), dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardę Č., nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. Č. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. Č. periodinėmis išmokomis po 165 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš ieškovės 5 940 EUR išlaikymo nepilnamečiam sūnui I. Č. įsiskolinimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog jis su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokos metu, (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus I. Č.. Iš pradžių jų šeiminis gyvenimas klostėsi gerai, abu rūpinosi šeimos gerove, augino nepilnametį sūnų, ieškovė baigė aukštąjį mokslą. Pabaigusi mokslus ieškovė įsidarbino jūrinėje įmonėje – pradėjo dirbti laivuose. Atsakovas nurodė, kad iš pradžių viskas klostėsi gerai, tačiau prieš ketverius–penkerius metus ieškovės elgesys pradėjo netikėtai keistis – ieškovė pradėjo su juo elgtis šiurkščiai, vengti bendravimo, nuteikinėjo šalių nepilnametį sūnų prieš jį, tarp jų kildavo konfliktų. Be to, nors atsakovas iš esmės išlaikė šeimą tuo metu, kai ieškovė mokėsi, tačiau ieškovė pradėjusi dirbti savo gaunamų lėšų šeimos bei nepilnamečio vaiko išlaikymui neskyrė. Atsakovas prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. Č. gyvenamąją vietą su juo. Nurodo, kad ieškovės darbo pobūdis lemia tai, kad ji po keletą mėnesių praleidžia jūroje ir nebūna namie, todėl nuo mažens sūnaus priežiūra, ugdymu ir auklėjimu rūpinasi jis, tarp jų susiklostęs stiprus dvasinis ryšys. Atsakovas nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 320–340 EUR, todėl iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 165 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei 5 940 EUR išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-12 sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės M. R. ir atsakovo A. Č. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. 195, dėl atsakovo A. Č. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei M. R. paliko pavardę R., atsakovui A. Č. paliko pavardę Č., šalims viena kitai išlaikymo nepriteisė, turtą padalijo taip: butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine ieškovės M. R. ir atsakovo A. Č. nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei M. R. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ir priteisė atsakovui A. Č. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, ieškovei M. R. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1) prieškambario spintą su veidrodžiu; 2) komodą; 3) atviro tipo lentyną; 4) kriauklę su spintele; 5) spintelę su veidrodžiu; 6) virdulį; 7) viryklę; 8) šaldytuvą „Snaigė“; 9) skalbimo mašiną; 10) 2 televizorius; 11) 2 sofas; 12) stalą; 13) kavos staliuką, esančius bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovui A. Č. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1) prieškambario spintą; 2) kriauklę su spintele; 3) veidrodį, 4) virdulį, 5) virtuvinį stalą, 6) 2 kėdes, 7) dujinę viryklę, 8) mikrobangų krosnelę „Samsung“; 9) skalbimo mašiną „Bloomberg“; 10) šaldytuvą „Samsung“; 11) televizorių „Panasonic“; 12) dvigulę lovą; 13) miegamojo spintą; 14) 2 staliukus; 15) sekciją; 16) televizorių „Samsung“; 17) stiklinį staliuką; 18) rašomąjį stalą; 19) sofą, esančius bute, esančiame (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – automobilį „A. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui A. Č. asmeninės nuosavybės teise, nustatė nepilnamečio vaiko I. Č. gyvenamąją vietą su ieškove M. R., nustatė atsakovo A. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. Č. tvarką: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas A. Č. nepilnametį sūnų I. Č. pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 2) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas A. Č. nepilnametį sūnų I. Č. pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antradienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 3) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas A. Č. nepilnametį sūnų I. Č. pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos trečiadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 4) nuo 2017-09-01 iki 2017-10-31 atsakovas A. Č. nepilnametį sūnų I. Č. pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 5) nuo 2017-11-01 atsakovas A. Č. nepilnametį sūnų pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.; 6) nuo nepilnamečio sūnaus I. Č. 2017 metų žiemos atostogų atsakovas A. Č. nepilnamečio sūnaus žiemos, pavasario ir rudens atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi bendrauja vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderinęs su ieškove M. R.; 7) nuo nepilnamečio sūnaus I. Č. 2018 metų vasaros atostogų atsakovas A. Č. nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi bendrauja du kartus po dvi savaites, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderinęs su ieškove M. R.; 8) atsakovas A. Č. turi teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę iki 21.00 val. pabendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterine programa „Skype“ ir kt.), priteisė iš atsakovo A. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Č. po 50 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo A. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Č. turtu – pripažino, kad nepilnamečiam vaikui I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskyrė ieškovę M. R. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko I. Č. išlaikymui, tvarkytoja, priteisė iš atsakovo A. Č. 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 2 293,93 EUR kompensaciją ir 1 966,62 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. R., kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartimi (senas civilinės bylos Nr. e2-12674-618/2016), paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartimi (senas civilinės bylos Nr. e2-12674-618/2016), paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisė iš atsakovo A. Č. į valstybės biudžetą 25 EUR žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl santuokos nutraukimo konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas ieškovei ir buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą – nežymų ieškovės sveikatos sutrikdymą, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę R., atsakovui – jo pavardę Č.. Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstas. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas konstatavo, kad vertinant ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti į tai, jog nors bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, tačiau apie atsakovo neištikimybę ieškovė, kaip pati nurodo ieškinyje, žinojo dar 2015 metais, o dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2016 metų rugpjūtį, t. y. ne iš karto ėmėsi veiksmų santuokai nutraukti. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-718/2016, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ieškovei iš atsakovo priteista 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteista 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turto padalijimo teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovė nurodo, kad minėti butai buvo pagerinti už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, todėl turėtų būti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalyti šalims po 1/2. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad minėtas turtas yra laikytinas jo asmenine nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-06-09 tarp atsakovo ir D. Š. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas išmainė jam priklausantį 11,99 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), į 33,28 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgęs į šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę 2004-06-09 mainų sutarties sudarymo metu bei jo vertę šiuo metu, padarė išvadą, jog minėtame bute buvo atlikti remonto darbai, kuriais nekilnojamasis turtas pagerintas iš esmės. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo pakankamai lėšų buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, todėl įvertinęs ieškovės turėtas pajamas, padarė išvadą, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo buvo pagerintas iš esmės ieškovei priklausančiomis lėšomis, todėl minėtas butas pripažintas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas įvertinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties sąlygas padarė išvadą, jog butą J. Č. dovanojo būtent savo sūnui atsakovui, todėl minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe. Teismas, įvertinęs įrodymus apie šalių pajamas laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų, liudytojų Z. Č., I. O., L. L. parodymus, padarė išvadą, kad yra labiau tikėtina, kad L. L. 2008-10-21 ieškovei pervestos pinginės lėšos buvo skirtos buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Vis dėlto teismas pažymėjo, jog nors ieškovė nurodo, kad jos mama L. L. jai padovanojo 30 000,00 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. L. 2008-10-21 mokėjimo pavedimu ieškovei pervedė 20 000,00 Lt. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei papildomai buvo perduoda 10 000,00 Lt suma, nėra. Nors ieškovė nurodo, kad minėtos piniginės lėšos buvo mamos dovana jai, tačiau iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog ji 2010 metais mamai perdavė 12 350,00 Lt, 2011 metais – 8 090,00 Lt, todėl labiau tikėtina, kad 20 000,00 Lt suma ieškovei buvo pervesta kaip paskola buto remontui. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. paskolintos piniginės lėšos buvo grąžintos iš ieškovės darbo užmokesčio, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikytina, kad buto remontas buvo atliktas iš lėšų, esančių bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Įvertinęs nekilnojamojo turto vertės pokytį iki remonto ir po jo, teismas padarė išvadą, kad remonto darbai nesąlygojo nekilnojamojo turto pagerinimo iš esmės, todėl nėra pagrindo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, jis į dalytino turto balansą neįtrauktas. Ieškovė prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalyti šalims lygiomis dalimis po 1/2. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių butas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti padalytas natūra, todėl po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise priteista po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Įvertinus šalių nuomonę dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, atsižvelgus į tai, kad kilnojamieji daiktai yra pritaikyti butams, kuriuose jie yra, taip pat turto padalijimu siekiant nesumažinti kilnojamojo turto vertės bei sudaryti galimybę šalims po santuokos nutraukimo turtą naudoti pagal funkcinę paskirtį, atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamieji daiktai, esantys bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir automobilis. Ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti kilnojamieji daiktai, esantys bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgęs į daiktų nusidėvėjimą padarė išvadą, kad šalims po santuokos nutraukimo priteista vienodos vertės nekilnojamojo turto, ir piniginės kompensacijos kiekvienai iš šalių nepriteisė. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 386,60 EUR kompensaciją už jo naudai sumokėtas draudimo įmokas. Teismas padarė išvadą, kad draudimo sutartis yra sudaryta šeimos interesais ir nepaisant to, jog draudimo sutarties įmokas mokėjo ieškovė, atsižvelgus į tai, kad jos buvo mokamos santuokos metu, laikytina, kad įmokos buvo mokamos iš bendro sutuoktinių turto. Kadangi pagal minėtos sutarties nuostatas ieškovė kartu su atsakovu, apdraustiesiems išgyvenus iki draudimo sutarties termino pabaigos, įgyja teisę į 50 proc. išmokų, turtinę teisę šios sutarties pagrindu lygiomis dalimis įgyja ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovės sumokėtų įmokų suma yra daug didesnė nei atsakovo, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, ieškovei iš atsakovo priteista 2 293,93 EUR kompensacija už atsakovo naudai sumokėtas draudimo įmokas. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko I. Č. gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, jog ieškovė užtikrina nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaiko amžių, kiekvieno iš tėvų santykį su vaiku, psichologės bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovo santykiai su sūnumi šiuo metu yra įtempti, todėl padarė išvadą, kad pirmuosius kelis mėnesius yra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas kiekvienos bendravimo dienos vakare vaiką grąžintų į jo gyvenamąją vietą, ir tik vėliau tokią, pagal kurią vaikas su atsakovu liktų per naktį. Teismas sutiko su ieškovės pasiūlymu, jog vaiko atostogų metu atsakovas su sūnumi nepertraukiamai bendrauja ne trumpiau kaip savaitę. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, į šalių turtinę padėtį, į vaiko poreikius, amžių, sveikatos būklę, t. y. šalių nepilnametis sūnus kas tam tikrą laiką dėl sveikatos problemų turi lankytis ligoninėje, ir padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga apie 400 EUR suma, kurią šalys turi teikti lygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs atsakovo pajamas, konstatavo, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui mišria forma: turtu bei periodinėmis išmokomis. Pagal 2016-09-02 UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2016-09-02 dieną yra 28 000 EUR, taigi atsakovui priklausančios 1/2 dalies buto vertė yra 14 000 EUR. Įvertinęs tai, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki I. Č. pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 20 335,48 EUR išlaikymo, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. Č. turtu: nepilnamečiam vaikui I. Č. pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui. Atsižvelgus į tai, kad nepilnamečiam vaikui I. Č. priteisto nekilnojamojo turto vertė yra 6 335,48 EUR mažesnė nei išlaikymas, kurį iki jo pilnametystės turi sumokėti atsakovas, iš atsakovo taip pat priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. Č. po 50 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-07-06 iki vaiko pilnametystės. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas išlaikymo sūnui nebeteikia nuo 2016-07-06, išlaikymas priteistas nuo 2016-07-06. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, įvertinęs tai, kad iki santuokos nutraukimo abi šalys bendru sutarimu prisidėjo prie vaiko išlaikymo, pretenzijų viena kitai nekėlė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti – priteisti iš atsakovo 6 730 EUR kompensaciją už atsakovo asmeninio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atliko siurprizinį įrodymų vertinimą, kadangi sprendimą priėmė remdamasis įrodymu ir jo dalimi esančia informacija, kuri nebuvo tirta pirmosios instancijos teisme.Bylos nagrinėjimo iš esmės metu klausimas dėl ieškovei L. L. 2008 metais padovanotų 30 000 Lt, iš jų 20 000 Lt, pervestų į ieškovės banko sąskaitą, grąžinimo apskritai nebuvo nagrinėjamas. Ieškovės į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai buvo pateikti ir bylos nagrinėjimo metu analizuojami kita apimtimi ir kitoje dalyje, šie įrodymai (banko sąskaitos išrašai) ieškovės buvo pateikti siekiant paneigti atsakovo priešieškinio teiginius ir reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovės motinos L. L. buto remontui jai padovanotos piniginės lėšos buvo ne dovanotos, o skolintos ir ši skola neva buvo grąžinta. Teismo nurodytos lėšos, 2010–2011 metais ieškovės pervestos į motinos sąskaitą, buvo ne padovanotų 30 000 Lt grąžinimas, o buvo susijusios tik su ieškovės vaiko priežiūra bei 2009 ir 2011 metais ieškovės šeimoje įvykusiomis nelaimėmis, kai 2009 metų pabaigoje mirė ieškovės brolis, L. L. sūnus R. L., o 2011 metų viduryje – ir ieškovės patėvis. Šios aplinkybės, t. y. dėl kokių priežasčių ir kokiems tikslams ieškovė pervesdavo lėšų savo motinai, bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai nenagrinėtos.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo iš esmės pagerintas, kad jame atliktas tik kosmetinis remontas, padaryta šiurkščiai ignoruojant byloje esančius įrodymus bei remiantis atsakovui artimų liudytojų parodymais. Net ir teismui konstatavus, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui panaudotų 20 000 Lt ieškovės mamos pinigų buvo grąžinti ieškovės mamai iš bendrų sutuoktinių lėšų, ieškovei turėjo būti priteista 5 792,40 EUR kompensacija dėl turto gerinimui panaudotų lėšų. Taip pat ieškovei yra pagrindas priteisti 938 EUR kompensaciją už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti iki piniginių lėšų iš ieškovės mamos gavimo. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, atsakovui po santuokos nutraukimo asmenines nuosavybes teise priteisti prieškambario spintą su veidrodžiu, kriauklę su spintele, viryklę, esančius bute (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Č. po 170 EUR kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant j infliaciją, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teises normas, neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė asmeninio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe reglamentuojančias materialiąsias teisės normas bei jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažindamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas iš savo asmeninių lėšų bei piniginių lėšų, gautų iš tėvų, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko remonto darbus prieš santuokos sudarymą, santuokos metu buvo atliekamas tik kosmetinis remontas, kuris buto iš esmės nepagerino. Ieškovė neįrodė, jog santuokos metu butas buvo iš esmės pagerintas iš jos asmeninių lėšų. Tai, kad buto vertė nuo jo įsigijimo iki bylos nagrinėjimo pakito, neįrodo, jog jis buvo iš esmės pagerintas, kadangi nuo buto įsigijimo nekilnojamojo turto kaina Lietuvoje visuotinai padidėjo.Pripažinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe, keistina kilnojamųjų daiktų padalijimo tvarka – atsakovui priteistina prieškambaryje – prieškambario spinta su veidrodžiu, vonioje – kriauklė su spintele, virtuvėje – viryklė. Nurodyti kilnojamieji daiktai yra daugiau nei 12 metų senumo, todėl nusidėvėję, todėl piniginė kompensacija ieškovei nepriteistina. Ieškovė neįrodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 400,00 EUR sumą.Atsakovas turi galimybę teikti tik 170 EUR išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nepilnamečiam sūnui, kadangi jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir turi pareigą išlaikyti kitą nepilnametį vaiką – J. K., gim. (duomenys neskelbtini), jo pajamas sudaro 262,40 EUR per mėnesį. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Egzistavo visos prielaidos butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, kadangi buto remontas buvo atliktas už asmeninius ieškovės pinigus – tiek gautus už parduotą paveldėtą turtą, tiek asmeninėmis ieškovės lėšomis (santaupomis), ieškovės sukauptomis iki santuokos.Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės nepateikė visiškai jokių motyvų, kuo teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo, formos ir dydžio yra ydinga, nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovo galimybes teikti išlaikymą vaikui atsakovo prašoma forma – piniginėmis išmokomis po 170 EUR per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons ta tuoja:
Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 195. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I. Č., 2016-07-08 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – M. R. ir A. Č..
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Ieškovė bei atsakovas su apeliaciniais skundais ir ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas juos pridėti prie bylos.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Dėl turto padalijimo
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtas nekilnojamasis turtas įgytas iki santuokos su ieškove likus daugiau nei pusantrų metų ir iki santuokos sudarymo suremontuotas iš atsakovo asmeninių lėšų bei piniginių lėšų, gautų iš jo tėvų, vėliau šalims kartu gyvenant bute buvo atliekamas tik kosmetinis remontas. Ieškovė neįrodė, jog santuokos metu butas buvo iš esmės pagerintas iš jos asmeninių lėšų. Tai, kad buto vertė nuo jo įsigijimo iki bylos nagrinėjimo pakito, neįrodo, jog jis buvo iš esmės pagerintas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2004-06-09 Mainų sutarties pagrindu iki santuokos su ieškove sudarymo, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruotas kaip atsakovo nuosavybė. Tarp šalių nėra ginčo, jog minėtas turtas įsigijimo metu buvo prastos būklės, tačiau atsakovas įrodinėja, kad buto remontas buvo atliktas iki santuokos sudarymo, tai yra iki 2006-03-18, iš jo paties asmeninių lėšų bei iš tėvų gautų lėšų.Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), todėl pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Apeliantas teigdamas, jog ginčo buto remontas atliktas iki santuokos sudarymo ir iš jo paties asmeninių bei tėvų duotų piniginių lėšų, šioms aplinkybės pagrįsti nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu papildomų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo finansinę padėtį iki santuokos sudarymo, atsakovo draudžiamosios pajamos nuo 2004 metų iki 2006 metų pabaigos vidutiniškai per mėnesį sudarė 325,18 Lt (94,18 EUR). Kitokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kitokios rūšies pajamų šaltinius, atsakovas teismui nėra pateikęs, todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu buvo prastos būklės, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog iki santuokos sudarymo jo asmeninėmis lėšomis ar jo tėvų asmeninėmis lėšomis minėtas turtas buvo iš esmės pagerintas.Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad šalims kartu gyvenant bute buvo atliekamas tik kosmetinis remontas, tai, kad buto vertė nuo jo įsigijimo iki bylos nagrinėjimo pakito, neįrodo, jog jis buvo iš esmės pagerintas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Iš byloje pateiktos 2004-06-09 Mainų sutarties nustatyta, kad 2004-06-04 dieną ginčo buto rinkos vertė buvo 32 600,00 Lt (9 441,61 EUR). Pagal byloje pateiktą UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ginčo buto vertė 2016-09-02 dieną yra 28 000 EUR. Apeliantas teigia, kad turto rinkos vertės pasikeitimą lėmė ne atliktas esminis buto remontas, o visuotinai padidėjusios nekilnojamojo turto kainos visoje Lietuvoje. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog padidėjusią buto rinkos vertę lėmė tik bendras nekilnojamojo turto kainų pokytis. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog bute atlikti remonto darbai neturėjo įtakos buto vertės padidėjimui. Įrodymų, jog ginčo butas nagrinėjant bylą yra mažesnės vertės, nei nurodyta ieškovės pateiktoje turto vertinimo atskaitoje, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog turto rinkos vertė nuo jo įsigijimo padidėjo beveik tris kartus, įvertinusi šalių nurodytas aplinkybes, kad ginčo turtas buvo prastos būklės, konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog turtas buvo iš esmės pagerintas.Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė neįrodė, jog turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš jos asmeninių lėšų. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Iš pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės turtinę padėtį, matyti, kad ieškovės finansinė padėtis iki santuokos sudarymo buvo daug geresnė nei atsakovo. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Ieškovė laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 13 d. iki 2006 m. balandžio mėnesio pagal darbo sutartis tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini), kur jos mėnesinį atlyginimą sudarė nuo 1 265,12 iki 1 391,63 JAV dolerių. Ieškovė taip pat pateikė 2006-01-25 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal paveldėjimo teisės liudijimą, kurio po 1/3 dalį priklausė ieškovei, jos seseriai bei mamai nuosavybės teise, iš viso už 160 000 Lt, ieškovei atiteko 53 333,33 Lt. Visos šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iki santuokos sudarymo turėjo sukaupusi pakankamai didelę asmeninių lėšų sumą, kurią panaudojo ginčo butui remontuoti po santuokos sudarymo, kadangi santuoka sudaryta šiek tiek daugiau nei po mėnesio nuo minėto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo.Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai bei išsamiai ištyrė byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, išsamiai motyvavo, kodėl asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijo šį turtą po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis po 1/2 dalį, todėl teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo keisti ar naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.Netenkinus apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies, netenka teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentai dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių minėtame bute, padalijimo tarp šalių, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais gimimo liudijime nurodyti ieškovė M. R. ir atsakovas A. Č.. Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymą prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 50 EUR bei turtu, priteisiant 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas priteisė po 50,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo A. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu – pripažino, kad nepilnamečiam vaikui I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, teigia, kad ieškovė neįrodė, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga 400 EUR suma. Apeliantas vaikui išlaikyti sutinka mokėti 170 EUR kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, teismui nepriteisiant išlaikymo turtu.Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šiuo metu šalių nepilnamečiam vaikui yra beveik vienuolika metų, ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui išlaikyti reikia nuo 550 iki 600 EUR per mėnesį. Ieškovė detalizavo, kad į minėtą sumą įeina 150 EUR išlaidos maistui namuose, 90 EUR išlaidos maitinimui mokykloje bei po mokyklos, 100 EUR drabužiams ir avalynei, 30 EUR vaistams ir vitaminams, 50 EUR būsto išlaidos, 30 EUR mokymo priemonėms, 50 EUR papildomam ugdymui ir būreliams, 40 EUR pramogoms, 50 EUR transporto išlaidoms į mokyklą ir būrelius. Apeliantas argumentą, jog vaiko poreikiams patenkinti skirtą išlaikymo sumą yra pagrindas sumažinti, grindžia tuo, jog vaikas neturi jokių sveikatos sutrikimų ir ypatingų poreikių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl lėšų sumos, būtinos vaiko poreikiams patenkinti, įvertino šią aplinkybę, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių vaiko sveikatos sutrikimus, ir padarė išvadą, jog šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti yra pakankama 400 EUR suma per mėnesį. Apeliantas ieškovės sąraše nurodytų kitų vaiko poreikių neginčija bei nenurodo, kokių vaiko poreikių patenkinimas nėra būtinas. Be to, kaip matyti, atsakovas sutinka, jog vaikui išlaikyti jis galėtų teikti 170 EUR, taigi darytina išvada, kad, apelianto vertinimu, 340 EUR išlaikymo suma iš abejų tėvų vaikui yra protinga ir būtina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu minimaliąją mėnesinę algą sudarė 380 EUR, pirmosios instancijos teismo nurodytas 400 EUR dydis vaiko poreikiams patenkinti iš esmės neprieštarauja formuojamai praktikai, yra tik šiek tiek didesnis, todėl nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnės nei 400 EUR sumos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga 400 EUR suma.Apeliantas sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, neteisėtumą taip pat grindžia tuo, jog apeliantas yra tik iš dalies darbingas, todėl yra apribotos jo galimybės gauti didesnes pajamas, be to, turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis 1 kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonė automobilis „A. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 90,00 EUR darbo užmokestis per mėnesį (2015 m. atsakovo draudžiamąsias pajamas sudarė vidutiniškai 90,16 EUR per mėnesį, 2016 m. – 89,46 EUR per mėnesį) ir 172,40 EUR netekto darbingumo pensija, iš viso 262,40 EUR per mėnesį. Atsakovui nustatytas 35 procentų darbingumas iki 2025-08-11. Apeliantas pateikė įrodymus, jog turi pareigą išlaikyti kitą nepilnametį vaiką – J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš apelianto pateiktų įrodymų nustatyta, kad minėto nepilnamečio vaiko tėvystę apeliantas pripažino 2017-07-03 pareiškimu notarui, Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-8155-512/2017 dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, civilinė byla dar neišnagrinėta. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 1 kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jos vardu registruotų transporto priemonių nėra, ieškovės pajamas vidutiniškai sudaro apie 1 100,00 EUR darbo užmokestis per mėnesį.Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, kadangi ieškovė gauna didesnes pajamas nei atsakovas, tačiau atsakovas turi daug daugiau nekilnojamojo turto. Aplinkybė, jog atsakovo pajamos yra nedidelės, jo sveikatos būklė, tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti kitą nepilnametį vaiką, nėra priežastis atleisti atsakovą nuo pareigos lygiomis dalimis su ieškove išlaikyti šalių nepilnametį vaiką. Apeliantas teisinių argumentų apeliaciniame skunde dėl išlaikymo formos nenurodė, nurodydamas tai, kad patenkinus jo reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine jo nuosavybe, keistina nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo forma. Kadangi apelianto reikalavimas dėl minėto nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine jo nuosavybe atmestas, nesant kitų apelianto argumentų dėl išlaikymo formos, trumpai pasisakytina dėl šios sprendimo dalies. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Atsakovo argumentai, jog jis yra pajėgus teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, nepagrįstas, kadangi jo pajamas sudaro tik apie 262 EUR per mėnesį, iš kurių jam reikia patenkinti ne tik nepilnamečių vaikų poreikius, išlaikyti turtą, patenkinti savo asmeninius poreikius, todėl darytina išvada, kad priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis atsakovas neužtikrins tinkamo ir pakankamo nepilnamečio poreikių patenkinimo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų tinkamai užtikrinti, yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui mišria forma: turtu (1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini)) ir periodinėmis išmokomis po 50 EUR kas mėnesį. Esant anksčiau nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 200 EUR priteisto išlaikymo dydis mišria forma kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, ir tokį išlaikymą atsakovo padėtis, pritaikius mišrią išlaikymo formą, leidžia jam teikti, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Dėl kompensacijos už santuokos metu iš esmės pagerintą turtą
Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 688 EUR (30 000 Lt) kompensaciją už ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Vėliau ieškovė patikslino minėtą reikalavimą, prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, padalyti jį lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo iš esmės pagerintas ieškovės asmeninėmis lėšomis – ieškovės mamos dovanota 30 000 Lt suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės banko sąskaitos išrašuose nurodytas pinigines operacijas padarė išvadą, jog ieškovės mamos pervesti pinigai į ieškovės sąskaitą yra paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, kuri buvo grąžinta 2010–2011 metų laikotarpiu iš ieškovės darbo užmokesčio. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimą priėmė remdamasis įrodymu ir jo dalimi esančia informacija, kuri nebuvo tirta pirmosios instancijos teisme, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės mamos perduoti pinigai laikytini paskola, kuri grąžinta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2008-10-21 ieškovės mama bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 20 000 Lt. Įrodymų apie 10 000 Lt perdavimą iškovei byloje nėra, su apeliaciniu skundu tokių įrodymų ieškovė taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, jog ieškovei jos mama davė papildomai 10 000 Lt, paliudijo kaip liudytoja apklausta ieškovės mama. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant įrodymų apie tokios pinigų sumos perdavimą ieškovei, liudytojos parodymai, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja yra ieškovės mama, vertintini kritiškai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė iš savo mamos 2008 metais gavo 20 000 Lt. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kvalifikuojant teisinius santykius, kai mokėjimo nurodyme nurodyta pervestų lėšų paskirtis kaip paskola, protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą jas grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, vienintelis įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovės mama perdavė 20 000 Lt sumą ieškovei, yra ieškovės banko sąskaitos išrašas. Banko mokėjimo, kuriuo ieškovės mama pervedė pinigines lėšas ieškovei, paskirtyje nurodyta „pervedimas“. Mokėjimo paskirtyje jokių kitų nuorodų, jog pinigai pervedami kaip skola ar paskola, nėra. Kitokių įrodymų (paskolos sutarties, paskolos raštelio ir pan.), kurie patvirtintų, jog ieškovės mama paskolino pinigines lėšas, o ieškovė įsipareigojo šias lėšas grąžinti, nėra. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to, jog 2010 metais ieškovė mamai perdavė 12 350 Lt, 2011 metais – 8 090 Lt, labiau tikėtina, kad 20 000 Lt suma ieškovei buvo pervesta kaip paskola buto remontui. Iš byloje esančių ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2010–2011 metais ieškovė savo mamai reguliariai pervedinėjo įvairaus dydžio pinigines sumas. Tačiau ieškovės mamai atliktų bankinių pervedimų paskirtyse ieškovė nurodė, jog atliekamas „pervedimas“, o ne paskolos ar skolos grąžinimas. Be to, kaip matyti iš visų ieškovės sąskaitų išrašų nuo 2009 iki 2016 metų, ieškovė nuolatos ir reguliariai savo mamai L. L. pervedinėjo skirtingo dydžio pinigines lėšas, tačiau visų mokėjimo paskirtyse nurodyta, jog atliekamas „pervedimas“, jokių nuorodų, jog ieškovė grąžiną skolą, nėra. Papildomai pažymėtina tai, kad ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus, kuriais įrodinėja, jog 2010 ir 2011 metais ieškovės mamai buvo pervestos didesnės pinigų sumos nei įprastai (2010-03-10 – 4 000 Lt, 2010-05-31 – 1 300 Lt, 2010-06-23 – 1 000 Lt, 2010-06-30 – 2 000 Lt, 2011-09-30 – 3 100 Lt), kadangi šeimoje mirė ieškovės brolis bei patėvis, kurių laidotuvėms bei antkapių įrengimui ieškovė pervedė mamai papildomai piniginių lėšų. Apeliantės pateikti įrodymai – ieškovės patėvio R. L. mirties liudijimas, laidojimo paslaugų užsakymas-sąskaita, brolio R. L. mirties liudijimas, laidojimo paslaugų užsakymas-sąskaita, antkapių užsakymai, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog minėtu laikotarpiu ieškovės mama patyrė didelių papildomų išlaidų. Kadangi byloje nėra ginčo, jog šalių nepilnametis vaikas, ieškovei dirbant užsienyje, pusę savaitės praleisdavo su ieškovės mama, kitą pusę su atsakovu, sutiktina su apeliante, jog kitos piniginės lėšos, kurias ieškovė reguliariai pervesdavo savo mamai mažesnėmis sumomis, laikytinos papildomu išlaikymu nepilnamečiam sūnui. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, jog bankiniuose pavedimuose nėra nurodyta, jog ieškovės mama paskolino pinigus, o ieškovė tuos pinigus grąžino, darytina išvada, kad 2010–2011 metais piniginių lėšų pavedimais ieškovė padengė artimųjų laidojimo išlaidas bei savo vaiko išlaikymo išlaidas. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog tarp ieškovės ir ieškovės mamos atlikti piniginių lėšų pervedimai patvirtinta paskolinių teisinių santykių tarp ieškovės ir jos mamos buvimą, todėl laikytina, jog 20 000 Lt, kuriuos ieškovė gavo iš savo mamos 2008-10-21, yra dovana ieškovei taip kaip įrodinėjo ieškovė. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisinio pagrindo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.Kaip jau minėta, ieškovė ieškiniu įrodinėjo, jog iš ieškovės mamos padovanotų pinigų butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas, tai yra remontuojamas nuo 2008 metų spalio iki 2009 metų pabaigos, pagerinimai atlikti iš jos asmeninių lėšų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini)e, atsakovas įgijo iki santuokos 2006-02-09 dovanojimo sutarties pagrindu su sąlyga, kad atsakovo mama J. Č. turi teisę naudotis butu iki gyvos galvos. Atsakovo mama mirė 2007 metų gruodžio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių bei liudytojų Z. Č., I. O., L. L. parodymus, padarė išvadą, kad butas buvo remontuojamas po atsakovo tėvų mirties, tai yra šalims esant santuokoje. Dėl šios sprendimo dalies ginčo nėra. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad buto vertė 2006-01-18, tai yra jį įsigyjant, buvo 40 080 EUR, VĮ Registrų centro duomenimis, 2016-11-17 dieną buto vertė buvo 37 400 EUR. Kitokių įrodymų, jog turto vertė santuokos nutraukimo metu būtų buvusi didesnė nei jo įsigijimo momentu, kokia buvo turto atkuriamoji vertė po remonto atlikimo, į bylą nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad nuo buto įsigijimo iki santuokos nutraukimo turto vertė netgi sumažėjo, tai leidžia daryti išvadą, kad bute buvo atliktas tik kosmetinis remontas, o ne esminiai buto pagerinimai. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, jog aplinkybę, kad buto remontas buvo esminis, patvirtina antstolės V. D. 2017-03-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos. Pažymėtina, jog, kaip jau nurodyta anksčiau, minėtoje teismų praktikoje esminio pagerinimo kriterijus atitinka kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir pan. Antstolės konstatuotos aplinkybės, jog butas yra tvarkingas, geros būklės santechnika, laminuotos grindys, plastikiniai langai, medžio masyvo durys, sienos išklijuotos plytelėmis, neįrodo, kad bute atliktas remontas atitinka esminio pagerinimo kriterijus. Įrodymų, jog bute buvo iš esmės pakeista elektros instaliacija, vamzdynas, šildymo sistema, atlikti kiti esminiai nekilnojamojo turto pakeitimai, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Byloje esanti fotonuotrauka, kurioje atsakovas stovi prie plytelėmis apklijuotos virtuvės sienos, įrodo tik tai, jog butas buvo remontuojamas, tačiau ginčo dėl aplinkybės, jog butas buvo remontuojamas, nėra, tačiau tai nepagrindžia esminio remonto fakto buvimo (CPK 178 straipsnis). Ieškovės argumentai, jog liudytojų D. N. ir I. S. parodymai, jog remontas buvo tik kosmetinis, yra neobjektyvūs ir šališki, nes jie yra atsakovo artimi draugai, teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kadangi įrodymų dėl jų šališkumo teismui nėra pateikta. Tai, kad, ieškovės teigimu, apie atliktą esminį remontą ginčo bute paliudijo O. K. ir L. L., neįrodo, jog butas buvo iš esmės pagerintas, kadangi kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo bute buvo atliktas tik kosmetinis remontas. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog remonto darbai nesąlygojo nekilnojamojo turto pagerinimo iš esmės, todėl nėra pagrindo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio santuokos metu faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015). Kaip jau minėta, ieškovė įrodinėja, jog buto remontui atlikti buvo panaudotos jos mamos dovanotos 30 000 Lt lėšos. Kaip jau anksčiau konstatuota šioje byloje, įrodymai patvirtinta tik 20 000 Lt dovanojimą ieškovei. Tačiau teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo sutikti su ieškove bei su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti pinigai buvo panaudoti ginčo buto remontui atlikti. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės mamos duotos 20 000 Lt lėšos skirtos buto remontui, atsižvelgęs tik į šalių mažas pajamas, tai yra jog 2007 metais atsakovo draudžiamosios pajamos sudarė vidutiniškai 505,72 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2008 – 533,77 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2009 – 452,43 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, o ieškovė nuo 2006 metų spalio mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio buvo vaiko priežiūros atostogose. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kokie buto remontui skirti daiktai ar remonto darbai, už kokias sumas ir kada buvo įsigyti ir atlikti, kad jiems įsigyti ar atlikti buvo panaudotos ieškovės mamos dovanotos lėšos (CPK 178 straipsnis). Todėl šioje byloje konstatavus, jog buto remontas buvo tik kosmetinis, nesant byloje jokių įrodymų, jog ieškovė savo mamos dovanotas lėšas panaudojo buto remontui, atsižvelgiant į tai, jog butas įgytas nuo 2006 metų, šalys bute gyveno, juo naudojosi, nėra pagrindo ieškovei priteisti 5 792 EUR kompensaciją už jos asmeninių lėšų panaudojimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagerinti.Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog jai yra pagrindas priteisti 938 EUR kompensaciją už bendrų santuokinių lėšų panaudojimą buto remontui atlikti – 4 480 Lt už 2008-02-12 įsigytus naujus langus bei 2 000 Lt, pasiskolintų iš tetos Z. Č., kurie buvo grąžinti iš bendrų santuokinių lėšų. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įstatyme nepripažįstama galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nes ji iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas.Pažymėtina, kad ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo už bendrų santuokinių lėšų panaudojimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui nereiškė, todėl teisėjų kolegija dėl šio reikalavimo nepasisako ir nagrinėja bylą pagal ieškovės reikalavimus, kurie buvo suformuluoti ieškinyje. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti pirmosios instancijos teismo spendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus iš asmeninių ieškovės lėšų nėra pagrindo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinių skundų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto padalijimą, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, nors pažeidė įrodymų vertinimą bei paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas spręsdamas dėl ieškovei padovanotų 20 000 Lt sumos, tačiau šių normų pažeidimai neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl darytina išvada, kad apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą neatlygintinos. Kadangi ieškovė teikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, ieškovės patirtos 350 EUR bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo A. Č. 350 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. R., patirtas apeliacinės instancijos teisme.